Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo V. Ž. atstovės pareiškimą dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys Joniškio rajono savivaldybės administracija, valstybės įmonė Turto bankas, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos Joniškio skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

pareiškėjo V. Ž. atstovė pareiškimą palaikė, patvirtino jame išdėstytas aplinkybes, prašydama nustatyti faktą, kad V. Ž. pagal įgyjamąją senatį įgijo nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą: pastatą-dirbtuves, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Paaiškino, kad 1996 m. buvo likviduojama Stanelių žemės ūkio bendrovė. Grupei pajininkų, t. y. V. D., O. B., A. Č., G. Č., A. P., V. P., V. P., S. P. ir D. G., už jų turėtus pajus buvo perduotos bendrovei priklausiusios dirbtuvės, esančios (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas pradėjo ūkininkauti 1998 m., jam reikėjo dirbtuvių. Jis susiekė su minėtais pajininkais ir sutarė, kad už 10 000 Lt jie perleis jam dirbtuves. Pareiškėjas per laiką atsiskaitė su pajininkais. Norėjo įregistruoti nuosavybės teisę į dirbtuves, bet VĮ Registrų centre jam patarė įregistruoti praėjus dešimčiai metų. Pareiškėjas nuo 1998 m. patalpomis naudojosi, rūpinosi, prižiūrėjo. Padarė kadastrinių matavimų bylą ir kreipėsi į teismą dėl nuosavybės teisių pripažinimo pagal įgyjamąją senatį. Kolūkis turėjo kelis padalinius: Rudiškių, Stanelių, Beržėnų ir kt. Dirbtuvių pajininkai dirbo Beržėnų padalinyje.

Liudytoja V. D. parodė, kad pareiškėjas buvęs kaimynas. Ji buvo Beržėnų ŽŪB pajininkė. Pagal pajus gavo dirbtuves B., P., Č., P., ji ir G. Pastatas atiduotas 1996 m. Jokių dokumentų nebuvo duota. Kolūkio pirmininkas surašė ant popieriaus lapo pavardes ir kiek kam priklauso pajų. Jie iš pradžių apie vienerius ar dvejus metus naudojo dirbtuves, o po to pardavė pareiškėjui. Visi pajininkai susitarė ir pardavė už 10 000 Lt pagal pajus. Su ja atsiskaitė gal per metus, kiti taip pat nesiskundė. Pinigų gavo 1 500 Lt pagal pajaus dalį.

Liudytojas A. Č. parodė, kad pareiškėjas yra kaimynas. 1996 m. iš Beržėnų ŽŪB už pajus gavo dirbtuves, kurias pajininkai 1998 m. pardavė pareiškėjui. Su juo ir žmona iš karto atsiskaitė pats pareiškėjas, gavo 2 500 Lt. Be jo dar buvo penki ar šeši pajininkai: P., D., Č., P., B. Kaip pareiškėjas atsiskaitė su kitais nežino. Niekas pretenzijų iš pajininkų dėl atsiskaitymo nereiškė.

Liudytoja G. Č. parodė, kad pareiškėjas yra kaimynas. Apie 1996 m. iš Beržėnų ŽŪB keli pajininkai gavo dirbtuves. Pareiškėjas po kelių metų paprašė dirbtuves parduoti. Dirbtuvių pajininkai buvo P., B., ji su vyru, D., Pocevičiai ir G. Dirbtuves pardavė už 10 000 Lt. Ji su vyru gavo 2 500 Lt. Pareiškėjas atsiskaitė su visais pajininkais.

Liudytoja A. P. parodė, kad pareiškėjas yra kaimynas. 1996 m. už pajus ji su vyru gavo dirbtuves. Vyras jau miręs. Iš pareiškėjo abu su vyru gavo 2 500 Lt. Dirbtuvių pajininkai dar buvo D., Č., B. ir P. Pareiškėjas atsiskaitė iš karto, pats atvežė pinigus. Dėl pajų pardavimo viską tvarkė vyras.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Pareiškėjo ir jo atstovės paaiškinimais, liudytojų parodymais, suinteresuotų asmenų atsiliepimais į pareiškimą, pateiktais rašytiniais įrodymais, nustatyta, kad Joniškio rajono Stanelių žemės ūkio bendrovė, buveinės adresas Joniškio r. sav., Rudiškių k., įregistruota 1992 m. rugpjūčio 24 d., kaip likviduojama įregistruota 1995 m. lapkričio 3 d., išregistruota 2016 m. gruodžio 14 d. Likviduojama Joniškio rajono Beržėnų žemės ūkio bendrovė, buveinės adresas Joniškio r. sav., Beržėnų k., įregistruota 1992 m. gruodžio 15 d., išregistruota 1993 m. kovo 31 d. Joniškio rajono Stanelių žemės ūkio bendrovės ir Likviduojamos Joniškio rajono Beržėnų žemės ūkio bendrovės dokumentai Šiaulių regioniniame valstybės archyve nesaugomi. Joniškio rajono savivaldybės administracijos archyvui minėtų bendrovių archyviniai fondai neperduoti saugoti. Pareiškėjo paaiškinimais, liudytojų parodymais, byloje pateiktu ūkininko ūkio įregistravimo pažymėjimu, 2018 m. kovo 1 d. patvirtinimu nustatyta, kad 1996 m. likviduojant Joniškio rajono Stanelių žemės ūkio bendrovę pajininkams V. D., O. B., A. Č., G. Č., A. P., V. P., V. P., S. P. ir D. G. už jų turėtus pajus buvo perduotos bendrovei priklausiusios dirbtuvės, esančios (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas 1998 m. kovo 1 d. įregistravo ūkininko ūkį. 1998 m. minėti pajininkai dirbtuves pardavė pareiškėjui už 10 000 Lt. Pareiškėjas iki 2000 m. su pajininkais pilnai atsiskaitė. Jokių dirbtuvių dokumentų nėra išlikę. Pareiškėjas nuo 1998 m. valdo dirbtuves, esančias (duomenys neskelbtini), pajininkai nereiškia į dirbtuves jokių pretenzijų. Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylos pagrindu pastatui-dirbtuvėms, esančiam (duomenys neskelbtini), yra suteiktas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Pareiškėjo 2018 m. sausio 29 d. prašymas įregistruoti nekilnojamąjį daiktą ir nuosavybės teises į minėtą pastatą-dirbtuves Valstybės įmonės Registrų centro Šiaulių filialo sprendimu buvo atmestas, nes teritoriniam registratoriui nepateikti dokumentai patvirtinantys pareiškėjo nuosavybės teisės atsiradimą į pastatą-dirbtuves.

