- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2017-06-16
- Bylos Nr.
- 1-1543-818/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-19859-2015-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Miroslavas Gvozdovičius
- Kaltinamasis
- R. B.
- Kategorijos
viešame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje R. B., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, lietuvė, gyvenanti ir gyvenamąją vietą deklaravusi (duomenys neskelbtini), Vilniuje, aukštojo išsilavinimo, ištekėjusi, vykdanti individualią veiklą, neteista,
kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 223 straipsnio 1 dalyje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
R. B. aplaidžiai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą, o būtent:
ji laikotarpiais nuo 2006-04-04 iki 2006-08-31, nuo 2006-09-08 iki 2006-12-30, nuo 2007-05-17 iki 2007-07-31, nuo 2007-08-09 iki 2007-08-30, nuo 2008-03-21 iki 2008-05-31, nuo 2008-06-03 iki 2008-07-15, nuo 2009-04-04 iki 2009-08-29, nuo 2010-10-01 iki 2011-08-31, nuo 2011 -11-02 iki 2011-11-27, būdama įsigijusi verslo liudijimą (prekyba prekyvietėse, suteikiant teisę verstis išnešiojamąją prekybą – EVRK klasė 47.81; 47.82: 47.89; 47.99), laikotarpiu nuo 2013-05-09 iki 2013-09-30 būdama įsigijusi verslo liudijimą (poilsiautojų ir kita trumpalaikio apgyvendinimo veikla, kita apgyvendinimo veikla, nuosavo ar nuomojamo turto nuoma ir eksploatavimas – EVRK klasė 52.20; 55.90; 68.20), laikotarpiu nuo 2014-08-04 iki 2014-11-28 ir nuo 2015-06-15 iki 2015-09-28 buvo įsigijusi verslo liudijimą (staliaus dirbinių įrengimas: kiti statybos baigiamieji darbai; grindų ir sienų dengimas; tinkavimas; dažymas ir stiklinimas – EVRK klasė 43.32; 43.39; 43.33; 43.31; 43.34), laikotarpiu nuo 2012-05-08 iki 2015-12-31 vykdydama individualią veiklą (drabužių ir avalynės didmeninė prekyba; mažmeninė prekyba kioskuose ir prekyvietėse – EVRK klasė 46.42; 47.80), pagal 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo N r. IX-574 14 straipsnio nuostatas ūkio subjekto vadovas atsako už teisingos, tikslios, išsamios ir laiku pateiktos informacijos apie ūkinius įvykius ir ūkines operacijas pateikimą vyriausiajam buhalteriui arba apskaitos paslaugas teikiančiai įmonei, arba apskaitos paslaugas savarankiškai teikiančiam asmeniui, būdama atsakinga už buhalterinės apskaitos tvarkymą, laikotarpiu nuo 2008-01-01 iki 2015-10-21 aplaidžiai tvarkė teisės aklų reikalaujamą buhalterinę apskaitą, nes prekiavo prekėmis, kurių įsigijimui pagrįsti neturėjo prekių įsigijimo dokumentų, todėl neapskaitė gautų pajamų už be įsigijimo dokumentų parduotas prekes ir tuo pažeidė:
2002-07-02 Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 18 straipsnio 8 dalį, kurioje sakoma, kad „išlaidos turi būti pagrįstos dokumentais, turinčiais visus LR buhalterinės apskaitos įstatyme ir kituose LR teisės aktuose numatytus privalomus apskaitos rekvizitus, jeigu LR Vyriausybė ar jos įgaliota institucija nenustato, kad tam tikri rekvizitai atitinkamiems dokumentams nėra būtini“; 9 dalį, kurioje sakoma, kad „Prekių ir paslaugų įsigijimo iš užsienio vienetų ir gyventojų atvejais išlaidos gali būti pagrindžiamos užsienio vienetų ir gyventojų surašytais dokumentais, jeigu iš šių dokumentų galima nustatyti ūkinės operacijos turinį“;2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 12 straipsnio 1 dalį, 2 dalį ir 4 dalį, kuriose sakoma, kad „visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus. Ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai, kurie negali būti pagrįsti apskaitos dokumentais, pagrindžiami su jais susijusių ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių apskaitos dokumentais ir (arba) surašant buhalterinę pažymą. Apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną, arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti, bet ne vėliau kaip per 4 mėnesius“; 13 straipsnio, kuriame nustatomi privalomi apskaitos dokumentų rekvizitai;
3) LR finansų ministro 2003-02-17 įsakymu Nr. 1K-040 patvirtintų Gyventojų besiverčiančių individualia veikla (išskyrus, įsigijusius verslo liudijimus), buhalterinės apskaitos taisyklių 31 punkto, kuriame sakoma, kad „Išlaidos turi būti pagrįstos dokumentais, atitinkančiais GPMĮ 18 straipsnio 8 ir 9 dalių reikalavimus“; 38.6 p., kuriame sakoma, kad „Gyventojų pajamų mokesčio mokestinio laikotarpio pabaigoje gyventojas atlieka inventorizaciją, kad nustatytų neparduotų prekių, gaminių, nesunaudotų medžiagų, žaliavų, detalių likutį“, ir dėl to iš dalies negalima nustatyti R. B. veiklos ir turto, įsipareigojimų, ir nuosavo kapitalo.
Šiais savo veiksmais kaltinamoji R. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 223 straipsnio 1 dalyje.
