Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Kauno apylinkės teismo teisėjas Raimundas Mikšta, sekretoriaujant Vildai Verikaitei, dalyvaujant prokurorei Jolantai Petraitytei, kaltinamajam A. J. Č., jo gynėjui advokatui Vaclovui Kaminskiui, nukentėjusiajai D. Z., jos atstovui advokato padėjėjui Mindaugui Vagoniui, viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A. J. Č., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, spec. vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, 2 gr. invalidas, vedęs, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas 2009-08-14 Kauno miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos BK 189 str. 2 d. - 13 MGL dydžio, t.y. 1690 Lt dydžio bauda, 2010-08-19 baudą sumokėjęs, teistumui neišnykus, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. ir Lietuvos Respublikos BK 138 str. 2 d. 3 p.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. J. Č. 2010 m. gegužės 8 d. apie 22 val. (duomenys neskelbtini) autostradoje Kaunas-Klaipėda, tiksliai nenustatytoje vietoje, automobilyje BMW 735 v.n. (duomenys neskelbtini) tarpusavio konflikto metu, tyčia mažiausia tris kartus kumščiu sudavė sugyventinei D. Z. į galvos sritį ir ranką, tuo padarydamas jai poodines kraujosruvas nosyje, kairės akies apatiniame voke, pereinant į žandą, kairiame žaste ir sukėlė D. Z. nežymų sveikatos sutrikdymą.

A. J. Č. pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 2 d. 3 p. kaltinamas tuo, kad jis 2011 m. gegužės 8 d. apie 18 val. (duomenys neskelbtini), tarpusavio konflikto metu, kai D. Z. bėgdama nuo galimo smurto atsitrenkė į kambario durų staktą ir nukrito, A. J. Č. tyčia tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą kiekį smūgių sudavė jai kumščiu ir įspyrė į įvairias kūno vietas, tuo padarydamas D. Z. poodines kraujosruvas viršutinėje lūpoje, sprande, nugaroje, krūtinėje, juosmenyje, žastuose, dešiniame dilbyje, dešinėje šlaunyje, odos nubrozdinimą ir poodinę kraujosruvą dešiniame dilbyje, odos nubrozdinimą nugaroje, pogleivio kraujosruvą ir muštinę žaizdą viršutinėje lūpoje, dešinio XI-o šonkaulio užpakalinio galo lūžį ir sukėlė savo šeimos narei D. Z. nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl muštinės žaizdos viršutinėje lūpoje, bei dešinio XI-o šonkaulio lūžio, D. Z. sukeltas nesunkus sveikatos sutrikdymas.

Kaltinamasis A. J. Č. dėl visų kaltinimų kaltu neprisipažino ir parodė, kad 2010 m. važiavo kartu su D. Z. iš jos sesers gimtadienio. Nukentėjusi buvo girta, jis – blaivus. Kilo konfliktas, jie buvo sustoję, ginčijosi, vėliau nuvažiavo namo. A. J. Č. jos nemušė. Tuo metu jie gyveno kartu. Iš kur pas D. Z. atsirado sužalojimai paaiškinti negalėjo. Nukentėjusioji dėl šio įvykio nei į policiją, nei į medikus nesikreipė. Po savaitės ar dviejų ji parodė abdukciją. Jis nusistebėjo, kad joje nurodyta, jog D. Z. sumušė, būdamas neblaivus, nes niekas jo blaivumo netikrino.

Dėl 2011 m. įvykių kaltinamasis paaiškino, kad jam namuose gulint ant lovos ir žiūrint televizorių, grįžo išgėrusi D. Z., išjungė televizorių, pradėjo ginčytis. Jis pradėjo keltis nuo lovos, ji nuo jo bėgo ir trenkėsi į durų staktą, nukrito, ridenosi ir atsidūrė tarp virtuvės durų. Kaltinamasis jos nestūmė ir nelietė. Siūlė kviesti greitąją pagalbą, tačiau ji atsisakė. Tada paskambino savo broliui ir paprašė nuvežti ją į ligoninę. Brolis atvyko po kelių minučių ir nuvežė D. Z. į ligoninę. Po šio įvykio jis dar pusantro mėnesio gyveno nukentėjusios bute. Vėliau jie išsiskyrė ir nebendrauja. Kaltinamojo teigimu, nukentėjusi po šio įvykio vaikščiojo į darbą, nes pats su pažįstamais pietaudavo kavinėje, kurioje dirbo nukentėjusioji. Įvykio dieną vikingų lazdos neturėjo, ji buvo palikta Palangoje.

