Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ direktoriui S. R., ieškovės atstovui advokatui Regimantui Špelveriui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „(duomenys neskelbtini)“ ieškinį atsakovui M. C. dėl dėl darbo ginčų komisijos sprendimo panaikinimo ir turtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

ieškovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama panaikinti 2018 m. sausio 9 d. Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos skyriaus darbo ginčų komisijos sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 565,64 Eur neišmokėto darbo užmokesčio ir kompensacijos už nepanaudotas kasmetines atostogas išieškojimo iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ M. C. naudai ir pripažinti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra išmokėjusi M. C. visas su darbo santykiais susijusias išmokas bei priteisti ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.Teismui 2018 m. balandžio 5 d. nutartimi nustačius ieškinio trūkumus, ieškovė pateikė patikslintą ieškinį, kuriuo prašo pripažinti, kad ji yra išmokėjusi atsakovui M. C. 565,64 Eur darbo užmokestį ir kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas; priteisti iš atsakovo M. C. ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai 34,36 Eur turtinės žalos bei patirtas bylinėjimos išlaidas. 2018 m. gegužės 2 d. nutartimi teismas, atsižvelgdamas į patikslintus ieškinio reikalavimus dėl žalos atlyginimo, vadovaujantis teisiniu reglamentavimu, bei byloje esančiais rašytiniais įrodymais, konstatavo, kad nėra teisinio pagrindo perduoti bylą nagrinėti atsakovo nuolatinės gyvenamosios vietos teismui, todėl patikslintas ieškinys priimtas ir nutarta civilinę bylą nagrinėti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmuose.Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas advokatas Regimantas Špelveris paaiškino, kad tarp ieškovės ir atsakovo 2017-07-10 buvo sudaryta darbo sutartis, pagal kurią atsakovas buvo įdarbintas bendrovėje suvirintoju. Atsakovas pas ieškovę dirbo nuo 2017-07-11 iki 2017-08-31. Atsakovui išėjus iš darbo, pastarasis nepristatė išduotų asmeninių apsaugos priemonių, dėl ko atsakovas padarė turtinę žalą ieškovei. Ieškovė išskaitė nesumokėtą 65,64 Eur darbo užmokesčio likutį, kaip atsakovo padarytą žalą, tačiau remdamasi DK 156 straipsniu ieškovė prašo priteisti likusią 34,36 Eur turtinę žalą iš atsakovo. Mano, kad pagal ieškovės pateiktus įrodymus, ieškovė su atsakovu pilnai atsiskaitė. Atsakovas kreipėsi į Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos skyriaus darbo ginčų komisiją (toliau – DGK, darbo ginčų komisija, Komisija) su prašymu išieškoti iš ieškovės 3250,00 Eur darbo užmokesčio, 600,00 Eur dienpinigių ir 500,00 Eur kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas. DGK sprendimu atsakovo prašymas buvo tenkintas iš dalies ir nuspresta išieškoti atsakovo naudai iš ieškovės 565,64 Eur neišmokėto darbo užmokesčio ir kompensacijos už nepanaudotas kasmetines atostogas. Nurodo, kad ieškovė su minėtu sprendimu nesutinka. Atsakovas buvo įdarbintas pas ieškovę ir apgyvendintas Klaipėdoje, ieškovo išnuomotame bute adresu (duomenys neskelbtini). Ieškovei patikrinus atsakovo turimą kvalifikaciją bei esamus suvirintojo įgūdžius, paaiškėjo, kad atsakovas neatitinka pastarojo deklaruojamos kvalifikacijos ir pasiūlė jam vykti atgal į Ukrainą ir ten ieškoti darbo. Tačiau tarp ieškovės ir atsakovo buvo sutarta, jog ieškovė paliks atsakovą įdarbintą pas save, nes, kaip nurodė atsakovas, jam reikia pinigų, todėl ieškovė nurodė dirbti atsakovui pagal bendradarbiavimo sutartį kitam ūkio subjektui - SIA „(duomenys neskelbtini)“, kurioje jis gaus įvairius suvirinimo darbus. 