Apklausta teisme kaltinamoji R. B. teismo posėdžio metu kalta prisipažino visiškai ir parodė, kad ji nuo 1991 m. dirba pagal verslo liudijimą Gariūnų verslo parke, užsiima prekyba drabužiais, turi kelias pardavimo vietas. Šiuo metu jos veiklos buhalteriją tvarko įmonė, tačiau ankščiau tai darė ji pati. Jos manymu, ji tai darė tinkamai, tačiau kaip paaiškėjo, pridarė daug klaidų. Kaip suprato, vedama apskaita turi būti konkretesnė, turi įsigyjant prekes dokumentuose turi atsispindėti prekių kodai, turi būti apskaityti apskaitos dokumentuose. Pripažįsta, kad tyrimo metu trūko prekių įsigijimo dokumentų. Trūko tų prekių įsigijimo dokumentų, kurios buvo pirktos pačiuose Gariūnuose, nes pardavėjai buvo pažadėję parašyti, tačiau to nepadarė, norėjo juos paskui pati susirasti, bet nežinojo, kur. Savo elgesį vertina blogai, dėl jo labai gailisi. Ikiteisminio tyrimo metu atsisakė duoti parodymus, kadangi tuo metu dar nebuvo susipažinusi su ikiteisminio tyrimo medžiaga.
Kadangi kaltinamoji R. B. kalta prisipažino visiškai, padarytas vienas neatsargus nusikaltimas, jo padarymo aplinkybės aiškios, todėl byla, remiantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, teismo posėdyje buvo nagrinėta, atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą.
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamosios R. B. visiško prisipažinimo, jos kaltė pasitvirtino sekančiais duomenimis:
apklaustas kaip specialusis liudytojas A. B. parodė, kad jis nuo 2012 m. užsiima statybų verslu, yra universalus statybininkas. Prekyba šiuo metu neužsiima. Jo klientai yra fiziniai asmenys, bendrovėms jis nedirba, Jį klientai susiranda palys, jokios reklamos jis nedaro, Objektų, kuriuose dirbdavo, konkrečiai neatsimena, pamena, kad 2012-2013 m. statė namą Dituvos g,. Pilaitės mikrorajone. Visos jo gaunamos pajamos yra iš šios veiklos. Klientai dažniausiai neprašo, kad jiems išrašytų kažkokius dokumentus, todėl nieko jiems ir nerašo, o gautus pinigus deklaruoja kiekvienais metais. Klientams kainos priklauso nuo darbų apimties, laiko per kurį juos galės atlikti. Per mėnesį iš vieno kliento ima ne mažiau 5 000 eurų. Jo žmona R. B. užsiima individualia veikla prekyba Gariūnų turgavietėje. Prekės, kurios pardavinėjamos Gariūnų turgavietėje, laikomos sandėlyje Vilniuje, Savanorių pr. 174A, Nr. 9. Jis priklauso R. D.. Ji yra jo pažįstama, su ja yra susitarimas dėl sandėlio naudojimosi. Jis kartais vyksta į Gariūnų turgavietę, pažiūri, kaip prekiauja žmona, atveža iš sandėlio prekes, padeda atlikti fizinius darbus, tačiau pats prekėmis neprekiauja. Gariūnų turgavietėje jo žmona turi 4 prekybos vietas ir 4 pardavėjas. R. B. pati irgi prekiauja Gariūnų turgavietėje, jei reikia padeda pardavėjoms, jas prižiūri. Prekes žmona įsigyja iš Kinijos. Jis su žmona vyksta į Kiniją, Pekino miestą, kur užsako prekes, kinams palieka Latvijos bendrovių kontaktus, o kinai palys susisiekia su nurodytais kontaktais ir pristato prekes jiems. Žmona pagal sąskaitas-faktūras moka latviams. Latvijos bendrovių kontaktų nežino, yra išrašytos sąskaitos-faktūros, kuriose yra visi reikiami kontaktai. Kinijoje gyvena daug A. B. draugų, kurie ir padeda užsakyti prekes. Taip pat žmona prekes įsigyja ir iš didmenininkų Gariūnų prekyvietėje. Jis su žmona turi įgiję šį nekilnojamąjį turtą: 1998 m. įsigijo namą Vilniuje, (duomenys neskelbtini), iš uždirbtų prekybos Gariūnų turgavietėje pinigų: butą, esantį Vilniuje, (duomenys neskelbtini) (su požemine stovėjimo aikštele), ir butą (duomenys neskelbtini), kurie įsigyti už DNB banko paskolą; žemės sklypas Vilniaus r. sav., (duomenys neskelbtini), įsigytas mainų sutarties pagrindu, sklypą Vilniaus mieste (duomenys neskelbtini)įsigijo už grynuosius pinigus, bet jį pardavė 2015 m. Be to, iš Vokietijos pats parsigabeno automobilį „AUDI Q5“, kurį įsigijo iš santaupų, automobilis kainavo daugiau negu 70 000 Lt, automobilį „CITROEN GRAND PICASSO“ jis įsigijo iš Marijampolės prekeivių, už kiek, neatsimena, 2012 m. iš santaupų įsigijo „PIAGGIO (duomenys neskelbtini) motorolerį. Paskolos, kurias yra suteikęs fiziniams asmenims, skolina iš turimų santaupų. Visos paskolos buvo notarinės, paskolos gavėjai įkeisdavo savo turimą turtą hipotekai. Vieniems asmenims grąžinus paskolas jos būdavo suteikiamos kitiems asmenims. Juridiniams asmenims (UAB „Ida basar“, kito juridinio asmens pavadinimo neatsimena) taip pat yra suteikęs paskolų, sutartys buvo notarinės, ką jie buvo užstatę, neatsimena. Paskolos davėjai buvo keli asmenys, jis suteikė 100 000 Lt paskolą (t. 2, b. l. 35);