Nukentėjusioji D. Z. parodė, kad 2010 m. kartu su kaltinamuoju buvo sode pas jos seserį. Atvažiavo apie 20 val., išvažiavo apie 22 val. Autostradoje ties (duomenys neskelbtini), įvykus konfliktui kaltinamasis smogė jai ranka į veidą. Konfliktas kilo dėl jo neištikimybės. Jis liepė jai išlipti, o atsisakius tai daryti, pradėjo mušti kumščiais, plėšė plaukus. Vėliau užvedė automobilį ir jie kartu nuvažiavo namo. Kitą dieną ji nuvyko pas medikus ir gavo specialisto išvadą. Po šio įvykio ji neturėjo nedarbingumo lapelio ir dirbo kaip įprastai. Į policiją nesikreipė, parodė kaltinamajam medicininę pažymą, galvojo, kad tai pirmas kartas ir jis daugiau taip nedarys.

2011-05-08 jai grįžus namo, A. Č. žiūrėjo televizorių atsigulęs ant lovos, ji atsisėdo gale kojų ir paklausė, kodėl jis jos nenuvežė pas seserį. Jis pagarsino televizoriaus garsą, nukentėjusi išjungė televizorių. Tada kaltinamasis šoko nuo lovos, ji puolė bėgti, pajuto smūgį į nugarą, tada trenkėsi į durų staktą, prarado sąmonę. Atsipeikėjo gulinti koridoriuje, visur ant grindų buvo kraujo. Jai skaudėjo rankas, kojas ir šonus. Atsistojusi pradėjo rėkti, ką padarei, tada jis metė į balkoną lazdą, kurios nuotrauką ji vėliau pateikė tyrimui, griebė jai už rankos, nusegė grandinėlę. Vėliau paskambino broliui, sakė greičiau atvažiuok esu išgėręs ir negaliu vairuoti. Nukentėjusi iš savo telefono paskambino kaimynui R. K., kad ateitų, nes bijojo viena būti namuose. Kol atvažiavo kaltinamojo brolis, Č. išplovė kraują ir liepė jai nusivalyti kraują. Brolis nuvežė ją į ligoninę, liepė sakyti, kad sode šokinėjo nuo batuto ir susižalojo lūpą. Ji taip ir pasakė. Jai susiuvo lūpą ir po valandos paleido namo. Brolis ją parvežė namo. Važiuojant namo jai skambino sūnus, klausė kada būsiu namie. Sūnus laukė laiptinėje manęs, tada paskambino jos broliui į Angliją, savo tėvui ir kvietė policiją. Atvykę pareigūnai ryte liepė kreiptis į ekspertizę. Ten surašė sužalojimus ir nusiuntė pas šeimos gydytoją. Su jos siuntimu nuvyko šviesti kūno, ten specialistė pamatė, kad yra lūžęs šonkaulis. Apie mėnesį buvo nedarbinga. Pateikė civilinį ieškinį, nes gavo mažesnes pajamas, nei būtų gavusi dirbdama. Jai buvo nuskeltas dantis, sužalotas veidas, skaudėjo dantenas, nosį, pažastis, net pasisukti negalėjo, teko daug važinėti į Raudondvario policiją duoti parodymus. Po įvykio kaltinamasis pas ją gyveno tris savaites. Kadangi nukentėjusi atsipeikėjusi pamatė, kad sugyventinis stovi su lazda, todėl mano, kad sugyventinis galėjo ją mušti su lazda, kai ji buvo be sąmonės.

Liudytojas R. K. parodė, kad atėjęs pas D. Z. pamatė, kad jai prakirsta lūpa, D. Z. sakė, kad jai sudavė, o A. J. Č. sakė, kad ji pati paslydo ir atsitrenkė į durų staktą. D. Z. aiškino, kad ją sumušė. Liudytojas prašė vadovautis ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas R. K. parodė, kad 2011 m. pavasarį, datos neatsimena, apie 18-19 val. jam paskambino kaimynė D. Z. ir paprašė ateiti. Atėjęs pas kaimynę pamatė, kad D. Z. lūpa prakirsta. Daugiau sužalojimų nematė. D. Z. sakė, kad ją sumušė A.J. Č.. Tuo metu D. Z. stovėjo, o A.J. Č. gulėjo lovoje. A.J. Č. sakė, kad jis D. Z. nemušė, ji pati bėgdama atsitrenkė į durų staktą ir prasikirto lūpą. Ir D. Z. ir A.J. Č. tarpusavyje kalbėjo pakeltu tonu. Kambaryje jautėsi alkoholio kvapas, tačiau kuris iš jų buvo neblaivus, nurodyti negali. A.J. Č. iš pažiūros atrodė blaivus, o D. Z. atrodė apsvaigusi. Tačiau ji galėjo būti apsvaigusi nuo sumušimo. Jam nuėjus į D. Z. butą, maždaug po 5 minučių atėjo A.J. Č. brolis ir D. Z. su juo išvažiavo į gydymo įstaigą (1 t. b.l. 155, 156).

