Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2019-12-20 · Administracinė byla Nr. I-851-764/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2019-12-20Regionų apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2021-02-17Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-12-20
Bylos Nr.
I-851-764/2019
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-03387-2018-5
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Jolita Rasiukevičienė, Mefodija Povilaitienė, Egidija Puzinskaitė
Pareiškėjas
A. A.
Atsakovas
Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos
Administracinė byla Nr. I-851-764/2019 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03387-2018-5 Procesinio sprendimo kategorijos: 41; 55.1.3
(S)VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. gruodžio 20 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mefodijos Povilaitienės, Egidijos Puzinskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Jolitos Rasiukevičienės,

viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. A. skundą atsakovei Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 1–3), kurį patikslino (b. l. 67–68), prašydamas panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos (toliau – ir Komisija) 2018 m. liepos 3 d. sprendimą Nr. 2R-306(4R-603) (toliau – ir Sprendimas) ir klausimą dėl skundo priėmimo perduoti Komisijai svarstyti iš naujo.

Nurodo, kad pareiškėjo ūkis tvarkomas pagal Žemės ūkio ministerijos nustatytus reikalavimus ekologiniam ūkiui, todėl, vadovaudamasis Ekologinio ūkininkavimo taisyklių 14.2 papunkčio nuostatomis, Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Agentūra) kiekvienais metais iki gegužės 15 dienos turi pateikti ir teikia Ekologinio ūkininkavimo žurnalo 18-ą lentelę „Ekologiškų produktų realizavimo apskaita“. Minėtą lentelę už 2016 metus pareiškėjas Agentūrai išsiuntė per Lietuvos paštą 2017 m. vasario mėn.

Agentūra 2018 m. gegužės 16 d. SMS žinute pareiškėją informavo, kad pareiškėjas yra skolingas Agentūrai. Patikrinęs informaciją Agentūros portale sužinojo, kad jo atžvilgiu Agentūra yra priėmusi 2018 m. kovo 22 d. sprendimą Nr. SP1-664(11.2.12E) „Dėl susidariusios skolos grąžinimo“, apie kurio priėmimą pareiškėjas anksčiau, t. y. iki SMS žinutės gavimo, nežinojo. Agentūros sprendime nurodyta, kad iki 2017 m. gegužės 15 d. pareiškėjas Agentūrai nėra pateikęs Ekologinio ūkininkavimo žurnalo 18-os lentelės, todėl pareiškėjui buvo pritaikyta sankciją – 4 354,83 Eur grąžinimas.

Šalies argumentai

Pareiškėjas Agentūrą 2018 m. gegužės 21 d. prašymu informavo, kad Ekologinio ūkininkavimo žurnalo 18-ą lentelę Agentūrai išsiuntė per Lietuvos paštą, todėl prašė netaikyti sankcijos. Agentūra 2018 m. birželio 18 d. pareiškėją informavo, kad prašymas dėl sankcijos netaikymo netenkinamas, nes nenustatyta nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybių buvimo. Pareiškėjas su tokiu Agentūros sprendimu sutiko tik iš dalies.

Pareiškėjas sutinka, kad tai, jog per Lietuvos paštą siųstos lentelės ne dėl pareiškėjo kaltės negavo Agentūra, nepatenka į taisyklėse numatytų nenugalimos jėgos aplinkybių sąrašą, tačiau tai nereiškia, kad dokumentai nebuvo išsiųsti laiku.

Šalies argumentai

Pareiškėjas 2018 m. liepos 2 d. su skundu kreipėsi į Lietuvos administracinių ginčų komisiją prašydamas panaikinti Agentūros 2018 m. kovo 22 d. sprendimą Nr. SP1-664(11.2.12E). Su skundu pareiškėjas pateikė ir prašymą atnaujinti terminą skundui dėl Agentūros sprendimo paduoti. Komisija priėmė 2018 m. liepos 3 d. sprendimą Nr. 2R-306(4R-603), kuriuo atsisakė atnaujinti terminą skundui paduoti, skundo nepriėmė nagrinėti ir skundą grąžino.