apklausta kaip liudytoja G. R. parodė, kad pas R. B. dirbo nuo 2015-06-17 iki 2015-08-17. Į darbą ją priėmė R. B.. Jos susitarė, kad bandomuoju laikotarpiu darbo užmokestis bus minimalus, darbo grafikas buvo nuo 8 val. ryto iki 12-12.30 val. dienos. Darbo užmokestį mokėjo laiku, grynaisiais pinigais, ji turėdavo pasirašyti kasos išlaidų orderyje. Ji buvo pasirašiusi materialinės atsakomybės sutartį. Į jos pareigas įėjo tik prekių pardavimas Gariūnų turgavietėje, viename iš paviljonų, jame ji dirbo viena. Pardavinėjo maudymosi kostiumėlius ir sportinę aprangą suaugusiems bei vaikams. Prekes į prekyvietę pristatydavo R. B., iš kur ji jas atveždavo, nežino. Prekių įsigijimo dokumentų R. B. jai nepateikdavo, ji tik paduodavo ranka surašytus prekių sąrašus, kuriuose buvo nurodytas prekių kiekis, pagal kodus ir pardavimo kainą. Ant R. B. pateiktų sąrašų ji žymėdavo prekių pardavimą ranka, taip pat buvo žymimas likutis. Prekyvietėje buvo kasos aparatas, į kurį ji suvesdavo visas parduotas prekes. Darbo pabaigoje ji išimdavo dienos ataskaitą, be to, vedė kasos kvitų žurnalą, daugiau jokių dokumentų nepildė. Per dieną apyvarta būdavo nuo 30 iki 100 eurų, apyvarta nebuvo didelė, nes ji pardavinėjo išpardavimo prekes. Pinigus ji laikydavo spintelės stalčiuje, ant kurios stovėjo kasos aparatas. Kiekvienos darbo dienos pabaigoje ji pinigus atiduodavo R. B.. Jei tą dieną ji neatvažiuodavo, pinigus palikdavo rakinamoje spintelėje prekyvietėje. Jokiam kitam asmeniui pinigai nebuvo perduodami. Kas dvi savaites R. B. sutikrindavo prekių kiekius, darydavo inventorizaciją (t. 2, b. l. 52);
apklausta kaip liudytoja Ž. L. parodė, kad ji pas R. B. pagal darbo sutartį dirbo pardavėja nuo 2012 m. gegužės mėnesio iki 2015 m. birželio mėnesio. Per dieną dirbdavo 4 valandas, 20 val. per savaitę. Darbo užmokestis, kiek atsimena, buvo 300-400 Lt, o nuo 2015 m. apie 100-150 eurų. Darbo užmokestį mokėjo grynaisiais pinigais, ji pasirašydavo R. B. duodamus dokumentus, būdavo duodamas pinigų mokėjimo kvitas. Į jos pareigas įėjo prekių pardavimas, parduotų prekių įvedimas į kasos aparatą. Gariūnų turgavietėje ji yra dirbusi keliose vietose. Ji dirbo viena, tačiau būdavo, kad ateidavo R. B., kuri taip pat pardavinėdavo prekes. Kai ji ateidavo į prekyvietę, prekės joje jau būdavo pristatytos, mano, kad jas pristatydavo R. B.. Kur buvo sandėliuojamos prekės, nežino. Jei trūkdavo kažkokių prekių, ji pasakydavo R. B., o ji jas atveždavo. Prekių įsigijimo dokumentai būdavo darbo vietoje, spintelėje. Jai prekių pardavimo kainas nurodydavo R. B.. Ji buvo pateikusi lapus su kodais, kuriuose buvo nurodytas turimas kiekis prekyvietėje ir kiekvienos prekės kaina pagal modelius. Šiame lape ji žymėdavo, kiek prekių parduodavo, bei koks jų likutis. Parduoas prekes ji mušdavo į kasos aparatą, čekyje atsispindėdavo nupirktas prekės kiekis ir pardavimo kaina. Prekių kodai nebuvo įmušami. Darbo dienos pabaigoje ji nuimdavo dienos ataskaitą, t. y. „Z“ ataskaitą., be to vedė kasos kvitų žurnalą, daugiau jokių dokumentų nepildė. Per dieną apyvarta būdavo 30-40 eurų, kartais apyvartos išvis nebūdavo. Pinigus ji laikydavo prie savęs, nes kasos aparatas pinigų stalčiaus neturėjo. Kiekvieną dieną darbo pabaigoje pinigus atiduodavo R. B.. Jei kaltinamoji tą dieną pinigų nepaimdavo, juos palikdavo stalčiuje. R. B. atlikdavo prekių inventorizacijų (t. 2, b. l. 56);
