Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis

Nukentėjusysis D. V. parodė, kad 2007-10-07 apie 6 val. jam paskambino saugos tarnybos, kuri saugo jo individualios įmonės barą – kavinę “ (duomenys neskelbtini)“, esančią (duomenys neskelbtini), darbuotojas ir pranešė, kad įsibrauta į šį barą – kavinę. Nuvykęs rado išmuštą laukujų durų stiklą, pagrobta įvairių prekių ir kasos aparatas. Tą pačią dieną atlikęs inventorizaciją nustatė, kad iš kavinės – baro, be kasos aparato OMRON RS 28 MF, kurio vertė 450 litų, dar buvo pagrobti aparate buvę pinigai 58 Lt 30 ct., cigaretės MARLBORO 18 vnt. Pakelių, kurių bendra vertė 67 Lt 86 ct., cigaretės RED WHITE 32 vnt. pakelių, kurių bendra vertė 90 litų 88 ct., cigaretės BOND 22 vnt. pakelių, kurių bendra vertė 65 Lt 56 ct., cigaretės LM 29 vnt. pakelių, kurių bendra vertė 95 Lt 70 ct., kramtomosios gumos „Orbit“ 54 vnt. pakelių, kurių bendra vertė 49 Lt 68 ct. Viso pagrobta turto už 877 litus 98 ct. Išdaužto durų stiklo paketo su ant jo išpiešta reklama vertė 150 litų. Civilinio ieškinio nereiškia nes nesitiki, kad patirti nuostoliai gali būti atlyginti.

Liudytojas R. B., kuris įvykio metu metu dirbo saugos tarnybos darbuotoju parodė, kad 2007-10-07 apie 6 val. gavo pavojaus signalą, kad įsibrauta į (duomenys neskelbtini) esančią D. V. įmonės kavinę. Nuvykęs rado išdaužtą kavinės durų stiklą, pranešė apie tai policijai.

Liudytoja T. M., dirbusi D. V. įmonėje barmene parodė, kad 2007-10-06 17 val. baigė darbą bare ir įjungė apsaugos signalizaciją. Rytojaus dieną atėjusi į darbą rado išdaužtą durų stiklą, pavogtą kasos aparatą, kramtomąją gumą, cigaretes.

Įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad 2007-10-07 7.15 val. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) turgavietės teritorijoje, išdaužtas D. V. įmonės kavinės – baro “ (duomenys neskelbtini)“ durų stiklas, pastato viduje įmestas statybinis blokelis, ant baro nėra kasos aparato, išmėtytos prekės, mėtosi tuščios kramtomosios gumos dėžutės (1 t., b. l. 175-181).

Specialistų išvadomis nustatyta (t. 1, b. l. 190-193), kad įvykio vietos apžiūros metu paimtas rankos pėdsakas yra paliktas ne V. Ž., o kito asmens.

Ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus teismas konstatuoja, kad šis V. Ž. inkriminuotas kaltinimas teisminio bylos nagrinėjimo metu nepasitvirtino. Išskyrus paties kaltinamojo prisipažinimą ikiteisminio tyrimo metu, kurį jis teisme paneigė, kitų jo kaltę patvirtinančių įrodymų nesurinkta. Ikiteisminio tyrimo metu V. Ž. duoti parodymai ženkliai skiriasi nuo nukentėjusiojo parodymų apie įvykio aplinkybes. Nukentėjusysis tvirtina, kad pinigai buvo laikomi ne kokioje nors dėžutėje, o užrakinti kasos aparate ir pagrobti kartu su juo, tuo tarpu V. Ž. neigia pagrobęs kasos aparatą bei nurodo pagrobęs ženkliai didesnę pinigų sumą, negu parodo nukentėjusysis. V. Ž. taip pat neigia pagrobęs kramtomąją gumą, o cigaretes nurodo pagrobęs supakuotas blokais po 10 pakelių, tuo tarpu nukentėjusysis parodė, kad buvo pagrobtos 4 rūšių cigaretės, ir kiekvienos rūšies pagrobtų cigarečių pakelių skaičius nesutampa su jų skaičiumi bloke (t. y. nesidalija iš 10). Ikiteisminio tyrimo metu V. Ž. dėl šios vagystės prisipažino net nepateikus jam atitinkamo pranešimo apie įtarimą, pareigūnams neturint jokių jo kaltę galinčių patvirtinti duomenų, apklausos apie kito nusikaltimo aplinkybes metu, kas kelia rimtų abejonių tokių eilę kartų teisto recidyvisto V. Ž. parodymų teisingumu. Nusikaltimo vietoje jokių V. Ž. pėdsakų nerasta, nesurastas ir pagrobtas turtas, nenustatyti asmenys, kuriems galėtų būti kas nors žinoma apie tai, jog V. Ž. galimai padarė šį nusikaltimą ar disponavo pagrobtu turtu. Tuo būdu, nesurinkus V. Ž. kaltę patvirtinančių įrodymų, V. Ž. dėl šio kaltinimo išteisinamas neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką (BPK 303 str. 5 d. 2 p.).

