- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-10-23
- Bylos Nr.
- 1S-724-511/2009
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Eligijus Gladutis
- Kategorijos
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Eligijus Gladutis sekretoriaujant Astai Railaitei, dalyvaujant prokurorei Nidai Grunskienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo R. M. skundą dėl 2009 m. rugsėjo 30 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo nutarties, kuria R. M. skundas dėl Panevėžio apygardos prokuratūros prokuroro ir vyriausiojo prokuroro pavaduotojo nutarimų, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
2009 m. rugsėjo 30 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo nutartimi atmestas įtariamojo R. M. skundas dėl Panevėžio apygardos prokuratūros prokuroro ir vyriausiojo prokuroro 2009-08-18 ir 2009-08-25 nutarimų.
Įtariamasis R. M. skundžia 2009 m. rugsėjo 30 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo nutartį ir faktiškai prašo šią nutartį panaikinti.
Šalies argumentai
Pareiškėjas skunde nurodo, kad 2009-07-30 jis buvo etapuotas iš Pravieniškių 2-jų pataisos namų į Panevėžio VPK areštinę, kur 2009-08-10 jam įteiktas pranešimas apie įtarimą. Nurodo, kad pagal LR BPK 21 str. 4 d. jis nuo pirmos apklausos momento turi teisę duoti parodymus ir taip realizuoti savo teisę į gynybą, tačiau pasinaudoti šiomis teisėmis jam nebuvo leista, kadangi tyrėjas E. Bložė nesudarė tam sąlygų, kaip įpareigoja BPK 10 str. 2 d. Nurodo, kad visa jam reikalinga informacija parodymų davimui yra jo kompiuteryje, kuriuo jis naudojasi teisėtai ir tai yra leidžiama Lietuvos Respublikos Suėmimo vykdymo įstatymo. Nurodo, kad jeigu visa medžiaga būtų popieriuje, tai tokio bagažo svoris viršytų 30 kilogramų, t.y. leistiną limitą. Nurodo, kad neleidžiant jam pasinaudoti reikiama informacija, buvo pažeista BPK 44 str. 7 d. ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įtvirtinta įtariamojo teisė turėti pakankamai laiko ir galimybių pasiruošti gynybai.
Nurodo, kad prokurorai nutarimuose nurodė, kad pareiškėjas, atsisakė duoti parodymus savo valia. Tačiau pareiškėjas skunde teigia, kad jis apklausos protokole nurodė, jog nori duoti parodymus, tačiau tyrėjas, pažeisdamas BPK 44 str. 7 d. nuostatas, neleidžia jam to padaryti.
Vyriausiasis prokuroras savo nutarime nurodė, kad kompiuteris iš įtariamojo buvo paimtas BPK 147 str. pagrindu 2009-08-11, tačiau pareiškėjas nurodo, kad jo apklausa vyko 2009-08-10, taip pat nurodo, kad ir po to, kai kompiuteris buvo grąžintas, tyrėjas neleido jam realizuoti savo teisės duoti parodymus. Vyriausiasis prokuroras savo nutarime nurodo Lietuvos policijos generalinio komisaro 2007-05-29 įsakymą Nr. 5-V-356, tačiau, pareiškėjas teigia, kad šis įsakymas niekaip nesusijęs su jo teise duoti parodymus, o tik reglamentuoja suimtųjų laikymą areštinėje.
Pareiškėjas nurodo, kad tik po to, kai prokuroras 2009-08-26 raštu įpareigojo tyrėją imtis visų galimų priemonių, 2009-09-10 buvo atlikta jo apklausa, t.y. po mėnesio po pranešimo apie įtarimą įteikimo, tačiau BPK 21 str. 4 d. nustatyta, kad įtariamasis turi teisę duoti parodymus nuo pirmos apklausos. Tokius tyrėjo veiksmus skundė Panevėžio miesto apylinkės teismui. Tačiau teismas nurodė, kad pareiškėjas skunde nenurodė naujų duomenų, pagrindžiančių skundą. Pareiškėjas nurodo, kad 2009-09-10 vykusi apklausa rodo, kad 2009-08-10 tyrėjas nesudarė sąlygų jam gintis nuo pareikštų įtarimų ir tai yra nesuderinama su BPK 10 str. 2 d., pažeistos jo teisės, numatytos BPK 44 str. 7 d.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmetamas.
Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, jog kardomoji priemonė suėmimas R. M. nebuvo taikyta. Tačiau pagal Panevėžio m. apylinkės teismo 2009-07-30 nutartį nuteistasis R. M. iš Pravieniškių 2-ųjų pataisos namų per Šiaulių tardymo izoliatorių buvo etapuotas į Panevėžio VPK areštinę su juo atlikti ikiteisminio tyrimo veiksmus baudžiamojoje byloje.
Nuteistųjų laikymo teritorinių policijos įstaigų areštinėse tvarką ir sąlygas, šių asmenų teisių bei laisvių, taip pat pareigų užtikrinimo ir realizavimo tvarką nustato Lietuvos policijos generalinio komisaro 2007 m. gegužės 29 d. įsakymu Nr. 5-V-356 patvirtintos Teritorinių policijos įstaigų areštinių veiklos taisyklės. Šių taisyklių 12.6 p. nustato, jog policijos areštinėje laikomiems asmenims be kitų išvardintų daiktų draudžiama turėti kompiuterius (išskyrus kompiuterinių žaidimų aparatus). Šiuo pagrindu iš R. M. buvo paimtas saugoti pataisos įstaigoje jo turėtas kompiuteris.