apklausta kaip liudytoja V. L. parodė, kad Gariūnų verslo centre nuo 2014 m. rugsėjo 24 d. dirba pardavėja. Ją įdarbino R. B., su ja ji sudarė darbo sutartį. Gariūnuose ji prekiauja striukėmis. Atskiro darbo grafiko neturi, dirba pagal susitarimą, per dieną 4 val. Šioje prekyvietėje ji dirba viena. Prekes, kuriomis ji prekiauja, atveža pati R. B.. Už prekių išdėstymą ir apskaitą ji nėra atsakinga. Kai parduoda prekes, ji ant atskiro lapelio užrašo prekės kodą, kokia pinigų suma yra gauta ir juos atiduoda savininkei. Jokių buhalterinių dokumentų nepildo, šiuos dokumentus pildo savininkė ir buhalterė. Pinigus, gautus už parduotas prekes, ji laiko prie savęs ir darbo pabaigoje atiduoda R. B. (t. 2, b. l. 117);
apklausta kaip liudytoja M. D. parodė, kad nuo 2012 m. ji dirba pas R. B., kuri vykdo individualią veiklą – prekybą drabužiais Gariūnų turgavietėje. Prekių asortimentą formuoja R. B.. Iš kur gaunamos prekės, tiksliai nežino. Darbo sutartį pasirašė su R. B.. Sutartyje nustatytas 4 val. darbo laikas per dieną, nuo 8 val. iki 12 val., darbo vietoje dirba viena. Alga mokama grynais – 120 Eur per mėnesį. Prekes yra apskaitomos pagal kodus, esančius ant prekių etikečių. Vieną kartą per mėnesį atliekama prekių inventorizacija prekybos vietoje. Pirkėjai atsiskaito grynais arba banko kortelėmis, pirkėjams išduodami kvitai. Kiekvienos dienos pabaigoje atvažiuoja R. B. ir pasiima pinigus iš kasos. Prekių apskaita vykdoma „dėl savęs“, juodraštiniais užrašais (t. 2, b. l. 126);
apklausta kaip liudytoja N. P. parodė, kad R. B. individualioje įmonėje pradėjo dirbti nuo 2015 m. spalio 12 dienos. Dirba R. B. padėjėja. Materialinės atsakomybės sutarties neturi. Į darbą ją priėmė R. B.. Konkretaus darbo grafiko nėra. Dirba pagal iškvietimus. I dieną dirba po 3 valandas. Gariūnų turguje 2 eilėje 35 vietoje dirba kartu su R. B.. Iš kur gaunamos prekės ir kas jas pristato, nežino. Prekių vietoje už prekių apskaitą ir prekių išdėstymą atsako R. B.. Prekių apskaitą veda R. B.. Visi pinigai, gauti už prekių pardavimą laikomi kasoje, visus pardavimus kasos aparate fiksuoja R. B.. Kada ir kokiu būdu pinigai perduodami prekių savininkams ir kas konkrečiai perduoda, ji nežino, viską tvarko R. B. (t. 2, b. l. 135);
1. Kiek ir kokių gavo teisėtų pajamų ir patyrė išlaidų R. B. ir A. B. laikotarpiu nuo 2008-01-01 iki 2015-10-21. Kokia išlaidų suma nepagrįsta R. B. ir A. B. gautomis teisėtomis pajamomis?
R. B. ir A. B. 508 861 Lt išlaidų suma nepagrįsta gautomis teisėtomis pajamomis, iš jų: 2009 metais – 262 465 Lt (žr. IV d. 2 p.), 2011 m. – 60 863 Lt (žr. IV d. 4 p.), 2012 m. – 86 690 Lt (žr. IV d. 5 p.), 2013 m. – 98 843 Lt (žr. IV d. 6 p.).
6. Kiek ir kokių gavo teisėtų (nustatyta tvarka apmokestintų/neapmokestinamųjų) pajamų ir patyrė išlaidų sandoryje (-iuose) dalyvavęs asmuo (-enys) tiriamuoju laikotarpiu? Kokia išlaidų suma nepagrįsta asmens (-jų) gautomis teisėtomis (nustatyta tvarka apmokestintomis/neapmokestinamosiomis) pajamomis?
Į klausimą kiek ir kokių gavo teisėtų (nustatyta tvarka apmokestinamųjų/neapmokestinamųjų) pajamų ir patyrė išlaidų) sandoryje (-iuose) dalyvavęs asmuo (-enys) tiriamuoju laikotarpiu atsakyta išvados I klausime.
Kokia išlaidų suma nepagrįsta asmens (-ų) gautomis teisėtomis (nustatyta tvarka apmokestintomis/neapmokestinamosiomis) pajamomis atsakyta išvados 1 klausime.
7. 2013-04-03 R. B. ir A. B. turėjo grynų pinigų likutį 14 531 Lt, įsigijo lengvąjį automobili „Audi Q5“ už 89 773 Lt, 2013-04-03 neturėjo 75 242 Lt teisėtų pajamų vykdyti sandorį (Žr. 2, 3 priedus).
8. 2013-04-11 R. B. ir A. B. turėjo grynų pinigų likutį 950 Lt, suteikė 13 000 Lt paskolą V. P. Š.. 2013-04-11 neturėjo 12 050 Lt teisėtų pajamų vykdyti sandorį. (Žr. 2, 3 priedus).
Ar visoms prekėms, kurios buvo suskaičiuotos 2015-10-21 kratų metu ir užfiksuotos 2015-10-21 prekybos paviljonų Gariūnų verslo parko Vilniuje, Gariūnų g. 68, 2 eilė Nr. 35; 9 eilė Nr. 3, Nr. 4; 9A eilė Nr. 19, Nr. 20; Gariūnų g. 70 prekybos vieta K1055 apžiūros protokoluose bei 2015-10-23 ir 2015-10-28 sandėlio Vilniuje, Savanorių pr. 174A apžiūros protokoluose yra įsigijimų patvirtinantys dokumentai ir ar jos tinkamai apskaitytos buhalterinėje apskaitoje, tyrimo metu nustatyti nėra galimybės.