2017-08-28 ieškovė gavo pranešimą iš SIA „(duomenys neskelbtini)“ atstovo, kad ieškovės atsiųsti dirbti darbuotojai, kurių tarpe ir atsakovas, yra netinkami darbui dėl kvalifikacijos, todėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius tą pačią dieną pranešė, kad su atsakovu bus nutraukta darbo sutartis, o nutraukimo priežastis - netinkama kvalifikacija, bei atsakovui 2017-08-28 davė grynais pinigais 500 Eur už pradirbtą rugpjūčio mėnesio laikotarpį bei nurodė, kad šis po kelių dienų (2017-08-31) atvyktų į įmonės administraciją įforminti visiems reikalingiems dokumentams dėl atleidimo, tačiau atsakovas dingo. Nuvykus į nuomojamą butą, kuriame atsakovas buvo apsistojęs, jo neberado. Nurodytais atsakovo kontaktais susisiekti nepavyko. Todėl ieškovė konstatavo darbo santykių pasibaigimą. Teismo posėdžio metu po teismo pertraukos atvykęs UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius S. R. papildomai paaiškino, kad jis pats padavė 500 Eur grynais pinigais atsakovui, o atsakovas jam matant pasirašė ant balto popieriaus lapo. Žiniaraštis nebuvo įformintas, nes buhalterė atostogavo, o jam reikėjo skubiai spręsti klausimą paaiškėjus, kad atsakovas neatitinka reikiamos kvalifikacijos. Nurodė, kad atsakovas turėjo būti atleistas pagal DK 36 straipsnio 3 dalį, tačiau buhalterė suklydo ir į SODRA pranešė, kad atleistas šalių susitarimu. Nurodė, kad už visų dokumentų tinkamą įforminimą įmonėje yra atsakingi asmenys, o jis yra direktorius. Nurodė, kad nesiuntė atsakovo į komandiruotę Lenkijoje, nes pranešė atsakovui, kad jis yra atleidžiamas nuo 2017-08-31.Atsakovas M. C. į teismo posėdį neatvyko, jam apie teismo posėdį pranešta per elektroninių paslaugų portalą (EPP sistemą) bei papildomai teismo procesiniai dokumentai įteikti elektroniniu paštu. Atsiliepime atsakovas prašė bylą nagrinėti jam nedalyvaujant, nes gyvena Ukrainoje ir neturi finansinių galimybių atvykti į teismo posėdį. Atsižvelgiant į tai, byla išnagrinėta atsakovui nedalyvaujant.Teismui pateiktame atsiliepime atsakovas nurodo, kad su patikslinto ieškinio reikalavimais nesutinka. Pažymėjo, kad su ieškove UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarant darbo sutartį buvo sutarta dėl 496 Eur darbo užmokesčio sumos, dirbti pradėjo nuo 2017-07-11 pagal 2017-07-10 pasirašytą darbo sutartį. Priimant jį į darbą jo suvirintojo kvalifikacijos niekas netikrino, nebuvo tikrinami nei praktiniai įgūdžiai, nei teorijos žinios. Taip pat nurodė, kad įsidarbinus bendravo tik su dviem asmenimis A. P. ir J. S., kuriuos jam „priskyrė“ UAB „(duomenys neskelbtini)“ ofise. 2017 metų rugpjūčio mėnesio pabaigoje darbuotojams buvo pranešta, jog jie, tame tarpe ir atsakovas, važiuos į komandiruotę Lenkijoje remontuoti laivo. 2017 m. rugpjūčio 28 d. dėl to buvo susitikę su UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi S. R.. Tuo metu atsakovui kilo abejonių dėl to, kad dirbs kitos, nei įregistruota įmonė, valstybės teritorijoje, tačiau S. R. nuramino, jog yra svarbu, kad būtent UAB „(duomenys neskelbtini)“ moka darbo užmokestį, o kur yra vykdomi užsakymai, nėra svarbu. Į Lenkiją dirbti išvyko nuo 2017-09-01 ir atgal į Lietuvą grįžo 2017-10-19, iki tol A. P. buvo išmokėjęs atsakovui 500 Eur darbo užmokesčio ir tai buvo vieninteliai iš darbo užmokesčio gauti už keturis darbo mėnesius, praktiškai be išeiginių, pinigai. S. R. prašė atidėti darbo užmokesčio atsiskaitymą, motyvuodamas tuo, kad užsakovų pervedimai už atliktus darbus vyksta labai ilgai. 