5. Vagystė iš pastato (duomenys neskelbtini)

V. Ž. buvo kaltinamas pagal BK 187 str. 1 d. tuo, kad jis 2007-10-08 apie 23.40 val. (duomenys neskelbtini), siekdamas įsibrauti į T. V. individualiai įmonei priklausančią parduotuvę ir iš ten pagrobti turtą, tyčia betono nuolauža išdaužė ir taip sunaikino E. D. priklausančio pastato laukujų durų 171 lito vertės stiklo paketą, sulaužė šių durų plastikinį rėmą, tuo sugadindamas 1800 litų vertės duris, sudaužė stiklo blokelį sienoje ir taip sugadino 2000 litų vertės stiklo blokelių sieną, tuo padarydamas nukentėjusiajai E. D. 3971 lito turtinę žalą.

V. Ž. buvo kaltinamas pagal BK 178 str. 2 d. ir 187 str. 1 d. tuo, kad jis 2007-10-08 apie 23.40 val. (duomenys neskelbtini), aukščiau nurodytu būdu įsibrovęs į šiame pastate esančią T. V. individualios įmonės parduotuvę, iš ten pagrobė T. V. individualiai įmonei priklausantį 950 litų vertės kasos aparatą CR 280 PLUS su jame buvusiais pinigais 100 litų, 13 vnt. mobiliojo telefono ryšio papildymo kortelių TELE 2 po 10 litų, kurių bendra vertė 130 litų, TELE 2 8 vnt. po 20 litų, kurių bendra vertė 160 litų, OMNITEL EXTRA 19 vnt. po 10 litų, kurių bendra vertė 190 litų, OMNITEL EXTRA 9 vnt. po 20 litų, kurių bendra vertė 180 litų, LABAS 17 vnt. po 20 litų, kurių bendra vertė 340 litų, be to, grobdamas turtą, tyčia sudaužė 200 litų vertės firminio ženklo "ORBIT" plastikinį reklaminį stovą, sugadino kramtomos gumos "STIMOROL" 17 vnt. pakelių, kurių bendra vertė 23,63 lito, "DIROL" 141 pakelį, kurių bendra vertė 195,99 lito, žemės riešutų 4,8 kg 43 litų 25 ct vertės, energetinio gėrimo RED-BULL 24 vnt. skardinių 100 litų 80 ct vertės, žiebtuvėlių 47 vnt. 61 lito 57 ct vertės, skrudintų žemės riešutų 27 vnt. pakelių 21 lito 60 ct vertės, tuo padarydamas T. V. individualiai įmonei 666 litų 84 ct turtinę žalą.

Apklaustas teismo, kaltinamasis V. Ž. kaltu neprisipažino ir parodė, kad inkriminuotų nusikalstamų veikų nepadarė. Ikiteisminio tyrimo metu buvo prisipažinęs dėl tų pačių motyvų, kaip ir dėl ankstesnių nusikalstamų veikų. Šioje parduotuvėje jam yra tekę ne kartą lankytis kaip pirkėjui, todėl parduotuvės vidaus išplanavimas jam gerai žinomas.

Ikiteisminio tyrimo metu tyrėjo apklausiamas dėl kitų nusikaltimų, 2009-10-23 apklausos metu V. Ž. nurodė, kad 2007 m. rudenį, pakeliui susiradęs kažkokį betoninį daiktą, atėjo prie (duomenys neskelbtini) esančios parduotuvės, išdaužė durų stiklą, įsibrovė į parduotuvę, pagriebė kasos aparatą ir pabėgo. Parduotuvėje nieko nedaužė ir daugiau nieko nevogė. Aparatą nusinešė į kitoje gatvės pusėje esančių garažų teritoriją, ten atidarė aparatą ir pasiėmė rastus apie 70-80 litų metalinėmis monetomis. Šiuos savo parodymus V. Ž. patvirtino 2009-10-26 parodymų patikrinimo vietoje metu ir 2009-10-30 apklaustas ikiteisminio tyrimo teisėjo.

