Kauno apygardos teismo nutartis

2021-01-06 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-16-926/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-01-06
Bylos Nr.
AN2-16-926/2021
Teisminio proceso Nr.
4-22-3-00202-2020-9
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
Apeliacinė instancija
Rezultatas
Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
Teisėjas
Aušra Vingilė (pirm.)
Pažeidėjas
D. V.
Institucija
Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kėdainių rajono policijos komisariatas
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-16-926/2021Teisminio proceso Nr. 4-22-3-00202-2020-9Procesinio sprendimo kategorijos: 21.11.10.; 21.11.11. (S)
Kaunoapygardos teismasNuTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. sausio 6 d.Kaunas
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Aušra Vingilė,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto D. V. (toliau – D. V.) apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2020 m. spalio 28 d. nutarties, kuria Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos K. K. 2020 m. liepos 10 d. nutarimas buvo paliktas nepakeistas, D. V. skundas netenkintas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kėdainių rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos K. K. 2020 m. liepos 10 d. nutarimu D. V. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 1 dalį, ir nubaustas 30 (trisdešimties) eurų bauda, už tai, kad jis 2020 m. gegužės 14 d., 17. 51 val., (duomenys neskelbtini), vairuodamas transporto priemonę, išvažiavo iš šalutinio kelio į pagrindinį kelią ir nepraleido pagrindiniu keliu važiavusio automobilio „VW Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) dėl ko susidūrė. Eismo įvykio metu apgadinti abu automobiliai.

2. Nesutikdamas su priimtu nutarimu, D. V. pateikė skundą Kauno apylinkės teismui, kuris 2020 m. spalio 28 d. nutartimi Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos K. K. 2020 m. liepos 10 d. nutarimą paliko nepakeistą, D. V. skundo netenkino.

Šalies argumentai

3. Apeliaciniame skunde D. V. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartį ir dėl skundo priimti naują procesinį sprendimą – panaikinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos K. K. 2020 m. liepos 10 d. nutarimą ir administracinio nusižengimo bylos teiseną D. V. atžvilgiu nutraukti, priteisti jo turėtas bylinėjimosi išlaidas.

3.1. Apelianto teigimu, iš byloje esančio eismo įvykio plano matyti, kad eismo įvykis įvyko 6,20 m pločio kelyje. Apelianto vairuoto automobilio ,,BMW“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir automobilio ,,VW Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) susidūrimas įvyko 1,90 m nuo kairiojo kelio krašto, žiūrint iš automobilio ,,VW Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) judėjimo trajektorijos, o tai reiškia, kad prieš susidūrimą automobilis ,,VW Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) buvo išvažiavęs į priešpriešinę eismo juostą. Dėl šios faktinės aplinkybės byloje ginčo nėra – tą patvirtino ir pati automobilio ,,VW Passat“ vairuotoja D. B.. Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad automobilis ,,VW Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) apvažinėjo frezuotą kelio dangą, pažeisdama Kelių eismo taisyklių 119 punktą, 128 punktą ir 139 punktą, nors apvažiuoti frezuotos kelio dangos nebuvo jokios būtinybės, ir dėl to įvyko eismo įvykis. Byloje taip pat nustatyta, kad frezuota asfalto danga nebuvo pažymėta įstatymų numatytomis priemonėmis, todėl tokia kelio danga eismas buvo leidžiamas, o tai leidžia daryti išvadą, kad jos apvažinėti, t. y. vertinti kaip kliūties, nebuvo jokio objektyvaus pagrindo.

3.2. Apeliaciniame skunde pabrėžiama, kad loginis ir lingvistinis Kelių eismo taisyklių 119, 128 ir 139 punktų aiškinimas suponuoja išvadą kad važiuoti prieš eismą transporto priemone galima tik lenkiant kitas transporto priemones arba jeigu atsirado kliūtis ar iškilo grėsmė eismo saugumui, todėl, apelianto įsitikinimu, transporto priemonės važiavimas prieš eismą nesant aukščiau išvardintiems pagrindams laikytinas Kelių eismo taisyklių 119 punkto pažeidimu, o nagrinėjamu atveju, ir eismo įvykio kilimo priežastimi.

3.3. Pasak D. V., net ir tuo atveju, jei D. B. manevras būtų laikomas kliūties apvažiavimu iš dešinės, jai būtų galiojusi Kelių eismo taisyklių 128 punkto nuostata, pagal kurią, atsiradus kliūčiai ar iškilus grėsmei eismo saugumui, vairuotojas (jeigu jis gali tai pastebėti) privalo sulėtinti greitį, net visiškai sustabdyti transporto priemonę arba apvažiuoti kliūtį nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams. Komentuojamoje situacijoje D. B., apvažiuodama tariamą kliūtį, privalėjo įsitikinti, kad tokį manevrą atlikti saugu ir atitinkamai sumažinti greitį, bei netrukdyti kitiems eismo dalyviams.