Liudytojas D. Z., parodė, kad D. Z. yra jo mama. Arūno brolis atvežė mamą, pamatė, kad ji sumušta, jai ištinusi lūpa, matėsi mėlynės, veido bruožai buvo kaip po sumušimo. Ji sunkiai vaikščiojo. Mama minėjo, kad ją sumušė A. Č.. Pasakė, kad ją sumušė, bet ne detalizavo su kuo ir kiek kartų sumušė. Po šio įvykio mama nėjo į darbą, viską namuose darė jis.

Liudytoja V. I. parodė, kad ji gyvena I aukšte, o D. Z. antrame.

Matė, kad parvyko Č., jis iš automobilio pasiėmė alaus butelį, jie trumpai pasikalbėjo. Jis nuėjo į viršų. Po 15-20 min. grįžo Z., ji nuėjo namo. Grįžusi mano liudytoja išgirdo trenksmą, pagalvojo, kad nugriuvo spinta. Išgirdo Z. klyksmą ir jų abiejų barnius. Jeigu būtų kiti kaimynai, tai būtų bėgusi gelbėti, bet Č. ji vengė, nes jis jai atrodo žiaurus. Po to per langą matė, kad Č. išbėgo ir išvažiavo automobiliu. D. Z. parvežta iš ligoninės sunkiai vaikščiojo, buvo sunkioje depresijoje. Liudytoja ją ramino, kvietė išgerti kavos. Liudytoja ir anksčiau matydavo pas ją mėlynes, D. Z. skųsdavosi, kad jis yra agresyvus.

Liudytoja Ž. B., parodė, kad apie paskutinį D. Z. sužalojimą sužinojo iš jos sesers. 2011-05-09 dienos ryte man paskambino V. L. ir pasakė, kad sesuo sužalota, sumušta ir jos važiuoja medicininės pažymos išsiimti, o išvakarėse 2011-05-08 apie 19 val. iš V. L. namų ją parvežė sveiką. Visą dieną buvo namie ir kalbėjosi. Sužalojimų nesimatė, ji nesiskundė. Liudytoja parodė, kad jai yra du kartus tekę matyti sužalojimo padarinius. 2011 m. ir 2010 m. irgi gegužės mėn. Po sesers gimtadienio, D. Z. išvyko sveika, o kitą diena ji buvo su akiniais ir paaiškino, kad Č. ją sumušė, po akimis buvo mėlynės.

Liudytoja V. L., parodė, kad D. Z. yra jos sesuo. Apie sužalojimus 2011-05-08 ji sužinojau iš D. Z.. 2011-05-08 jos buvo kartu. D. Z. išvyko ir jokių sužalojimų nebuvo. Kitą dieną po įvykio pamatė seserį sužalotą, vežė ją į gydymo įstaigą, ji sakė, kad įvyko smurtas jos namuose. Įvyko žodinis konfliktas ją pagąsdino, ji bijodama ėjo šalin, po to pajuto smūgį į nugarą ir buvo be sąmonės. Pakėlus galvą matė, kad kraujuoja, jai skaudėjo. Č. yra anksčiau smurtavęs sesers atžvilgiu, tai buvo naujų metų išvakarės, ją kvietė pas save, ji nenorėjo atvažiuoti, vėliau atvyko su mėlynėmis, po akiniais slėpė akis. Ji sakė, kad prieš ją ranką pakėlė sugyventinis Č.. Dar buvo įvykis prieš metus, ji atvyko su savo draugu jos pasveikinti ir greitai išvyko, kitą dieną liudytoja sužinojo, kad D. Z. yra sužalota.

Liudytojas R. P. parodė, kad iš A. Č. žino, jog konflikto metu D. Z. susižeidė, tai įvyko 2011 m. gegužės mėnesį. Tą vakarą A. J. Č. mobiliu telefonu pranešė, kad įvyko incidentas. Sakė kad ji po sesers gimimo dienos grįžo namo išgėrusi ir aiškinosi santykius dėl neištikimybės, bėgdama nuo jo trenkėsi į durų staktą. Praėjus kelioms dienoms po įvykio su A. J. Č. nuvyko pavalgyti į D. Z. darbovietę kavinę - barą, esančią Naujalio gatvėje. D. Z. tuo metu buvo kavinėje, ji stovėjo prie baro. Liudytojas teigė matęs jos prakirstą lūpą, kitų sužalojimų nepastebėjo.

