Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2024-12-06 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-119-361/2024

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2024-12-06
Bylos Nr.
1S-119-361/2024
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-17052-2024-6
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Dalius Jocys
Nuteistasis
M. M.
Advokatai
Stasys Lileikis
Kategorijos
Bylos Nr. 1S-119-361/2024
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-17052-2024-6 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.13.1;
(S)2.5.21KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2024 m. gruodžio 6 d.Klaipėda
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Dalius Jocys,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs nuteistojo M. M. gynėjo advokato Stasio Lileikio skundą dėl Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2024-11-04 nutarties, kuria tenkintas Lietuvos probacijos tarnybos Klaipėdos regiono skyriaus teikimas dėl bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo nuteistajam M. M.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. 2024-07-17 Klaipėdos apylinkės teismo nutartimi M. M. 2024-06-13 Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų nuosprendžiu paskirta galutinė bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmų 2024-05-16 teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir jam paskirta galutinė 4 mėnesių 15 dienų laisvės atėmimo bausmė ir 36 MGL dydžio bauda. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, subendrintos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, pirmus 5 mėnesius skiriant priežiūrą elektroninio stebėjimo priemonėmis nuteistojo gyvenamosios vietos adresu, įpareigojant būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu, visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį tęsti darbą, jo netekus registruotis Užimtumo tarnyboje prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei neišvykti už gyvenamosios vietos rajono (miesto) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo ir bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

2. Plungės apylinkės teismo Palangos rūmai 2024-11-04 nutartimi Lietuvos probacijos tarnybos Klaipėdos regiono skyriaus (toliau – ir Probacijos tarnyba) teikimą tenkino ir nutarė nuteistajam M. M. panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą ir vykdyti Klaipėdos apylinkės teismo 2024-07-17 nutartimi subendrintos 2024-06-13 Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų nuosprendžiu ir 2024-05-16 Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu ir paskirtos galutinės 4 mėnesių 15 dienų laisvės atėmimo bausmę. Bausmės pradžią nutarė skaičiuoti nuo tos dienos, kai M. M. savanoriškai atvykęs į laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietą faktiškai pradės atlikti laisvės atėmimo bausmę arba nuo faktinio jo sulaikymo pagal įsiteisėjusią teismo nutartį dienos.

Šalies argumentai

3. Nuteistojo M. M. gynėjas advokatas S. Lileikis skundu apygardos teismo prašo panaikinti apylinkės teismo 2024-11-04 nutartį ir priimti naują sprendimą – Probacijos tarnybos teikimo netenkinti. Prašome skundą nagrinėti teismo posėdyje, dalyvaujant probuojamajam ir gynėjui, nes teismų praktika dėl naujos redakcijos Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 30 straipsnio 3 dalies taikymo tik formuojasi.