Tyrimui pateiktose „Runes“ SIA, „VGLK“ SIA, MB „Lino manija“ išrašytuose dokumentuose nurodyti tik prekių pavadinimai (nenurodyti prekių modeliai, spalva, dydis ar kt. požymiai), todėl negalima identifikuoti prekių ir nustatyti, ar pateiktuose 2015-10-21 Apžiūros protokole (apžiūros vieta Vilnius, Gariūnų g. 68, eilė 9, prekybos vieta Nr. 3 ir Nr. 4) surašytos prekybos vieloje buvusios striukės su nurodytais etikečių numeriais ir 2015-10-23 Apžiūros protokole (apžiūros vieta Sandėlis Nr. 9, adresu Vilniuje, Savanorių pr. 174A) surašytos striukės su nurodytas modelio numeriais yra tos pačios, kurios nurodytos tyrimui pateiktose sąskaitose. Suderinus Byloje pateiktas, aukščiau išvardintas PVM sąskaitas faktūras, kuriose nurodyti prekių kodai, ir apžiūros protokolus, kuriuose nurodyti modelių numeriai, prekių su vienodais kodais nenustatyta.
Įvertinus tyrimui pateiktus duomenis negalima nustatyti, ar apžiūros protokoluose inventorizuotos prekės buvo įsigytos pagal šiuos prekių įsigijimo dokumentus ir ar šių prekių pirkimas apskaitytas R. B. apskaitoje, kadangi Gyventoja didžiąja dalį prekių įsigydavo nenurodant jų modelių, dydžių, spalvų ir kt. bei byloje nėra pateikta 2012, 2013 ir 2014 metų mokestinių laikotarpių pabaigai atliktų inventorizacijų. Byloje pateiktas tik Gyventojos 2012-05-08 surašytas laisvos formos dokumentas, kuriame nurodyta prekės pavadinimas, kiekis ir įsigijimo kaina. Pagal šį dokumentą taip pat negalima nustatyti, kada ir pagal kokius dokumentus įsigytų prekių likučiai nurodyti. Be to, pagal Byloje pateiktą R. B. liudytojo apklausos Protokolą Gyventoja buvo įsigijusi prekių, kurioms įsigijimo dokumentai visai nebuvo surašyti.
9. Ar tiriamuoju laikotarpiu tvarkant R. B. ir A. B. buhalterine apskaitą buvo pažeisti Lietuvos Respublikos teisės aklai? Jei taip, tai ar dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti R, B. ir A. B. veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ar struktūros: ko konkrečiai ir už kokį laikotarpį visiškai ar iš dalies negalima nustatyti, dėl kokių konkrečiai pažeidimų ir kas dėl to atsakingas?
Tiriamuoju laikotarpiu tvarkant R. B., vykdančios individualią veiklą pagal pažymą, apskaitą buvo pažeista 2002-07-02 Lietuvos Respublikos GPMĮ Nr. 1K-100718 str. 8, 9 dalys. Lietuvos Respublikos 2001-11-06 Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 12 ir 13 str., Lietuvos Respublikos finansų ministro 2003-02-17 įsakymu Nr. 1K-040 patvirtintų Gyventojų, besiverčiančių individualia veikla (išskyrus gyventojus, įsigijusius verslo liudijimus), buhalterinės apskaitos taisyklių 31 p., 38.6 p. ir dėl to negalima iš dalies nustatyti R. B. ir A. B. veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Dėl to, kad tiriamuoju laikotarpiu R. B. buvo įsigijusi prekių be juridine galią turinčių apskaitos dokumentų ir jų neapskaitė apskaitoje, galimai neapskaitė ir pajamų už realizuotas šias prekes, todėl tiriamuoju laikotarpiu iš dalies negalima nustatyti R. B. ir A. B. veiklos, turto, įsipareigojimų dydžio, R. B. individualios veiklos apskaitą tvarko UAB „Finway“. Pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 11 str. nuostatas už buhalterinių įrašų teisingumą Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka atsako vyriausiasis buhalteris arba kiti šio įstatymo 10 str. nurodyti asmenys, kurie tvarko ūkio subjekto apskaitą, pagal 14 str. nuostatas ūkio subjekto vadovas atsako už teisingos, tikslios, išsamios ir laiku pateiktos informacijos apie ūkinius įvykius ir ūkines operacijas pateikimą vyriausiajam buhalteriui arba apskaitos paslaugas teikiančiai įmonei, arba apskaitos paslaugas savarankiškai teikiančiam asmeniui (t. 4, b. l., 141-180);
1. Ar tiriamuoju laikotarpiu (nuo 2008-01-01 iki 2015-10-21) tvarkant R. B., vykdančios individualia veiklą, buhalterinę apskaitą buvo pažeisti Lietuvos Respublikos teisės aktai? Jei taip, tai ar dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti R. B., vykdančios individualia veiklą, veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ar struktūros, ko konkrečiai ir už kokį laikotarpį visiškai ar iš dalies negalima nustatyti, dėl kokių konkrečiai pažeidimų ir kas dėl to atsakingas?