Atsiliepimas

4. Nukentėjusioji D. B. pateikė atsiliepimą į administracinėn atsakomybėn patraukto D. V. apeliacinį skundą, kuriuo prašo Kauno apylinkės teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartį palikti nepakeistą ir D. V. apeliacinio skundo netenkinti, priteisti D. B. iš D. V. 100 (vieną šimtą) eurų bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

D. V. apeliacinis skundas netenkinamas.

5. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Remiantis ANK 5 straipsnio 1 dalimi, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę.

6. Kaip nustatyta ANK 569 straipsnyje, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis komentuojamo straipsnio 4 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas. Teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.

7. D. V. apeliaciniame skunde nesutinkama su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 417 straipsnio 1 dalyje, ir prašoma administracinio nusižengimo bylą D. V. atžvilgiu nutraukti. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad apeliantas iš esmės nesutinka su jo veiksmų teisinių vertinimu, teigia, kad dėl komentuojamo eismo įvykio kaltas ne jis, o D. B., kadangi ji, neturėdama jokio teisėto pagrindo, išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą, dėl ko, ir įvyko komentuojamas susidūrimas. Tačiau, sprendžiant iš apeliacinio skundo turinio, aišku, kad jame iš esmės pateikiami subjektyvūs, D. V. palankiai dėstomi samprotavimai, kurie nėra nauji ir skundžiama apylinkės teismo nutartimi argumentuotai įvertinti. Jie tiek Institucijos, tiek apylinkės teismo konstatuotų faktinių aplinkybių, jų vertinimo bei atitinkamai išvados dėl D. V. kaltės, nekeičia. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu ir konstatuoja, kad spręsdamas D. V. kaltės klausimą jam inkriminuoto administracinio nusižengimo padaryme, teisės taikymo klaidų pirmosios instancijos teismas nepadarė. Naikinti teisėtą ir pagrįstą apylinkės teismo procesinį sprendimą remiantis apeliacinio skundo motyvais, nėra pagrindo.

8. Bylos duomenimis nustatyta, kad D. V., vairuodamas transporto priemonę, išvažiavo iš šalutinio kelio į pagrindinį kelią ir nepraleido pagrindiniu keliu važiavusio automobilio „VW Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) dėl ko susidūrė. Nesutinkant su tokiu D. V. veiksmų teisiniu vertinimu, apeliaciniame skunde teigiama, kad D. B., važiuodama pagrindiniu keliu, nepagrįstai apvažinėjo frezuotą kelio dangą, dėl ko, išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą ir susidūrė su D. V. vairuojamu automobiliu. Būtent toks D. B. elgesys, pasak apelianto, buvo priežastiniu ryšių susijęs su vertinamu eismo įvykiu ir buvo esminė priežastis jam kilti. Tačiau, su tokiais apeliacinio skundo motyvais nesutiktina.

9. Kelių eismo taisyklės transporto priemonių vairuotojams numato pareigą prieš kiekvieną manevrą įsitikinti savo manevro saugumu ir nekelti pavojaus eismo saugumui. Kelių eismo taisyklių 154 punktas numato, kad nelygiareikšmių kelių sankryžoje šalutiniu keliu važiuojantis vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, artėjančioms prie sankryžos pagrindiniu keliu. Kelių eismo taisyklių 154 punkte nurodytos pareigos „Duoti kelią“ reikšmė aiškiai išdėstyta Kelių eismo taisyklių 3.2 punkte, pagal kurį, eismo dalyvis privalo sustoti ar nepradėti važiuoti, nedaryti jokio manevro, kuris priverstų kitus eismo dalyvius keisti judėjimo kryptį arba greitį, kitaip tariant privalo netrukdyti transporto priemonėms važiuoti pagrindiniu keliu nepriklausomai nuo to, kokiu greičiu, ar kurią eismo juosta pastarosios transporto priemonės artėja prie sankryžos. Iš aptarto seka, kad vertinamu atveju būtent D. V., išvažiuodamas iš šalutinio kelio į pagrindinį, privalėjo duoti kelią visoms transporto priemonėms, judančioms pagrindiniu keliu.