Įtarimai R. M. pateikti ir vadovaujantis BPK 21 str. 2d. įtariamojo statusą jis įgijo vėliau - 2009-08-10, kai jam buvo pateikti įtarimai ir tą pačią dieną jam buvo pasiūlyta duoti parodymus apie įtarimo esmę.
Iš 2009-08-10 R. M. apklausos įtariamuoju protokolo matyti, jog tyrėjui pateikus klausimą, ar įtariamasis pripažįsta padaręs nusikalstamą veiką, kurios padarymu įtariamas, R. M. protokole pats įrašė, jog ”šiuo metu nieko paaiškinti negaliu, nes neturėjau galimybės pasiruošti”, tyrėjas protokole taip pat užfiksavo įtariamojo paaiškinimus, jog įtariamasis teigia negalįs tinkamai pasiruošti gynybai, nes neturi kompiuterio su reikiama informacija.
2009-08-11 Panevėžio m. apylinkės teismo nutartimi leista atlikti R. M. kompiuterio poėmį, esant pagrindo manyti, jog šis daiktas turi reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti.
Iš protokolų, prašymo bei pakvitavimo matyti, jog R. M. kompiuteris paimtas 2009-08-13, po to buvo apžiūrėtas ir aprašytas. R. M. 2008-08-21 pareiškus prašymą, tą pačią dieną kompiuteris jam grąžintas, nustačius, jog kompiuteryje nėra svarbių bylai duomenų.
Po to, 2009-09-10, R. M. dar kartą buvo pasiūlyta duoti parodymus, įtariamasis juos duoti pageidavo ir buvo apklaustas.
Visuma šių aplinkybių rodo, jog R. M. teiginiai, kad kompiuterio paėmimu jam buvo suvaržyta teisė į gynybą yra visiškai nepagrįsti.
Kompiuterio iš nuteistojo R. M. paėmimas pagal Teritorinių policijos įstaigų areštinių veiklos taisykles, niekaip nesusijęs su kokiu nors R. M., kaip įtariamojo asmens baudžiamajame procese, procesinių teisių suvaržymu, nes nuteistasis tuo metu byloje dar nebuvo įtariamuoju.
Vadovaujantis BPK 147 str. nuostatomis, nuo 2009-08-13 iki 2009-08-21 R. M. kompiuteris teisėtai ir pagrįstai buvo paimtas kaip daiktas, galintis turėti reikšmės nusikalstamai veikai tirti. Šis poėmis sankcinuotas teisėjo 2009-08-11 nutartimi.
Tai, kad minėtas kompiuteris, įtariamojo teigimu, jam buvo reikalingas pasirengti gynybai, savaime nereiškia, jog daiktas, galintis turėti reikšmės nusikalstamai veikai tirti, turėjo būti perduotas įtariamajam šio pageidavimu. Vadovaujantis BPK 92 str. 2 d., 3 d., daiktai, galintys turėti reikšmės nusikalstamai veikai tirti, turi būti nustatyta tvarka paimti, apžiūrėti ir aprašyti. Šie daiktai įstatymo nustatyta tvarka laikomi ir perduodami kartu su nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga, o ne laikomi pas įtariamąjį ar kur kitur, išskyrus BPK 92 str. 4 d. numatytą atvejį, kai daiktai, kurių dėl gremėzdiškumo ar kitų priežasčių negalima laikyti, laikomi prokuroro ar teismo nurodytoje vietoje.
Daiktų, galinčių turėti reikšmės nusikalstamai veikai tirti laikymu prie bylos tyrimo medžiagos, be kita ko, siekiama užtikrinti, kad nekiltų grėsmė bylai reikšmingiems duomenims išnykti ir tiesai byloje nustatyti. Todėl skundžiamu 2009-08-18 nutarimu prokuroras atsisakė kompiuterį perduoti įtariamajam R. M. pagrįstai, nes tuo metu kompiuteris pagal BPK 147 str. faktiškai buvo paimtas išsiaiškinti dėl duomenų nusikalstamai veikai ištirti jame nustatymo ir fiksavimo. Pabrėžtina, ir tai, kad šiuo skundžiamu 2009-08-18 nutarimu prokuroras įtariamajam R. M., pasiūlė dalyvauti apžiūrint jo kompiuterį ir susipažinti su reikiama informacija, tačiau R. M. nesutikdamas su šia nutartimi ją apskundė aukštesniam prokurorui, kurį aukštesnis prokuroras 2009-08-25 nutarimu pagrįstai atmetė.
Byloje esantis 2009-08-10 R. M. apklausos protokolas patvirtina, kad priešingai nei teigiama skunde, R. M. tuoj po įtarimų pareiškimo buvo suteikta teisė duoti parodymus, tačiau jis tuo metu ja nesinaudojo, motyvuodamas, kad neturi kompiuterio ir negali tam pasiruošti.
Nustačius, jog paimtajame kompiuteryje reikšmingų bylai duomenų nėra, kompiuteris 2009-08-21 pagal pakvitavimą grąžintas įtariamajam R. M.. Grąžinus kompiuterį, R. M. buvo apklaustas įtariamuoju 2009-09-10 dar kartą. Tuo buvo realizuota BPK 44 str. 7 d. įtvirtinta įtariamojo teisė turėti pakankamai laiko bei galimybių pasirengti gynybai ir būtent tokiu būdu, kokio pageidavo pats įtariamasis. Todėl teiginiai dėl šios teisės neteisėto suvaržymo yra nepagrįsti.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 442 str. 1 d. 1 p., teismas
nutaria:
R. M. skundą atmesti. 2009 m. rugsėjo 30 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo nutartį palikti nepakeistą.
Ši nutartis neskundžiama.