Nukentėjusioji E. D. parodė, kad jai nuosavybės teise priklauso pastatas (duomenys neskelbtini). Šį pastatą yra išnuomojusi T. V. individualiai įmonei, tame pastate turinčiai maisto produktų parduotuvę, kurios vedėja ji dirba. 2007-10-08 pardavėja parduotuvę uždarė apie 23 val. Apie vidurnaktį išgirdo signalizacijos garsą parduotuvėje, nes gyvena gretimame name. Per keletą minučių atbėgusi prie parduotuvės pamatė, kaip link garažų, esančių Tilžės gatvėje, nuo parduotuvės nubėgo nedidelio ūgio, kresnas vyriškis, rankose pasiėmęs kasos aparatą. Vagis nubėgo į tamsą, todėl jo geriau neįžiūrėjo ir atpažinti negalėtų, tačiau pagal savo sudėjimą jis buvo panašus į V. Ž.. Kaltinamąjį pažįsta, kadangi jis gyveno kaimynystėje ir dažnai lankydavosi parduotuvėje. Parduotuvėje rado išdaužtą parduotuvės durų stiklo paketą, kurio vertė 171 litas, per duris į vidų buvo įmestas betono gabalas, kuris, išmušdamas stiklą, sulaužė durų rėmą, kurio vertė 1800 litų, sudaužė koridoriuje stiklo blokelį, sugadinant stiklo blokelių sieną, kurios vertė 2000 litų. Iš parduotuvės buvo pagrobtas kasos aparatas CR 280 PLUS 950 litų vertės, taip pat aparate palikti pinigai metalinėmis monetomis, kurių buvo ne mažiau 100 litų. Buvo sudaužytas kasos aparatą dengęs firminis „ORBIT“ stovas 200 litų vertės, įvairios prekės buvo išmėtytos ant grindų, sugadintos jų pakuotės bei prekinė išvaizda. Tą pačią dieną kartu su pardavėjomis atlikusi parduotuvėje inventorizaciją, surašė aktą, kiek kokių prekių pagrobta ir kiek sugadinta. Buvo nustatyta, kad pagrobta mobiliojo telefono ryšio papildymo kortelių TELE-2 13 vnt. po 10 litų, kurių bendra vertė 130 litų, TELE-2 8 vnt. po 20 litų, kurių bendra vertė 160 litų, OMNITEL EXTRA 19 vnt. po 10 litų, kurių bedra vertė 190 litų, OMNITEL EXTRA 9 vnt. po 20 litų, kurių bendra vertė 180 litų, LABAS 17 vnt. po 20 litų, kurių bendra vertė 340 litų. Taip pat buvo nustatyta, kad sugadinta kramtomos gumos pakelių - „STIMOROL“ 17 vnt. pakelių, kurių bendra vertės 23,63 Lt, „DIROL“ 141 pakelis, kurių bendra vertė 195,99 Lt, žemės riešutų 4,8 kg 43,25 Lt vertės, energetinio gėrimo RED-BULL 24 vnt. skardinių, kurių bedra vertė 100,80 Lt, žiebtuvėlių 47 vnt., kurių bendra vertė 61,57 Lt, skrudintų žemės riešutų 27 vnt. pakelių, kurių bedra vertė 21,60 Lt. Kasos aparatą policija suradusi grąžino, tačiau nepataisomai sudaužytą. Įtariamojo parodymų patikrinimo metu dirbo parduotuvėje ir matė, kad įtariamasis parodė tą pačią vietą duryse, kur išdaužė stiklą, tą pačią vietą ant prekystalio, iš kur buvo pagrobtas kasos aparatas. Nukentėjusiosios parodymus apie pagrobtas bei sugadintas prekes patvirtina ir jos minimas inventorizacijos aktas (t. 2, b. l. 54).

E. D. pareiškė 3971 lito, o T. V. individuali įmonė 7712 litų 21 ct dydžio civilinius ieškinius.

Liudytojas A. M. parodė, kad dirbdamas policijos patruliu, 2007-10-08 apie 24 val. gavo policijos komisariato nurodymą vykti prie parduotuvės, esančios (duomenys neskelbtini), kur rado išdaužtą stiklą ir iš parduotuvės pagrobtą kasos aparatą. Nuo parduotuvės per gatvę buvo nusidriekusi popierinė kasos juosta. Tarnybiniu automobiliu apvažiavęs aplinkines teritorijas, prie garažų rado išvyniotą kasos aparato juostą. Apžūrėjęs garažų teritoriją, prie tvoros surado sudaužytą kasos aparatą.

Įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad 2007-10-09 0.45 val. (duomenys neskelbtini) esančioje T. V. įmonės parduotuvėje išdaužtas laukujų vidurinių durų stiklo paketas, koridoriuje, esančiame tarp įėjimo į parduotuvę ir prekybos salės, į stiklinių blokelių sieną atsitrenkęs betono gabalas, kuris vėliau apžiūrėtas atskirai, išdaužtas sienoje stiklo blokelis, prekybos salės gale ant prekystalio nėra kasos aparato, ant grindų išmėtytos įvairios prekės, sugadintos jų pakuotės (2 t., b. l. 1-10). Papildomos įvykio vietos apžiūros protokole 2009-11-05 užfiksuota, kad T. V. įmonės parduotuvėje laukujų durų plastikinis rėmas dviejose vietose lūžęs, koridoriuje, stiklo blokelių sienoje, vienas stiklo blokelis išdaužtas (2 t., b. l. 22-25).

Įvykio vietos apžiūros protokole nustatyta, kad 2007-10-09 2.10 val. (duomenys neskelbtini) prie garažų teritoriją juosiančios tvoros, rastas ir paimtas sudaužytas kasos aparatas, keletas metalinių monetų litais ir centais, kasos popierinės juostos, šie daiktai apžiūrėti ir grąžinti nukentėjusiajai E. D. (2 t., b. l. 26-37).

Specialisto išvada nustatyta (t. 2, b. l. 17-21), kad įvykio vietos apžiūros metu paimtas rankos pėdsakas yra paliktas ne V. Ž., o kito asmens.

Ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus teismas konstatuoja, kad šis V. Ž. inkriminuotas kaltinimas teisminio bylos nagrinėjimo metu nepasitvirtino. Išskyrus paties kaltinamojo prisipažinimą ikiteisminio tyrimo metu, kurį jis teisme paneigė, kitų jo kaltę patvirtinančių įrodymų nesurinkta. Ikiteisminio tyrimo metu V. Ž. duoti parodymai ženkliai skiriasi nuo nukentėjusiosios parodymų bei įvykio vietos apžiūros metu surinktų duomenų apie įvykio aplinkybes. V. Ž. neigė pagrobęs bei sugadinęs kokias nors prekes, nurodė pagrobęs ženkliai mažesnę pinigų sumą, negu parodo nukentėjusioji. Ikiteisminio tyrimo metu V. Ž. dėl šios vagystės prisipažino net nepateikus jam atitinkamo pranešimo apie įtarimą, pareigūnams neturint jokių jo kaltę galinčių patvirtinti duomenų, apklausos apie kito nusikaltimo aplinkybes metu, kas kelia rimtų abejonių tokių eilę kartų teisto recidyvisto V. Ž. parodymų teisingumu. Nusikaltimo vietoje jokių V. Ž. pėdsakų nerasta, nesurastas ir pagrobtas turtas, nenustatyti asmenys, kuriems galėtų būti kas nors žinoma apie tai, jog V. Ž. galimai padarė šį nusikaltimą ar disponavo pagrobtu turtu. Tuo būdu, nesurinkus V. Ž. kaltę patvirtinančių įrodymų, V. Ž. dėl šio kaltinimo išteisinamas neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką (BPK 303 str. 5 d. 2 p.). E. D. ir T. V. individualios įmonės civiliniai ieškiniai atmetami (BPK 115 str. 3 d. 1 p.).

6. Fizinio skausmo sukėlimas mažamečiui 2009 m. birželio mėn. ir 2009 m. rugpjūčio mėn.

V. Ž. buvo kaltinamas pagal BK 140 str. 2 d. tuo, jog 2009 m. birželio mėn. antroje pusėje, tiksliau nenustatytu laiku, apie 17 val. (duomenys neskelbtini), tako Nr. 3 sklype Nr. 46 esančio I. T. gyvenamojo namo pirmame aukšte tyčia sudavė 2 kartus ranka per sėdmenis savo mažamečiui sūnui T. Ž., g. 2009-05-10, tuo sukeldamas jam fizinį skausmą.

V. Ž. buvo kaltinamas pagal BK 140 str. 2 d. tuo, jog 2009 m. rugpjūčio mėn. pirmoje pusėje, tiksliau nenustatytu laiku, apie 17 val. (duomenys neskelbtini), tako Nr. 3 sklype Nr. 46 esančio I. T. gyvenamojo namo pirmame aukšte tyčia sudavė 1 kartą ranka per sėdmenis savo mažamečiui sūnui T. Ž., g. 2009-05-10, tuo sukeldamas jam fizinį skausmą.

Apklaustas teismo, kaltinamasis V. Ž. kaltu neprisipažino ir parodė, kad niekuomet nemušė savo sūnaus T. Ž.. Su žmona ir uošve dažnai pykdavosi, po uošvės sužalojimo jų santykiai itin pablogėjo, žmona pradėjo santuokos nutraukimo civilinę bylą, todėl žmona ir uošvė dėl vaiko mušimo jį apkalba, norėdamos jam pakenkti.

Nukentėjusioji A. Ž. parodė, kad ji santuokoje su V. Ž. sugyveno sūnų T. Ž., gim. (duomenys neskelbtini). Kartu su vyru ir vaiku gyveno (duomenys neskelbtini) pas savo motiną I. T.. V. Ž. girtavo, nepadėdavo išlaikyti šeimą, išgėręs būdavo agresyvus ir smurtaudavo, vyro ir jos mamos santykiai taip pat buvo ne kokie. 2009 m. birželio mėn. antroje pusėje, pavakary, ji buvo su sūnumi pirmame namo aukšte, sūnų nešiojo ant rankų, nes jis sirgo. V. Ž. tuo metu lauke kepė dešreles, jis buvo neblaivus. Atėjęs į namą V. Ž. supyko, kam vaikas verkia, ir stipriai sudavė 2 kartus delnu vaikui per sėdmenis. Išsigandusi ji paskambino mamai ir paprašė anksčiau grįžti iš darbo, nes vyras muša vaiką. 2009 m. rugpjūčio mėn. pradžioje, jai su vyru grybaujant miške, paskambino mama ir pasakė, kad negali nuraminti verkiančio vaiko, paprašė grįžti į namus. Grįžus į namus, mama išvedė į lauką pavedžioti šunis, o ji paprašė vyro palaikyti vaiką, kol ji pagamins pieno mišinuką. Jam laikant vaikas ėmė verkti, ir V. Ž. supykęs 1 kartą sudavė jam delnu per sėdmenis. Abiem atvejais apie vyro smurtavimą prieš vaiką niekam nepranešė, nes bijojo V. Ž..

Nukentėjusioji I. T. parodė, kad dukra paskambino jai į darbą ir išsigandusi pasakė, kad vyras pradėjo mušti vaiką. Išsiprašiusi iš darbo grįžo namo, žentas buvo girtas, tačiau jau aprimęs ir neigė mušęs vaiką. Dukra sakė, kad ji nešiojusi ant rankų verkiantį kūdikį, o priėjęs V. Ž. sudavė jam 2 kartus delnu per sėdmenis. Apie antrą vaiko mušimo atvejį dukra iš karto jai nieko nesakė, papasakojo tik po kurio laiko. Apie vyro smurtavimą prieš vaiką jos niekam nepranešė, nes bijojo V. Ž..

Kaltinamojo, nukentėjusiųjų A. Ž. ir I. T. parodymais nustatyta, kad dėl V. Ž. girtavimo ir netinkamo elgesio šeimoje jo ir sutuoktinės tarpusavio santykiai buvo įtempti, jie dar labiau paaštrėjo po to, kai V. Ž. sužalojo I. T.. Akivaizdu, jog dėl susiklosčiusių priešiškų tarpusavio santykių bei kaltinamojo minimo prasidėjusio santuokos nutraukimo proceso kaltinamasis bei nukentėjusiosios gali vieni kitų atžvilgiu duoti neobjektyvius parodymus. Todėl kaltinamąjį kaltinantys nukentėjusiųjų parodymai turi būti vertinami itin kruopščiai, o apkaltinamasis nuosprendis jais gali būti grindžiamas tik ta dalimi, kuri yra patvirtinama kitais byloje surinktais įrodymais. Kaip minėta, kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu ir teisme nuosekliai neigė mušęs vaiką. Vaiko mušimą nurodo mačiusi tik A. Ž., o I. T. nurodo apie tai sužinojusi iš dukters pasakojimų. Nors nukentėjusiosios parodė, kad būdamas girtas, V. Ž. tapdavo neprognozuojamas, smurtaudavo, tekdavo jį raminti, vienok I. T. patvirtino, kad po dukters skambučio dėl vaiko mušimo jai grįžus namo, V. Ž., nors ir girtas, elgėsi ramiai ir neigė mušęs vaiką. I. T. taipogi nurodė, kad V. Ž. nesidomėjo ir nesirūpino savo vaiku, pirmą kartą jos raginamas vaiką paėmė ant rankų tik po 2 mėnesių, t. y. jau po minimo 2009 m. birželio mėn. incidento. Nukentėjusiosios po jų minimų smurtavimo prieš vaiką atvejų į Vaiko teisių apsaugos tarnybą ar policiją nesikreipė (kas būtų sunkiai suvokiama, matant realią grėsmę mėnesio amžiaus kūdikiui), nenustatyta, kad vaikas būtų sužalotas, taip pat nenustatyta jokių vaiko vystymosi raidos sutrikimų, kurie leistų įtarti, kad prieš vaiką galėjo būti smurtaujama. Jokių kitų objektyvių duomenų, kurie galėtų patvirtinti A. Ž. parodymus dėl kaltinamojo smurtavimo prieš vaiką, byloje nėra. Negalima kategoriškai atmesti prielaidos, jog A. Ž., įtakojama tam tikrų psichofizinių pakitimų moters organizme dėl nėštumo ir gimdymo (pirmasis incidentas įvyko praėjus mėnesiui po vaiko gimimo) bei kūdikio ligos, galėjo ne visai adekvačiai įvertinti V. Ž. veiksmus kūdikio atžvilgiu ir sąžiningai klysti, ar netgi sąmoningai jį apkalbėti, kerštaujant už jos ir jos artimųjų patirtas iš kaltinamojo nuoskaudas. I. T., kaip minėta, įvykių pati nematė ir nurodė teismui tik informaciją, sužinotą iš dukters pasakojimų. Tuo būdu, nesurinkus patikimų įrodymų, neginčijamai patvirtinančių V. Ž. kaltę, V. Ž. dėl kaltinimų smurtavus prieš mažametį išteisinamas neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant šias nusikalstamas veikas (BPK 303 str. 5 d. 2 p.). Šilutės rajono apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro civilinis ieškinys, kuriuo prašoma priteisti iš kaltinamojo mažamečiui nukentėjusiajam T. Ž. 8000 litų neturtinei žalai atlyginti, atmetamas (BPK 115 str. 3 d. 1 p.).

7. M. K. turto pagrobimas

Kaltinamasis V. Ž. 2009 m. rugsėjo 16 d. apie 1 val. iš (duomenys neskelbtini) esančio M. K. gyvenamojo namo kambario, kuriame girtavo kartu su nukentėjusiuoju M. K., pagrobė pastarajam priklausančius 400 litų vertės mobiliojo ryšio telefoną NOKIA 6500 Slide, 100 litų vertės mobiliojo ryšio telefoną TOSHIBA, 300 litų vertės mobiliojo ryšio telefoną SONY ERICSSON, 60 litų vertės nešiojamojo kompiuterio rankinę bei "D" kategorijos šaunamąjį ginklą – 400 litų vertės fabrikinės gamybos 9 mm kalibro revolverį "ME 38 Compact-G" Nr. 010922, skirtą šaudyti 9 mm kalibro dujiniais ir garsiniais (signaliniais) šoviniais bei šoviniais su guminiais šratais.