Prieštaraudamas Sprendimo argumentams pareiškėjas nurodo, kad Komisija, kaip ginčą dėl teisės nagrinėjantis organas, teisę turi taikyti ne formaliai, o atsižvelgdamas į konkrečias pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes. Asmens kreipimasis į sprendimą priėmusią instituciją dėl jos sprendimo peržiūrėjimo, neturėtų būti traktuojamas kaip pareiškėjo subjektyvus pasirinkimas naudotis ne apskundimo tvarka ir teikti skundą, o rašyti prašymą Agentūrai. Jeigu tokį pareiškėjo poelgį traktuoti kaip subjektyvų pasirinkimą, tai atsakymo į paklausimą laukimas turėtų būti vertinamas ne formaliai, o kaip objektyvi skundo dėl teisės padavimo praleidimo priežastis. Pažymėjo, kad gavęs atsakymą į prašymą dėl sprendimo peržiūrėjimo, savalaikiai kreipėsi į administracinius ginčus nagrinėjančias institucijas.

Atsakovė Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepimo (b. l. 74–78) argumentais prašė pareiškėjo skundą atmesti.

Dėl pareiškėjo skundo argumentų nurodo, kad pareiškėjo 2017 m. vasario mėnesį siųsta Ekologiškų produktų realizavimo 18-a lentelė Agentūroje nebuvo gauta, sistemose nėra duomenų apie tokios informacijos gavimą. Į pareiškėjo 2018 m. gegužės 21 d. prašymą buvo atsakyta 2018 m. birželio 18 d. raštu Nr. BR6-7362, kuriuo pareiškėjas buvo informuotas, kad prašymas netaikyti sankcijos negali būti tenkinamas, nes produkcijos realizavimo apskaitos lentelė pateikta po įstatyme nustatyto termino, be to, pareiškėjas su prašymu dėl sankcijos netaikymo nepateikė jokių force majeure aplinkybių.

Nurodo kad Agentūros 2018 m. kovo 22 d. sprendimas Nr. SP1-664(11.2.12E) „Dėl susidariusios skolos grąžinimo“ pareiškėjui 2018 m. balandžio 3 d. buvo išsiųstas registruota siunta, Paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraiškoje, kurios Nr. 16-1008565871-A-1 (toliau – ir 2016 m. Paraiška), nurodytu adresu. Pažymėjo, kad, vadovaujantis Paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraiškos ir 2016-2020 metų tiesioginių išmokų administravimo bei kontrolės taisyklių, patvirtintų Žemės ūkio ministro 2016 m. gruodžio 4 d. įsakymu Nr. 3D-897 „Dėl paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraiškos ir 2016-2020 metų tiesioginių išmokų administravimo bei kontrolės taisyklių patvirtinimo (žemės ūkio ministro 2016 m. kovo 30 d. įsakymo Nr. 3D-175 redakcija, toliau – ir Taisyklės) 72.7, 82.1, 82.2 papunkčių nuostatomis, asmuo laikomas informuotu apie paraiškos administravimo rezultatus, nuo informacijos apie juos atsiradimo Agentūros informaciniame portale (toliau – ir Portalas) dienos. Taigi pareiškėjo argumentus, kad jis nieko nežinojo apie 2018 m. kovo 22 d. sprendimo priėmimą, vertino nepagrįstais.

Dėl skundo pateikimo Komisijai nurodo, kad tai, jog pareiškėjas gavęs 2018 m. kovo 22 d. sprendimą Nr. SP1-664(11.2.12E) pirmiausia kreipėsi į Agentūrą, nėra pagrindas skundo padavimo terminui atnaujinti, todėl Komisija pagrįstai atmetė pareiškėjo skundą, nurodydama, kad buvo praleistas skundo padavimo terminas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byloje ginčas kilo dėl Lietuvos administracinių ginčų komisijos 2018 m. liepos 3 d. sprendimo Nr. 2R-306(4R-603) teisėtumo ir pagrįstumo bei įpareigojimo klausimą dėl skundo priėmimo perduoti Lietuvos administracinių ginčų komisijai svarstyti iš naujo.