Tiriamuoju laikotarpiu tvarkant R. B., vykdančios individualią veiklą, apskaitą buvo pažeista:
2002-07-02 Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 18 str. 8 d., kurioje sakoma, kad „išlaidos turi būti pagrįstos dokumentais, turinčiais visus LR buhalterinės apskaitos įstatyme ir kituose LR teisės aktuose numatytus privalomus apskaitos rekvizitus, jeigu LR Vyriausybė ar jos įgaliota institucija nenustato, kad tam tikri rekvizitai atitinkamiems dokumentams nėra būtini“: 9 d., kurioje sakoma, kad „Prekių ir paslaugų įsigijimo iš užsienio vienetų ir gyventojų atvejais išlaidos gali būti pagrindžiamos užsienio vienetų ir gyventojų surašytais dokumentais, jeigu iš šių dokumentų galima nustatyti ūkinės operacijos turinį“,2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymas Nr. IX-574 12 str. l d., 2 d. ir 4 d., kuriame sakoma, kad „visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus. Ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai, kurie negali būti pagrįsti apskaitos dokumentais, pagrindžiami su jais susijusių ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių apskaitos dokumentais ir (arba) surašant buhalterinę pažymą. Apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną, arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti, bet ne vėliau kaip per 4 mėnesius“; 13 str. kuriame nustatomi privalomi apskaitos dokumentų rekvizitai,Lietuvos Respublikos finansų ministro 2003-02-17 įsakymu Nr. 1K-040 patvirtintų Gyventojų besiverčiančių individualia veikla (išskyrus, įsigijusius verslo liudijimus), buhalterinės apskaitos taisyklių 31 p., kuriame sakoma, kad „Išlaidos turi būti pagrįstos dokumentais, atitinkančiais GPMĮ 18 str. 8 ir 9 dalių reikalavimus“; 38.6 p., kuriame sakoma, kad „Gyventojų pajamų mokesčio mokestinio laikotarpio pabaigoje gyventojas atlieka inventorizaciją, kad nustatytų neparduotų prekių, gaminių, nesunaudotų medžiagų, žaliavų, detalių likutį“.
R. B. 2015-10-21 liudytojo apklausos protokole nurodė „Kitas prekes aš įsigyju iš Gariūnų didmenininkų, paskutinį kartą iš didmenininkų aš įsigijau skaras, kepures, vasarą būna, kad papildomai nusiperkame maudymosi kostiumėlių. Su didmenininkais aš atsiskaitau grynaisiais pinigais, pirkimo vietoje, prekes aš įsigyju iš skirtingų didmenininkų, iš ko aš įsigijau prekes, nežinau, nes didmenininkai man neišrašo prekių įsigijimo dokumentų“. Liudytojo apklausos Protokole nėra nurodyta, kokiu laikotarpiu, kokias prekes, kiek, už kokią kainą įsigijo bei kaip prekes realizavo ar apskaitė gautas pajamas.
Pagal LR BAĮ 2 str. 17 d. – Turtas – materialiosios, nematerialiosios ir finansinės vertybės, kurias valdo ir naudoja ir (arba) kuriomis disponuoja ūkio subjektas ir kurias naudojant tikimasi gauti ekonominės naudos; 10 d. - Nuosavas kapitalas - ūkio subjekto turto dalis, likusi iš viso turto atėmus visus įsipareigojimus; 9 d. - įsipareigojimas - prievolė, atsirandanti dėl atliktų ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių, už kuriuos ūkio subjektas privalės ateityje atsiskaityti turtu ir kurių dydį galima objektyviai nustatyti.
R. B. iki pradėdama vykdyti individualią veiklą pagal pažymą (iki 2012-05-08) vykdė tos pačios rūšies – prekyba prekyvietėse veiklą, įsigijusi verslo liudijimus. Vykdant individualią veiklą pagal verslo liudijimus veiklos išlaidoms priskiriama – prekių, medžiagų bei žaliavų įsigijimo išlaidos, kurių įsigijimas pagal Verslo liudijimų išdavimo gyventojams taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-11-19 nutarimu Nr. 1797, nuostatas turi būti pagrįstas prekių, medžiagų bei žaliavų įsigijimo dokumentais.
R. B. Liudytojo apklausos Protokole nenurodė, kokiais laikotarpiais prekes įsigijo be dokumentų, todėl vertinama, kad tiriamuoju laikotarpiu R. B. prekiavo prekėmis, kurių įsigijimui pagrįsti neturėjo prekių įsigijimo dokumentų, todėl neapskaitė ir gautų pajamų už be įsigijimo dokumentų parduotas prekes. Tuo ji pažeidė GPMĮ 18 str. 8, 9 d., BAĮ 12, 13 str. Gyventojų, besiverčiančių individualia veikla buhalterinės apskaitos taisyklių 31 p. 38.6 p, ir dėl to tiriamuoju laikotarpiu iš dalies negalima nustatyti R. B. veiklos ir turto, nes neapskaitė gautų pajamų už prekes, kurias įsigijo be apskaitos dokumentų; įsipareigojimų, nes neapskaitė prekių, kurias įsigijo be apskaitos dokumentų ir nenurodė, iš ko įsigijo: nuosavo kapitalo, nes nenustačius turto ir įsipareigojimų, negalima nustatyti ir nuosavo kapitalo.
2. Ar tiriamuoju laikotarpiu (nuo 2008-01-01 iki 2015-10-21) tvarkant A. B., vykdančio individualią veiklą, buhalterinę apskaitą buvo pažeisti Lietuvos Respublikos teisės aktai? Jei taip, tai ar dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti A. B., vykdančio individualią veiklą, veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ar struktūros, ko konkrečiai ir už kokį laikotarpį visiškai ar iš dalies negalima nustatyti, dėl kokių konkrečiai pažeidimų ir kas dėl to atsakingas?
Tiriamuoju laikotarpiu A. B., vykdantis individualią veiklą pagal verslo liudijimus, tvarkydamas apskaitą LR teisės aktų nepažeidė (t. 11, b. l. 5-6).
