- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-05-29
- Bylos Nr.
- AN2-10-1020/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 4-39-3-00139-2017-2
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Ernestas Rimšelis
- Kategorijos
- 1.4.1Administracinė nuobauda ir jos paskirtis (ANK 22 str.)
- 1.5.1Bendrieji administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių skyrimo pagrindai (ANK 32 str.)
- 1.5.3Administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšies parinkimas, baudos dydžio ir asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimo trukmės nustatymas išnagrinėjus administracinio nusižengimo bylą (ANK 34 str.)
- 21.14.9Nutarimų skirti baudą įvykdymo terminai ir tvarka (ANK 675 str.)
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Ernestas Rimšelis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą pagal L. P. (L. P.) (toliau – pareiškėjas) apeliacinį skundą dėl Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 16 d. nutarimo, kuriuo L. P. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 208 straipsnio 2 dalį ir jam skirta 1400 eurų dydžio bauda su neteisėtai gabentų prekių konfiskavimu,
Aprašomoji dalis
nustatė:
L. P. nubaustas už tai, kad 2017 m. vasario 4 d. maždaug 4.00 val., atvyko iš Baltarusijos Respublikos į Lietuvos Respubliką Šalčininkų KP automobiliu „VW Passat“, valst. (duomenys neskelbtini), ir neteisėtai gabeno per Lietuvos Respublikos valstybės sieną nepateikiant muitinės kontrolei paslėptus automobilio bagažinėje tarp asmeninių daiktų 21 kg (50 vnt.) elektrinių kaitinimo elementų, naudojamų skalbimo mašinoms, 861 Eur (22,86 bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių) vertės ir 20 vnt. draudžiamų gabenti vaistinių preparatų „Streptocid“, 40 Eur (1,06 bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių) vertės, bendros 901 Eur (23,92 bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių) vertės, kai neteisėtai gabenamų prekių vertė viršijo 5 bazinius bausmių ir nuobaudų dydžius, bet neviršijo 50 bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių sumos. Tokiais veiksmais L. P. pažeidė ANK 208 straipsnio 2 dalį.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu L. P. prašo sumažinti paskirtos baudos dydį ir leisti ją sumokėti per 24 mėnesius. Skundu apeliantas nesutinka su teismo sprendimu, nurodo, kad baudos dydis yra per didelis bei, kad šiuo metu asmuo neturi galimybės sumokėti visą paskirtą baudą vienu mokėjimu. Nurodoma, kad apelianto tėvas yra neįgalus, apeliantas turi kreditą už pirktą butą, augina du nepilnamečius vaikus bei šiuo metu gauna labai mažą atlyginimą. Skunde taip pat nurodoma, kad 2017 m. sausio 28 d. mirė apelianto močiutė bei, kad apeliantas turi ne tik išlaikyti savo šeimą, bet ir finansiškai padėti savo tėvams.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą Vilniaus teritorinė muitinė (toliau – Muitinė) prašo apeliacinio skundo netenkinti ir skundžiamą Šalčininkų rajono apylinkės teismo nutarimą palikti galioti. Atsiliepime nurodoma, kad siekiant ANK 22 straipsnyje numatytų nuobaudai keliamų tikslų būtina užtikrinti teisingos nuobaudos paskyrimą. Teigiama, kad apylinkės teismas priėmė teisingą sprendimą paskirdamas L. P. minimalią baudą. Teismas atsižvelgė į tai, kad minimali bauda yra pakankamai didelė, todėl neskyrė kontrabandos gabenimo priemonės (automobilio) konfiskavimo. Muitinė nurodo, kad apelianto nurodoma sunki materialinė padėtis nėra laikoma ypatinga aplinkybe, leidžiančia sušvelninti pažeidėjo atsakomybę bei, kad administracinio nusižengimo protokolo surašymo metu L. P. nesigailėjo dėl įvykdyto nusižengimo. Atsiliepime į apeliacinį skundą pažymima, kad teisės pažeidimo rezultatas yra neigiamų pasekmių atsiradimas, kuris neturėtų būti aplinkybe, sudarančia pagrindą sušvelninti administracinę nuobaudą. Muitinė, remdamasi pateikta teismų praktika, mano, jog negatyvių padarinių buvimas yra būtina sąlyga skiriant nuobaudas, nes priešingu atveju baudos nepasiektų joms keliamų tikslų. Nurodoma, kad įstatymų leidėjas nagrinėjamą pažeidimą priskyrė prie sunkiausių administracinių teisės pažeidimų, todėl pagrįstai numatė dideles baudas už šio pažeidimo padarymą (ANK 208 straipsnio 2 dalis). Atsiliepime nurodoma, kad teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus būtų pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri nebūtų per griežta konkretaus nusižengimo padarymui. Muitinė atkreipia dėmesį, kad įstatymas iškelia visuomenės, o ne asmens, padariusio teisės pažeidimą, interesą, o tai, anot Muitinės, reiškia, kad Šalčininkų rajono apylinkės teismas tinkamai individualizavo nuobaudą.