Bylos medžiaga nustatyta, kad pareiškėjas su 2018 m. gegužės 21 d. prašymu kreipėsi į Agentūrą, kuriame nurodė, jog 2018 m. gegužės 16 d. gavo SMS žinutę, kuria buvo informuotas apie susidariusią skolą pagal 2016 metų Paraišką. Patikrinęs informaciją Agentūros informaciniame portale, sužinojo, jog jo atžvilgiu yra priimtas 2018 m. kovo 22 d. sprendimas Nr. SP1-664(11.2.12E) „Dėl susidariusios skolos grąžinimo“ (b. l. 4–6). Prašyme taip pat nurodė, kad Agentūros 2018 m. kovo 22 d. sprendime nurodytus dokumentus Agentūrai buvo išsiuntęs per Lietuvos paštą įstatymo nustatyta tvarka. Tuo pagrindu pareiškėjas prašė netaikyti sankcijos (b. l. 7).

Agentūra 2018 m. birželio 18 d. raštu pareiškėją informavo, kad prašymas dėl sankcijos netaikymo netenkintas (b. l. 8–11).

Pareiškėjas su 2018 m. liepos 2 d. skundu kreipėsi į Komisiją, prašydamas panaikinti Agentūros 2018 m. kovo 22 d. sprendimą Nr. SP1-664(11.2.12E). Pareiškėjas taip pat prašė atnaujinti terminą skundui dėl šio sprendimo panaikinimo paduoti (b. l. 12–13).

Pareiškėjas 2018 m. rugsėjo 13 d. gavo Komisijos 2018 m. liepos 3 d. sprendimą Nr. 2R-306(4R-603), kuriuo Komisija atsisakė atnaujinti terminą skundui paduoti (b. l. 16–17).

Pareiškėjas nesutikdamas su Komisijos sprendimu, su skundu kreipėsi į teismą.

Pagrindiniai argumentai, kuriais pareiškėjas grindžia Komisijos sprendimo neteisėtumą yra tai, kad, pareiškėjo teigimu, asmens kreipimasis į sprendimą priėmusią valstybės instituciją, dėl jos priimto sprendimo peržiūrėjimo, neturėtų būti traktuojamas kaip pareiškėjo subjektyvus pasirinkimas dėl jo teisių gynimo modelio. Priešingai, atsakymo į paklausimą laukimas turėtų būti vertinamas kaip objektyvi skundo dėl teisės padavimo praleidimo priežastis.

Iš pareiškėjo 2018 m. liepos 2 d. skundo Komisijai matyti, kad pareiškėjas šiuo skundu siekė, kad išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucija panaikintų Agentūros 2018 m. kovo 22 d. sprendimą Nr. SP1-664(11.2.12E), kuriuo pareiškėjui apskaičiuota grąžintinų lėšų (4 354,83 Eur) suma. Komisija 2018 m. liepos 3 d. sprendimu Nr. 2R-306(4R-603) atsisakė priimti šį pareiškėjo skundą, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo (toliau – ir IAGNTĮ) 10 straipsnio 2 dalies 2 punktu (atsisakoma priimti skundą, jeigu praleistas skundo (prašymo) padavimo administracinių ginčų komisijai terminas ir pareiškėjas neprašo jo atnaujinti ar toks prašymas atmetamas).

IAGNTĮ 8 straipsnio 1 dalyje (redakcija, galiojanti nuo 2018 m. sausio 1 d.) nustatyta, kad skundas (prašymas) administracinių ginčų komisijai paduodamas per vieną mėnesį nuo individualaus administracinio akto paskelbimo arba įteikimo ar pranešimo apie viešojo administravimo subjekto veiksmus (atsisakymą atlikti veiksmus) suinteresuotai šaliai dienos. Pagal IAGNTĮ 9 straipsnio nuostatas, pareiškėjo prašymu administracinių ginčų komisijos pirmininkas ar jo paskirtas kitas administracinių ginčų komisijos narys prašymo padavimo terminą gali atnaujinti, jeigu pripažįsta, kad jis praleistas dėl svarbios priežasties (9 straipsnio 1 dalis); prašyme atnaujinti terminą nurodomos termino praleidimo priežastys ir pateikiami praleidimo priežastis patvirtinantys įrodymai (9 straipsnio 2 dalis).

