- Teismas
- Utenos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2019-02-08
- Bylos Nr.
- 1-36-732/2019
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Liudvikas Myško
- Nukentėjusysis
- V. T.
- Kaltinamasis
- G. K.
- Advokatai
- Stasys Kavaliūnas
1.1.6.3.; 1.2.14.1.1.; 2.1.15.3.3.2.;2.3.6.4.5.1.; 2.3.6.4.5.2. (S)
2019 m. vasario mėn. 8 d.
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje G. K., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos pilietis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, neteistas, gyv. (duomenys neskelbtini) kaltinamas pagal LR BK 178 str. 1 d.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kaltinamasis G. K. nuo 2018 m. kovo 25 d. iki kovo 28 d., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatyta data ir laiku, (duomenys neskelbtini) V. T. priklausančiame miške, kadastrinės vietovės Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), sklype Nr. (duomenys neskelbtini), neturėdamas leidimo miškui kirsti, neteisėtai nukirto ir pagrobė 37 juodalksnio medžius, kurių bendras tūris 22,816 ktm., 2 000 eurų bendros vertės, tuo nukentėjusiajai V. T. padarydamas 2 000 eurų turtinę žalą.
Kaltinamasis G. K. kaltu prisipažino visiškai. Sužinojęs, jog H. J. reikia malkų, sugalvojo jų pripjauti ir jam parduoti. Savo miško neturi, todėl 2018 m. kovo mėnesio pabaigoje, tikslios datos ir laiko neprisimena, vienas nuėjo į miškelį, esantį (duomenys neskelbtini) ir per dvi ar tris dienas pripjovė ten augusių juodalksnių. Nupjautus medžius nugenėjo ir krovė į krūveles. Vėliau H. J. atvažiavo savo traktoriumi ir išsivežė penkias priekabas. Dalis rastų dar liko pamiškėje. Už malkas gavo 250 eurų. Vėliau pas jį buvo atvažiavusi miško savininkė ir reikalavo, kad gražintų pavogtus medžius. Žino, kad H. J. dvi su puse priekabos malkų nuvežė savininkės broliui V. B., o jis H. J. grąžino pinigus. Su nukentėjusiąja susitaikė, žalą atlygino, ji jam atleido. Prašė atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir bylą nutraukti. Miškų tarnybos ieškinį pripažįsta.
Nukentėjusioji V. T. parodė, jog su kaltinamuoju G. K. susitaikė, jam atleido,. Jis jai žalą atlygino. Prašė kaltinamąjį G. K. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir bylą nutraukti.
Liudytojas R. B. parodė, jog yra nukentėjusiosios brolis. G. K. pažįsta. Jis gyvena pas tokią senutę. Kovo-vasario mėnesiais išpjovė tokių nevertingų medžių dvi priekabas. Nežino kiek medžių, bet ten buvo šabakštynas ir pjovė sugriuvusius medžius. Jis pjovė iš vienos pusės, G. K. pjovė iš kitos pusės nuo ten, kur jis gyvena. Jis pats išpjovė ne daugiau kaip 15 medžių. Juodalksnių nepjovė. Pjovė žilvyčius. Vienas juodalksnis buvo sulūžęs per puse tai tą nupjovė. Jis su H. J. nebendravo. Mačiau, kad H. J. atvežta 3 priekabėlės. Kiek pas jį kieme buvo jis nematė.
Liudytojas H. J. parodė, jog G. K. pažįsta. Jis netoli gyvena. Iš jo nupirko malkas. Nežinojo, kad ten ne jo malkos. Jam G. K. pats pasiūlė pirkti malkas. Jis galvojo, kad ten T. malkos. Iš G. K. nupirko 5 priekabas. Priekaboj 6-7 metrai. Iš to miškelio paėmė 2,5 priekabas. G. K. sumokėjo 125 eurus, priekaba po 50 eurų. Pats pasiėmė tas malkas. Iš to miškelio ėmė supjautas malkas. Š. malkas vežė su juo. Jis paėmė 2,5 priekabos ir P. Š. 2,5 priekabos.
Liudytojas P. Š. parodė, kad G. K. pažįsta. Jis iš G. K. pirko malkas. Pirko 2 priekabas. Sumokėjo 100 eurų. Malkas nuvežė pas H. J. ant kiemo. Dabar jos dar ir yra.
Liudytojas A. V. parodė, kad 2018m. balandžio 19 d. į komisariatą kreipėsi pareiškėja, jog iškirstas miškas. Buvo priimtas pareiškėjos pareiškimas, ji pasakė, kad vietą gali parodyti jos brolis. Nuvykus su broliu į įvykio vietą jis sakė, kad jis pats pjovė kažkiek, tai tie medžiai, kelmai nebuvo fiksuojami. Buvo fiksuojami tik pavogti medžiai. Kadangi buvo neįmanoma įbristi tai buvo skaičiuojama iš tolo. Po to buvo dar tikslinama, kiek buvo nupjauta. Buvo fiksuojami tie kelmai, kuriuos nurodė brolis. Galimai galėjo dar būti po vandeniu kelmų. Ten buvo krūva malkų prie balos, tai buvo žilvyčio malkos. Buvo likę plonesni medžiai, storesni buvo išvežti. Jis suskaičiavo 25 medžius, bet galimai galėjo būti daugiau. Kelmų storį matavo aplink balą.