2017-10-27 atsakovui buvo pranešta, kad šiuo metu darbo nėra, todėl A. P. nurodęs važiuoti namo, pareiškė, jog tai trumpalaikės atostogos ir, kad už pusės mėnesio jie atvyks tęsti darbo sekančiame laive, o rūbus buvo pasiūlyta palikti gyvenamojoje vietoje, taip atsakovas su kolegomis ir padarė, juos supakavo į polipropileno maišus, ir parašė, kad niekas neliestų. Pažymėjo, jog jokio pareiškimo apie atleidimą iš darbo nebuvo. Darbiniai rūbai atiduodami pasibaigus darbo santykiams, tačiau jų oficialiai niekas nebuvo nutraukę. Kadangi darbo sutarčių ir darbo vizų galiojimo laikotarpis buvo vienerių metų, jokių klausimų dėl darbo atsakovui nekilo. Dėl atsakovo atleidimo iš darbo, jam tapo žinoma tik pasikreipus į Lietuvos darbo inspekciją. Pažymėjo, jog atsakovui grįžus į Ukrainą, ieškovė anuliavo darbo vizą. Prašo patikslintą ieškinį atmesti ir palikti galioti 2018 m. sausio 9 d. DGK sprendimą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Dėl darbo teisinių santykių ir nesumokėto darbo užmokesčio

Atsakovas kreipėsi į Darbo ginčų komisiją dėl jam nesumokėto darbo užmokesčio už 2017 m. liepos mėnesį 350,00 Eur, už rugpjūčio mėnesį – 900,00 Eur, už rugsėjo mėnesį – 1200,00 Eur ir už spalio mėnesį – 800,00 Eur, taip pat prašė išieškoti iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ dienpinigius už rugpjūčio, rugsėjo bei spalio mėn. - 600,00 Eur, ir kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas - 500,00 Eur. Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos skyriaus Darbo ginčų komisija 2018 m. sausio 9 d. priėmė sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo nusprendė iš dalies tenkinti atsakovo prašymą, t.y. nusprendė išieškoti iš atsakovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ 565,64 Eur (neatskaičius mokesčių) neišmokėto darbo užmokesčio už 2017 m. rugpjūčio mėnesį ir kompensacijos už nepanaudotas kasmetines atostogas. Nurodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ įrodė, jog išmokėjo M. C. 306,90 Eur iš išmoketinos 770,78 Eur sumos, tačiau neįrodė, kad išmokėjo likusią darbo užmokesčio dalį, t.y. UAB „(duomenys neskelbtini)“ įrodė, kad išmokėjo M. C. darbo užmokestį už 2017 m. liepos mėnesį, tačiau neįrodė, jog išmokėjo darbo užmokestį už 2017 m. rugpjūčio mėnesį bei kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas. Sprendimo dalyje dėl darbo užmokesčio išieškojimo, neviršijančio vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio - 494,13 Eur (neatskaičius mokesčių), nurodė vykdyti skubiai.Darbo sutartis ? darbuotojo ir darbdavio susitarimas, pagal kurį darbuotojas įsipareigoja būdamas pavaldus darbdaviui ir jo naudai atlikti darbo funkciją, o darbdavys įsipareigoja už tai mokėti darbo užmokestį. (DK redakcija, įsigaliojusi nuo 2017-07-01, 93 straipsnis). Nustatyta, kad 2017-07-10 tarp šalių buvo pasirašyta terminuota (iki 2018-06-19) darbo sutartis, ieškovei UAB „(duomenys neskelbtini)“ priimant atsakovą M. C. dirbti suvirintoju, darbdaviui įsipareigojant mokėti 496 Eur darbo užmokestį bei nustatant 3 mėnesių bandomąjį laikotarpį darbdavio iniciatyva (DK 36 straipsnis). Teismas, priimdamas ieškinį, įpareigojo ieškovę pateikti darbo santykių pasibaigimą patvirtinančius dokumentus. Ieškovė, vykdydama teismo nutartį pateikė išrašą iš Valstybinio socialinio draudimo informacinės sistemos apie M. C. valstybinio socialinio draudimo pabaigą, t.y. 2017-08-31 ir darbo sutarties paskutinį puslapį su vienašaliu darbdavio įrašu, nurodydama, kad kitų darbo santykių pabaigą patvirtinančių dokumentų pateikti negali, nes neturi. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas tokių įrodymų nepateikė ir po teismo pertraukos. Tiek darbo ginčų komisijai, tiek teismui pateiktas išrašas iš Valstybinio socialinio draudimo informacinės sistemos apie M. C. valstybinio socialinio draudimo pabaigą, nėra įrodymas apie darbo santykių pabaigos įforminimą. Duomenis VSD informacinei sistemai pateikia pats darbdavys, nepateikdamas įrašams patvirtinti dokumentų. Pažymėtina, kad VSD informacinės sistemos išraše (t.1., b.l. 62) nurodytas atleidimo pagrindas - DK 55 straipsnio 1 dalis. Laikotarpio už 2017-07-11 - 2017-07-31 fiksavimo data 2017-08-16; o apie darbo santykių pabaigą -2017-08-14.Iš 2018 m. sausio 9 d. Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos skyriaus darbo ginčų komisijos sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, jog DGK posėdžio metu ieškovės atstovas - direktorius S. R. ir liudytoja A. L. nurodė, kad atsakovas M. C. 2017-08-30 buvo telefonu informuotas apie darbo santykių nutraukimą, tačiau ieškovė nepateikė komisijai jokių objektyvių įrodymu, pagrindžiančių, kada ir kokiu būdu informavo atsakovą apie darbo santykių nutraukimą, o šių aplinkybių įrodymas yra darbdavio pareiga, Komisija vadovavosi DK 25 straipsniu, 214 straipsniu. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė neįrodė, jog būtų anksčiau, nei nurodo atsakovas, informavavusi darbuotoją apie darbo santykių nutraukimą, Komisija remdamasi atsakovo M. C. nurodytomis aplinkybėmis, vertino, kad atsakovas apie galimą jo teisių pažeidimą sužinojo 2017 m. gruodžio mėnesį. Atsakovas buvo nurodęs, jog pas ieškovę dirbo iki 2017-10-27, tačiau Komisija įvertinusi, jog duomenų, kad teismas būtų priėmęs sprendimą dėl atsakovo galimai nelegaliai dirbto darbo laikotarpiu nuo 2017-09-01 iki 2017-10-27 nėra, atsisakė nagrinėti atsakovo reikalavimą dėl darbo užmokesčio išieškojimo dalyje už darbo laikotarpį nuo 2017-09-01. Dėl dienpinigių išieškojimo komisija sprendė, jog byloje nepateikta jokių duomenų apie tai, jog M. C. būtų buvęs siųstas į tarnybinę komandiruotę 2017 m. rugpjūčio mėnesį, todėl komisija konstatavo, kad nėra teisinio pagrindo išieškoti iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ M. C. naudai dienpinigių ar kitų pragyvenimo Lietuvoje išlaidų už 2017 m. rugpjūčio mėnesį ir šioje dalyje prašymą atmetė kaip nepagristą. Nors Komisijos posėdžio metu bei teismo posėdžio metu UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius S. R. nurodė, kad darbo santykiai turėjo būti nutraukti pagal DK 36 straipsnio 3 dalį, t.y. kai išbandymo rezultatai nepatenkinami, tačiau UAB „(duomenys neskelbtini)“ įrodymų, kad raštu įspėjo darbuotoją prieš tris dienas iki darbo sutaries pasibaigimo, nepateikė. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius teismo posėdžio metu nurodė, kad jis žodžiu įspėjo atsakovą 2017-08-28. Atsakovas šią aplinkybę neigia. Pažymėtina, kad darbo ginčų komisijos posėdyje direktorius S. R. nurodė, kad atsakovas M. C. 2017-08-30 buvo informuotas telefonu apie darbo santykių nutraukimą.Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kad prieš priimant atsakovą į darbą tikrino jo kvalifikaciją ar tam kėlė tam tikrus reikalavimus. Ieškovės atstovai teismo posėdžio metu patvirtino, kad atsakovas buvo priimtas darbui į UAB „(duomenys neskelbtini)“. Net ir esant UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbų vykdymo sutarčiai su SIA (duomenys neskelbtini), darbo santykiai buvo tarp ieškovės ir atsakovo ir to ieškovė neginčija. Ieškovės atstovai nurodė, kad įrodymų, jog atsakovas dirbo SIA (duomenys neskelbtini) – neturi. Į bylą pateiktu (t.1, b.l.26) UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2017-07-28 