Byloje nėra ginčo dėl to, kad pareiškėjas, kreipdamasi į Komisiją, praleido terminą skundui paduoti, kaip tai numatyta IAGNTĮ 10 straipsnyje. Tačiau byloje keliamas ginčas, ar Komisija pagrįstai netenkino pareiškėjo prašymo dėl termino skundui paduoti atnaujinimo.

Pagal IAGNTĮ 9 straipsnio 1 ir 2 dalis, pareiškėjo prašymu Komisija skundo padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog aptariamame įstatyme nėra nurodyta, kokios termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis. Teismų praktikoje svarbiomis termino praleidimo priežastimis laikomos tik išskirtinės, objektyvios, nuo pareiškėjų valios nepriklausančios aplinkybės, sutrukdžiusios laiku realizuoti tam tikras teises. Svarbiomis termino praleidimo priežastimis, sudarančiomis pagrindą atnaujinti praleistą terminą, gali būti pripažįstamos tik termino eigos metu egzistavusios aplinkybės, kurios kliudė asmeniui laiku ir tinkamai, tiesiogiai ar per atstovą įgyvendinti savo teises ir kurios nepriklausė nuo šio asmens valios.

Iš skundo Komisijai turinio matyti, kad pareiškėjas termino skundui dėl Agentūros 2018 m. kovo 22 d. sprendimo Nr. SP1-664(11.2.12E) teisėtumo paduoti pradelsimą grindžia tuo, kad tik sužinojęs apie jo atžvilgiu priimtą Agentūros 2018 m. kovo 22 d. sprendimą Nr. SP1-664(11.2.12E) kreipėsi į Agentūrą dėl sankcijos netaikymo. Iš Agentūros atsakymą gavo 2018 m. birželio 18 d., o į Komisiją su skundu dėl Agentūros 2018 m. kovo 22 d. sprendimo Nr. SP1-664(11.2.12E) panaikinimo kreipėsi su 2018 m. liepos 2 d. skundu, t. y. jau praėjus Agentūros 2018 m. kovo 22 d. sprendimo Nr. SP1-664(11.2.12E) apskundimo terminui (vertinant, kad pareiškėjas apie Agentūros 2018 m. kovo 22 d. sprendimą sužinojo 2018 m. gegužės 21 d.). Taigi, pareiškėjas termino skundui dėl Agentūros 2018 m. kovo 22 d. sprendimo Nr. SP1-664(11.2.12E) paduoti praleidimą sieja su užsitęsusiu susirašinėjimu su Agentūra.

Įvertinus pareiškėjo skunde teismui nurodytas skundo dėl Komisijos sprendimo padavimo praleidimo priežastis (susirašinėjimas su Agentūra), nesutiktina su pareiškėjo teiginiais, kad skunde nurodytos priežastys objektyviai sutrukdė pareiškėjui laiku pateikti skundą Komisijai. Tokia išvada darytina atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas vėliausiai 2018 m. gegužės 21 d. susipažinęs su Agentūros 2018 m. kovo 22 d. sprendimu Nr. SP1-664(11.2.12E), turėjo suprasti, kad skundas dėl šio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo galėtų būti paduodamas pasirinktinai Komisijai arba Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Pareiškėjas, susipažinęs su Agentūros sprendimu, su prašymu dėl sankcijos netaikymo pirmiausia kreipėsi į Agentūrą, dėl ko praleido terminą skundui Komisijai paduoti. Pareiškėjas 2018 m. liepos 2 d. skunde Komisijai nenurodė jokių objektyvių aplinkybių, kurios buvo kliūtimi pareiškėjui per įstatyme nustatytą vieno mėnesio terminą (nuo 2018 m. gegužės 21 d. iki 2018 m. birželio 21 d.) kreiptis į Komisiją dėl Agentūros 2018 m. kovo 22 d. sprendimo Nr. SP1-664(11.2.12E) teisėtumo patikrinimo. Pareiškėjas nedetalizavo, kuo remiantis pasirinko tokį savo teisių gynimo būdą, t. y. kreipėsi ne į Agentūros sprendime nurodytas skundą nagrinėjančias institucijas, o kreipėsi į ginčo sprendimą priėmusį subjektą dėl sankcijos netaikymo. Apie tai, kad pareiškėjas būtų suklaidintas apskundimo tvarkos, ar panašiai, tokių duomenų pareiškėjas nenurodė. Pareiškėjas skunde Komisijai tik išdėstė ginčo situacijos faktines aplinkybes bei suformulavo abstraktų (nepagrįstą) prašymą atnaujinti terminą skundui paduoti, tačiau nenurodė jokių skundo padavimo termino praleidimą pateisinančių priežasčių. Pareiškėjas savo gera valia pasirinko netinkamą savo teisių gynimo būdą – pirmiausia kreiptis į Agentūrą su prašymu netaikyti sankcijos, dėl ko vėliau pareiškėjui kilo neigiamos pasekmės (praleistas skundo padavimo terminas). Teismas nenustatė jokių aplinkybių, kodėl pareiškėjas, nesutikdamas su Agentūros 2018 m. kovo 22 d. sprendimu Nr. SP1-664(11.2.12E), negalėjo pasinaudoti jam šiame sprendime išaiškinta apskundimo tvarka.