Įrodymų vertinimas, teismo išvados
Teismas, įvertinęs byloje surinktų ir teismo ištirtų įrodymų visumą, konstatuoja, jog byloje įrodyta, kad kaltinamoji R. B. laikotarpiais nuo 2006-04-04 iki 2006-08-31, nuo 2006-09-08 iki 2006-12-30, nuo 2007-05-17 iki 2007-07-31, nuo 2007-08-09 iki 2007-08-30, nuo 2008-03-21 iki 2008-05-31, nuo 2008-06-03 iki 2008-07-15, nuo 2009-04-04 iki 2009-08-29, nuo 2010-10-01 iki 2011-08-31, nuo 2011-11-02 iki 2011-11-27, būdama įsigijusi verslo liudijimą (prekyba prekyvietėse, suteikiant teisę verstis išnešiojamąją prekybą), laikotarpiu nuo 2013-05-09 iki 2013-09-30 būdama įsigijusi verslo liudijimą (poilsiautojų ir kita trumpalaikio apgyvendinimo veikla, kita apgyvendinimo veikla, nuosavo ar nuomojamo turto nuoma ir eksploatavimas), laikotarpiu nuo 2014-08-04 iki 2014-11-28 ir nuo 2015-06-15 iki 2015-09-28 buvo įsigijusi verslo liudijimą (staliaus dirbinių įrengimas: kiti statybos baigiamieji darbai; grindų ir sienų dengimas; tinkavimas; dažymas ir stiklinimas), laikotarpiu nuo 2012-05-08 iki 2015-12-31 vykdydama individualią veiklą (drabužių ir avalynės didmeninė prekyba; mažmeninė prekyba kioskuose ir prekyvietėse ), kai pagal 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 14 straipsnio nuostatas ūkio subjekto vadovas atsako už teisingos, tikslios, išsamios ir laiku pateiktos informacijos apie ūkinius įvykius ir ūkines operacijas pateikimą vyriausiajam buhalteriui arba apskaitos paslaugas teikiančiai įmonei, arba apskaitos paslaugas savarankiškai teikiančiam asmeniui, būdama atsakinga už buhalterinės apskaitos tvarkymą, laikotarpiu nuo 2008-01-01 iki 2015-10-21 aplaidžiai tvarkė teisės aklų reikalaujamą buhalterinę apskaitą, nes prekiavo prekėmis, kurių įsigijimui pagrįsti neturėjo prekių įsigijimo dokumentų, todėl neapskaitė gautų pajamų už be įsigijimo dokumentų parduotas prekes ir tuo pažeidė: 1) 2002-07-02 Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 18 straipsnio 8 dalį, kurioje sakoma, kad „išlaidos turi būti pagrįstos dokumentais, turinčiais visus LR buhalterinės apskaitos įstatyme ir kituose LR teisės aktuose numatytus privalomus apskaitos rekvizitus, jeigu LR Vyriausybė ar jos įgaliota institucija nenustato, kad tam tikri rekvizitai atitinkamiems dokumentams nėra būtini“; 9 dalį, kurioje sakoma, kad „Prekių ir paslaugų įsigijimo iš užsienio vienetų ir gyventojų atvejais išlaidos gali būti pagrindžiamos užsienio vienetų ir gyventojų surašytais dokumentais, jeigu iš šių dokumentų galima nustatyti ūkinės operacijos turinį“; 2) 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 12 straipsnio 1 dalį, 2 dalį ir 4 dalį, kuriose sakoma, kad „visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus. Ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai, kurie negali būti pagrįsti apskaitos dokumentais, pagrindžiami su jais susijusių ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių apskaitos dokumentais ir (arba) surašant buhalterinę pažymą. Apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną, arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti, bet ne vėliau kaip per 4 mėnesius“; 13 straipsnio, kuriame nustatomi privalomi apskaitos dokumentų rekvizitai; 3) LR finansų ministro 2003-02-17 įsakymu Nr. 1K-040 patvirtintų Gyventojų besiverčiančių individualia veikla (išskyrus, įsigijusius verslo liudijimus), buhalterinės apskaitos taisyklių 31 punkto, kuriame sakoma, kad „Išlaidos turi būti pagrįstos dokumentais, atitinkančiais GPMĮ 18 straipsnio 8 ir 9 dalių reikalavimus“; 38.6 p., kuriame sakoma, kad „Gyventojų pajamų mokesčio mokestinio laikotarpio pabaigoje gyventojas atlieka inventorizaciją, kad nustatytų neparduotų prekių, gaminių, nesunaudotų medžiagų, žaliavų, detalių likutį“, ir dėl to iš dalies negalima nustatyti R. B. veiklos ir turto, įsipareigojimų, ir nuosavo kapitalo. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, konstatuotina, jog ši R. B. neatsargi veika atitinka nusikaltimo, numatyto BK 223 straipsnio 1 dalyje, sudėtį, jos kaltė, padarius šią nusikalstamą veiką įrodyta visiškai.
Dėl kaltinamosios R. B. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą
Teismo posėdžio metu gautas R. B. prašymas nutraukti baudžiamąją bylą atleidžiant ją nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, bei perduodant ją laiduotojo E. B. atsakomybei. Prašyme nurodyta, jog E. B. yra kaltinamosios sutuoktinio A. B. brolis, jie dažnai ir artimai bendrauja, jis jai yra autoritetas, todėl daro jai teigiamą įtaką.
BK 40 straipsnyje numatyta galimybė asmenį, padariusį baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu yra šio straipsnio 2 dalyje numatytos sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismų praktikoje nustatyta, kad tam, jog asmuo būtų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, turi būti nustatyta BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytų visų sąlygų visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijų nutartys Nr. 2K-319/2008, 2K-239/2008; 2K-31/2010; 2K-51/2010).
Bylos nagrinėjimo teismo posėdyje metu ir iš bylos medžiagoje esančių duomenų nustatyta, jog galimas laiduotojas E. B. yra kaltinamosios sutuoktinio brolis, dirba UAB „M.“ ir UAB „C.“ vadovo pareigose, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, yra neteistas, galiojančių administracinių nuobaudų neturi. Jis teigė, kad su R. B. juos sieja glaudus ryšys, jie nuolatos bendrauja, jų santykiai tapo itin glaudūs pastaruoju metu, kadangi kaltinamoji nuolat klausia jo patarimų, išsako savo išgyvenimus, R. B. laiko jį autoritetu. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, darytina išvada, jog E. B. yra vertas teismo pasitikėjimo ir turi galimybę daryti teigiamą įtaką kaltinamajai.
Teisiamojo posėdžio metu prokuroras nesutiko su prašymu atleisti kaltinamąją nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, nurodydamas, kad R. B. ikiteisminio tyrimo metu savo kaltės nepripažino, jai įteikus pranešimą apie įtarimą parodymus duoti atsisakė. Tačiau su tokiais prokuroro teiginiais nesutiko kaltinamosios gynėja nurodydama, kad iš pradžių kaltinamoji buvo apklausta kaip specialioji liudytoja, jos parodymai iš esmės atitiko teisiamajame posėdyje duotus parodymus, vėliau pareiškus įtarimą R. B. atsisakė duoti parodymus, kadangi nebuvo susipažinusi su bylos medžiaga.
Teismo manymu, išanalizavus byloje esančius duomenis, su prokuroro teiginiais negalima sutikti. 2015 m. spalio 19 d. buvo priimtas nutarimas apklausti asmenį specialiuoju liudytoju. R. B. pasirašė, kad sutinka būti apklausta kaip liudytoja, kuri gali duoti parodymus apie savo pačios galimai padarytą nusikalstamą veiką. 2015 m. spalio 21 d. liudytojo apklausos protokole davė išsamius parodymus, pripažino, kad dalį prekių įsigijo be tai patvirtinančių dokumentų, kad ji neatlikdavo detalios prekių inventorizacijos ir pan., atsakinėjo į tyrėjos užduotus klausimus. Pranešimas apie įtarimą dėl nusikalstamos veikos numatytos BK 223 straipsnio 1 dalyje R. B. buvo įteiktas 2017 m. kovo 14 d. 2017 m. kovo 16 d. įtariamojo apklausos protokole užfiksuota, jog pasiūlius duoti parodymus apie įtarimo esmę R. B. parodė, jog pasinaudodama įtariamojo teise, parodymų neduos. Pažymėtina, kad apklausiant specialiuoju liudytoju kaltinamajai įtarimai nebuvo pareikšti. Kaip teisiamajame posėdyje nurodė kaltinamoji ir jos gynėja, šia teise R. B. pasinaudojo, kadangi dar nebuvo susipažinusi su visa bylos medžiaga. Pažymėtina, kad atsisakymas duoti parodymus nėra nei kaltės pripažinimas, nei jos neigimas, tai įstatymo suteikta įtariamojo ir kaltinamojo teisė. Tuo tarpu jau pirmojo teisiamojo posėdžio metu kaltinamoji nurodė, jog suprato kuo yra kaltinama ir kalta prisipažįsta, gailisi dėl to kas įvyko. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, teismas nusprendė taikyti sutrumpintą įrodymų tyrimą (BK 273 straipsnio 1 dalis), su tuo sutiko ir prokuroras, nes R. B. kaltę pripažino visiškai ir abejonių dėl jos kaltės nekilo. Todėl teismas pripažįsta, kad kaltinamosios atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad ji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi.
Teismas konstatuoja, jog šiuo atveju yra visos būtinosios sąlygos, numatytos BK 40 straipsnyje, tam, kad kaltinamoji būtų atleista nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Byloje nustatyta, kad kaltinamoji R. B. padarė vieną neatsargų nusikaltimą, anksčiau teista nebuvo, dirba, prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir dėl jos nuoširdžiai gailėjosi, nusikalstama veika žalos padaryta nebuvo. Teismas, įvertinęs bylos duomenis bei visas BK 40 straipsnyje nurodytas sąlygas, mano, jog yra tikslinga kaltinamajai R. B. taikyti BK 40 straipsnį ir atleisti ją nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, neskiriant užstato.
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikti tirti ir nagrinėti: kompaktiniai diskai su įrašais (t. 2, b. l. 164, 169, t. 3, b. l. 23, 79), saugomi prie bylos medžiagos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis BPK 273 str., 297 str., 298 str., 301 str., 302 str., 303 str. 2 d., 304 – 307 str.,
nusprendžia:
R. B., a. k. (duomenys neskelbtini) atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos BK 223 straipsnio 1 dalį pagal laidavimą ir šiuo pagrindu baudžiamąją bylą Nr. 1-1543-818/2017 jos atžvilgiu nutraukti.
Nustatyti 2 (dviejų) metų laidavimo terminą.
Užstato neskirti.
Išaiškinti R. B., kad jei laidavimo metu ji padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti klausimą dėl jos baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas, taip pat išaiškinti, kad jei laidavimo metu ji padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti ją nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir bus sprendžiamas klausimas dėl jos baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
Išaiškinti E. B., kad jis, būdamas laiduotojas, turi teisę atsisakyti nuo laidavimo. Tokiu atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.
Kompaktinius diskus su vaizdo įrašais, saugomus baudžiamojoje byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti kartu su byla.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus miesto apylinkės teismą.