Aktu-Tarnybiniu pranešimu darbdavys konstatuoja, kad tam tikri darbuotojai neatitinka kvalifikacijos dėl netinkamo darbo ir nepriimtino elgesio, nurodydamas, kad darbo sutartys turi būti nutrauktos vadovaujantis DK 36 straipsnio 3 dalimi, tačiau šiame akte nėra konstatuota kaip pasireiškė kvalifikacijos neatitikimas, su šiuo aktu nesupažindintas darbuotojas, be to darbdavys, kaip jau nurodyta aukščiau, nei darbo ginčų komisijai nei teismui nepateikė įrodymų apie darbo santykių pasibaigimo įforminimą (DK 65 straipsnis).Ieškovė nepateikė ir įrodymų, kad buvo darbdavio pasiūlymas nutraukti darbo sutartį bendru šalių susitarimu ir, kad atsakovas tokį pasiūlymą būtų priėmęs. Įrodymų, kad atsakovas pats būtų prašęs atleidžiamas iš darbo taip pat nėra. Pažymėtina, kad darbo ginčų komisija savo sprendime nurodo, kad M. Č. galimai laikotarpiu nuo 2017-09-01 iki 2017-10-27 dirbo nelegaliai. Taip pat nurodė, kad darbdavys nepateikė Komisijai jokių objektyvių įrodymų, pagrindžiančių kada ir kokiu būdu informavo darbuotoją apie darbo santykių nutraukimą.Į bylą ieškovo pateiktas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus vienašalis įrašas, kuris padarytas 2018 m. vasario 12 d. darbo sutartyje, neįrodo kada ir kokiu pagrindu pasibaigė šalių darbo santykiai. Pažymėtina, kad ieškinys teismui parengtas 2018 m. vasario 9 d. ir teismui pateiktas 2018 m. vasario 12 d.Pažymėtina, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ tarpininkavimo rašte ambasadai Ukrainoje (t.1. bl. 48) nurodė, kad su atsakovu darbo sutartis sudaryta 2017-05-03 bei nurodytas darbo sutarties numeris (duomenys neskelbtini) nuo 2017-05-03 iki 2018-05-03. Ieškovė tvirtina, kad taip buvo daroma atsakovo labui, kad jį įdarbinti, tačiau byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ viskas buvo atliekama, įforminama taip, kaip reikėjo darbdaviui. Ieškovės nesąžiningumą įrodo ir teismo konstatuotos aplinkybės dėl duomenų apie atsakovo gyvenamąją vietą nepateikimo teismui.Nors teismas teismo posėdžio metu įspėjo šalis apie teismo teises darbo bylose (CPK 414 straipsnio 3 dalis), tačiau teismas nesant byloje ne tik priešieškinio, tačiau ir įrodymų, kurie patvirtintų atsakovo nurodomas aplinkybes apie darbo santykių pabaigą, į atsakovo teisę tokį ieškinį reikšti savo gyvenamojoje vietoje (kas konstatuota teismo nutartimi dėl darbo ginčo nagrinėjimo teismingumo), atsižvelgiant ir į tai, kad atsakovas procesiniuose dokumentuose nurodo, kad tokį ieškinį ruošia, teismas neišeina iš ieškinio nagrinėjimo ribų.Iš byloje pateiktų įrodymų nustatyta, kad ieškovė už 2017 m. liepos mėnesį atsakovui priskaičiavo 374,34 Eur (neatskaičius mokesčių). Darbo užmokesčio suma, išmokėtina atsakovui išskaičius mokesčius – 306,96 Eur. Už 2017 m. rugpjūčio mėnesį ieškovė atsakovui priskaičiavo 496,00 Eur (neatskaičius mokesčių) darbo užmokesčio ir 69,64 Eur (neatskaičius mokesčių) kompensacijos už nepanaudotas kasmetines atostogas. Iš viso už 2017 m. rugpjūčio mėnesį ieškovės priskaičiuota suma yra 565,64 Eur, o atskaičius mokesčius atsakovui išmokėtina suma – 463,82 Eur. Byloje pateikti Mokomieji žiniaraščiai Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuose yra atsakovo parašai, patvirtina, kad atsakovui už 2017 m. liepos mėnesį išmokėta 60 Eur ir 246,96 Eur. Šios aplinkybės atsakovas nenuginčijo. Mokomasis žiniaraštis Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodyta 463,82 Eur suma, atsakovo nėra pasirašytas. Darytina išvada, kad ieškovė įrodė, jog atsakovui sumokėjo 306,96 Eur (60+246,96). Pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (toliau –BAĮ) 2 straipsnio 1 dalį apskaitos dokumentas – popierinis arba elektroninis dokumentas, kuriuo patvirtinama ūkinė operacija arba ūkinis įvykis ir kuriame yra rekvizitai tos ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio tapatumui nustatyti. BAĮ 13 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad įrašai apskaitos registruose daromi tik pagal apskaitos dokumentus, turinčius šiame straipsnyje nurodytus rekvizitus. Ieškovės po teismo posėdžio pertraukos pateiktas popieriaus lapas neatitinka BAĮ reikalavimų, todėl nelaikytinas apskaitos dokumentu, patvirtinančiu darbo užmokesčio išmokėjimą atsakovui. Pažymėtina, kad iš pateikto įrodymo negalima nustatyti ir kada jis buvo sudarytas, nes direktoriaus S. R. parašas ir data nepatvirtina, kad būtent šią dieną yra atlikti įrašai. Jeigu kasos išlaidų orderyje arba mokėjimo žiniaraštyje nėra pinigų gavėjo parašo, laikoma, kad pinigai neišmokėti (2000 m. vasario 17 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 179 patvirtintų „Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių“ 19 punktas). Ieškovė įrodymu laiko tai, kad atsakovas savo procesiniuose dokumentuose pripažįsta, kad 500 Eur gavo. Atsakovas procesiniuose dokumentuose pripažįsta, kad 2017-09-A. P. davė 500 Eur jau būnant Lenkijoje, ieškovė tai paneigiančių įrodymų nepateikė. Pažymėtina, kad šios atsakovo nurodytos aplinkybės labiau atitinka atsakovo paaiškinimus apie avanso gavimą už darbą Lenkijoje. Juolab nėra aišku kodėl ieškovė grynais išmokėjo atsakovui 500 Eur, jeigu atskaičius mokesčius turėjo išmokėti 463,82 Eur, be to nustatydama, kad atsakovas dar yra padaręs įmonei žalą dėl negrąžintų darbo apsauginių priemonių. Kasacinio teismo praktika įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo klausimais yra suformuota ir nuosekliai išplėtota. Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų tyrimo ir vertinimo pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011). Atsižvelgiant į nustatytas byloje aplinkybes, teismas negali daryti išvados, kad 500 Eur atsakovui buvo išmokėti už laikotarpį už rugpjūčio mėnesį.Teismas, spręsdamas, ar darbdavys tinkamai įvykdė įrodinėjimo pareigą, atsižvelgia ir į bendruosius įrodymų pakankamumo ir patikimumo civiliniame procese principus, taip pat į bylos materialinį teisinį pobūdį, šiuo atveju – darbo bylos specifiką, kuri gali nulemti teismo parinktus įrodymų pakankamumo kriterijus (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 176 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. 2011 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2011). CPK 178 straipsnyje įtvirtinta šalių pareiga įrodyti aplinkybes, kuriomis jos grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 214 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad darbdavys privalo įrodinėti tam tikras ginčui išspręsti svarbias aplinkybes ir pateikti įrodymus.Darbo teisės teorijoje darbuotojas laikomas kaip silpnesnė sutarties šalis, ši doktrina pripažįstama ir teismų. Įstatymų leidėjas, atsižvelgdamas į nelygiavertį darbuotojo ir darbdavio ekonominį ir socialinį statusą, nustatė tam tikrus darbo bylų nagrinėjimo ypatumus. Šie ypatumai nustatyti siekiant labiau apsaugoti darbuotojo, kaip ekonomine ir socialine prasme silpnesnės darbo santykių šalies, interesus (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2005 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-113/2005; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-176/2011). Nagrinėjamu atveju darbdavys, tai verslo subjektas, turintis ne vieną darbuotoją, ir yra atsakingas už tinkamą darbo užmokesčio apskaičiavimą, išmokėjimą bei darbo apmokėjimo sistemos laikymąsi darbovietėje (DK 140, 146, 148 straipsniai).Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro cento išrašas patvirtina, kad įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi nuo 2015 m. rugsėjo 1 d. yra S. R., juridinio asmens vardu veikia vadovas (t.2, b.l. 10). BAĮ 12 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti pirminės apskaitos dokumentais, apskaitos dokumentai turi būti surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus, o pagal 6 straipsnio 2 dalį į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu. BAĮ 21 straipsnis nustato, kad už apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus, taip pat už apskaitos dokumentų išsaugojimą atsako ūkio subjekto vadovas. Pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 4 straipsnį ūkio subjektai turi tvarkyti apskaitą taip, kad apskaitos informacija būtų tinkama, objektyvi ir palyginama, pateikiama laiku, išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams. Pažymėtina, kad tokios pat aplinkybės dėl buhalterinės apskaitos tvarkymo nustatytos ir kitais Kalipėdos apylinkės teismo sprendimais, pagal ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ ieškinius, t.y. civilinėse bylose e2-3661-965/2018; e2-3663-769/2018; e2-3664-639/2018.Ieškovė reikalavimą priteisti turtinę žalą grindžia į bylą pateikta “Darbuotojų asmeninių apsauginių priemonių Apskaitos kortele Nr. 1 ir lentele Nr. 2 dėl apsauginių priemonių išdavimo (t.1, b.l.9-10), iš kurių nustatyta, kad atsakovui išduota 1 vnt darbo pirštinių, apsaugančių nuo užterštumo; 1 pora darbo avalynės; 1 šalmas; 1 vnt. darbo drabužių, apsaugančių nuo užterštumo; 1 chalatas; 1 oro filtras, apsauginiai akiniai, liemenė, apsiaustas nuo lietaus, pašiltinta striukė žiemos metu, žieminės pirštinės, antrankoviai, kurių kiekis nenurodytas, tinkamumas naudojimui - iki susidėvėjimo. Pažymėtina, kad atsakovas neginčija tos aplinkybės, kad jam buvo išduoti apsauginiai drabužiai, tačiau teigia juos palikęs bute, kuriame buvo darbdavio apyvendintas, nes darbo santykiai pasibaigę nebuvo. Teismui pareikalavus ieškovės pateikti papildomus įrodymus, pagrindžiančius kokia kaina šios darbo priemonės buvo užpajamuotos, atsakovė pateikė PVM sąskaitas faktūras apie tam tikrų prekių pirkimą, tačiau nepateikė įrodymų kokia kaina buvo užpajamuotos atsakovui išduotos apsauginės priemonės, ar jos nėra nurašytos dėl nusidėvėjimo (DK 152 straipsnis). Ieškovė nepateikė įrodymų už kokias būtent apsaugines priemones atliktas 65,64 Eur išskaitymas, negalėjo paaiškinti kodėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius įsakymą dėl žalos atlyginimo priėmė tik 2017-09-29 (t.1, b.l.31), kodėl tuo metu įmonėje buvo atsakovui neišmokėtų pinigų likutis. Pažymėtina, kad Įsakyme nurodyta, kad apsauginių darbo priemonių, išduotų atsakovui vertė yra 150 Eur, kai tuo tarpu ieškinyje nurodoma 100 Eur suma. Ieškovė taip pat nepateikė įrodymų, kad darbdavys prašė grąžinti jam išduotas apsaugines darbo priemones, o atsakovas tokio prašymo neįvykdė.Iš nustatytų aplinkybių darytina išvada, kad įmonėje UAB „(duomenys neskelbtini)“ pažeidžiami imperatyvūs įstatymų reikalavimai tiek dėl buhalterinės apskaitos tvarkymo tiek dėl darbo santykių įforminimo, todėl jeigu įmonė dėl to patyrė tam tikros žalos, už tai negali būti atsakingas atsakovas (DK 151 straipsnis). Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą darytina išvada, kad ieškovė neįvykdė įrodinėjimo pareigos (CPK 185, 178 straipsnis), ieškinys laikytinas nepagrįstu ir atmestinas.