Liudytojas Saulius A. G. parodė, kad pažįsta D. Z. ir A. J. Č. . Po 2011-05-08 D. Z. matė jos darbe - bare, ten dažnai vyksta paimti maisto. Gegužės mėn. D. Z. dirbo bare. Su ja kalbėjo apie savo brolio laidotuves, ji atrodė normaliai, jokių sužalojimų nepastebėjo, D. Z. jam niekada nesiskundė, visada buvo linksma.

Liudytojas A. Č., parodė, kad A. J. Č. yra jo brolis. 2011 metais apie gegužės mėn. vakare liudytojui paskambino A. J. Č. ir paprašė atvažiuoti. jis nuvažiavo su savo drauge O. P.. Durys buvo atidarytos. A. J. Č. sėdėjo ant lovos D. Z. vaikščiojo su lūpa prakirsta. Klausė, kas vyksta. Jo prašė nuvežti D. Z. į ligoninę. Ji iš pradžių nenorėjo važiuoti, vėliau atėjo į automobilį. Nuvažiavo į R. K., ten jų nepriėmė, tada nuvyko į klinikas. D. Z. susiuvo lūpą ir liudytojas ją parvežė namo. Apie įvykį su D. Z. nekalbėjo. Priėmime, kai D. Z. aiškino įvykio aplinkybes, jis nedalyvavo ir negirdėjo jos aiškinimo, jokių nurodymų tuo klausimu nedavė.

Ekspertė Liucija Karčiauskaitė parodė, kad nesunkų sveikatos sutrikdymą nustatė pagal gydytojų įrašus. Pagal objektyvų tyrimą. Konstatuota Šilainių poliklinikoje, kad lūpa dar pūliuoja, siūlai išimti, tai atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą. Jai klinikose buvo nurodyta siūlus šalinti po 7 dienų. Kadangi lūpa supūliavo, tai užtruko ilgiau negu 10 d. Nurodyta, kad lūpa pūliuojanti, siūlai išimti, pagal tai nustatytinas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Šilainių poliklinikoje buvo atlikta krūtinės ląstos rentgenograma ir nustatytas 11 šonkaulio lūžimas dešinėje. Pagal tai nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Nukentėjusioji paaiškino, kad ją pastūmė namuose sugyventinis ir ji veidu atsitrenkė į durų staktą. Tai atitiktų, kad lūpa galėjo prasikirsti, bet neatmestina galimybė, kad ji galėjo priekine kūno puse atsimušti į durų staktą ir susilaužyti šonkaulį, bet kiti sužalojimai atitinka kitokį smurtą, nes sužalojimai įsidėstę užpakalinėje kūno dalyje, nugaroje, juosmenyje ir taip pat yra rankose poodinės kraujosruvos, tai atsitikti atsitrenkus į durų staktą negali. Tai rodo, kad buvo suduoti kitokio pobūdžio smūgiai. Sužalojimai būdingi suduodant kumščiu, spiriant, spaudžiant rankas, bet nebūdingi, suduodant beisbolo lazda. Jeigu butų suduota beisbolo lazda, tai liktų juostų pavidalo žymės, o čia juostų nėra, šie sužalojimai nebūdingi bet kokiai lazdai.

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti įvykio vieta yra adresu (duomenys neskelbtini) (T 1, b. l. 31-36).

Daiktų, dokumentų pateikimo protokolu D. Z. pateikė nuotraukos kopiją, kurioje pavaizduotas A. J. Č. su rankoje laikomu mediniu pagaliu- vikingų atributu (T 1, b.l. 96,97).

Daiktų, dokumentų pateikimo protokolu D. Z. pateikė mokėjimų pervedimus į gydymo įstaigas 154 litų sumai ir išrašų kopijas iš Všį Kauno Šilainių poliklinikos (T 1, b.l. 85-91).

Iš asmens ambulatorinio gydymo priėmimo skyriuje apskaitos kortelės matyti, kad D. Z. kreipėsi į Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninę VŠĮ Kauno klinikas, 2011-05-08 21.09 val. nurodydama, jog virto ir susimušė viršutinę lūpą (T 1, b.l. 74-78).

2010-05-10 specialisto išvadoje Nr. G 1193/10(02) nurodoma, kad D. Z. konstatuota poodinės kraujosruvos nosyje, kairės akies apatiniame voke, pereinant į žandą, kairiame žaste. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais. Duomenų, prieštaraujančių tiriamosios nurodytam traumos laikui bei aplinkybėms, nėra. Dėl konstatuotų sužalojimų nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas (T 1, b.l. 38-39).

