Kauno apylinkės teismo sprendimas

Kauno apylinkės teismo teisėja Vida Agurkienė, sekretoriaujant Monikai Kundrotaitei, dalyvaujant pareiškėjai L. G., pareiškėjų K. L. ir L. G. atstovei advokatei Jūratei Kelpšaitei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų L. G. ir K. L. pareiškimą suinteresuotiems asmenims E. L. ir V. L. dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

L. G. paveldėjo 3/4 palikimo. Tam, kad galėtų pilnai disponuoti visu paveldėtu turtu, prašo nustatyti palikimo priėmimo faktiškai jį valdant juridinį faktą.

Nurodė, kad po V. L. mirties notarų biure paveldėjimo bylos nėra užvestos, palikimo be pareiškėjų niekas nepriėmė (b.l.3-5).

Teismo posėdyje pareiškėja L. G. ir jos bei pareiškėjo K. L. atstovė advokatė Jūratė Kelpšaitė pareiškimą palaikė ir prašė jį tenkinti. Pareiškėja paaiškino, kad nuo gimimo gyveno su tėvais, jiems priklausančiame bute (duomenys neskelbtini). Motinai mirus 2004 metais, gyvena su tėvu. Abu su tėvu viskuo naudojasi ir rūpinasi kaip savo turtu, moka mokesčius. Taip pat yra tėvų santuokoje įgytas sodas, kurį prižiūri, augina daržoves, tėvas moka bendrijai mokesčius. Motinos papuošalai atiteko jai. Broliai gyvena kitur, į palikimą nepretenduoja.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti, kreipėsi į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismą dėl turto apyrašo sudarymo arba kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimą ( CK 5.50 str. 2d.). CK 5.50 straipsnio 2 dalyje nurodyti veiksmai turi būti atliekami per 3 mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 str. 3d.).

Teismas nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. Teismas nagrinėja bylas dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo (LR CPK 444 str. 1 d. ir 2 d. 8 p.).

Iš pareiškime išdėstytų aplinkybių ir rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2004 m. rugsėjo 9 d. mirė V. L. (b.l. 27). Pateikti gimimo, santuokos, ištuokos liudijimai patvirtina, kad pareiškėja L. G. ir suinteresuoti asmenys V. L. ir E. L. yra palikėjos V. L. ir K. L. vaikai, t.y. pirmos eilės įstatyminiai įpėdiniai, o K. L. – V. L. pergyvenęs sutuoktinis (CK 5.11 str. 1 d. 1 p., b.l. 26-34). Duomenų apie palikėjos V. L. vardu nuosavybės teise įregistruotą nekilnojamąjį turtą nėra, tačiau jos sutuoktinio K. L. vardu yra įregistruotas butas, esantis (duomenys neskelbtini) ir žemės sklypas su statiniais, esantys (duomenys neskelbtini) (b.l. 37-39).

V. L. mirus, visi pirmos eilės įstatyminiai įpėdiniai turėjo teisę paveldėti palikėjos turtą. Tačiau į notarų biurą nei vienas iš įpėdinių nesikreipė, paveldėjimo byla neužvesta (b.l. 36).

Iš atsiliepimų į pareiškimą ir kitų aptartų įrodymų nustatyta, kad suinteresuoti asmenys V. L. ir E. L. motinos palikimo nėra priėmę ir į jį nepretenduoja. Į palikimą pretenduoja pareiškėjai.

Iš pareiškime išdėstytų aplinkybių, pareiškėjos paaiškinimų bei byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad pareiškėjai po V. L. mirties ir toliau liko gyventi bute adresu (duomenys neskelbtini), o adresu (duomenys neskelbtini) vasaroja, augina daržoves, rūpinasi žemės sklypu bei sodo pastatais. Šias aplinkybes patvirtina pareiškėjos paaiškinimai bei pateiktos pažymos apie deklaruotą gyvenamąją vietą (b.l. 24, 25). L. G. kaip palikimą yra paėmusi motinos papuošalus. Šie veiksmai rodo, kad K. L. ir L. G. palikėjos V. L. turtą ėmė valdyti kaip savą. Tai kad pareiškėjai turtu rūpinasi kaip savo, patvirtina ir į bylą pateikti mokesčių mokėjimo kvitai, sodininkų bendrijos „Eglė“ atsiskaitymo lapelis (b.l. 7-22, 34-35).

Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu palikimą (LR CK 5.51 str. 1 d.).

Kitokia tvarka pareiškėjai negali gauti reikiamų dokumentų, patvirtinančių faktinį palikimo priėmimą po V. L. mirties. Nuo prašomo nustatyti palikimo priėmimo fakto priklausys pareiškėjų turtinių teisių atsiradimas – jie galės kreiptis dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo ir jį gauti iš notaro biuro. Todėl pareiškėjams nustatytinas juridinę reikšmę turintis palikimo priėmimo faktas (LR CPK 445 str., LR CK 5.66 str.).

Bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei iš pareiškėjų nepriteistinos, kadangi į valstybės biudžetą išieškotina bendra suma yra mažesnė už teisingumo ministro kartu su finansų ministru nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (CPK 96 str. 6 d., 2011-11-07 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro įsakymas Nr. 1R-261/1K-355).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškimą patenkinti visiškai.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad K. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir L. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po V. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties 2004-09-09, priėmė palikimą faktiškai pradėdami jį valdyti.

Turintis juridinę reikšmę faktas nustatytinas pareiškėjams paveldėjimo tikslu.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno miesto apylinkės teismą.