Apklaustas teismo, kaltinamasis V. Ž. kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad 2009-09-15 vakare žmonos sutikimu atnešė M. K. parduoti žmonos kompiuterį. Pardavęs kompiuterį, M. K. namuose su M. K. ir jo draugais girtavo. Išgertuvių metu M. K. jam paskolino dujinį revolverį. M. K. namuose buvo daug mobilaus ryšio telefonų, kuriuos girtas M. K. visiems sugėrovams siūlė pasiimti, todėl jis 3 telefonus ir pasiėmė. Kitą rytą M. K. jam paskambino ir liepė grąžinti telefonus, grasino pranešti policijai apie vagystę. Supykęs, jog M. K. jam grasina, jis telefonų ir revolverio negražino, o šiuos daiktus pardavė.

Nukentėjusioji A. Ž. parodė, kad pradėjus gesti jos kompiuteriui, V. Ž. draugas pasisiūlė jį nupirkti. 2009-09-15 vakare V. Ž. nuvežė draugui parduoti kompiuterį ir nebegrįžo, kadangi pradėjo girtauti (apie tai pranešė siuntinėdamas žinutes telefonu). Ryte pavykus telefonu susisiekti su V. Ž. šis pasakė, kad jį apkaltino vagyste, ir jo gali ieškoti policija. Netrukus iš tiesų atvyko policija, ir ji pasakė pareigūnams, kad vyro naktį nebuvo namuose. Kuomet telefonu pranešė V. Ž., kad jo ieškojo policija, jis išplūdo ją necenzūriniais žodžiais. Tuomet ji pasiėmė vaiką ir išėjo pas senelę, kadangi bijojo, jog grįžęs girtas V. Ž. pradės konfliktuoti.

Nukentėjusysis M. K. parodė, kad 2009-09-15 sutarė su pažįstamu V. Ž., jog šis atveš jam parduoti nešiojamą kompiuterį. Vakare jis girtavo kartu su draugais M. N. ir E. G.. V. Ž. atvežus kompiuterį, toliau jo namuose girtavo keturiese, visi buvo smarkiai apgirtę. Begeriant M. N. nuėjo miegoti į kitą kambarį. Apie 1 val. nakties jis kartu su E. G. nuėjo į kitą kambarį pasiimti antklodžių, palikę V. Ž. vieną. Po kelių minučių grįžę, V. Ž. bute neberado ir atsigulė miegoti. Prabudęs ryte, kambaryje neberado mobiliųjų telefonų NOKIA 6500 Slide 400 litų vertės, TOSHIBA 100 litų vertės, SONY ERICSSON W595 300 litų vertės, SONY ERICSSON T303 300 litų vertės, nešiojamojo kompiuterio rankinės 60 litų vertės ir dujinio revolverio, kurio vertė 400 litų. Išgertuvių metu jis V. Ž. revolverio neskolino, telefonų pasiimti nesiūlė. Supratęs, kad nurodytus daiktus galėjo pavogti tik V. Ž., iš karto jam paskambino, tačiau pastarasis pasakė apie dingusius daiktus nieko nežinantis. Tuomet jis kreipėsi į policiją. Tyrimo metu buvo surasti ir jam gražinti revolveris, kompiuterio dėklas ir 2 telefonai, kiti telefonai negrąžinti. Savo pareikšto civilinio ieškinio nepalaiko ir jo atsisako, nes netiki, kad V. Ž. kada nors sugebės atlyginti žalą. Nukentėjusiojo M. K. parodymus visiškai patvirtino ir liudytojai E. G. bei M. N..

Liudytojas M. G. parodė, kad 2009-09-16 ryte pas jį atėjo pažįstamas V. Ž. ir atsinešė nešiojamojo kompiuterio rankinę bei du mobiliojo ryšio telefonus - SONY ERICSSON ir TOSHIBA. Sakė, kad daiktai jo, nes išsiskyrė su žmona ir pasidalijo turtą. Tuo metu jis jau keletą mėnesių girtavo, todėl dėl girtumo neprisimena, ar V. Ž. buvo atsinešęs ir NOKIA telefoną. Atsineštus daiktus V. Ž. prašė parduoti. Telefoną SONY ERICSSON jis pardavė (duomenys neskelbtini) turguje nepažįstamam asmeniui už 50 litų, pinigus atidavė V. Ž.. Telefonas TOSHIBA ir rankinė liko pas jį, juos paėmė policija. V. Ž. taip pat turėjo ir dujinį revolverį, kurį prašė parduoti. Jis nuvedė V. Ž. pas kaimynę J. V., kuriai Ž. ir pardavė dujinį revolverį.

Ikiteisminio tyrimo metu M. G. pareigūnams pateikė V. Ž. jam atneštus mobilaus ryšio telefoną TOSHIBA ir nešiojamojo kompiuterio rankinę, kuriuos nukentėjusysis M. K. atpažino kaip jam priklausančius (t. 2, b. l. 105-117), daiktai grąžinti M. K..