10. Ginčo dėl to, kad D. B., su kurios vairuojamu automobiliu susidūrė D. V. vairuojamas automobilis, važiavo pagrindiniu keliu, nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje nėra. Šią aplinkybę patvirtino D. B. bei byloje apklausti liudytojai, jos neneigė ir pats D. V.. Šiame kelyje, sprendžiant iš nagrinėjamos administracinio nusižengimo bylos duomenų, eismo įvykio metu vyko kelio remontas, kelias buvo frezuotas, dėl, ko, D. B., nenorėdama važiuoti frezuota kelio danga, ją apvažinėjo, tokiu būdu įvažiuodama į priešpriešinę eismo juostą, dėl ko, apelianto įsitikinimu, D. B. kliudė jo vairuojamo automobilio kairės pusės priekinį kampą. Nesutinkant su tokiais apelianto argumentais, vis tik pažymėtina, kad tokie D. B. veiksmai – frezuotos kelio atkarpos apvažiavimas, komentuojamoje situacijoje buvo leidžiami, visus saugumo reikalavimus prieš atlikdama komentuojamą manevrą, ji atliko – parodė posūkio signalą, jos važiavimo greitis nebuvo didelis, kadangi pagrindiniu keliu eismo įvykio kilimo metu ji važiavo neilgą atstumą (todėl nebuvo spėjusi įsibėgėti), todėl tvirtinti, kad būtent jos veiksmai buvo pagrindinė eismo įvykio kilimo priežastis nagrinėjamu atveju, nėra pagrindo. Kaip teisingai pažymėta skundžiamoje pirmosios instancijos teismo nutartyje, eismo juostos Žemaitės gatvėje, ties eismo įvykio vieta, nebuvo atskirtos ištisine juosta ir nebuvo kelio ženklų „Šalutinis kelias iš kairės“, „Pagrindinis kelias“, tai reiškia, kad D. B. šioje kelio atkarpoje galėjo atlikti tiek kliūties apvažiavimo, tiek ir lenkimo manevrus.

11. Neabejotina, kad tokiu atveju prieš atliekant bet kokį manevrą D. B. kilo pareiga apvažiuoti kliūtį nesukeliant pavojaus kitiems eismo dalyviams, tačiau teigti, kad toks pavojus analizuojamu atveju kilo, pagrindo taip pat nėra. D. V., sukdamas iš šalutinės Rožių g. į pagrindinę Žemaitės g., atsitrenkė į D. B. vairuojamą automobilį, jo kairės pusės šoną, todėl darytina išvada, kad apelianto vairuojamas automobilis nebuvo visiškai išvažiavęs į Žemaitės g., ką iš esmės patvirtino ir pats D. V., ir tik kuomet D. B. privažiavo sankryžą su Rožių gatve, kur būtent D. V. atsitrenkė į jos vairuojamą automobilį. Akivaizdu, kad esant tokiai situacijai, nuspėti D. V. veiksmus ir spręsti, kad net ir rodant posūkio signalą, informuojantį apie D. B. atliekamą manevrą (kliūties apvažiavimas), D. V. išvažiuos iš šalutinio į pagrindinį kelią, D. B., prieš atlikdama kliūties apvažiavimo manevrą, neturėjo objektyvios galimybės – įvykio vietoje tuo metu D. V. dar nebuvo, jis nebuvo spėjęs įvažiuoti į pagrindinį kelią visais keturiais ratais.

12. Šioje vietoje svarbu paminėti ir tai, kad tiksli eismo įvykio kilimo vieta analizuojamu atveju nebuvo nustatyta. Tačiau šie veiksmai nebuvo atlikti ne dėl aplaidaus policijos pareigūnų funkcijų atlikimo ar nukentėjusiosios veiksmų, bet būtent dėl D. V. kaltės. Bylos duomenimis, iš karto po eismo įvykio D. V. savo automobiliu pavažiavo atgal, rinko nuo kelio savo automobilio detales, dėl ko, nustatyti tikslią eismo įvykio kilimo vietą, atvykus policijos pareigūnams, tapo nebeįmanoma. Nors D. V. tvirtina, kad tokius jo veiksmus sąlygojo išgąstis, tačiau, remiantis D. B. paaiškinimais, D. V. automobilis iš įvykio vietos buvo patrauktas tik D. V. pakalbėjus su savo draugais, atvykusiais į eismo įvykio vietą, t. y. jau praėjus tam tikram laikui po įvykio. Šios aplinkybės iš esmės paneigia D. V. teiginius dėl išgąsčio. Atsižvelgiant į tokius D. V. veiksmus, pasitikėti vien tik jo parodymais, kai jis nebuvo įspėtas dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą, automobilį vairavo išgėręs alkoholio (nustatytas 0,35 promilių neblaivumo laipsnis), o ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę sukėlus komentuojamą eismo įvykį pripažino visiškai, nėra pagrindo. Todėl jo apeliaciniame skunde pateikiami samprotavimai dėl eismo įvykio kilimo priežasties, neparemti jokiais objektyviais duomenimis, juos iš esmės paneigiant tiek D. B., tiek ir byloje liudytojais apklaustų asmenų parodymais, atmetami kaip nepagrįsti ir vertinami kaip D. V. siekis išvengti administracinės atsakomybės.