2011-05-09 specialisto išvadoje Nr. G 1297/11(02) nurodoma, kad D. Z. konstatuota poodinės kraujosruvos veide, sprande, nugaroje, krūtinėje, juosmenyje, rankose, dešinėje kojoje, odos nubrozdinimai dešinėje rankoje, nugaroje, kraujosruva ir muštinė žaizda viršutinėje lūpoje, krūtinės ląstos dešinės pusės XI šonkaulio lūžimas. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu ir galėjo gautis tiriamosios nurodytu laiku, t.y. 2011-05-08. Muštinė žaizda viršutinėje lūpoje, krūtinės ląstos XI šonkaulio lūžimas atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl šio sužalojimo sveikata sutrikdyta ilgiau nei 10 parų laikotarpiui (T 1, b.l. 41).

2012-01-27 specialisto išvadoje Nr. p G 271/12(02) nurodoma, kad‚ D. Z. konstatuota poodinės kraujosruvos viršutinėje lūpoje, nugaroje, juosmenyje, žastų užpakaliniuose paviršiuose, sprande, ties krūtinkauliu, dešinio dilbio priekiniame paviršiuje, dešinės šlaunies išoriniame paviršiuje, odos nubrozdinimai dešinio dilbio priekiniame paviršiuje, nugaroje, kraujosruva ir muštinė žaizda viršutinėje lūpoje, kūtinės ląstos dešinės pusės XI šonkaulio užpakalinio galo lūžis, galimai ties užpakaline pažastine linija. Poodinė kraujosruva viršutinėje lūpoje, kraujosruva ir muštinė žaizda viršutinėje lūpoje, poodinė kraujosruva ties krūtinkauliu galėjo būti padaryta tiek jai pačiai be pašalinio poveikio bėgant ir atsitrenkiant į staktą, tiek su pašaliniu poveikiu. Poodinės kraujosruvos nugaroje, juosmenyje, žastų užpakaliniuose paviršiuose, sprande, odos nubrozdinimas nugaroje, krūtinės ląstos dešinės pusės XI šonkaulio užpakalinio galo lūžis galimai ties užpakaline pažastine linija galėjo gautis tiek jai pačiai nugriuvus ir atsitrenkus į kietus bukus daiktus ar paviršius, tiek suduodant tiesioginius smūgius kumštimi, spardant. Poodinės kraujosruvos dešinio dilbio priekiniame paviršiuje, odos nubrozdinimas dešinio dilbio priekiniame paviršiuje, poodinė kraujosruva dešinės šlaunies išoriniame paviršiuje pagal savo lokalizaciją būdinga suduodant tiesioginius smūgius kietu buku daiktu (spiriant, suduodant kumštimi). Konkrečiau nurodyti sužalojimų mechanizmą, pagal turimus objektyvaus tyrimo ir med. dokumentų duomenis, nėra galimybės. Vertinant izoliuotai poodinės kraujosruvas veide, sprande, nugaroje, krūtinėje, juosmenyje, rankose, dešinėje kojoje, odos nubrozdinimai dešinėje rankoje, nugaroje atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Muštinė žaizda viršutinėje lūpoje, krūtinės ląstos dešinės pusės XI šonkaulio lūžimas atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl šio sužalojimo sveikata sutrikdyta ilgiau nei 10 parų laikotarpiui. D. Z. veido srityje konstatuoti sužalojimai: kraujosruva viršutinėje lūpoje, muštinė žaizda viršutinėje lūpoje, poodinė kraujosruva viršutinėje lūpoje, poodinė kraujosruva sprande, yra prielaida funkciniam smegenų pažeidimui, t.y. galvos smegenų sukrėtimui, dėl to galimas sąmonės praradimas (T 1, b. l. 45, 46 ).