Apeliacinis skundas netenkinamas.
Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą.
Administracinio nusižengimo byloje nėra ginčo dėl padaryto pažeidimo kvalifikavimo, pirmosios instancijos teismo nustatytų faktinių bylos aplinkybių, L. P. sutinka su jam inkriminuotu pažeidimu, tačiau byloje keliamas klausimas dėl L. P. paskirtos nuobaudos – 1400 eurų (dydžio ir įvykdymo termino) – pagrįstumo.
ANK 22 straipsnyje numatyta, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama siekiant atgrasyti administracinius nusižengimus padariusius asmenims nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo, siekiant nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis bei siekiant atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus. Be to, administracinė nuobauda skiriama vadovaujantis teisės viršenybės, teisingumo, operatyvumo, protingumo ir proporcingumo principais (ANK 32 straipsnio 1 ir 2 dalys). Remiantis ANK 34 straipsnio 2 dalimi, administracinio nusižengimo baudos dydis nustatomas pagal ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Kai nustatomos vien asmens atsakomybę lengvinančios aplinkybės, pažeidėjui skirtina bauda turi būti ne didesnė už straipsnio sankcijoje nustatytos baudos vidurkį
Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas L. P. paskyrė minimalią baudą, kuri yra ženkliai švelnesnė nei įstatymo sankcijoje numatytas baudos vidurkis (ANK 208 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo baudos vidurkis yra 2200 Eur). Tokį sprendimą teismas priėmė atsižvelgdamas į nuobaudos skyrimui svarbias aplinkybes, ir nustatytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad L. P. prisipažino ir gailisi dėl padaryto nusižengimo. Be to, apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, jog nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas, konfiskavęs neteisėtai gabentas prekes, neskyrė kontrabandos gabenimo priemonės (automobilio) konfiskavimo. Teismas šiuo klausimu išdėstė dviprasmiškus argumentus, viena vertus nurodė, jog konfiskavimas neskirtinas atsižvelgiant į tai, jog paskirta bauda pakankamai didelė ir nuobaudos tikslai gali būti pasiekti neskiriant transporto priemonės konfiskavimo, kita vertus nurodė, kad šiuo atveju automobilis nebuvo pažeidimo padarymo įrankiu. Apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad pagrindas taikyti transporto priemonės konfiskavimą šioje byloje buvo, bet teismas pagrįstai jo neskyrė atsižvelgdamas į tai, jog nuobaudos tikslai gali būti pasiekti ir netaikant konfiskavimo.
ANK 34 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad teismas, atsižvelgdamas į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes bei vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą, nei konkretaus straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda. Tai reiškia, kad administracinė nuobauda, taikant ANK 34 straipsnio 5 dalį, gali būti švelninama tik nustačius kompleksą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant.
Teismas akcentuoja, kad nagrinėjamoje byloje jokių išimtinių aplinkybių, leidžiančių teismui peržengti įstatymų leidėjo numatytą minimalų nuobaudos dydį nėra, todėl teismas neįžvelgia pagrindo taikyti minėtą nuostatą ir dar labiau sumažinti paskirtos baudos dydį.
Atsižvelgiant į išvardintas aplinkybes, Šalčininkų rajono apylinkės teismo paskirta bauda nelaikytina per griežta, todėl nešvelnintina.
Šalies argumentai
L. P. nurodo, kad jam paskirtos baudos jis negali sumokėti per nurodytą terminą, t. y. 40 kalendorinių dienų, nes jo materialinė padėtis yra labai sunki, turi du nepilnamečius vaikus, kuriuos turi išlaikyti bei neįgalų tėvą, kuriam reikalinga finansinė pagalba.
ANK 675 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatyme (toliau – Mokesčių administravimo įstatymas) nustatyta tvarka. Taigi, po šios nutarties priėmimo ir jos išsiuntimo L. P. turi arba per 40 kalendorinių dienų sumokėti jam paskirtą baudą arba kreiptis į mokesčių administratorių dėl baudos išdėstymo dalimis. Taigi, po šios nutarties priėmimo teismo sprendimas nėra perduodamas vykdyti priverstinai. Teismas pabrėžia, kad tik pažeidėjui nesumokėjus baudos per minėtą terminą, taip pat nesikreipus į mokesčių administratorių dėl baudos išdėstymo, nutarimas skirti baudą gali būti pateikiamas vykdyti priverstine tvarka antstoliui (ANK 676 straipsnio 1 dalis).
Atsižvelgiant į visa tai, teismas, vadovaudamasis ANK 22 straipsniu, 32 straipsniu, 34 straipsniu, 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
netenkinti L. P. apeliacinio skundo ir palikti nepakeistą Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 16 d. nutarimą.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.