Teismų praktikoje laikomasi nuostatų, kad asmenims, praleidusiems įstatymo nustatytą terminą kreiptis į teismą, taikomi rūpestingumo, sąžiningumo, atidumo ir operatyvumo standartai, kurie siejami su reikalavimu aktyviai siekti savo pažeistų teisių gynimo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. gegužės 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-385-492/2017). Šis reikalavimas reiškia, kad pareiškėjas, siekdamas efektyviai ginti savo teises ir teisėtus interesus, turi domėtis jam teisines pasekmes sukeliančiais teisės aktais bei operatyviai ginčyti su jo teisių galimu pažeidimu susijusius valstybės ar savivaldybės institucijų veiksmus ar sprendimus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. gruodžio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-1042-1062/2017). Kaip ir šiuo atveju, pareiškėjas, būdamas pakankamai atidus ir rūpestingas, turėjo pasirūpinti operatyvesniu savo teisių realizavimu ir dėl Agentūros 2018 m. kovo 22 d. sprendimo Nr. SP1-664(11.2.12E) teisėtumo kreiptis šiame sprendime nurodyta tvarka ir terminais. Aplinkybė, kad pareiškėjas dėl sankcijos netaikymo kreipėsi į sankciją pritaikiusią instituciją, iš esmės nelaikytina kliūtimi, dėl ko pareiškėjas negalėjo Agentūros 2018 m. kovo 22 d. sprendimo Nr. SP1-664(11.2.12E) apskųsti jame nurodyta tvarka.

Apibendrinus darytina išvada, kad pareiškėjo nurodyta (kaip esminė) faktinė aplinkybė, dėl susirašinėjimo su Agentūra, negalėjo užkirsti kelio pareiškėjui laiku ir tinkamai realizuoti savo teises į gynybą, o kitų aplinkybių nei Komisijai, nei teismui nenurodžius, taip pat teismui nenustačius, kokios kitos aplinkybės galėjo objektyviai daryti įtaką pareiškėjo veiksmams, dėl kurių jis laiku nerealizavo savo teisės kreiptis į teismą ar Komisiją, sutiktina su Komisijos 2018 m. liepos 3 d. sprendime Nr. 2R-306(4R-603) priimtomis išvadomis, kuriomis remiantis pareiškėjo prašymas atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti netenkintas ir skundas atsisakytas priimti.

Komisijos 2018 m. liepos 3 d. sprendimą Nr. 2R-306(4R-603) pripažinus teisėtu, nėra teisinio pagrindo tenkinti išvestinį reikalavimą dėl įpareigojimo klausimą dėl pareiškėjo 2018 m. liepos 2 d. skundo priėmimo perduoti Komisijai svarstyti iš naujo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1, 5 punktais, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjo A. A. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjos Mefodija PovilaitienėEgidija PuzinskaitėJolita Rasiukevičienė