2012-09-07 ekspertinės akte Nr. EKG 59/12 (02) nurodoma, kad D. Z. konstatuota poodinės kraujosruvos viršutinėje lūpoje, sprande, nugaroje, krūtinėje, juosmenyje, žastuose, dešiniame dilbyje, dešinėje šlaunyje, odos nubrozdinimas ir poodinė kraujosruva dešiniame dilbyje, odos nubrozdinimas nugaroje, pogleivio kraujosruva ir muštinė žaizda viršutinėje lūpoje, dešinio XI-o šonkaulio užpakalinio galo lūžis. Vertinant byloje pateiktus duomenis bei medicininių dokumentų įrašus, tikėtina, kad poodinę kraujosruvą krūtinėje D. Z. galėjo pasidaryti atsitrenkdama į durų staktą tiek pati, tiek ją pastūmus ar jai įspyrus, po ko ji taip pat galėjo atsitrenkti į durų staktą. Nuo smūgio galva ir krūtinė į durų staktą, tikėtina, D. Z. krito aukštielninka. Dėl to kai kurie nugaroje esantys sužalojimai galėjo išsivystyti griuvimo metu, tačiau kurie tiksliai- atsakyti negalima. Nėra jokių objektyvių duomenų, leidžiančių spręsti apie tai, kurie sužalojimai D. Z. išsivystė griūnant pačiai, o kurie buvo padaryti kieto buko daikto pašalinės jėgos poveikyje. Tikėtina, kad poodinės kraujosruvos sprande, žastuose, dešiniame dilbyje, dešinėje šlaunyje, odos nubrozdinimas ir poodinė kraujosruva dešiniame dilbyje padaryti kietų, bukų, riboto paviršiaus daiktų poveikyje žalojant tiesiogiai. Sužalojimų visuma bei izoliuotas dešinio XI-o šonkaulio lūžis griuvimui nebūdingi. Duomenų apie kitokį galimą traumos mechanizmą nėra. Visi D. Z. konstatuoti sužalojimai padaryti kietais bukais riboto ar neriboto paviršiaus daiktais. Muštinė žaizda viršutinėje lūpoje bei dešinio XI-o šonkaulio lūžis, tiek vertinant juos atskirai, tiek kartu, atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą. Visi kiti sužalojimai, tiek vertinant juos atskirai, tiek jų visumą, atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Nuo smūgio veidu į durų staktą ar trauminių poveikių į sprandą D. Z. galėjo prarasti sąmonę. Į tai nurodo pogleivio bei poodinės kraujosruvos ir muštinė žaizda viršutinėje lūpoje bei poodinės kraujosruvos sprande ir kas yra prielaida funkciniam galvos smegenų pažeidimui, t.y. – galvos smegenų sukrėtimui, dėl ko galimas sąmonės praradimas, tačiau objektyvių klinikinių duomenų, įrodančių sąmonės praradimo faktą, nėra. Labiau tikėtina, kad bėgant ir vertikalioje padėtyje veidu bei krūtine atsitrenkiant į kietą buką, neribotą paviršių (šiuo atveju į durų staktą), smūgio jėgos pasekoje kūnas yra labiau bloškiamas atgal, todėl yra didesnė kritimo aukštielninka, negu ant pilvo tikimybė. (1 t. b.l. 63-65)

Dėl kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d.

Nors kaltinamasis neigė sudavęs smūgius nukentėjusiajai, jo kaltę, padarius nusikalstamą veiką 2010 m. gegužės 8 d., įrodo duomenys, užfiksuoti nukentėjusios parodymuose ir specialisto išvadoje, iš kurių matyti, kad kaltinamasis, konflikto metu, tyčia mažiausia tris kartus kumščiu sudavė sugyventinei D. Z. į galvos sritį ir ranką, tuo padarydamas jai poodines kraujosruvas nosyje, kairės akies apatiniame voke, pereinant į žandą, kairiame žaste ir sukėlė D. Z. nežymų sveikatos sutrikdymą. Kaltinamasis prisipažino matęs specialisto išvadą, tačiau nusistebėjo ne joje fiksuotu įvykiu ir nustatytu sužalojimu, bet tuo, kad išvadoje buvo nurodyta, jog D. Z. jis sumušė būdamas neblaivus, o jo blaivumo niekas netikrino. Esant tokioms aplinkybėms, A. J. Č. kaltė dėl nežymaus nukentėjusios sužalojimo laikytina įrodyta.

Kaltinamojo veiksmai 2010-05-08 kvalifikuotini, kaip nusikaltimas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d., nes kaltinamasis, suduodamas smūgius nukentėjusiajai, nežymiai sutrikdė sveikatą.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamasis nusikalto neišnykus teistumui, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 27 str. 1 d., 56 str. 1 d., kaltinamajam skirtina laisvės atėmimo bausmė. Jos dydis nustatytinas artimas įstatymo sankcijoje numatytam bausmės vidurkiui. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis yra antros grupės invalidas, nusikalto artimoje aplinkoje pavartojęs smurtą, nusikaltimas nėra sunkus, yra pagrindas manyti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo, todėl tikslinga paskirtos bausmės vykdymą atidėti, skiriant baudžiamojo poveikio priemonę - dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose (Lietuvos Respublikos BK 67 str. 3 d., 72² str.).