13. Taigi, jeigu D. V., sukdamas iš šalutinio kelio į pagrindinį, būtų praleidęs pagrindiniu keliu važiuojantį automobilį, kurį vairavo nukentėjusioji D. B., net jai ir apvažiuojant kelyje buvusią kliūtį ir tokiu būdu įvažiavus į priešpriešinę eismo juostą, eismo įvykis nebūtų kilęs. Svarbu ir tai, kad, D. B. teigimu, į priešpriešinę eismo juostą, ji buvo įvažiavusi vos apie 20 cm, todėl tvirtinti, kad tokie jos veiksmai galėjo būti esminė priežastis eismo įvykio kilimui, kai apvažiuodama kliūtį kelyje jokių Kelių eismo taisyklių pažeidimų D. B. nepadarė, nėra pagrindo. Tokiu būdu, darytina abejonių nekelianti išvada, kad D. V. padarytas Kelių eismo taisyklių pažeidimas buvo tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijęs su eismo įvykio kilimu ir dėl jo atsiradusiais padariniais, t. y. jam nepadarius nurodyto Kelių eismo taisyklių pažeidimo, eismo įvykis nebūtų kilęs.

14. Priešingos išvados aukštesniajam teismui neleidžia ir D. V. motyvai, kad kelio atkarpa, kurią apvažinėjo D. B., nelaikytina kliūtimi, kadangi ji nebuvo paženklinta specialiais kelio ženklais. Ne visos kelyje pasitaikančios kliūtys būna paženklintos specialiais kelio ženklais, nurodančiais kliūties apvažiavimo kryptį. Kartais to padaryti nėra galimybės – pvz. į kelią įšokus laukiniam gyvūnui, kelyje pasitaikius duobei ar pan. Tokiu atveju vadovaujamasi bendromis Kelių eismo taisyklėse numatytomis ir vairuotojams privalomomis pareigomis, viena kurių – apvažiuoti kliūtį nekeliant pavojaus kitiems eismo dalyviams. Šiuo atveju, įvertinus aukščiau aptartų duomenų visumą, nėra pagrindo spręsti, kad D. B. elgėsi neapdairiai ar nerūpestingai ir nesilaikė jai, kaip vairuotojai, Kelių eismo taisyklėse keliamų reikalavimų. Tokiu būdu, vien tai, kad D. B. apvažinėjo kliūtį, kuri nebuvo paženklinta specialiais kelio ženklais, D. V. kaltės jam inkriminuoto administracinio nusižengimo padaryme nešalina.

15. Atsižvelgiant į išdėstytą spręstina, kad nagrinėjamu atveju apylinkės teismas skundžiamo Institucijos nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą pagal D. V. skunde nurodytas aplinkybes patikrino tinkamai, todėl skundžiama apylinkės teismo nutartis laikoma pagrįsta ir teisėta, apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai nesudaro pagrindo ją keisti ar naikinti, todėl D. V. apeliacinis skundas atmetamas.

16. Atsižvelgiant į tai, kad D. V. buvo pripažintas kaltu padarius jam inkriminuotą administracinį nusižengimą, priteisti jam jo patirtas bylinėjimosi išlaidas šiuo atveju nėra pagrindo, todėl naikinti pirmosios instancijos procesinį sprendimą šioje dalyje, vėlgi nėra pagrindo.

17. Atsiliepimu į apeliacinį skundą nukentėjusioji D. B. prašo priteisti 100 eurų atstovavimo išlaidų. Remiantis ANK 666 straipsnio nuostatomis, administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidoms atlyginti mutatis mutandis taikomos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) nuostatos. Pagal BPK 104 straipsnio 2 dalį, proceso dalyvis, kuris savo nuožiūra pakvietė dalyvauti procese ekspertą, specialistą, gynėją ar atstovą arba turėjo kitų išlaidų, jas apmoka pats iš savo lėšų. Proceso dalyvis gali prašyti teismo, kad šios išlaidos būtų pripažintos proceso išlaidomis ir išieškotos iš nuteistojo.

18. Nagrinėjamu atveju konstatavus, kad administracinėn atsakomybėn patraukto D. V. apeliacinis skundas nepagrįstas, dėl kurio nukentėjusioji D. B., siekdama pateikti atsiliepimą į skundą, turėjo naudotis kvalifikuota teisine pagalba, prašymas dėl atstovavimo išlaidų priteisimo tenkinamas. Nurodytos išlaidos yra pagrįstos, nelaikytinos neproporcingomis ar per didelėmis, todėl pripažįstamos proceso išlaidomis ir priteistinos iš D. V..

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 654 straipsniu,

nutaria:

palikti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. spalio 28 d. nutartį nepakeistą ir D. V. apeliacinį skundo netenkinti.

Priteisti D. B. iš D. V. 100 (vieną šimtą) eurų atstovavimo išlaidų.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.

Teisėja Aušra Vingilė