3.1. Argumentuoja, jog teismo nurodytų probuojamojo M. M. padarytų teisės ir probacijos sąlygų pažeidimų negalima pripažinti tinkamais įrodymais, pagrindžiančiais Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo (toliau – PĮ) 30 straipsnio 3 dalies taikymą, nes tokiu įrodymu pirmiausia turėjo būti probuojamojo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas (toliau – NERV), atliktas pagal aprobuotas metodikas. Nors 2024-09-23 atliktame NERV nurodoma, kad M. M. nusikalstamo elgesio rizika padidėjo, tačiau pats savaime rizikos padidėjimas negali būti pagrindu taikyti PĮ 30 straipsnio 3 dalį. Byloje nustatyta, kad šiam probuojamajam per probavimo laiką buvo atlikti keturi NERV. Kaip matyti iš visų vertinimo suvestinių lentelių, nuo pirmojo vertinimo (2024-07-04) iki paskutiniojo (2024-09-23) rizika nusikalsti padidėjo 9 taškais (nuo 48 iki 57), tačiau rizikos laipsnis išliko vidutinis, pagal rizikos vertinimo skalę (nuo 41 iki 99 taškų) yra arčiau žemutinės ribos, nesiekia vidutinio rizikos laipsnio vidurkio ir yra toli iki aukšto rizikos laipsnio minimalios ribos. Taigi, rizikos nusikalsti padidėjimas 9 taškais pats savaime nerodo realios rizikos nusikalsti. Tačiau teismas šios aplinkybės net nevertino. Rizikos nusikalsti padidėjimui esminę reikšmę turi ir tai, kad jeigu sutikti su teismo išvada, kad yra PĮ 30 straipsnio 3 dalyje nurodyti pagrindai dėl to, kad probuojamasis pažeidinėja probacijos sąlygas ir teismo draudimus, tai šie probacijos sąlygų pažeidimai turėjo didinti riziką nusikalsti ir riziką visuomenei bei atsispindėti vertinimo 1, 2 dalyse, kuriose vertinami probuojamojo padaryti teisės pažeidimai. Tačiau po pirmojo vertinimo šioje vertinimo dalyje probuojamojo rizika nusikalsti nepadidėjo – buvo nustatyta 20 taškų, tiek pat išliko ir paskutiniojo vertinimo metu. Taigi, šie vertinimo duomenys paneigia teismo išvadą (prielaidą), kad probuojamojo padaryti probacijos sąlygų pažeidimai gali būti pagrindu naikinti bausmės vykdymo atidėjimą.

3.2. Teismas, darydamas išvadą apie aukštą riziką visuomenei, neatskleidė šios teisinės sąvokos esmės, todėl negalima pripažinti, kad nurodoma „aukšta rizika visuomenei“ yra pagrindas šią sąvoką tapatinti su PĮ 30 straipsnio 3 dalyje nurodoma sąvoka „žalos kitiems asmenims padidėjimu“. Kita vertus, aiškinant PĮ 30 straipsnio 3 dalyje nurodytą sąvoką gramatiškai, aukštos rizikos visuomenei išlikimas nereiškia šios rizikos padidėjimo. Be to, teismas neatskleidė skirtumų tarp rizikos nusikalsti ir aukštos rizikos visuomenei, nes probacijos tarnybos atliktame vertinime šios dvi rizikos rūšys atskiriamos, nenurodė ar aukšta rizika visuomenei reiškia žalos kitiems asmenims padarymą. Taigi, iš skundžiamos nutarties motyvų negalima suprasti ar teikimo tenkinimui turėjo įtakos NERV nustatyta aukšta rizika visuomenei, ar ne, jeigu turėjo, tai dėl kokių priežasčių. Šiuo atveju NERV buvo atlikti pažeidžiant Lietuvos probacijos tarnybos direktoriaus 2022 m. rugsėjo 8 d. įsakymu Nr. V-244 patvirtintą Nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo metodikų taikymo Lietuvos probacijos tarnyboje tvarkos aprašą (toliau – Aprašas). Nors pagal teisės aktų ir probacijos proceso teoriją NERV yra pamatinė probacijos proceso procedūra, kuria remiantis pirmiausia sudaromas probuojamojo priežiūros planas, kuriame iškeliami resocializacijos tikslai ir numatomos priemonės jiems pasiekti, atliekant pervertinimą nustatoma nusikalstamo elgesio rizika, ją įvertinant balais ir nustačius, kad nusikalsti rizika reali, gali būti kreipiamasi dėl probacijos panaikinimo.