Liudytoja J. V. parodė, kad kaimynas M. G. atsivedė pas ją į namus iki to jai nepažįstamą V. Ž., kuris norėjo parduoti dujinį revolverį. Ji nupirko iš V. Ž. revolverį už 80 litų, kadangi norėjo jį padovanoti krikštasūniui. Po kiek laiko atvykę policijos pareigūnai revolverį iš jos paėmė pasakę, kad jis vogtas.

Ikiteisminio tyrimo metu J. V. pareigūnams pateikė revolverį "ME 38 Compact-G" Nr. 010922, specialisto išvada nustatyta, kad tai yra „D“ kategorijos šaunamasis ginklas - šaudyti tinkamas fabrikinės gamybos 9 mm kalibro revolveris, skirtas šaudyti 9 mm kalibro dujiniais ir garsiniais (signaliniais) šoviniais bei šoviniais su guminiais šratais. Ikiteisminio tyrimo metu revolveris nukentėjusiojo M. K. atpažintas kaip jam priklausantis ir jam grąžintas (t. 2, b. l. 121-128).

Liudytoja I. G. parodė, kad 2009 m. rugsėjo mėn. atėjęs kaimynas M. G. pasiūlė pirkti mobilaus ryšio telefoną NOKIA. Išbandžiusi, jog telefonas veikia, ji sutiko pirkti. Tada M. G. pasakė, kad telefonas yra V. Ž.. Abu ėjo ieškoti V. Ž. ir sutiko jį laiptinėje. V. Ž. ir M. G. buvo girti. V. Ž. iš telefono išsiėmė savo SIM kortelę, ir ji nupirko iš V. Ž. telefoną už 100 litų. Po kurio laiko ji telefoną pardavė D. U. už 150 litų. D. U. neturėjo pakankamai pinigų, todėl šį telefoną bei savo telefoną užstatė lombarde ir tuomet jai sumokėjo 150 litų. Vėliau sužinojo, kad pareigūnai paėmė telefoną iš lombardo, kadangi jis yra vogtas, todėl gražino D. U. 150 litų. Liudytojos I. G. parodymus visiškai patvirtino ir liudytoja D. U..

Liudytoja N. S. parodė, kad UAB “(duomenys neskelbtini)“, kur ji dirba, D. U. užstatė mobiliojo ryšio telefoną NOKIA 6500 S. Vėliau telefoną paėmė policijos pareigūnai pasakę, kad jis vogtas.

Daiktų pateikimo bei apžiūros protokolais nustatyta, kad M. K. ikiteisminio tyrimo pareigūnams pateikė mobiliojo ryšio telefono aparato NOKIA 6500 S įpakavimo dėžutę, ant kurios užrašytas telefono IMEI Nr. (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 129-132), o iš UAB “(duomenys neskelbtini)“ 2009-11-09 paimto D. U. užstatyto mobiliojo ryšio telefono NOKIA 6500 S IMEI numeris yra toks pat – 352027029056477, šis telefonas gražintas nukentėjusiajam (2 t., b. l. 129-133, 138-149).

Vieta, iš kurios buvo pagrobtas M. K. turtas, yra užfiksuota įvykio vietos apžiūros protokole (t. 2, b. l. 86-89), šią vietą kaltinamasis parodė ir parodymų patikrinimo vietoje metu (3 t., b. l. 156-165).

Tuo būdu byloje surinktais ir teismo ištirtais įrodymais patikimai nustatyta, jog kaltinamasis iš nukentėjusiojo pagrobė 3 telefonus, revolverį ir kompiuterio rankinę. Nuosekliais tarpusavyje sutampančiais nukentėjusiojo M. K., liudytojų E. G. ir M. N. parodymais visiškai paneigta kaltinamojo versija, neva nukentėjusysis telefonus jam atidavė, o revolverį paskolino. Iki nusikaltimo V. Ž. su šiais asmenimis buvo pažįstamas, palaikė draugiškus santykius, teisminio bylos nagrinėjimo metu nukentėjusysis atsisakė turtinių pretenzijų kaltinamajam, todėl nėra jokio pagrindo manyti, kad liudytojai ir nukentėjusysis V. Ž. apkalba. Objektyvūs surinktais įrodymais nustatyti V. Ž. veiksmai – siekis kuo greičiau parduoti pagrobtą turtą, melavimas M. G., jog daiktai atiteko jam dalijantis turtą su žmona, pranešimas žmonai, jog jo gali ieškoti policija dėl vagystės – taipogi patvirtina, jog V. Ž. tyčia nuo pat pradžių buvo nukreipta į neteisėtą neatlygintiną svetimo turto užvaldymą.