Įgyjamoji senatis – tai pirminis nuosavybės teisės į daiktą įgijimo būdas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi faktas konstatuojamas, jeigu yra šių sąlygų visuma: 1) pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu būdu, t. y. asmuo nėra daikto savininkas; 2) daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė; nėra įregistruotas viešame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu (CK 4.69 straipsnio 3 dalis); 3) asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą, jį sąžiningai valdo visą valdymo laiką. Tai reiškia, kad valdytojas, tiek užvaldydamas daiktą, tiek visą įgyjamosios senaties laiką ir net įgydamas daiktą nuosavybėn įgyjamąja senatimi, turi būti įsitikinęs, jog niekas neturi daugiau už jį teisių į daiktą, nežinoti apie kliūtis, trukdančias įgyti jam tą daiktą nuosavybėn, jeigu tokių kliūčių būtų (CK 4.26 straipsnio 3 dalis, 4.70 straipsnio 1 dalis); 4) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas teisėtai. Teisėtas yra daikto valdymas, įgytas tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, o per prievartą, slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus įgyto daikto valdymas yra neteisėtas (CK 4.23 straipsnio 2, 3 dalys). Teisėtas valdymas atsiranda tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, kai dėl tam tikrų priežasčių nuosavybės teisės neatsirado, pavyzdžiui, atvejai, kai daiktą sandoriu (teisėtu pagrindu) perleidžiantis asmuo pats nebuvo daikto savininkas; 5) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas atvirai (CK 4.68 straipsnis). Daikto atviro valdymo sąlyga reiškia, kad asmuo valdo daiktą kaip savą nesislapstydamas; 6) daiktas valdomas nepertraukiamai; 7) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas kaip savas, t. y. pareiškėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomą daiktą (asmuo turi būti įsitikinęs, kad nėra kito asmens, kuris yra daikto savininkas); 8) valdymas tęsėsi CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-67/2011).

Teismas, įvertinęs bylos nagrinėjimo metu surinktus įrodymus, daro išvadą, kad yra nustatytos visos būtinos sąlygos pareiškėjui V. Ž. nuosavybės teisei į nekilnojamąjį daiktą – pastatą-dirbtuves, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), įgyti įgyjamąja senatimi. Pagal Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą nustatyta, kad minėtas nekilnojamasis daiktas neturi savininko. Nustatyti, kad turtas buvo valdomas teisėtai, byloje leidžia įrodymai, jog nuo 1998 m. iki šio momento nei vienas asmuo nepareiškė pareiškėjui pagrįstų pretenzijų į valdomą pastatą ir nėra jokių duomenų apie tai, jog nekilnojamasis daiktas buvo valdomas prieš kurio nors asmens valią. Ši faktinė aplinkybė taip pat patvirtina tai, jog pastatas visą valdymo laikotarpį buvo valdomas sąžiningai. Apie tai, jog nekilnojamasis daiktas buvo valdomas atvirai, leidžia teigti pareiškėjo ir liudytojų nurodytos aplinkybės. Tai, kad nekilnojamasis daiktas visą valdymo laikotarpį buvo valdomas kaip savas, o visas nekilnojamojo daikto valdymas tęsėsi CK 4.68 straipsnio l dalyje nustatytą terminą patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai, pareiškėjo paaiškinimai ir liudytojų parodymai (CPK 178 straipsnis).

Paskelbus 2018 m. kovo 27 d. viešai apie bylos iškėlimą dėl pastato įgijimo įgyjamąja senatimi, nebuvo gauta suinteresuotų asmenų pareiškimo. Byloje nėra duomenų, kad nekilnojamasis daiktas priklauso valstybei ar savivaldybei. Suinteresuoti asmenys neprieštarauja pateiktam pareiškimui.

Byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad per visą laikotarpį nuo valdymo pradžios nekilnojamojo daikto valdymas atitiko CK 4.68-4.71 straipsniuose numatytas sąlygas, todėl valdymo teisė transformavosi į nuosavybės teisę. Atsižvelgiant į byloje esančius įrodymus, nustatytas aplinkybes, nustatytinas faktas, kad pareiškėjas įgyjamąja senatimi įgijo nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą – pastatą-dirbtuves, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) (CPK 185 straipsnis, CK 4.68-4.71 straipsniai). Juridinio fakto nustatymas reikalingas nekilnojamojo turto nuosavybės teisei įregistruoti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260, 268, 270, 530-533 straipsniais, teismas

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas V. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini), pagal įgyjamąją senatį įgijo nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą: pastatą-dirbtuves, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini).

Fakto nustatymas reikalingas nekilnojamojo turto nuosavybės teisei įregistruoti.

Sprendimą per 30 dienų galima apskųsti Šiaulių apygardos teismui, paduodant skundą Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmuose.