Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2017-06-16 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1543-818/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2017-06-16
Bylos Nr.
1-1543-818/2017
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-19859-2015-3
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Miroslavas Gvozdovičius
Kaltinamasis
R. B.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-1543-818/2017Teisminio proceso Nr. 1-01-1-19859-2015-3Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.6.6.; 1.2.18.11; (S) 2.3.4.3.; 2.3.6.4.6.1.
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. birželio 16 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Miroslavas Gvozdovičius,sekretoriaujant Gretai Sankūnei,dalyvaujant prokurorui Antanui Gubistai,kaltinamajai R. B.,kaltinamosios gynėjai advokatei Virginijai Balčiūnienei,

viešame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje R. B., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, lietuvė, gyvenanti ir gyvenamąją vietą deklaravusi (duomenys neskelbtini), Vilniuje, aukštojo išsilavinimo, ištekėjusi, vykdanti individualią veiklą, neteista,

kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 223 straipsnio 1 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. B. aplaidžiai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą, o būtent:

ji laikotarpiais nuo 2006-04-04 iki 2006-08-31, nuo 2006-09-08 iki 2006-12-30, nuo 2007-05-17 iki 2007-07-31, nuo 2007-08-09 iki 2007-08-30, nuo 2008-03-21 iki 2008-05-31, nuo 2008-06-03 iki 2008-07-15, nuo 2009-04-04 iki 2009-08-29, nuo 2010-10-01 iki 2011-08-31, nuo 2011 -11-02 iki 2011-11-27, būdama įsigijusi verslo liudijimą (prekyba prekyvietėse, suteikiant teisę verstis išnešiojamąją prekybą – EVRK klasė 47.81; 47.82: 47.89; 47.99), laikotarpiu nuo 2013-05-09 iki 2013-09-30 būdama įsigijusi verslo liudijimą (poilsiautojų ir kita trumpalaikio apgyvendinimo veikla, kita apgyvendinimo veikla, nuosavo ar nuomojamo turto nuoma ir eksploatavimas – EVRK klasė 52.20; 55.90; 68.20), laikotarpiu nuo 2014-08-04 iki 2014-11-28 ir nuo 2015-06-15 iki 2015-09-28 buvo įsigijusi verslo liudijimą (staliaus dirbinių įrengimas: kiti statybos baigiamieji darbai; grindų ir sienų dengimas; tinkavimas; dažymas ir stiklinimas – EVRK klasė 43.32; 43.39; 43.33; 43.31; 43.34), laikotarpiu nuo 2012-05-08 iki 2015-12-31 vykdydama individualią veiklą (drabužių ir avalynės didmeninė prekyba; mažmeninė prekyba kioskuose ir prekyvietėse – EVRK klasė 46.42; 47.80), pagal 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo N r. IX-574 14 straipsnio nuostatas ūkio subjekto vadovas atsako už teisingos, tikslios, išsamios ir laiku pateiktos informacijos apie ūkinius įvykius ir ūkines operacijas pateikimą vyriausiajam buhalteriui arba apskaitos paslaugas teikiančiai įmonei, arba apskaitos paslaugas savarankiškai teikiančiam asmeniui, būdama atsakinga už buhalterinės apskaitos tvarkymą, laikotarpiu nuo 2008-01-01 iki 2015-10-21 aplaidžiai tvarkė teisės aklų reikalaujamą buhalterinę apskaitą, nes prekiavo prekėmis, kurių įsigijimui pagrįsti neturėjo prekių įsigijimo dokumentų, todėl neapskaitė gautų pajamų už be įsigijimo dokumentų parduotas prekes ir tuo pažeidė:

2002-07-02 Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 18 straipsnio 8 dalį, kurioje sakoma, kad „išlaidos turi būti pagrįstos dokumentais, turinčiais visus LR buhalterinės apskaitos įstatyme ir kituose LR teisės aktuose numatytus privalomus apskaitos rekvizitus, jeigu LR Vyriausybė ar jos įgaliota institucija nenustato, kad tam tikri rekvizitai atitinkamiems dokumentams nėra būtini“; 9 dalį, kurioje sakoma, kad „Prekių ir paslaugų įsigijimo iš užsienio vienetų ir gyventojų atvejais išlaidos gali būti pagrindžiamos užsienio vienetų ir gyventojų surašytais dokumentais, jeigu iš šių dokumentų galima nustatyti ūkinės operacijos turinį“;2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 12 straipsnio 1 dalį, 2 dalį ir 4 dalį, kuriose sakoma, kad „visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus. Ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai, kurie negali būti pagrįsti apskaitos dokumentais, pagrindžiami su jais susijusių ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių apskaitos dokumentais ir (arba) surašant buhalterinę pažymą. Apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną, arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti, bet ne vėliau kaip per 4 mėnesius“; 13 straipsnio, kuriame nustatomi privalomi apskaitos dokumentų rekvizitai;

3) LR finansų ministro 2003-02-17 įsakymu Nr. 1K-040 patvirtintų Gyventojų besiverčiančių individualia veikla (išskyrus, įsigijusius verslo liudijimus), buhalterinės apskaitos taisyklių 31 punkto, kuriame sakoma, kad „Išlaidos turi būti pagrįstos dokumentais, atitinkančiais GPMĮ 18 straipsnio 8 ir 9 dalių reikalavimus“; 38.6 p., kuriame sakoma, kad „Gyventojų pajamų mokesčio mokestinio laikotarpio pabaigoje gyventojas atlieka inventorizaciją, kad nustatytų neparduotų prekių, gaminių, nesunaudotų medžiagų, žaliavų, detalių likutį“, ir dėl to iš dalies negalima nustatyti R. B. veiklos ir turto, įsipareigojimų, ir nuosavo kapitalo.

Šiais savo veiksmais kaltinamoji R. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 223 straipsnio 1 dalyje.

Apklausta teisme kaltinamoji R. B. teismo posėdžio metu kalta prisipažino visiškai ir parodė, kad ji nuo 1991 m. dirba pagal verslo liudijimą Gariūnų verslo parke, užsiima prekyba drabužiais, turi kelias pardavimo vietas. Šiuo metu jos veiklos buhalteriją tvarko įmonė, tačiau ankščiau tai darė ji pati. Jos manymu, ji tai darė tinkamai, tačiau kaip paaiškėjo, pridarė daug klaidų. Kaip suprato, vedama apskaita turi būti konkretesnė, turi įsigyjant prekes dokumentuose turi atsispindėti prekių kodai, turi būti apskaityti apskaitos dokumentuose. Pripažįsta, kad tyrimo metu trūko prekių įsigijimo dokumentų. Trūko tų prekių įsigijimo dokumentų, kurios buvo pirktos pačiuose Gariūnuose, nes pardavėjai buvo pažadėję parašyti, tačiau to nepadarė, norėjo juos paskui pati susirasti, bet nežinojo, kur. Savo elgesį vertina blogai, dėl jo labai gailisi. Ikiteisminio tyrimo metu atsisakė duoti parodymus, kadangi tuo metu dar nebuvo susipažinusi su ikiteisminio tyrimo medžiaga.

Kadangi kaltinamoji R. B. kalta prisipažino visiškai, padarytas vienas neatsargus nusikaltimas, jo padarymo aplinkybės aiškios, todėl byla, remiantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, teismo posėdyje buvo nagrinėta, atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamosios R. B. visiško prisipažinimo, jos kaltė pasitvirtino sekančiais duomenimis:

apklaustas kaip specialusis liudytojas A. B. parodė, kad jis nuo 2012 m. užsiima statybų verslu, yra universalus statybininkas. Prekyba šiuo metu neužsiima. Jo klientai yra fiziniai asmenys, bendrovėms jis nedirba, Jį klientai susiranda palys, jokios reklamos jis nedaro, Objektų, kuriuose dirbdavo, konkrečiai neatsimena, pamena, kad 2012-2013 m. statė namą Dituvos g,. Pilaitės mikrorajone. Visos jo gaunamos pajamos yra iš šios veiklos. Klientai dažniausiai neprašo, kad jiems išrašytų kažkokius dokumentus, todėl nieko jiems ir nerašo, o gautus pinigus deklaruoja kiekvienais metais. Klientams kainos priklauso nuo darbų apimties, laiko per kurį juos galės atlikti. Per mėnesį iš vieno kliento ima ne mažiau 5 000 eurų. Jo žmona R. B. užsiima individualia veikla prekyba Gariūnų turgavietėje. Prekės, kurios pardavinėjamos Gariūnų turgavietėje, laikomos sandėlyje Vilniuje, Savanorių pr. 174A, Nr. 9. Jis priklauso R. D.. Ji yra jo pažįstama, su ja yra susitarimas dėl sandėlio naudojimosi. Jis kartais vyksta į Gariūnų turgavietę, pažiūri, kaip prekiauja žmona, atveža iš sandėlio prekes, padeda atlikti fizinius darbus, tačiau pats prekėmis neprekiauja. Gariūnų turgavietėje jo žmona turi 4 prekybos vietas ir 4 pardavėjas. R. B. pati irgi prekiauja Gariūnų turgavietėje, jei reikia padeda pardavėjoms, jas prižiūri. Prekes žmona įsigyja iš Kinijos. Jis su žmona vyksta į Kiniją, Pekino miestą, kur užsako prekes, kinams palieka Latvijos bendrovių kontaktus, o kinai palys susisiekia su nurodytais kontaktais ir pristato prekes jiems. Žmona pagal sąskaitas-faktūras moka latviams. Latvijos bendrovių kontaktų nežino, yra išrašytos sąskaitos-faktūros, kuriose yra visi reikiami kontaktai. Kinijoje gyvena daug A. B. draugų, kurie ir padeda užsakyti prekes. Taip pat žmona prekes įsigyja ir iš didmenininkų Gariūnų prekyvietėje. Jis su žmona turi įgiję šį nekilnojamąjį turtą: 1998 m. įsigijo namą Vilniuje, (duomenys neskelbtini), iš uždirbtų prekybos Gariūnų turgavietėje pinigų: butą, esantį Vilniuje, (duomenys neskelbtini) (su požemine stovėjimo aikštele), ir butą (duomenys neskelbtini), kurie įsigyti už DNB banko paskolą; žemės sklypas Vilniaus r. sav., (duomenys neskelbtini), įsigytas mainų sutarties pagrindu, sklypą Vilniaus mieste (duomenys neskelbtini)įsigijo už grynuosius pinigus, bet jį pardavė 2015 m. Be to, iš Vokietijos pats parsigabeno automobilį „AUDI Q5“, kurį įsigijo iš santaupų, automobilis kainavo daugiau negu 70 000 Lt, automobilį „CITROEN GRAND PICASSO“ jis įsigijo iš Marijampolės prekeivių, už kiek, neatsimena, 2012 m. iš santaupų įsigijo „PIAGGIO (duomenys neskelbtini) motorolerį. Paskolos, kurias yra suteikęs fiziniams asmenims, skolina iš turimų santaupų. Visos paskolos buvo notarinės, paskolos gavėjai įkeisdavo savo turimą turtą hipotekai. Vieniems asmenims grąžinus paskolas jos būdavo suteikiamos kitiems asmenims. Juridiniams asmenims (UAB „Ida basar“, kito juridinio asmens pavadinimo neatsimena) taip pat yra suteikęs paskolų, sutartys buvo notarinės, ką jie buvo užstatę, neatsimena. Paskolos davėjai buvo keli asmenys, jis suteikė 100 000 Lt paskolą (t. 2, b. l. 35);

apklausta kaip liudytoja G. R. parodė, kad pas R. B. dirbo nuo 2015-06-17 iki 2015-08-17. Į darbą ją priėmė R. B.. Jos susitarė, kad bandomuoju laikotarpiu darbo užmokestis bus minimalus, darbo grafikas buvo nuo 8 val. ryto iki 12-12.30 val. dienos. Darbo užmokestį mokėjo laiku, grynaisiais pinigais, ji turėdavo pasirašyti kasos išlaidų orderyje. Ji buvo pasirašiusi materialinės atsakomybės sutartį. Į jos pareigas įėjo tik prekių pardavimas Gariūnų turgavietėje, viename iš paviljonų, jame ji dirbo viena. Pardavinėjo maudymosi kostiumėlius ir sportinę aprangą suaugusiems bei vaikams. Prekes į prekyvietę pristatydavo R. B., iš kur ji jas atveždavo, nežino. Prekių įsigijimo dokumentų R. B. jai nepateikdavo, ji tik paduodavo ranka surašytus prekių sąrašus, kuriuose buvo nurodytas prekių kiekis, pagal kodus ir pardavimo kainą. Ant R. B. pateiktų sąrašų ji žymėdavo prekių pardavimą ranka, taip pat buvo žymimas likutis. Prekyvietėje buvo kasos aparatas, į kurį ji suvesdavo visas parduotas prekes. Darbo pabaigoje ji išimdavo dienos ataskaitą, be to, vedė kasos kvitų žurnalą, daugiau jokių dokumentų nepildė. Per dieną apyvarta būdavo nuo 30 iki 100 eurų, apyvarta nebuvo didelė, nes ji pardavinėjo išpardavimo prekes. Pinigus ji laikydavo spintelės stalčiuje, ant kurios stovėjo kasos aparatas. Kiekvienos darbo dienos pabaigoje ji pinigus atiduodavo R. B.. Jei tą dieną ji neatvažiuodavo, pinigus palikdavo rakinamoje spintelėje prekyvietėje. Jokiam kitam asmeniui pinigai nebuvo perduodami. Kas dvi savaites R. B. sutikrindavo prekių kiekius, darydavo inventorizaciją (t. 2, b. l. 52);

apklausta kaip liudytoja Ž. L. parodė, kad ji pas R. B. pagal darbo sutartį dirbo pardavėja nuo 2012 m. gegužės mėnesio iki 2015 m. birželio mėnesio. Per dieną dirbdavo 4 valandas, 20 val. per savaitę. Darbo užmokestis, kiek atsimena, buvo 300-400 Lt, o nuo 2015 m. apie 100-150 eurų. Darbo užmokestį mokėjo grynaisiais pinigais, ji pasirašydavo R. B. duodamus dokumentus, būdavo duodamas pinigų mokėjimo kvitas. Į jos pareigas įėjo prekių pardavimas, parduotų prekių įvedimas į kasos aparatą. Gariūnų turgavietėje ji yra dirbusi keliose vietose. Ji dirbo viena, tačiau būdavo, kad ateidavo R. B., kuri taip pat pardavinėdavo prekes. Kai ji ateidavo į prekyvietę, prekės joje jau būdavo pristatytos, mano, kad jas pristatydavo R. B.. Kur buvo sandėliuojamos prekės, nežino. Jei trūkdavo kažkokių prekių, ji pasakydavo R. B., o ji jas atveždavo. Prekių įsigijimo dokumentai būdavo darbo vietoje, spintelėje. Jai prekių pardavimo kainas nurodydavo R. B.. Ji buvo pateikusi lapus su kodais, kuriuose buvo nurodytas turimas kiekis prekyvietėje ir kiekvienos prekės kaina pagal modelius. Šiame lape ji žymėdavo, kiek prekių parduodavo, bei koks jų likutis. Parduoas prekes ji mušdavo į kasos aparatą, čekyje atsispindėdavo nupirktas prekės kiekis ir pardavimo kaina. Prekių kodai nebuvo įmušami. Darbo dienos pabaigoje ji nuimdavo dienos ataskaitą, t. y. „Z“ ataskaitą., be to vedė kasos kvitų žurnalą, daugiau jokių dokumentų nepildė. Per dieną apyvarta būdavo 30-40 eurų, kartais apyvartos išvis nebūdavo. Pinigus ji laikydavo prie savęs, nes kasos aparatas pinigų stalčiaus neturėjo. Kiekvieną dieną darbo pabaigoje pinigus atiduodavo R. B.. Jei kaltinamoji tą dieną pinigų nepaimdavo, juos palikdavo stalčiuje. R. B. atlikdavo prekių inventorizacijų (t. 2, b. l. 56);

apklausta kaip liudytoja V. L. parodė, kad Gariūnų verslo centre nuo 2014 m. rugsėjo 24 d. dirba pardavėja. Ją įdarbino R. B., su ja ji sudarė darbo sutartį. Gariūnuose ji prekiauja striukėmis. Atskiro darbo grafiko neturi, dirba pagal susitarimą, per dieną 4 val. Šioje prekyvietėje ji dirba viena. Prekes, kuriomis ji prekiauja, atveža pati R. B.. Už prekių išdėstymą ir apskaitą ji nėra atsakinga. Kai parduoda prekes, ji ant atskiro lapelio užrašo prekės kodą, kokia pinigų suma yra gauta ir juos atiduoda savininkei. Jokių buhalterinių dokumentų nepildo, šiuos dokumentus pildo savininkė ir buhalterė. Pinigus, gautus už parduotas prekes, ji laiko prie savęs ir darbo pabaigoje atiduoda R. B. (t. 2, b. l. 117);

apklausta kaip liudytoja M. D. parodė, kad nuo 2012 m. ji dirba pas R. B., kuri vykdo individualią veiklą – prekybą drabužiais Gariūnų turgavietėje. Prekių asortimentą formuoja R. B.. Iš kur gaunamos prekės, tiksliai nežino. Darbo sutartį pasirašė su R. B.. Sutartyje nustatytas 4 val. darbo laikas per dieną, nuo 8 val. iki 12 val., darbo vietoje dirba viena. Alga mokama grynais – 120 Eur per mėnesį. Prekes yra apskaitomos pagal kodus, esančius ant prekių etikečių. Vieną kartą per mėnesį atliekama prekių inventorizacija prekybos vietoje. Pirkėjai atsiskaito grynais arba banko kortelėmis, pirkėjams išduodami kvitai. Kiekvienos dienos pabaigoje atvažiuoja R. B. ir pasiima pinigus iš kasos. Prekių apskaita vykdoma „dėl savęs“, juodraštiniais užrašais (t. 2, b. l. 126);

apklausta kaip liudytoja N. P. parodė, kad R. B. individualioje įmonėje pradėjo dirbti nuo 2015 m. spalio 12 dienos. Dirba R. B. padėjėja. Materialinės atsakomybės sutarties neturi. Į darbą ją priėmė R. B.. Konkretaus darbo grafiko nėra. Dirba pagal iškvietimus. I dieną dirba po 3 valandas. Gariūnų turguje 2 eilėje 35 vietoje dirba kartu su R. B.. Iš kur gaunamos prekės ir kas jas pristato, nežino. Prekių vietoje už prekių apskaitą ir prekių išdėstymą atsako R. B.. Prekių apskaitą veda R. B.. Visi pinigai, gauti už prekių pardavimą laikomi kasoje, visus pardavimus kasos aparate fiksuoja R. B.. Kada ir kokiu būdu pinigai perduodami prekių savininkams ir kas konkrečiai perduoda, ji nežino, viską tvarko R. B. (t. 2, b. l. 135);

Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sulaikytų prekių administravimo skyrius pateikė specialisto išvadą, kurioje nustatyta iš R. B. paimtų ir tyrimui pateiktų pagal Muitinės laboratorijos nustatytą KN prekių muitinės vertė nurodant kiekvienos prekės rūšies vertę (t. 3, b. 1. 92-105);

Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pateikė 2017-01-30 specialisto išvadą Nr. (2L73-32)-363-2, kurioje išdėstytos sekančias išvados į pateiktus klausimus, būtent, įvertinus VPK KPENTV 1-ojo skyriaus pateiktus dokumentus bei VMI prie FM duomenų bazėse turimą informaciją, atsakant į tyrėjos pateiktus klausimus daroma išvada:

1. Kiek ir kokių gavo teisėtų pajamų ir patyrė išlaidų R. B. ir A. B. laikotarpiu nuo 2008-01-01 iki 2015-10-21. Kokia išlaidų suma nepagrįsta R. B. ir A. B. gautomis teisėtomis pajamomis?

R. B. ir A. B. laikotarpiu nuo 2008-01-01 iki 2014-12-31 gavo 6 678 341 Lt teisėtų pajamų (t. sk. pavedimais – 3 571 486 Lt bei grynais – 3 106 855 Lt), iš jų:

93 202 Lt vertybinių popierių ir akcijų pardavimo pajamos,

101 369 nekilnojamojo turto nuomos pajamos,

12 148 Lt mat. nuostolių kompensavimas, draudimo išmokos,

723 Lt dividendai,

1 190 000 Lt nekilnojamojo turto pardavimo pajamos,

1 395 700 Lt pajamos iš veiklos pagal verslo liudijimą ir individualios veikios,

220 700 Lt transporto priemonių pardavimo pajamos,

750 937 Lt gautos paskolos,

1 766 530 Lt sugrąžintos suteiktų paskolų sumos,

1 129 378 Lt kitų asmenų pervedimai,

10 421 Lt gautos palūkanos,

7 233 Lt kitos pajamos (GPM, darbo biržos išmokos),

R. B. ir A. B. laikotarpiu nuo 2015-01-01 iki 2015-10-21 gavo 162 191 EUR teisėtų pajamų (t. sk. pavedimais – 34 413 EUR bei grynais – 127 778 EUR), iš jų:

93 479 EUR paskola išrašius vekselį,

44 727 EUR sugrąžintos suteiktų paskolų sumos,

5 929 EUR nekilnojamojo turto pardavimo pajamos,

14 187 EUR individualios veiklos pajamos,

2 444 EUR grąžintas užstatas,

375 EUR kitos pajamos (GPM, draudimo išmoka, prizas),

1 050 EUR kitų asmenų pervedimai.

R. B. ir A. B. laikotarpiu nuo 2008-01-01 iki 2014-12-31 patyrė 6 957 141 Lt išlaidų (t. sk. pavedimais – 4 032 997 Lt bei grynais – 2 924 144 Lt), iš jų:

347 547 Lt transporto priemonių įsigijimas,

19 000 Lt išmokėta pagal taikos sutartį,

47 588 Lt vertybinių popierių įsigijimas,

5 000 Lt parama,

6 677 Lt draudimo įmokos,

2 486 998 Lt suteiktos paskolos,

456 147 Lt įvairios vartojimo išlaidos,

109 617 Lt pervesta OOO (duomenys neskelbtini),

975 445 Lt grąžintos paskolos ir palūkanos,

886 629 Lt nekilnojamojo turto įsigijimas,

1 111 619 Lt pervedimai kitiems asmenims,

351 919 Lt prekių įsigijimas veiklai vykdyti,

135 678 Lt statybinių prekių įsigijimas,

17 277 Lt įvairūs mokesčiai,

R. B. ir A. B. laikotarpiu nuo 2015-01-01 iki 2015-12-31 patyrė 86 868 EUR išlaidų (t. sk. pavedimais – 33 848 EUR bei grynais – 53 020 EUR), iš jų:

15 872 EUR grąžinta paskola,

5 982 EUR įvairios vartojimo išlaidos,

45 900 EUR suteikta paskolų,

4992 EUR. kitos įvairios paslaugos,

14 122 EUR išlaidos veiklai vykdyti.

R. B. ir A. B. 508 861 Lt išlaidų suma nepagrįsta gautomis teisėtomis pajamomis, iš jų: 2009 metais – 262 465 Lt (žr. IV d. 2 p.), 2011 m. – 60 863 Lt (žr. IV d. 4 p.), 2012 m. – 86 690 Lt (žr. IV d. 5 p.), 2013 m. – 98 843 Lt (žr. IV d. 6 p.).

2. Ar tiriamuoju laikotarpiu R. B. ir A. B. visas gautas pajamas deklaravo ir sumokėjo mokesčius? Jei ne, tai kiek ir kokių mokesčių nesumokėjo?

Tiriamuoju laikotarpiu R. B. ir A. B. nedeklaravo 594 861 Lt pajamų iš jų:

2008 metais 50 000 Lt nekilnojamojo turto perleidimo pajamų (žr. IV d. 1.11 p.);

2009 metais 262 465 Lt gautų kitų pajamų (žr. IV d. 2 p.);

2010 metais 1 700 Lt gautų delspinigių sumos ir 6 000 Lt gautų nuomos pajamų sumos (žr. IV d. 3.2 p., 3.8 p.);

2011 metais 60 863 Lt gautų kitų pajamų, 28 300 Lt gautų delspinigių sumos (žr. IV d. 4 p., 4.4 p.);

2012 metais 86 690 Lt gautų kitų pajamų (žr. IV d. 5 p.);

2013 metais 98 843 Lt gautų kitų pajamų (žr. IV d. 6 p.).

Tiriamuoju laikotarpiu R. B. ir A. B. nesumokėjo 78 658 Lt GPM, 15 748 Lt PSDĮ, 2932 Lt VSDĮ iš jų:

2008 metais nesumokėjo 2 932 Lt VSDĮ (žr. IX d.);

2009 metais nesumokėjo 38 242 Lt GPM (žr. VII d. 2 p.), 15 748 Lt PSDĮ (žr. VIII d.);

2010 metais nesumokėjo 809 Lt GPM (žr. VII d. 3 p.);

2011 metai nesumokėjo 12 572 Lt GPM (Žr. VII d. 4 p.);

2012 metais nesumokėjo 12 572 Lt GPM (žr. VII d. 5 p.);

2013 metais nesumokėjo 14 463 Lt GPM (žr. VII d. 6 p.);

R. B. ir A. B. laikotarpiu nuo 2008-01-01 iki 2014-12-31 nedeklaravo ir nesumokėjo 220 926 Lt PVM, laikotarpiu nuo 2015-01-01 iki 2015-10-21 2246 EUR PVM, iš jų:

metais 93 442 Lt PVM (žr. VI d.); metais 12 773 Lt PVM (žr. VI d.);

metais 56 429 Lt PVM (žr. VI d.); metais 58 282 LT PVM (žr. VI d.); metais 2 246 EUR PVM (žr. VI d.).

3. Kokį ir kokios vertės turtą tiriamuoju laikotarpiu įsigijo R. B. ir A. B.?

Tiriamuoju laikotarpiu R. B. ir R. B. įsigijo turtą:

2008-03-31 pagal su AB DNB lizingas sudarytą sutartį Nr. 200803 F-3628 įsigijo automobilį „Toyota Land Cruiser“ už 127819 Lt;2008-04-11 pagal pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 2-2991 įsigijo butą (75,76 kv. m. 2 kambarių), esantį Vilniaus m. sav., Vilniaus m., (duomenys neskelbtini) už 300 000 Lt;2008-06-17 pagal Statybos inspekcijos pažymą Nr. (100)-11.22-396 įregistravo dviejų butų gyvenamąjį namą (bendras plotas 373,49 kv. m., 80 proc. baigtumas), esantį Vilniaus r. sav., Avižienių sen., (duomenys neskelbtini)). Pagal Gyventojų pateiktus, statybai panaudotų medžiagų ir paslaugų įsigijimo dokumentus, per 2006-2008 m. statybai buvo panaudota medžiagų ir paslaugų už 569 042 Lt;2008-11-07 pagal pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 2-11901 įsigijo butą (75,78 kv. m., 3 kambarių), negyvenamą patalpą - parkingą ir dalį žemės sklypo, esančius Vilniaus m. sav., Vilniaus m., (duomenys neskelbtini) už 465 266 Lt;2010-01-18 pagal Turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktą Nr. 0012/09/04616 įsigijo žemės sklypą (žemės ūkio paskirties, 1,2212 ha ploto), esantį Širvintų r. sav., (duomenys neskelbtini) už 20 000 Lt;2010-03-10 pagal pirkimo-pardavimo sutartį įsigijo automobilį „Nissan Rogue“ už 18 000 Lt;2010-06-15 pagal transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį įsigijo motorolerį „Piaggio Etu“ už 100 Lt;2010-07-15 pagal transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį įsigijo automobilį „VW Toureg“ už 81 000 Lt;2011-06-09 pagal pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 6251 įsigijo butą (49.61 kv. m., 2 kambarių), esantį Vilniaus m. sav., Vilniaus m., (duomenys neskelbtini) už 150 000 Lt;

10. 2011-08-18 įsigijo automobilį pagal PVM sąskaitą faktūrą GA Nr. 13530 „Citroen C4 Picasso“ už 29 245 Lt;

11. 2012-04-30 pagal transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį įsigijo motorolerį „Piaggio Beverly 400“ už 1 100 Lt;

12. 2013-04-03 pagal automobilio įsigijimo dokumentą (Agenturverkauf) įsigijo automobilį Audi Q5 už 89 773 Lt (26 000 EUR);

13. 2014-11-21 pagal pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 1-14587 įsigijo žemės sklypą (kitos paskirties, 101/8027 d.), esantį Vilniaus m. sav., Vilniaus m., (duomenys neskelbtini) už 20 471 Lt.

4. Kokį ir kokios vertės turtą R. B. ir A. B. turi nuosavybės teise po 2010-12-11? Jeigu turi, prašome nurodyti, kada ir kokiais sandoriais (juridinę galią turinčiais dokumentais) buvo įsigytas toks turtas, pateikiant sandorius patvirtinančių dokumentų kopijas, R. B. ir A. B. turi turtą nuosavybės teise po 2010-12-11:

- pastatas - gyvenamasis namas (1998 m. statybos, 253,56 kv. m., vidutinė rinkos vertė 807 000 Lt – nustatymo data 2009-09-27), esantis Vilniaus m. sav., Vilniaus m,. (duomenys neskelbtini), įsigytas pagal 1999-05-12 Pirkimo-pardavimo sutartį Nr. VB7-5325. Byloje nėra pateikta 1999-05-12 Pirkimo-pardavimo sutartis Nr. VB7-5325;

Patalpa - butas (2007 m. statyba, 3 kambarių, 75,78 kv. m.), 3/315 d. negyvenama patalpa-parkingas, 65/17494 d. žemės sklypo, esantys Vilniaus m. sav., Vilniaus m., (duomenys neskelbtini), įsigytas pagal 2008-11-07 Pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 2-11901. Byloje pateiktas 2008-12-02 Susitarimas Nr. 2-12816, kuriame nurodyta, kad perkamo buto, parkingo ir dalies žemės sklypo kaina sumažinama ir nustatyta, kad nauja turto pardavimo kaina yra 465 266 Lt. Pridedama 2008-11-07 Pirkimo-pardavimo sutartis Nr. 2-11901, 2008-12-02 Susitarimas Nr. 2-I 12816 (Priedas 4, byla 1, lapai 65-71);žemės sklypas (žemės ūkio paskirties, 1,005 ha), esantis Vilniaus r. sav., (duomenys neskelbtini), įsigytas pagal 2004-03-23 Mainų sutartį Nr. 1-959. Pagal 2014-09-03 nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byloje pateiktą informaciją šis sklypas buvo padalintas į 7 žemės sklypus, kurie suteikus adresą buvo įregistruoti R. B. ir A. B. vardu:

1. 0,1609 ha ploto, kitos paskirties (vidutinė rinkos vertė 29700 EUR, vertės nustatymo data 2016-05-09), esantis Vilniaus r. sav., Avižienių sen., (duomenys neskelbtini);

2. 0,1600 ha ploto, kitos paskirties (vidutinė rinkos vertė 29 500 EUR, vertės nustatymo data 2016-05-09), esantis Vilniaus r. sav., Avižienių sen., (duomenys neskelbtini);

0,1593 ha ploto, kitos paskirties (vidutinė rinkos vertė 29400 EUR, vertės nustatymo data 2016-05-09), esantis Vilniaus r. sav., Avižienių sen., (duomenys neskelbtini);0.1585 ha ploto, kitos paskirties (vidutinė rinkos vertė 29 200 EUR, vertės nustatymo data 2016-05-09), esantis Vilniaus r. sav., Avižienių sen., (duomenys neskelbtini);0,1577 ha ploto, kitos paskirties (vidutinė rinkos vertė 29 100 EUR, vertės nustatymo data 2016-05-09), esantis Vilniaus r. sav., Avižienių sen., (duomenys neskelbtini);

0,1507 ha ploto, kitos paskirties (vidutinė rinkos vertė 27 900 EUR, vertės nustatymo data 2016-05-09), esantis Vilniaus r. sav., Avižienių sen., (duomenys neskelbtini);

0,0579 ha ploto, kitos paskirties (vidutinė rinkos vertė 4 900 EUR, vertės nustatymo data 2016-05-09), esantis Vilniaus r. sav., Avižienių sen., (duomenys neskelbtini) (Priedas 4. byla I. lapai 80-Ul);

-lengvasis automobilis „Citroen C4 Picasso“, įsigytas 2011-08-18 už 29 245 Lt (Priedas 4. byla 2. lapas 338);

-lengvasis automobilis „Audi Q5“, įsigytas 2013-04-03 už 89 773 Lt (26 000 EUR). (Priedas 4, byla 2, lapas 335);

-Motoroleris „Piaggio Beverly 400“, įsigytas 2012-04-30 už 1100 Lt (Priedas 4, byla 2. lapas 334).

5. Ar R. B. ir A. B. tiriamuoju laikotarpiu dovanojo, skolino ar kitaip perleido turtą tretiesiems asmenims? Jeigu taip, prašome nurodyti kada ir kokiu (-iais) sandoriu (-iais) (juridinę galią turinčiais dokumentais), pateikiam sandorį (-ius) patvirtinančių dokumentų kopijas.

R. B. ir A. B. tiriamuoju laikotarpiu dovanojo, skolino ar kitaip perleido turtą tretiesiems asmenims:

1. 2008-04-04 pagal Transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį pardavė automobilį „Chrysler“ už 20 000 Lt D. G. (Priedas 4, byla 2, lapas 343);

2. 2008-04-08 pagal Akcijų pirkimo-pardavimo sutartį pardavė UAB „Lilhaus“ akcijas už 3 300 Lt M. A. B. (Priedas 4. byla 1, lapas 72);

2008-07-04 pagal Pirkimo- pardavimo sutartį Nr. 2-7460 pardavė butą ir dalį žemės sklypo už 420 000 Lt V. Č. ir N. Č.. (Priedas 4, bylai. lapas 62-64);2008-09-12 pagal Pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 2-9774 pardavė butą ir dalį žemės sklypo už 510 000 Lt M. Š. ir N. Š.. (Priedas 4, byla 1, lapai 59-61);2009-06-17 suteikė 69 000 Lt paskolų M. D.. Byloje sutartis nepateikta;2009-07-09 pagal Pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 2-5050 pardavė sklypą ir pastatą -

gyvenamąjį namą ir pirtį už 86 000 Lt A. S. ir R. S.. (Priedas 4. byla 1. lapai 56-58);

7. 2009-08-12 pagal paskolos sutartį Nr. 1-8770 suteikė 59 000 Lt paskolą L. J. ir V. J. (Priedas 4. byla 1, lapai 54-55);

2009-09-25 suteikė 69 000 Lt paskolą T. M., byloje sutartis nepateikta;2009-09-26 pagal Transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį pardavė motociklą „Kavasaki Vulkan“ už 5000 Lt R. K. (Priedas 4, byla 2, lapas 342);

2009-11-11 pagal paskolos sutartį Nr. 2920 suteikė 302 000 Lt (2009-11-11 – 252 000 Lt, 2009-11-18 – 50 000 Lt) paskolą UAB „IDA BASAR“ (Priedas 4. byla 1, lapai 241 -273): 2009-10-13 pagal paskolos sutartį Nr. 2745 suteikė 174 400 Lt paskolą B. L.. 2010-08-18 pagal Susitarimą Nr. 1 papildomai suteikta 33 300 Lt paskola. (Priedas 4. byla I. lapai 52-53); 2010-01-22 pagal paskolos sutartį suteikė 43 000 Lt paskolą N. V. (Priedas 4. byla 1, lapai 235-237);2010-05-29 pagal transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį pardavė l/a priekabą už 2200 Lt V. K.. (Priedas 4, byla 2, lapas 342);2010-07-07 pagal pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 2010-07-07/1 pardavė automobilį „Toyota Land Cruiser“ už 84 000 Lt UAB „Medicinos banko lizingas“. (Priedas 4, byla 2, lapas 341):2011-06-23 pagal Paskolos sutartį Nr. 5134 suteikė 100 000 Lt paskolą UAB „ Būsto industrijos grupė“. (Priedas 4. byla 1, lapai 50-51);2011-03-30 pagal Paskolos sutartį Nr. 3618 suteikė 64 500 Lt paskolą L. L. ir J. L.. (Priedas 4, byla 1, lapai 48-49);2011-06-27 pagal paskolos sutartį Nr. 8317 suteikė 53 750 Lt paskolą I. O. ir K. O.. (Priedas 4, byla 1, lapai 41-47); 2011-08-30 pagal paskolos sutartį Nr. 9729 suteikė 32 250 Lt paskolą G. P.. (Priedas 4, byla I, lapai) 39-40); 2011-09-31 pagal paskolos sutartį Nr. 9806 suteikė 29 000 Lt paskolą A. S. ir G. S.. (Priedas 4, byla 1. lapai 37-38); 2011-10-13 pagal paskolos sutartį suteikė 345 000 Lt paskolą UAB „IDA BASAR“: 2012-10-16 papildomai suteikė 33 000 Lt paskolą. (Priedas 4, byla 1, lapai 241-273); 2011-06-20 pagal Muitinės bendrąjį dokumentą parduotas (išgabentas į Rusijos Federaciją) automobilis „VW Toureg“ už 81 000 Lt, gavėjas V. S.. (Priedas 4, byla I, lapai 35-36); 2011-12-30 pagal Dovanojimo sutartį Nr. 14117 padovanojo butą, esantį J(duomenys neskelbtini), Vilniaus m. dukrai G. B.. (Priedas 4, byla 1, lapai 33-34);2012-04-04 pagal paskolos sutartį suteikta 72 000 Lt paskola V. Š. ir P. Š.; 2013-04-11 pagal Susitarimą Nr. I didinama paskolos suma 13 000 Lt ir sudaro 85 000 Lt. (Priedas 4. byla 1, lapai 31-32);2012-04-06 pagal transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį pardavė motorolerį „Piaggio“ už 500 Lt A. U.. (Priedas 4, byla 2, lapas 234); 2013-03-28 pagal transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį pardavė automobilį „Nissan Rogue“ už 18 000 Lt L. A.. (Priedas 4, byla 2, lapas 336);2013-07-18 pagal Paskolos sutartį Nr. 13-07/18 suteikė 400 000 Lt paskolą UAB „Lithaus“, per 2014 metus papildomai suteikė 50 000 Lt paskolą (Priedas 4, byla I, lapas 30);

2014-10-23 pagal paskolos sutartį suteikta 60 000 EUR 207 168 Lt paskola UAB „IDA BASAR“. (Priedas 4. byla 1, lapai 241-273);2014-04-01 pagal Paskolos sutartį Nr. 144/01 suteikta 92 900 Lt paskola UAB „MEGARENT“. (Priedas 4. byla I, lapas 29);2014-10-21 pagal Buto pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 9008 pardavė butą už 225 000 Lt S. G.. (Priedas 4. byla 1. lapai 25-28);

30. 2014-01-07 pagal paskolos sutartį suteikė 129 000 Lt paskolą V. Š.. (Priedas 4. byla U lapai 13-24);

31. 2014-07-31 pagal paskolos sutartį suteikė 58 400 Lt paskolą A. N.. (Priedas 4. byla 1, lapas 12);

2015-02-10 pagal Paprastąjį vekselį suteikė paskolą 32 400 EUR V. K.. (Priedas 4. byla 1. lapas 11); 2015-10-08 pagal Paskolos sutartį N r. 7452 suteikė 13 500 EUR paskolą V. Š.. (Priedas 4. byla 1, lapas 10);2015-06-23 pagal Pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 5298 pardavė žemės sklypą už 5 929 EUR N. V.. (Priedas 4, byla 1, lapai 1-9).

6. Kiek ir kokių gavo teisėtų (nustatyta tvarka apmokestintų/neapmokestinamųjų) pajamų ir patyrė išlaidų sandoryje (-iuose) dalyvavęs asmuo (-enys) tiriamuoju laikotarpiu? Kokia išlaidų suma nepagrįsta asmens (-jų) gautomis teisėtomis (nustatyta tvarka apmokestintomis/neapmokestinamosiomis) pajamomis?

Į klausimą kiek ir kokių gavo teisėtų (nustatyta tvarka apmokestinamųjų/neapmokestinamųjų) pajamų ir patyrė išlaidų) sandoryje (-iuose) dalyvavęs asmuo (-enys) tiriamuoju laikotarpiu atsakyta išvados I klausime.

Kokia išlaidų suma nepagrįsta asmens (-ų) gautomis teisėtomis (nustatyta tvarka apmokestintomis/neapmokestinamosiomis) pajamomis atsakyta išvados 1 klausime.

7. Ar sandorio (-ių) sudarymo momentu sandoryje dalyvavę R. B. ir A. B. turėjo pakankamai teisėtų pajamų vykdyti sandoryje (-iuose) numatytas sąlygas, t. y. dovanoti, skolinti ar kitaip perleisti kitiems asmenims turtą ar įsigyti turtą?

Sandorio (-ių) sudarymo momentu sandoryje dalyvavę R. B. ir A. B. neturėjo pakankamai teisėtų pajamų vykdyti sandoryje (-iuose) numatytas sąlygas, t.y. dovanoti, skolinti ar kitaip perleisti kiliems asmenims tuną ar įsigyti turtą:

1. 2009-09-25 R. B. ir A. B. turėjo grynų pinigų likutį 10 861 Lt, suteikė 69 000 Lt paskolą T. M., 2009-09-25 neturėjo 58 139 Lt teisėtų pajamų vykdyti sandorį. (Žr. 2, 3 priedus).

2. 2009-10-13 R. B. ir A. B. turėjo grynų pinigų likutį 73 981 Lt, suteikė 174 400 Lt paskolą B. L., 2009-10-13 neturėjo 100 419 Lt teisėtų pajamų vykdyti sandorį. (Žr. 2, 3 priedus).

3. 2009-11-11 R. B. ir A. B. turėjo grynų pinigų likutį 246 308 Lt, suteikė 252 500 Lt paskolą UAB „IDA BASAR", 2009-11-11 neturėjo 6 291 Lt teisėtų pajamų vykdyti sandorį. (Žr. 2, 3 priedus).

4. 2009-11-18 R. B. ir A. B. neturėjo grynų pinigų likučio, suteikė 50 000 Lt paskolą UAB „IDA BASAR“. 2009-11-18 neturėjo 50 000 teisėtų pajamų vykdyti sandorį. (Žr. 2, 3 priedus).

5. 2011-12-31 R. B. ir A. B. turėjo grynų pinigų likutį 139 137 Lt, grąžino 200 000 Lt paskolą grynais pinigais V. P. (paskola buvo gauta 2007 metais). 2011-12-31 neturėjo 60 863 Lt teisėtų pajamų vykdyti sandorį. (Žr. 2,3 priedus);

6. 2012-12-31 R. B. ir A. B. turėjo grynų pinigų likutį 3 050 Lt, grąžino 89740 Lt paskolą grynais pinigais A. A.. 2012-12-31 neturėjo 86 690 Lt teisėtų pajamų vykdyti sandorį. (Žr. 2, 3 priedus).

7. 2013-04-03 R. B. ir A. B. turėjo grynų pinigų likutį 14 531 Lt, įsigijo lengvąjį automobili „Audi Q5“ už 89 773 Lt, 2013-04-03 neturėjo 75 242 Lt teisėtų pajamų vykdyti sandorį (Žr. 2, 3 priedus).

8. 2013-04-11 R. B. ir A. B. turėjo grynų pinigų likutį 950 Lt, suteikė 13 000 Lt paskolą V. P. Š.. 2013-04-11 neturėjo 12 050 Lt teisėtų pajamų vykdyti sandorį. (Žr. 2, 3 priedus).

9. Ar visoms prekėms, kurios buvo suskaičiuotos 2015-10-21 kratų metu ir užfiksuotos 2015-10-21 prekybos paviljonų Gariūnų verslo parko Vilniuje, Gariūnų g. 68, 2 eilė Nr. 35: 9 eilė Nr. 3, Nr. 4; 9A eilė Nr. 19. Nr. 20; Gariūnų g. 70 prekybos vieta K1055 apžiūros protokoluose bei 2015-10-23 ir 2015-10-28 sandėlio Vilniuje, Savanorių per. 174A apžiūros protokoluose yra įsigijimų patvirtinantys dokumentai ir ar jos tinkamai apskaitytos buhalterinėje apskaitoje?

Ar visoms prekėms, kurios buvo suskaičiuotos 2015-10-21 kratų metu ir užfiksuotos 2015-10-21 prekybos paviljonų Gariūnų verslo parko Vilniuje, Gariūnų g. 68, 2 eilė Nr. 35; 9 eilė Nr. 3, Nr. 4; 9A eilė Nr. 19, Nr. 20; Gariūnų g. 70 prekybos vieta K1055 apžiūros protokoluose bei 2015-10-23 ir 2015-10-28 sandėlio Vilniuje, Savanorių pr. 174A apžiūros protokoluose yra įsigijimų patvirtinantys dokumentai ir ar jos tinkamai apskaitytos buhalterinėje apskaitoje, tyrimo metu nustatyti nėra galimybės.

Tyrimui pateiktose „Runes“ SIA, „VGLK“ SIA, MB „Lino manija“ išrašytuose dokumentuose nurodyti tik prekių pavadinimai (nenurodyti prekių modeliai, spalva, dydis ar kt. požymiai), todėl negalima identifikuoti prekių ir nustatyti, ar pateiktuose 2015-10-21 Apžiūros protokole (apžiūros vieta Vilnius, Gariūnų g. 68, eilė 9, prekybos vieta Nr. 3 ir Nr. 4) surašytos prekybos vieloje buvusios striukės su nurodytais etikečių numeriais ir 2015-10-23 Apžiūros protokole (apžiūros vieta Sandėlis Nr. 9, adresu Vilniuje, Savanorių pr. 174A) surašytos striukės su nurodytas modelio numeriais yra tos pačios, kurios nurodytos tyrimui pateiktose sąskaitose. Suderinus Byloje pateiktas, aukščiau išvardintas PVM sąskaitas faktūras, kuriose nurodyti prekių kodai, ir apžiūros protokolus, kuriuose nurodyti modelių numeriai, prekių su vienodais kodais nenustatyta.

Įvertinus tyrimui pateiktus duomenis negalima nustatyti, ar apžiūros protokoluose inventorizuotos prekės buvo įsigytos pagal šiuos prekių įsigijimo dokumentus ir ar šių prekių pirkimas apskaitytas R. B. apskaitoje, kadangi Gyventoja didžiąja dalį prekių įsigydavo nenurodant jų modelių, dydžių, spalvų ir kt. bei byloje nėra pateikta 2012, 2013 ir 2014 metų mokestinių laikotarpių pabaigai atliktų inventorizacijų. Byloje pateiktas tik Gyventojos 2012-05-08 surašytas laisvos formos dokumentas, kuriame nurodyta prekės pavadinimas, kiekis ir įsigijimo kaina. Pagal šį dokumentą taip pat negalima nustatyti, kada ir pagal kokius dokumentus įsigytų prekių likučiai nurodyti. Be to, pagal Byloje pateiktą R. B. liudytojo apklausos Protokolą Gyventoja buvo įsigijusi prekių, kurioms įsigijimo dokumentai visai nebuvo surašyti.

9. Ar tiriamuoju laikotarpiu tvarkant R. B. ir A. B. buhalterine apskaitą buvo pažeisti Lietuvos Respublikos teisės aklai? Jei taip, tai ar dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti R, B. ir A. B. veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ar struktūros: ko konkrečiai ir už kokį laikotarpį visiškai ar iš dalies negalima nustatyti, dėl kokių konkrečiai pažeidimų ir kas dėl to atsakingas?

Tiriamuoju laikotarpiu tvarkant R. B., vykdančios individualią veiklą pagal pažymą, apskaitą buvo pažeista 2002-07-02 Lietuvos Respublikos GPMĮ Nr. 1K-100718 str. 8, 9 dalys. Lietuvos Respublikos 2001-11-06 Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 12 ir 13 str., Lietuvos Respublikos finansų ministro 2003-02-17 įsakymu Nr. 1K-040 patvirtintų Gyventojų, besiverčiančių individualia veikla (išskyrus gyventojus, įsigijusius verslo liudijimus), buhalterinės apskaitos taisyklių 31 p., 38.6 p. ir dėl to negalima iš dalies nustatyti R. B. ir A. B. veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Dėl to, kad tiriamuoju laikotarpiu R. B. buvo įsigijusi prekių be juridine galią turinčių apskaitos dokumentų ir jų neapskaitė apskaitoje, galimai neapskaitė ir pajamų už realizuotas šias prekes, todėl tiriamuoju laikotarpiu iš dalies negalima nustatyti R. B. ir A. B. veiklos, turto, įsipareigojimų dydžio, R. B. individualios veiklos apskaitą tvarko UAB „Finway“. Pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 11 str. nuostatas už buhalterinių įrašų teisingumą Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka atsako vyriausiasis buhalteris arba kiti šio įstatymo 10 str. nurodyti asmenys, kurie tvarko ūkio subjekto apskaitą, pagal 14 str. nuostatas ūkio subjekto vadovas atsako už teisingos, tikslios, išsamios ir laiku pateiktos informacijos apie ūkinius įvykius ir ūkines operacijas pateikimą vyriausiajam buhalteriui arba apskaitos paslaugas teikiančiai įmonei, arba apskaitos paslaugas savarankiškai teikiančiam asmeniui (t. 4, b. l., 141-180);

specialistė Vida Simuntienė davė paaiškinimus:

1. Ar tiriamuoju laikotarpiu (nuo 2008-01-01 iki 2015-10-21) tvarkant R. B., vykdančios individualia veiklą, buhalterinę apskaitą buvo pažeisti Lietuvos Respublikos teisės aktai? Jei taip, tai ar dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti R. B., vykdančios individualia veiklą, veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ar struktūros, ko konkrečiai ir už kokį laikotarpį visiškai ar iš dalies negalima nustatyti, dėl kokių konkrečiai pažeidimų ir kas dėl to atsakingas?

Tiriamuoju laikotarpiu tvarkant R. B., vykdančios individualią veiklą, apskaitą buvo pažeista:

2002-07-02 Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 18 str. 8 d., kurioje sakoma, kad „išlaidos turi būti pagrįstos dokumentais, turinčiais visus LR buhalterinės apskaitos įstatyme ir kituose LR teisės aktuose numatytus privalomus apskaitos rekvizitus, jeigu LR Vyriausybė ar jos įgaliota institucija nenustato, kad tam tikri rekvizitai atitinkamiems dokumentams nėra būtini“: 9 d., kurioje sakoma, kad „Prekių ir paslaugų įsigijimo iš užsienio vienetų ir gyventojų atvejais išlaidos gali būti pagrindžiamos užsienio vienetų ir gyventojų surašytais dokumentais, jeigu iš šių dokumentų galima nustatyti ūkinės operacijos turinį“,2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymas Nr. IX-574 12 str. l d., 2 d. ir 4 d., kuriame sakoma, kad „visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus. Ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai, kurie negali būti pagrįsti apskaitos dokumentais, pagrindžiami su jais susijusių ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių apskaitos dokumentais ir (arba) surašant buhalterinę pažymą. Apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną, arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti, bet ne vėliau kaip per 4 mėnesius“; 13 str. kuriame nustatomi privalomi apskaitos dokumentų rekvizitai,Lietuvos Respublikos finansų ministro 2003-02-17 įsakymu Nr. 1K-040 patvirtintų Gyventojų besiverčiančių individualia veikla (išskyrus, įsigijusius verslo liudijimus), buhalterinės apskaitos taisyklių 31 p., kuriame sakoma, kad „Išlaidos turi būti pagrįstos dokumentais, atitinkančiais GPMĮ 18 str. 8 ir 9 dalių reikalavimus“; 38.6 p., kuriame sakoma, kad „Gyventojų pajamų mokesčio mokestinio laikotarpio pabaigoje gyventojas atlieka inventorizaciją, kad nustatytų neparduotų prekių, gaminių, nesunaudotų medžiagų, žaliavų, detalių likutį“.

R. B. 2015-10-21 liudytojo apklausos protokole nurodė „Kitas prekes aš įsigyju iš Gariūnų didmenininkų, paskutinį kartą iš didmenininkų aš įsigijau skaras, kepures, vasarą būna, kad papildomai nusiperkame maudymosi kostiumėlių. Su didmenininkais aš atsiskaitau grynaisiais pinigais, pirkimo vietoje, prekes aš įsigyju iš skirtingų didmenininkų, iš ko aš įsigijau prekes, nežinau, nes didmenininkai man neišrašo prekių įsigijimo dokumentų“. Liudytojo apklausos Protokole nėra nurodyta, kokiu laikotarpiu, kokias prekes, kiek, už kokią kainą įsigijo bei kaip prekes realizavo ar apskaitė gautas pajamas.

Pagal LR BAĮ 2 str. 17 d. – Turtas – materialiosios, nematerialiosios ir finansinės vertybės, kurias valdo ir naudoja ir (arba) kuriomis disponuoja ūkio subjektas ir kurias naudojant tikimasi gauti ekonominės naudos; 10 d. - Nuosavas kapitalas - ūkio subjekto turto dalis, likusi iš viso turto atėmus visus įsipareigojimus; 9 d. - įsipareigojimas - prievolė, atsirandanti dėl atliktų ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių, už kuriuos ūkio subjektas privalės ateityje atsiskaityti turtu ir kurių dydį galima objektyviai nustatyti.

R. B. iki pradėdama vykdyti individualią veiklą pagal pažymą (iki 2012-05-08) vykdė tos pačios rūšies – prekyba prekyvietėse veiklą, įsigijusi verslo liudijimus. Vykdant individualią veiklą pagal verslo liudijimus veiklos išlaidoms priskiriama – prekių, medžiagų bei žaliavų įsigijimo išlaidos, kurių įsigijimas pagal Verslo liudijimų išdavimo gyventojams taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-11-19 nutarimu Nr. 1797, nuostatas turi būti pagrįstas prekių, medžiagų bei žaliavų įsigijimo dokumentais.

R. B. Liudytojo apklausos Protokole nenurodė, kokiais laikotarpiais prekes įsigijo be dokumentų, todėl vertinama, kad tiriamuoju laikotarpiu R. B. prekiavo prekėmis, kurių įsigijimui pagrįsti neturėjo prekių įsigijimo dokumentų, todėl neapskaitė ir gautų pajamų už be įsigijimo dokumentų parduotas prekes. Tuo ji pažeidė GPMĮ 18 str. 8, 9 d., BAĮ 12, 13 str. Gyventojų, besiverčiančių individualia veikla buhalterinės apskaitos taisyklių 31 p. 38.6 p, ir dėl to tiriamuoju laikotarpiu iš dalies negalima nustatyti R. B. veiklos ir turto, nes neapskaitė gautų pajamų už prekes, kurias įsigijo be apskaitos dokumentų; įsipareigojimų, nes neapskaitė prekių, kurias įsigijo be apskaitos dokumentų ir nenurodė, iš ko įsigijo: nuosavo kapitalo, nes nenustačius turto ir įsipareigojimų, negalima nustatyti ir nuosavo kapitalo.

R. B. individualios veiklos apskaitą tvarko UAB „Finway“. Pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 11 str. nuostatas už buhalterinių įrašų teisingumą Lietuvos Respublikos teisės aklų nustatyta tvarka atsako vyriausiasis buhalteris arba kiti šio įstatymo 10 str. nurodyti asmenys, kurie tvarko ūkio subjekto apskaitą, pagal 14 str. nuostatas ūkio subjekto vadovas atsako už teisingos, tikslios, išsamios ir laiku pateiktos informacijos apie ūkinius įvykius ir ūkines operacijas pateikimą vyriausiajam buhalteriui arba apskaitos paslaugas teikiančiai įmonei, arba apskaitos paslaugas savarankiškai teikiančiam asmeniui. R. B., vykdydama individualią veiklą pagal verslo liudijimus, pati tvarkė apskaitą, todėl pati turėjo visus prekių įsigijimo dokumentus įtraukti į apskaitą ir fiksuoti gautas pajamas. R. B. pradėjus vykdyti individualią veiklą pagal pažymą, apskaitą pradėjo tvarkyli UAB „Finway“, todėl R. B. buvo atsakinga už teisingos, tikslios, išsamios ir laiku pateiktos informacijos apie ūkinius įvykius ir ūkines operacijas pateikimą apskaitą tvarkančiai įmonei.

2. Ar tiriamuoju laikotarpiu (nuo 2008-01-01 iki 2015-10-21) tvarkant A. B., vykdančio individualią veiklą, buhalterinę apskaitą buvo pažeisti Lietuvos Respublikos teisės aktai? Jei taip, tai ar dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti A. B., vykdančio individualią veiklą, veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ar struktūros, ko konkrečiai ir už kokį laikotarpį visiškai ar iš dalies negalima nustatyti, dėl kokių konkrečiai pažeidimų ir kas dėl to atsakingas?

Tiriamuoju laikotarpiu A. B., vykdantis individualią veiklą pagal verslo liudijimus, tvarkydamas apskaitą LR teisės aktų nepažeidė (t. 11, b. l. 5-6).

Įrodymų vertinimas, teismo išvados

Teismas, įvertinęs byloje surinktų ir teismo ištirtų įrodymų visumą, konstatuoja, jog byloje įrodyta, kad kaltinamoji R. B. laikotarpiais nuo 2006-04-04 iki 2006-08-31, nuo 2006-09-08 iki 2006-12-30, nuo 2007-05-17 iki 2007-07-31, nuo 2007-08-09 iki 2007-08-30, nuo 2008-03-21 iki 2008-05-31, nuo 2008-06-03 iki 2008-07-15, nuo 2009-04-04 iki 2009-08-29, nuo 2010-10-01 iki 2011-08-31, nuo 2011-11-02 iki 2011-11-27, būdama įsigijusi verslo liudijimą (prekyba prekyvietėse, suteikiant teisę verstis išnešiojamąją prekybą), laikotarpiu nuo 2013-05-09 iki 2013-09-30 būdama įsigijusi verslo liudijimą (poilsiautojų ir kita trumpalaikio apgyvendinimo veikla, kita apgyvendinimo veikla, nuosavo ar nuomojamo turto nuoma ir eksploatavimas), laikotarpiu nuo 2014-08-04 iki 2014-11-28 ir nuo 2015-06-15 iki 2015-09-28 buvo įsigijusi verslo liudijimą (staliaus dirbinių įrengimas: kiti statybos baigiamieji darbai; grindų ir sienų dengimas; tinkavimas; dažymas ir stiklinimas), laikotarpiu nuo 2012-05-08 iki 2015-12-31 vykdydama individualią veiklą (drabužių ir avalynės didmeninė prekyba; mažmeninė prekyba kioskuose ir prekyvietėse ), kai pagal 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 14 straipsnio nuostatas ūkio subjekto vadovas atsako už teisingos, tikslios, išsamios ir laiku pateiktos informacijos apie ūkinius įvykius ir ūkines operacijas pateikimą vyriausiajam buhalteriui arba apskaitos paslaugas teikiančiai įmonei, arba apskaitos paslaugas savarankiškai teikiančiam asmeniui, būdama atsakinga už buhalterinės apskaitos tvarkymą, laikotarpiu nuo 2008-01-01 iki 2015-10-21 aplaidžiai tvarkė teisės aklų reikalaujamą buhalterinę apskaitą, nes prekiavo prekėmis, kurių įsigijimui pagrįsti neturėjo prekių įsigijimo dokumentų, todėl neapskaitė gautų pajamų už be įsigijimo dokumentų parduotas prekes ir tuo pažeidė: 1) 2002-07-02 Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 18 straipsnio 8 dalį, kurioje sakoma, kad „išlaidos turi būti pagrįstos dokumentais, turinčiais visus LR buhalterinės apskaitos įstatyme ir kituose LR teisės aktuose numatytus privalomus apskaitos rekvizitus, jeigu LR Vyriausybė ar jos įgaliota institucija nenustato, kad tam tikri rekvizitai atitinkamiems dokumentams nėra būtini“; 9 dalį, kurioje sakoma, kad „Prekių ir paslaugų įsigijimo iš užsienio vienetų ir gyventojų atvejais išlaidos gali būti pagrindžiamos užsienio vienetų ir gyventojų surašytais dokumentais, jeigu iš šių dokumentų galima nustatyti ūkinės operacijos turinį“; 2) 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 12 straipsnio 1 dalį, 2 dalį ir 4 dalį, kuriose sakoma, kad „visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus. Ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai, kurie negali būti pagrįsti apskaitos dokumentais, pagrindžiami su jais susijusių ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių apskaitos dokumentais ir (arba) surašant buhalterinę pažymą. Apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną, arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti, bet ne vėliau kaip per 4 mėnesius“; 13 straipsnio, kuriame nustatomi privalomi apskaitos dokumentų rekvizitai; 3) LR finansų ministro 2003-02-17 įsakymu Nr. 1K-040 patvirtintų Gyventojų besiverčiančių individualia veikla (išskyrus, įsigijusius verslo liudijimus), buhalterinės apskaitos taisyklių 31 punkto, kuriame sakoma, kad „Išlaidos turi būti pagrįstos dokumentais, atitinkančiais GPMĮ 18 straipsnio 8 ir 9 dalių reikalavimus“; 38.6 p., kuriame sakoma, kad „Gyventojų pajamų mokesčio mokestinio laikotarpio pabaigoje gyventojas atlieka inventorizaciją, kad nustatytų neparduotų prekių, gaminių, nesunaudotų medžiagų, žaliavų, detalių likutį“, ir dėl to iš dalies negalima nustatyti R. B. veiklos ir turto, įsipareigojimų, ir nuosavo kapitalo. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, konstatuotina, jog ši R. B. neatsargi veika atitinka nusikaltimo, numatyto BK 223 straipsnio 1 dalyje, sudėtį, jos kaltė, padarius šią nusikalstamą veiką įrodyta visiškai.

Dėl kaltinamosios R. B. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą

Teismo posėdžio metu gautas R. B. prašymas nutraukti baudžiamąją bylą atleidžiant ją nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, bei perduodant ją laiduotojo E. B. atsakomybei. Prašyme nurodyta, jog E. B. yra kaltinamosios sutuoktinio A. B. brolis, jie dažnai ir artimai bendrauja, jis jai yra autoritetas, todėl daro jai teigiamą įtaką.

BK 40 straipsnyje numatyta galimybė asmenį, padariusį baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu yra šio straipsnio 2 dalyje numatytos sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismų praktikoje nustatyta, kad tam, jog asmuo būtų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, turi būti nustatyta BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytų visų sąlygų visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijų nutartys Nr. 2K-319/2008, 2K-239/2008; 2K-31/2010; 2K-51/2010).

Bylos nagrinėjimo teismo posėdyje metu ir iš bylos medžiagoje esančių duomenų nustatyta, jog galimas laiduotojas E. B. yra kaltinamosios sutuoktinio brolis, dirba UAB „M.“ ir UAB „C.“ vadovo pareigose, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, yra neteistas, galiojančių administracinių nuobaudų neturi. Jis teigė, kad su R. B. juos sieja glaudus ryšys, jie nuolatos bendrauja, jų santykiai tapo itin glaudūs pastaruoju metu, kadangi kaltinamoji nuolat klausia jo patarimų, išsako savo išgyvenimus, R. B. laiko jį autoritetu. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, darytina išvada, jog E. B. yra vertas teismo pasitikėjimo ir turi galimybę daryti teigiamą įtaką kaltinamajai.

Teisiamojo posėdžio metu prokuroras nesutiko su prašymu atleisti kaltinamąją nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, nurodydamas, kad R. B. ikiteisminio tyrimo metu savo kaltės nepripažino, jai įteikus pranešimą apie įtarimą parodymus duoti atsisakė. Tačiau su tokiais prokuroro teiginiais nesutiko kaltinamosios gynėja nurodydama, kad iš pradžių kaltinamoji buvo apklausta kaip specialioji liudytoja, jos parodymai iš esmės atitiko teisiamajame posėdyje duotus parodymus, vėliau pareiškus įtarimą R. B. atsisakė duoti parodymus, kadangi nebuvo susipažinusi su bylos medžiaga.

Teismo manymu, išanalizavus byloje esančius duomenis, su prokuroro teiginiais negalima sutikti. 2015 m. spalio 19 d. buvo priimtas nutarimas apklausti asmenį specialiuoju liudytoju. R. B. pasirašė, kad sutinka būti apklausta kaip liudytoja, kuri gali duoti parodymus apie savo pačios galimai padarytą nusikalstamą veiką. 2015 m. spalio 21 d. liudytojo apklausos protokole davė išsamius parodymus, pripažino, kad dalį prekių įsigijo be tai patvirtinančių dokumentų, kad ji neatlikdavo detalios prekių inventorizacijos ir pan., atsakinėjo į tyrėjos užduotus klausimus. Pranešimas apie įtarimą dėl nusikalstamos veikos numatytos BK 223 straipsnio 1 dalyje R. B. buvo įteiktas 2017 m. kovo 14 d. 2017 m. kovo 16 d. įtariamojo apklausos protokole užfiksuota, jog pasiūlius duoti parodymus apie įtarimo esmę R. B. parodė, jog pasinaudodama įtariamojo teise, parodymų neduos. Pažymėtina, kad apklausiant specialiuoju liudytoju kaltinamajai įtarimai nebuvo pareikšti. Kaip teisiamajame posėdyje nurodė kaltinamoji ir jos gynėja, šia teise R. B. pasinaudojo, kadangi dar nebuvo susipažinusi su visa bylos medžiaga. Pažymėtina, kad atsisakymas duoti parodymus nėra nei kaltės pripažinimas, nei jos neigimas, tai įstatymo suteikta įtariamojo ir kaltinamojo teisė. Tuo tarpu jau pirmojo teisiamojo posėdžio metu kaltinamoji nurodė, jog suprato kuo yra kaltinama ir kalta prisipažįsta, gailisi dėl to kas įvyko. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, teismas nusprendė taikyti sutrumpintą įrodymų tyrimą (BK 273 straipsnio 1 dalis), su tuo sutiko ir prokuroras, nes R. B. kaltę pripažino visiškai ir abejonių dėl jos kaltės nekilo. Todėl teismas pripažįsta, kad kaltinamosios atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad ji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi.

Teismas konstatuoja, jog šiuo atveju yra visos būtinosios sąlygos, numatytos BK 40 straipsnyje, tam, kad kaltinamoji būtų atleista nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Byloje nustatyta, kad kaltinamoji R. B. padarė vieną neatsargų nusikaltimą, anksčiau teista nebuvo, dirba, prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir dėl jos nuoširdžiai gailėjosi, nusikalstama veika žalos padaryta nebuvo. Teismas, įvertinęs bylos duomenis bei visas BK 40 straipsnyje nurodytas sąlygas, mano, jog yra tikslinga kaltinamajai R. B. taikyti BK 40 straipsnį ir atleisti ją nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, neskiriant užstato.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikti tirti ir nagrinėti: kompaktiniai diskai su įrašais (t. 2, b. l. 164, 169, t. 3, b. l. 23, 79), saugomi prie bylos medžiagos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis BPK 273 str., 297 str., 298 str., 301 str., 302 str., 303 str. 2 d., 304 – 307 str.,

nusprendžia:

R. B., a. k. (duomenys neskelbtini) atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos BK 223 straipsnio 1 dalį pagal laidavimą ir šiuo pagrindu baudžiamąją bylą Nr. 1-1543-818/2017 jos atžvilgiu nutraukti.

Nustatyti 2 (dviejų) metų laidavimo terminą.

Užstato neskirti.

Laiduotoju paskirti E. B., a. k. (duomenys neskelbtini)

Išaiškinti R. B., kad jei laidavimo metu ji padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti klausimą dėl jos baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas, taip pat išaiškinti, kad jei laidavimo metu ji padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti ją nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir bus sprendžiamas klausimas dėl jos baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti E. B., kad jis, būdamas laiduotojas, turi teisę atsisakyti nuo laidavimo. Tokiu atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Kompaktinius diskus su vaizdo įrašais, saugomus baudžiamojoje byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti kartu su byla.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Miroslavas Gvozdovičius