Dėl Darbo ginčų komisijos sprendimo panaikinimo

2018 m. balandžio 5 d. nutartimi teismas spręsdamas ieškinio teismingumo klausimą nurodė, kad negali būti nagrinėjamas ieškinio reikalavimas dėl 2018-01-09 darbo ginčų komisijos sprendimo panaikinimo, nes teismas, nagrinėdamas ginčą dėl teisės, neperžiūri Darbo ginčų komisijos sprendimo, darbo ginčų komisijos sprendimas nėra apeliacijos dalykas, teismo sprendimui įsiteisėjus, darbo ginčų komisijos sprendimas netenka galios (Lietuvos Respublikos Darbo kodekso (toliau - DK) 231 straipsnio 4, 7 dalys). DK 231 staripsnio 3 dalis numato, kad pareiškus ieškinį teisme, teismas nagrinėja ginčą dėl teisės iš esmės, taikydamas LR CPK numatytus darbo bylų nagrinėjimo ypatumus. Duomenų, kad ieškovė yra įvykdžiusi darbo ginčų komisijos sprendimą nėra, sistemiškai aiškinant įstatymo nuostatas darytina išvada, kad išnagrinėjus darbo ginčą iš esmės, teismas dėl jo priima sprendimą.

Kadangi ieškinys yra atmestas, ieškovei jos patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos (CPK 93 straipsnis). Atsakovas nepateikė jokių rašytinių įrodymų apie turtėtas bylinėjimosi išlaidas ir jų dydį, todėl atsakovo patirtų išlaidų atlyginimo klausimas nespręstinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 414 straipsniu, Lietuvos Respublikos darbo kodekso 231 straipsniu 259, 260, 263, 268, 270, 271 straipsniais, 282 straipsnio 2 dalies 2 punktu,

Teismas nusprendžia:

ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ ieškinį pripažinti, kad ji yra išmokėjusi atsakovui M. C. 565,64 Eur darbo užmokestį ir kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas ir turtinės 34,36 Eur žalos iš atsakovo M. C. priteisimo atmesti.

Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“, į. k. (duomenys neskelbtini), ieškovui M. C. neišmokėtą darbo užmokestį už 2017 m. rugpjūčio mėnesį ir kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas, viso 565,64 Eur (penkis šimtus šešiasdešimt penkis eurus 64 ct) (neatskaičius mokesčių). Sprendinimą dalyje dėl darbo užmokesčio išieškojimo, neviršijančio vieno menesio vidutinio darbo užmokesčio, t.y. 494,13 Eur (keturi šimtai devyniasdešimt keturi eurai 13 ct) (neatskaičius mokesčių), vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Teismo sprendimo kopiją su vertimu į rusų kalbą įteikti atsakovui M. C. tiek per EPP sistemą tiek išsiunčiant jo nurodytu elektroniniu pašu.

2018 m. sausio 9 d. Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos skyriaus darbo ginčų komisijos sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini), teismo sprendimui įsiteisėjus netenka galios.

Įsiteisėjusio teismo sprendimo kopiją išsiųsti LR valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos skyriaus darbo ginčų komisijai.