Dėl kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 2 d. 3 p.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs svarbią įrodymų vertinimo sąlygą, kad turi būti vertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Vertindamas įrodymus, teismas ne tik turi laikytis Baudžiamojo proceso kodekse nustatytų taisyklių, bet ir įsitikinti, ar įrodymai yra patikimi, nesuklastoti, ar atitinka leistinumo kriterijus, ir nuspręsti, ar įrodymais grįsti teismo išvadas, ar juos atmesti. Vertindami įrodymus, teisėjai turi vadovautis įstatymais, logika, savo vidiniu įsitikinimu ir padaryti nešališkas išvadas. Pažymėtina, kad asmuo traukiamas baudžiamojon atsakomybėn tik tada, kai dėl byloje esančių įrodymų yra konstatuota jam inkriminuojamo nusikaltimo sudėtis. Sprendžiant asmens baudžiamosios atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo baudžiamojon atsakomybėn asmens naudai. Pažymėtina, jog pagal nusistovėjusią teismų praktiką kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, remiantis kuriais tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą pagrįsti ir nuteisti asmenį. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama bausmė. Šiuo atveju, kaltinamasis savo kaltę neigė, kitų asmenų įvykio vietoje nebuvo, visi liudytojai apie įvykio aplinkybes sužinojo iš nukentėjusios, todėl esminiai yra nukentėjusios parodymai. Jie ikiteisminio tyrimo metu kito ir skyrėsi nuo teismo posėdyje išsakytų, būtent:

2011-05-08 pareiškime Kauno rajono PK viršininkui ji nurodė, kad A.J. Č. jai sudavė ranka ne mažiau kaip 5 kartus ranka į galvą ir kitas kūno vietas (Jokių duomenų apie atsitrenkimą į duris ir galimus sumušimus lazda, sąmonės praradimą ar spardymus nenurodyta);

2011-05-09 apie įvykį pasakodama teismo medikams nurodė, kad pastumta atsitrenkė į durų staktą, susižalojo lūpas, prarado sąmonę. Buvo spardoma į įvairias kūno vietas (T. 1, b.l. 41) (Duomenų apie sužalojimus lazda nepateikė);

2011-06-16 protokole pareiškime ( T 1, b.l. 29) ir liudytojo apklausos protokole (T.1, b.l. 129-130) nurodė, kad, bėgdama nuo sugyventinio trenkėsi veidu į durų staktą ir parkrito be sąmonės. Atsipeikėjusi pasijuto sumušta. Kadangi sugyventinis stovėjo su lazda – vikingų atributu, todėl suprato, kad greičiausia buvo sumušta ta lazda (Duomenų, kad būtų spardoma kojomis ar mušama rankomis nepateikė);

2011-08-04 liudytojo papildomos apklausos protokole (T.1, b.l. 132) parodė, jog ji mano, kad bėgdama nuo A. Č. į durų staktą atsitrenkė nuo smūgio į nugarą, tačiau tiksliai nurodyti negali, o 2011-11-11 akistatos protokole užfiksuoti D. Z. parodymai apie tai, kad jai bėgant iš kambario, A. Č. kažkuo jai trenkė į nugarą, ko pasekoje ji veidu trenkėsi į durų staktą (T.1, b.l. 145).

Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji teigė, kad pajuto kaltinamojo smūgį į nugarą, atsitrenkė į durų staktą ir prarado sąmonę. Taip pat teigė mananti, kad kaltinamasis ją, esančią be sąmonės, sužalojo lazda, tačiau A. Č. kaltinamas ne dėl smūgio į nugarą ir sumušimo lazda, o dėl nenustatyto kiekio smūgių kumščiu ir spyrių į įvairias kūno vietas.

Teismas bylą nagrinėja pareikšto kaltinimo ribose. Prokurorė nepasinaudojo teise pakeisti kaltinimą teisme, teigdama, kad visos abejonės aiškintinos kaltinamojo naudai. Bylos duomenimis nustatyta laikytina ta aplinkybė, kad D. Z. buvo nesunkiai sužalota. Tačiau specialisto išvados ir ekspertizės aktas bei liudytojų parodymai apie D. Z. sužalojimus nepagrindžia kaltinamojo A. Č. kaltės, nes nėra jokių objektyvių duomenų, leidžiančių spręsti apie tai, kurie sužalojimai D. Z. išsivystė griūnant pačiai, o kurie buvo padaryti kieto buko daikto pašalinės jėgos poveikyje, nė vienas iš apklaustų liudytojų įvykio vietoje nebuvo ir kaltinime pateiktų aplinkybių apie tai, kad A. J. Č. būtų spardęs nukentėjusią ar sudavęs jai smūgius rankomis, nepagrindė. Duomenų, remiantis kuriais tik galima manyti, kad nusikaltimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą pagrįsti ir jį nuteisti. Esant tokioms aplinkybėms, A. Č. dėl kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 2 d. 3 p. išteisintinas, neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką.