Motyvuojamoji dalis

3.3. Iš bylos medžiagos matyti, kad sprendimas teikti teikimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo buvo priimtas anksčiau nei atliktas vertinimas. Klaipėdos skyriaus atvejo vadybos komisija sprendimą kreiptis į teismą priėmė 2024-09-18 vykusiame posėdyje, o vertinimas atliktas tik 2024-09-23. Be to, vertinimą atliko probuojamojo probaciją atlikęs pareigūnas, kuris iniciavo ir teikimą. Taigi, šiuo atveju NERV yra ne objektyvus pagrindas pateikti teikimą, bet priemonė skirta pagrįsti teikimo padavimą. Be to, kyla pagrįstos abejonės dėl NERV atlikimo pareigūno kompetencijos, kadangi jis 2024-09-02 posėdyje, svarstant 2024-08-22 teikimą, negalėjo paaiškinti, kokiu teisės aktu yra aprobuotas nusikalstamo elgesio vertinimas pagal OASys metodiką. Teismas, vertindamas 2024-09-23 NERV išvadą, taip pat neatsižvelgė į išvadų ir vertinimo išsamiame protokole nurodytų argumentų, pagrindžiančių išvadą, akivaizdų prieštaringumą ir nenuoseklumą. Pavyzdžiui, vertindamas rizikos padidėjimą pagal vertinimo 3 dalį „Gyvenimo sąlygų apibūdinimas“, vertintojas daro išvadą, kad probuojamojo gyvenimo sąlygos yra tinkamos ir nedidina rizikos nusikalsti. Tačiau tuo pačiu yra daroma iš esmės absurdiška išvada, kad gyvenimo sąlygų tinkamumas yra problema, nes yra tikimybė, kad gyvenamosiose patalpose gali pakartotinai pasireikšti smurtinis elgesys prieš kartu gyvenantį asmenį ir dėl to yra nustatoma didelės žalos rizika, rizika individui ir kitos rizikos. Tačiau smurto rizikos vertinimai pagal Aprašo 16.1, 16.2 papunkčius turėjo būti atliekami vadovaujantis visai kitomis metodikomis. Todėl akivaizdu, kad išvada yra dirbtinė ir tikslinė – sukurti teikimo pagrįstumo regimybę. Be to, neaišku, kodėl surašant 2024-09-23 NERV išsamų protokolą remiamasi 2024-09-30 vykusio teismo posėdžio faktais ir įvykiais (žr. protokolo 17 psl.). Aprašo 20 punkte numatytas vertinamojo asmens informavimas apie vertinimo tikslą, procedūrą ir eigą. Šis reikalavimas nebuvo įvykdytas. Tai nėra formalus procedūros pažeidimas, kadangi nėra abejonių, kad negali būti pripažintas išsamiu vertinimas dalyse „Mąstymas ir elgesys“ bei „Nuostatos“ nedalyvaujant pačiam vertinamajam (būtent šiose dalyse nustatytas rizikų nežymus padidėjimas).

3.4. Apibendrinant skundo motyvus dėl rizikos padidėjimo, darytinos šios išvados: pirma, teismo nurodomas rizikos padidėjimas yra neesminis ir negali būti pripažintas realia rizika nusikalsti; antra, NERV nėra nustatytas žalos visuomenei padidėjimas, be to, žala visuomenei nėra PĮ 30 straipsnio 3 dalies taikymo pagrindas; trečia, remdamasis ir vertindamas NERV, teismas neatsižvelgė į skunde nurodytus argumentus, turėjusius įtakos vertinimo pagrįstumui ir nešališkumui. Probacijos tarnybos Klaipėdos skyriaus pareigūnų veiksmai nevykdant jokių resocializacijos priemonių, o tik kontroliuojant probuojamojo elgesį, už probacijos sąlygų nesilaikymą prašant panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą, rodo, kad yra klaidingai suprantami probacijos tikslai, jos esmė ir pats procesas, yra siekiama pačių lengviausių būtų palengvinti dirbamą darbą. Probacijos tarnyba realiai nesuplanavo ir neatliko nė vienos resocializacijos priemonės, todėl nėra teisinio pagrindo teigti, kad probacijos tikslai nebus pasiekti. Teismas ne tik neargumentavo, kad probacijos tikslai nebus pasiekti, bet ir nevertino galimybės pasiekti probacijos tikslus, įvertinant likusį probacijos laiką, probacijos tarnybai taikant ne tik kontrolės, bet ir PĮ 19 straipsnyje nustatytas resocializacijos priemones, į tai, kad probuojamasis visą probacijos laiką dirbą, sumokėjo dalį paskirtos baudos, turi gyvenamąją vietą ir kitas aplinkybes.

3.5. Teismas ypatingai daug dėmesio skyrė probuojamojo teismo įpareigojimo nenaudoti psichiką veikiančių medžiagų pažeidimo faktui. Šis teismo argumentas pats savaime nesukelia PĮ 30 straipsnio 3 dalies taikymo sąlygų ir pagrindų. Kita vertus, šio teismo įpareigojimo pažeidimas iš viso negali būti vertinamas kaip įpareigojimo nevykdymas, turint tiesioginę tyčią tai padaryti. Nuosprendžio ir teismo įsakymo priėmimo metu probuojamajam nebuvo nustatyta medicininė diagnozė, susijusi su alkoholio vartojimu. Tačiau probuojamajam savanoriškai gydantis nuo 2024-07-12 iki 2024-07-19 ir nuo 2024-09-16 iki 2024-09-27 jam pagal Lietuvoje galiojantį tarptautinį ligų klasifikatorių buvo diagnozuoti Psichikos ir elgesio sutrikimas dėl alkoholio vartojimo, priklausomybės sindromas (F10.2) ir Psichikos ir elgesio sutrikimas dėl alkoholio vartojimo, abstinencijos būklė (F10.3). Taigi sutinkant su teismo išvada, kad vienas iš bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo pagrindų yra teismo įpareigojimo nevartoti alkoholio nevykdymas, reikštų pripažinti, kad probuojamasis siunčiamas atlikti realią laisvės atėmimo bausmę dėl to, kad serga, o gydymas bus vykdomas ne medicininėmis, o administracinėmis teisinėmis priemonėmis. Akivaizdu, kad tai nesuderinama su bausmės tikslais ir paskirtini, o reiškia žiaurų elgesį su sergančiu žmogumi ir gali būti prilygintas jo kankinimui. Tai reikštų nacionaliniais ir tarptautiniais teisės aktais pripažintų pagrindinių žmogaus teisių ir laisvių pažeidimą ir sudarytų teisines prielaidas pažeistas teises ginti tarptautiniuose teismuose.

3.6. Teismas ne teisinio, o vien emocinio pobūdžio argumentais sureikšmino probuojamojo neblaivumo nepasitikrinimą teismo posėdyje. Tai įrodo, kad teismas prioritetą įrodymų vertinime suteikė aplinkybėms, kurios neturi įtakos PĮ 30 straipsnio 3 dalyje nurodytų pagrindų nustatymui. Be to, vertindamas M. M. ligą ir jos įtaką bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimui, teismas nevertino, kad jis savarankiškai gydėsi nuo šios priklausomybės, tačiau dėl visuotinai žinomos šios ligos gydymo problematikos (tai ilgą laiką trunkantis ir sudėtingas gydymas), šiam momentui turimos priklausomybės įveikti nepavyksta. Taip pat teismas neįvertino priežasčių, kurios įtakojo probuojamojo padarytus teisės pažeidimus. Visi jie buvo padaryti artimoje aplinkoje, sprendžiant bendravimo su mažamete dukra ištikusius nesutarimus, po to, kai probuojamojo dukros mama be vaiko tėvo sutikimo pakeitė vaiko gyvenamąją vietą. Priėmus Kauno apylinkės teismo 2024 m. spalio 8 d. nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (be kita ko, bendravimo su dukra tvarkos), daromi teisės pažeidimai ir nesutarimai artimoje aplinkoje baigėsi. Padarytų teisės pažeidimų pobūdis leidžia teigti, kad jie neturi bendrumo su padarytomis nusikalstamomis veikomis, dėl ko M. M. buvo skirta probacija, todėl ir dėl šios priežasties negalima daryti išvados apie realią riziką nusikalsti ar padaryti žalą kitiems asmenims.

Skundas atmestinas.

4. Nagrinėjamu atveju tenkinti nuteistojo gynėjo prašymą ir surengti teismo posėdį nėra pagrindo. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 6 dalyje nustatyta, jog kai skundas paduotas remiantis nuteistojo padėtį bloginančiais pagrindais, skundui nagrinėti privalo, o kitais atvejais – gali būti rengiamas teismo posėdis, kuriame gali dalyvauti prokuroras, skundą padavęs asmuo, taip pat nuteistasis ir jo gynėjas. Kartu su skundu apygardos teismui nepateikta jokių naujų duomenų ir juolab skundu nesiekiama pabloginti nuteistojo padėtį. Atsižvelgiant į tai, skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, nerengiant teismo posėdžio ir nekviečiant į jį bylos proceso dalyvių.

5. PĮ 2 straipsnio 5 dalyje nurodyta, jog probacija – tai sąlyginė alternatyva paskirtai arešto ar laisvės atėmimo bausmei (bausmės ar jos dalies vykdymo atidėjimas ir lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos), kurios metu vykdoma probuojamojo priežiūra. Šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog probacijos tikslas – užtikrinti veiksmingą probuojamųjų resocializaciją ir mažinti jų nusikalstamų veikų recidyvą. Už probacijos sąlygų (teismo ir PĮ probuojamajam nustatytų pareigų, draudimų, auklėjamojo ir (ar) baudžiamojo poveikio priemonių) nevykdymą arba netinkamą vykdymą PĮ probuojamajam numatytos tam tikros pasekmės, iš kurių griežčiausia – probacijos panaikinimas ir laisvės atėmimo bausmės vykdymas (PĮ 30 straipsnis).

6. Apylinkės teismas pagrįstai vadovavosi Probacijos įstatymo 30 straipsnio 3 dalimi, kurioje, be kita ko nustatyta, kad probacijos tarnybos teikimu teismas gali priimti sprendimą panaikinti nuteistajam bausmės vykdymo atidėjimą ir vykdyti pagal nuosprendį paskirtą bausmę, jeigu probacijos vykdymo metu probacijos tarnyba nustatė nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos arba žalos kitiems asmenims rizikos padidėjimą ir yra pakankamas pagrindas manyti, kad probacijos tikslas nebus pasiektas. Apygardos teismas, papildydamas apylinkės teismo motyvus, pažymi, kad bausmės vykdymo atidėjimu yra siekiama bausmės tikslus pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, o tam yra būtinos paties nuteistojo (probuojamojo) maksimalios pastangos, aktyvus prisidėjimas ir bendradarbiavimas su probacijos tarnyba siekiant tinkamai įvykdyti probacijos sąlygas. Piktybiškai nesilaikant paskirtų įpareigojimų, nebendradarbiaujant su probacijos įstaiga, probuojamajam kylanti atsakomybė tenka jam pačiam. Taigi bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimas galimas tik tuo atveju, jei probacijos metu nustatomas nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos padidėjimas arba žalos kitiems asmenims rizikos padidėjimas ir yra pakankamas pagrindas manyti, kad probacijos tikslas, užtikrinti veiksmingą probuojamųjų resocializaciją ir mažinti jų nusikalstamų veikų recidyvą, nebus pasiektas.

7. Nagrinėjamu atveju, priešingai nei teigiama skunde, apylinkės teismas priėmė ne formalų sprendimą, o visapusiškai ir objektyviai įvertinęs nuteistojo M. M. asmens bylos Nr. (duomenys neskelbtini) duomenis. Teismas įvertino visumą byloje surinktų duomenų ir pagrįstai sprendė, jog M. M. nesilaiko bausmės vykdymo atidėjimo sąlygų, probacijos laikotarpiu padidėjo šio nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, jis visiškai nebendradarbiauja su Probacijos tarnyba. Todėl teismas pagrįstai sprendė, jog nuteistajam taikytas laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas naikintinas ir jis siųstinas atlikti laisvės atėmimo bausmės. Teismas teisingai nustatė, jog M. M. į probacijos tarnybos registrą įtrauktas 2024-06-18, 2024-06-25 pasirašytinai supažindintas su probacijos atlikimo sąlygomis, teisėmis ir pareigomis, teisinėmis pasekmėmis už teismo paskirtų įpareigojimų nevykdymą, sudarytas individualus probuojamojo priežiūros planas, įdiegta elektroninio stebėjimo įranga. Teismas išsamiai patikrino teikime nurodytas nuteistojo padarytus, teismo ir Probacijos tarnybos jam skirtų įpareigojimų, draudimų ir pareigų pažeidimus, o būtent, nustatė, kad:

M. M. pažeidė įpareigojimą neišvykti už gyvenamosios vietos rajono (miesto) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo: 2024-09-08, apie 22 val. iš anksto nesuderinęs su Probacijos tarnyba išvyko už gyvenamosios vietos savivaldybės ribų į Kaišiadorių r. ir į gyvenamą vietą grįžo tik 2024-09-11; 2024-10-02, 15.16 val. išvyko iš gyvenamosios vietos į Klaipėdą, o iš Klaipėdos į Kaišiadoris. Be leidimo už rajono ribų jis vyko žinodamas, jog išsikrovęs apykojės akumuliatorius‘

M. M. pažeidė įpareigojimą būti gyvenamojoje vietoje nuo 22 val. iki 6 val.: 2024-09-12, 1.10 val. išvyko iš namų ir iki 6 val. negrįžo;

M. M. pažeidė draudimą vartoti psichiką veikiančias medžiagas: 2024-09-10 (duomenys neskelbtini) , Kaišiadorių r. probuojamajam surašytas administracinio nusižengimo protokolas dėl pažeidimo numatyto ANK 489 straipsnio 3 dalyje (Lietuvos Respublikos apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo pažeidimas), jam skirta 300 Eur bauda; išduotas smurto artimoje aplinkoje orderis 2024-09-10, 13.30 val., jis buvo akivaizdžiai neblaivus ir pasitikrinti blaivumo nesugebėjo; 2024-10-08 policijoje vėl registruotas įvykis dėl smurto artimoje aplinkoje, probuojamajam vėl išduotas smurto artimoje aplinkoje orderis, t. y. 2024-10-02, 22.25 val., nustatytas 3,72 promilių neblaivumas;

M. M. pažeidė pareigą krauti elektroninio stebėjimo įrangą: 2024-09-09, 23 val. iki 2024-09-11, 1.52 val. apykojė išsikrovusi; 2024-10-02 nuo 22.10 val. vėl neužtikrino tinkamo apykojės įkrovimo; 2024-10-06, 21.17 val. išsikrovus apykojės akumuliatoriui, 21.29 val. informuotas SMS, kad įkrautų apykoję; 2024-10-07, 1.40 val. apykojė visiškai išsikrovė, todėl vėl neužtikrino tinkamo apykojės įkrovimo.

8. Jokių tokius pažeidimus pateisinamų objektyvių priežasčių, kaip teisingai motyvavo teismas, probuojamasis nepateikė, o jo asmens byloje esantys paaiškinimai dėl pažeidimų yra išties nerimti, išgalvoti ir melagingi (pavyzdžiui, vėlavo grįžti namo dėl to, kad kavinė vėlavo paruošti maistą išsinešimui; išvyko iš namų, nes buvo negerai su širdimi, o pagerėjus, liko nakvoti pas sugyventinę (duomenys neskelbtini); neatvyko laiku parvežti taksi; alkoholio nevartoja visiškai (žr. asmens bylos Nr. (duomenys neskelbtini) b. l. 25, 48). 2024-09-23 M. M. atlikus nusikalstamo elgesio rizikos pagal OASys metodiką pervertimą, svertinių taškų padaugėjo nuo 48 (buvo nustatytas 2024-07-04 vertinimo metu) iki 57 (nustatyta aukšta rizika visuomenėje (pažįstamiems asmenims), jam būnant laisvėje). Apygardos teismas pažymi, jog ne vien šis probuojamojo rizikos vertinimas ir tokio vertinimo rezultatas nulėmė tai, jog teismas panaikino nuteistajam taikytą bausmės vykdymo atidėjimą.

9. Iš apylinkės teismo motyvų matyti, jog teismas, be skundu kvestionuojamo nuteistojo rizikos vertinimo, kartu įvertino nuteistojo elgesį laisvėje, jo asmenybę, padarytų įpareigojimų, draudimų pažeidimų pobūdį ir padarė teisingas išvadas, jog: probuojamojo elgesys yra neatsakingas, atsainus, lengvabūdiškas; probuojamojo pasiteisinimai dėl savo elgesio deklaratyvūs, nesudaro pagrindo juo patikėti; probuojamasis sistemingai nevykdo intensyvios priežiūros sąlygų, paskirtų įpareigojimų nepaiso ir tai nėra tik formalūs pažeidimai; teigiamų išvadų dėl savo veiksmų probuojamasis nedaro ir nepateisino teismo jam ne kartą parodyto pasitikėjimo; probuojamasis nesupranta probacijos esmės ir šio instituto tikslų, nerodo noro taisytis, laikytis įstatymų; nei Probacijos tarnybos pastangos keisti nuteistojo elgesį, nei teismo įpareigojimai ir grėsmė realiai atlikti laisvės atėmimo bausmę, jo elgesiui įtakos nedaro. Taigi, sureikšmindamas 2024-09-23 atlikto NERV rezultatus, nuteistojo gynėjas nepagrįstai neįvertina aptartų anksčiau nuteistojo padarytų pažeidimų, jų turinio ir skaičiaus. Akcentuotina, jog nuteistasis, kaip teisingai motyvavo apylinkės teismas, privalo tiksliai ir be pažeidimų vykdyti teismo paskirtas pareigas, baudžiamojo poveikio priemones ar draudimus. Todėl nėra pagrindo nepritarti apylinkės teismo padarytai išvadai, jog M. M. nėra pasiruošęs toliau taisytis neizoliuotas nuo visuomenės ir jam paskirtos bausmės tikslai gali būti pasiekti tik realiai atliekant laisvės atėmimo bausmę.

10. Apygardos teismo vertinimu, valstybės kartą parodytą pasitikėjimą nuteistasis sulaužė. Gyvenimo laisvėje nebrangino, elgėsi lengvabūdiškai, ne kartą pažeidė skirtus įpareigojimus, draudimus bei pareigas. Dar kartą pažymėtina, jog siekiant, kad bausmės tikslai būtų pasiekti be realaus bausmės atlikimo, buvo būtinos paties nuteistojo (probuojamojo) maksimalios pastangos, aktyvus prisidėjimas ir bendradarbiavimas su probacijos tarnyba, siekiant tinkamai įvykdyti probacijos sąlygas bei besąlygiškai vykdyti teismo paskirtus įpareigojimus. Beje, gydytis priklausomybę alkoholiui bei kitas jam nustatytas ligas nuteistasis galės ir laisvės atėmimo vietoje.

11. Aptartų aplinkybių visuma leidžia konstatuoti, jog nuteistasis į jam taikomą kontrolę apskritai nereaguoja ir nebendradarbiauja su Probacijos tarnyba. Todėl priežiūros plane numatytų ar naujų resocializacijos priemonių taikymas jam buvo ir liko komplikuotas. Visuomenei priimtas gerovės normas jis taip pat ignoruoja (vartoja alkoholį, smurtauja prieš sugyventinę), savo elgesio koreguoti nesistengia, o pakartotinio nusikalstamumo rizika (pažįstamų suaugusių asmenų (sugyventinės) atžvilgiu išliko aukšta. Nuteistojo asmenybė ir elgesys laisvėje leidžia spręsti, jog nusikalstamų veikų recidyvo grėsmė yra reali. Švelnus baudžiamumas reikiamo poveikio M. M. nedaro, todėl jo atžvilgiu tikslinga taikyti griežčiausią laisvės suvaržymo režimą. Todėl skundžiama nutartis paliekama galioti be pakeitimų, o nuteistojo gynėjo skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo M. M. gynėjo advokato Stasio Lileikio skundą atmesti ir Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2024-11-04 nutartį palikti galioti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjas Dalius Jocys