Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Pareiškėja savo patikslintą skundą grindžia šiais esminiais argumentais.

Skundžiamu Sprendimu Nacionalinės Žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyrius (toliau – Atsakovas) nusprendė žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini), įrašyti kadastro duomenų pakeitimus, įrašant (arba tikslinant) specialiąją žemės naudojimo sąlygą – 115 Pastatų, kuriuose laikomi ūkiniai gyvūnai, su esančiais prie jų mėšlo ir srutų kaupimo įrenginiais arba be jų, sanitarinės apsaugos zonos (IV skyrius, pirmasis skirsnis).

Pareiškėja yra žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini) savininkė ir nesutinka su skundžiamu Sprendimu, nes žemės sklypas yra suformuotas prieš 30 metų su jame stovinčiais statiniais, iki skundžiamo Sprendimo priėmimo dienos pareiškėjos žemės sklypas nebuvo įtrauktas į sanitarinės apsaugos zoną, nors per visą žemės sklypo valdymo laikotarpį žemės sklypas, jo paskirtis nepasikeitė.

Iš skundžiamos Sprendimo turinio nėra aišku, kuo remiantis žemės sklypas yra įtrauktas į sanitarinės apsaugos zoną, todėl nėra aišku, kuo remiantis pareiškėjai tokiu būdu yra ribojama teisė laisvai disponuoti savo žemės sklypu.

Tokie niekuo nepagrįsti, nemotyvuoti ir neteisėti ribojimai priimti skundžiamu Sprendimu aiškiai pažeidžia Pareiškėjos teises, teisėtus interesus, bei apriboja pareiškėjos galimybes naudotis savo nuosavybe.

Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 51 str. 4 d. įtvirtinta, kad ,,sanitarinės apsaugos zonos negali būti nustatomos ir įrašomos į Nekilnojamojo turto kadastrą ir Nekilnojamojo turto registrą ar registruojamos Nekilnojamojo turto registre tose teritorijose, kuriose objektai, kuriuos draudžiama statyti, planuoti ar įrengti sanitarinės apsaugos zonoje, yra pastatyti ar įrengti, jų statyba pradėta ar statybą leidžiantys dokumentai išduoti ir (ar) šiuos objektus galima planuoti pagal teritorijų planavimo dokumentus. Šios dalies nuostatos dėl sanitarinės apsaugos zonų nustatymo netaikomos šio įstatymo 9 straipsnio 3 dalyje nurodytais atvejais“.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjai priklausančiame žemės sklype pastatai yra pastatyti prieš 30 metų, todėl Pareiškėjos žemės sklypas negali būti įtrauktas į sanitarinės apsaugos zoną remiantis Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 51 str. 4 d.

Skundžiamas sprendimas neatitinka įstatymo jam keliamų reikalavimų, jis yra nekonkretus, neišsamus ir nemotyvuotas, todėl tai irgi sudaro pagrindą tokį sprendimą panaikinti.

Viešojo administravimo subjekto sprendimas turi atitikti Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje įtvirtintas taisykles, kurios keliamos individualaus administracinio akto turiniui. Individualių administracinių aktų priėmimas – teisės taikymas, sukeliantis konkrečių teisinių padarinių asmenų teisiniam statusui, todėl privalo būti grindžiamas faktais ir teisės normomis. Minėta teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. spalio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-1037/2010; kt.).

Tam, kad individualus teisės aktas būtų teisėtas, jis turi apimti faktinių aplinkybių tyrimą, taikytinos teisės normos paiešką, teisinį nustatytų faktų vertinimą (kvalifikavimą). Esminė individualaus administracinio akto pagrįstumo sąlyga – turi būti nustatytos ne pavienės faktinės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, būtinas ir pakankamas teisės normai taikyti. Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų nepaisymas ir konkrečių teisės normų nesusiejimas su objektyviais duomenimis (faktais) pripažintinas esminiu trūkumu, kai toks pažeidimas ne tik paneigia asmens teisę žinoti teisei priešingos veikos ribas, riboja teises į teisminę gynybą, bet ir ginčui persikėlus į teismą atima galimybę pastarajam suprasti bei apsibrėžti bylos nagrinėjimo apimtį, o kartu visapusiškai bei objektyviai išnagrinėti ginčą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-2359/2012).

Nagrinėjamu atveju Skundžiamas sprendimas yra priimtas formaliai, pačiame skundžiamo Sprendimo turinyje nenurodomi nei teisės aktai, kuriais remiantis buvo priimtas sprendimas, neaišku kokie buvo atlikti veiksmai, kuriais remiantis buvo nuspręsta pareiškėjos žemės sklypą įtraukti į sanitarinės apsaugos zoną.

2024 m. vasario 9 d. teisme buvo gautas pareiškėjos prašymas patvirtinti tarp jos ir atsakovės NŽT sudarytą taikos sutartį, kurioje aptarti klausimai, susiję su ginčijamo Sprendimo panaikinimu ir sanitarinių apsaugos zonų pareiškėjai priklausančiam žemės sklypui išregistravimo.