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius pateikė 346,38 litų civilinį ieškinį turtinei žalai atlyginti.

Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos pateikė 239,30 litų civilinį ieškinį turtinei žalai atlyginti.

Civiliniai ieškovai prašė priteisti lėšas, kurios buvo išleistos nukentėjusios gydymui ir nedarbingumo pašalpoms mokėti dėl nukentėjusios sužalojimo 2011-05-08. Kadangi kaltinamasis dėl šio kaltinimo išteisintinas, civiliniai ieškiniai netenkintini ( BPK 115 str. 3 d. 1 p.).

D. Z. pareiškė civilinį ieškinį dėl 286,97 Lt turtinės žalos ir 15000 litų neturtinės žalos bei 3500 Lt už advokatų paslaugas.

Turtinės žalos dydis grindžiamas išlaidomis, patirtomis dėl nukentėjusios sužalojimo 2011-05-08. Kadangi kaltinamasis dėl šio kaltinimo išteisintinas, ši ieškinio dalis netenkintina. Neturtinė žala grindžiama tuo, kad dėl kaltinamojo veiksmų nukentėjusi patyrė skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, bendravimo galimybių sumažėjimą. Nukentėjusi civiliniame ieškinyje akcentuoja neturtinę žalą, patirtą dėl sužalojimo 2011-05-08. Kadangi kaltinamasis dėl šio kaltinimo išteisintinas, reikalavimas priteisti neturtinę žalą dėl 2011-05-08 įvykio sukeltų nepatogumų atmestinas. Tačiau nukentėjusi patyrė neturtinę žalą ir dėl 2010-05-08 padaryto nusikaltimo, kai buvo nežymiai sužalota. Neturtinės žalos dydis dėl šiuo nusikaltimo nustatytinas atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, t. y.: 1) neturtinės žalos pasekmes; 2) žalą padariusio asmens kaltę; 3) žalą padariusio asmens turtinę padėtį; 4) jei padaryta turtinė žala, į šios žalos dydį; 5) kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 24 d. nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-477/2009 suformuotą praktiką CK 6.250 straipsnyje numatytas neturtinės žalos turinys turi būti įrodytas ir pagrįstas objektyviais duomenimis, o ne vien tik subjektyviais motyvais. Nukentėjusi dėl patirto sužalojimo į policiją ar teismą privataus kaltinimo tvarka nesikreipė, darbingumo neprarado, duomenų apie gydymą ar patirtą turtinę žalą nepateikė. Atsižvelgiant į teismų formuojamą praktiką ir į tai, kad be specialisto išvados nebuvo pateikta duomenų, patvirtinančių nukentėjusiosios sveikatos pablogėjimą, ar duomenų, kad dėl patirtų dvasinių išgyvenimų, sukrėtimo nukentėjusiosios sveikata gali blogėti ir ateityje, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, nukentėjusiajai dėl patirto nežymaus sveikatos sutrikdymo priteistinas 2000 litų neturtinės žalos atlyginimas (Civilinio Kodekso 1.5 str., 6.250 str. 2 d.).

Civilinio ieškinio reikalavimas priteisti 1500 litų už advokato pagalbą ikiteisminio tyrimo metu ir 2000 litų už advokato paslaugas atstovaujant teisme yra pagrįstas pateiktais kvitais, todėl tenkintinas visiškai.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 303 str. 2 d., 5 d. 2 p., 304 str., 305 str., 307 str.,

nusprendė:

A. J. Č. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. už nežymų nukentėjusios D. Z. sveikatos sutrikdymą 2010-05-08 ir nuteisti penkiems mėnesiams laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 75 str. 1 d., 2 d. 6 p. laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti vieneriems metams, paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę - dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, kurį atlikti per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.

A. J. Č. dėl kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 2 d. 3 p. išteisinti, neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką.

D. Z. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš A. J. Č. D. Z. 2000 litų neturtinės žalos atlyginimą ir 3500 litų teisinės pagalbos išlaidų.

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus civilinį ieškinį atmesti.

Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos civilinį ieškinį atmesti.

A. J. Č. paskirtas kardomąsias priemones - rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistas.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.