Liudytojas R. J. parodė, kad skaičiuoti nupjautų ir pavogtų medžių kelmus važiavo su policijos pareigūne. Skaičiuojant kitų asmenų nebuvo. Skaičiavo visą 10 arų plotą. Kiek buvo kelmų, tiek ir skaičiavo. Žilvytis yra krūmas. Tokio storio 20 cm negali būti žilvytis, tai ką jie turėjo omeny jis negali pasakyti. Ten galėjo būti gluosnis. Pagal kelmą sunku atskirti. Jei ten būtų gluosniai būtų suskaičiavęs. Matyt nebuvo. Žalos skaičiavimui tas įtakos jokios neturi. Jeigu tai būtų teisėtas kirtimas tai žalos nebūtų. Bet leidimas kirtimui nebuvo išduotas. V. T. nesikreipė dėl leidimo. Toje vietoje, toje valdoje jokių leidimų nebuvo išduota. Todėl visi iškirsti 37 medžiai buvo iškirsti neteisėtai. Šitame plote skaičiavo visus medžius, dėl kurių galėjo būti padaryta žala gamtai. Be leidimo galima kirsti sausuolius ir išvirtusius, nulūžusius medžius, Bet jei medis nulūžęs , o kelmas dar žalias tai turi miškų tarnybai pranešti. Leidimo išdavimo procedūra nesudėtinga. Leidžiama kirsti iki 3 kubinių metrų iš 1 hektaro. Skaičiavo žalius kelmus, o medžio rūšys žalos skaičiavimui įtakos neturi. Galimai medžiai buvo pjauti žiemą.
Įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini) Užfiksuoti miške esantys iškirstų juodalksnių kelmai (b.l.8-9,13/).
Iš Valstybinės miškų tarnybos Miškų kontrolės skyriaus Utenos teritorinio poskyrio rašto matyti, kad neteisėto miško kirtimo, įvykdyto 2018 m. kovo 25 -28 d., metu, Utenos regioniniame padalinyje, (duomenys neskelbtini), sklype Nr. (duomenys neskelbtini), III grupės miške, buvo iškirsta 37 vnt. augusių medžių, kurių stiebų tūris sudaro 22,816 ktm (b.l.44).
Motyvuojamoji dalis
Teismas, įvertinęs teisiamajame posėdyje išnagrinėtus įrodymus, daro išvadą, jog dėl V. T. miško vagystės kaltinimas visiškai pasitvirtino ir ši veika kvalifikuotina pagal LR BK 178 str. 1 d., nes kaltinamasis G. K. pavogė nukentėjusiajai priklausančią miško medieną.
Kaltinamasis G. K. neteistas ( b.l.51), administracine tvarka nebaustas (b.l. 52), psichiatrinio ir priklausomybių įskaitoje neįregistruotas (b.l.53), nedirbantis (b.l.54). Atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, jog G. K. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, gailisi ir atlygino nukentėjusiajai žalą. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
G. K. teisiamas pirmą kartą dėl nesunkaus tyčinio nusikaltimo padarymo.
Kaltinamasis G. K. ir nukentėjusioji V. T. pasirašė susitaikymo protokolą, kuriame nurodyta, jog kaltinamasis nukentėjusiajai žalą atlygino, ji jam atleido ir su juo susitaikė bei prašo jo atžvilgiu nutraukti baudžiamąją bylą BK 38 str. pagrindais.
LR BK 38 str. numato, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu: 1) jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir 2) savo noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, ir 3) susitaikė su nukentėjusiuoju asmeniu arba juridinio asmens atstovu, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.
Kaltinamasis G. K. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, susitaikė su nukentėjusiąja, savo noru atlygino žalą, nukentėjusioji jam atleido, G. K. neteistas, todėl yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.
Kaltinamasis G. K. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės ir baudžiamoji byla nutrauktina.
Valstybinės miškų tarnybos 9126,40 Eur ieškinys teisėtas ir pagrįstas, todėl iš kaltinamojo priteistinas. Dėl neteisėto miško kirtimo aplinkai padaryta žala yra 9126,40 Eur, todėl ją turi atlyginti kaltinamasis.
Nukentėjusiosios V. T. ieškinys atmestinas, nes jai G. K. žalą atlygino.
Kaltinamajam G. K. 2018-10-18 paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti b.l.66-67). Ši kardomoji priemonė panaikintina įsiteisėjus nuosprendžiui.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis LR BPK 297 str. , 301-304 str. str., 305 ,307 str. str. , teismas
nusprendžia:
G. K., a.k. (duomenys neskelbtini) pripažinti padariusį nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 178 str. 1 d. ir jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės. Baudžiamąją bylą 1-36-732/2019 nutraukti.
V. T. 2000 Eur ieškinį atmesti.
Valstybinės miškų tarnybos ieškinį patenkinti visiškai ir iš G. K., a.k. (duomenys neskelbtini) priteisti 9126,40 Eur Valstybinės miškų tarnybos naudai.
Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti panaikinti įsiteisėjus nuosprendžiui.
Nuosprendis per 20 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per Molėtų rajono apylinkės teismą.