V. Ž. buvo kaltinamas pagrobęs du telefonus SONY ERICSSON, kurių kiekvieno vertė 300 litų. Tuo tarpu kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu ir teisme nuosekliai tvirtino pasisavinęs tik vieną telefoną SONY ERICSSON. Ikiteisminio tyrimo metu pareigūnams pavyko surasti visus V. Ž. pagrobtus ir vėliau kitiems asmenims realizuotus daiktus, išskyrus minimus du telefonus SONY ERICSSON. Liudytojo M. G. parodymais taip pat nustatyta, jog V. Ž. prašymu vieną telefoną SONY ERICSSON jis pardavė turguje nepažįstamam asmeniui. Byloje nesurinkta jokių įrodymų, kurie galėtų patvirtinti, kad V. Ž. būtų disponavęs dar vienu telefonu SONY ERICSSON, būtų kam nors jį realizavęs ar pats juo naudojęsis. Todėl kaltinamojo versija, jog jis šio telefono iš M. K. namų nepaėmė, nėra iki galo paneigta. Kaip minėta, teismas neturi pagrindo netikėti nukentėjusiojo M. K. parodymais dėl dingusių iš jo namų daiktų kiekio. Vienok apklaustų asmenų parodymais nustatyta, jog įvykio metu tiek pats nukentėjusysis, tiek ir kartu su juo girtavę liudytojai buvo stipriai apsvaigę nuo alkoholio, jų orientavimasis aplinkoje ir gebėjimas tiksliai įsiminti įvykius buvo apsunkinti, nukentėjusysis keletą jam priklausančių mobilaus ryšio telefonų laikė ant stalo, prie kurio vyko išgertuvės. Todėl negalima kategoriškai atmesti prielaidos, jog minimą dingusį telefoną SONY ERICSSON, įtakoti tiek jų pačių, tiek ir telefono savininko girtumo, galėjo pasisavinti ir kiti išgertuvėse dalyvavę asmenys. Nesant patikimų ir neginčijamų įrodymų, jog V. Ž. pagrobė ir antrą telefoną SONY ERICSSON, šio telefono vagystė iš V. Ž. inkriminuoto kaltinimo šalinama kaip neįrodyta.

V. Ž. veika dėl kompiuterio rankinės ir 3 telefonų pagrobimo kvalifikuojama pagak BK 178 str. 1 d. kaip slaptas svetimo turto pagrobimas, veika dėl revolverio pagrobimo kvalifikuojama pagal BK 254 str. 1 d. kaip šaunamojo ginklo pagrobimas. V. Ž. kaltė dėl šių nusikaltimų padarymo visiškai įrodyta ir teismui abejonių nekelia, kaltinamasis privalo atsakyti.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamasis savo kaltę pripažino tik iš dalies, neigdamas dalį esminių teismo pripažintų įrodytomis bylos aplinkybių (tvirtino, neva telefonus nukentėjusysis jam atidavė, o revolverį – paskolino), todėl dalinį jo kaltės pripažinimą laikyti BK 59 str. 1 d. 2 p. numatyta atsakomybę lengvinančia aplinkybe nėra pakankamo pagrindo. Atsakomybę sunkinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, jog kaltinamasis nusikalto, būdamas girtas, ir tai neabejotinai turėjo lemiamos įtakos nusikaltimų padarymui.

Kaltinamojo, liudytojų parodymais nustatyta, kad pardavęs du pagrobtus telefonus, iš nusikalstamos veikos V. Ž. gavo 150 litų, o pardavęs pagrobtą revolverį – 80 litų neteisėtų pajamų. Todėl, vadovaujantis BK 72 str. 1 d. ir 2 d. 3 p., kaltinamajam taikoma baudžiamojo poveikio priemonė turto konfiskavimas, konfiskuojant iš kaltinamojo atitinkamas pinigų sumas.

A. Ž. ir I. T. terorizavimas

Kaltinamasis V. Ž. laikotarpiu nuo 2009 m. rugsėjo 16 d. 14 val. iki 2009 m. rugsėjo 17 d. 22 val., būdamas (duomenys neskelbtini) bei kitose tiksliau nenustatytose (duomenys neskelbtini) vietose, iš savo mobiliojo ryšio telefono, kurio abonentinis Nr. (duomenys neskelbtini), tyčia išsiųsdamas apie 100 SMS pranešimų į tuo metu (duomenys neskelbtini) buvusios A. Ž. mobiliojo ryšio telefoną, kurio abonentinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir šiais SMS pranešimais grasindamas sudeginti I. T. gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), takas Nr. 3, sklypas Nr. 46, nužudyti A. Ž. ir I. T., sudeginant jas gyvas ir nupjaunant joms galvas, pagrobti A. Ž. mažametį sūnų T. Ž., gasdindamas nukentėjusiąsias, jog turi šaunamąjį ginklą ir joms neilgai liko gyventi, terorizavo bei sistemingai baugino nukentėjusiąsias A. Ž. ir I. T..

Apklaustas teismo, kaltinamasis V. Ž. kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad 2009-09-16 grįžęs namo, nerado namuose žmonos, uošvės ir savo sūnaus. Supratęs, kad žmona ir uošvė ant jo supyko, jog jis naktį nebuvo namuose, girtavo ir padarė nusikaltimą, dėl kurio jo ieško policija, būdamas girtas ir apimtas nevilties ėmė siuntinėti telefonu žmonai ir uošvei grasinančias žinutes. Iš tiesų jis savo grasinimų realizuoti neketino, o norėjo tik pagasdinti žmoną ir uošvę, taip elgėsi, įtakotas girtumo. Pamatęs atvažiuojant policiją, iš namų pabėgo pas savo pusbrolį.

Nukentėjusioji A. Ž. parodė, kad 2009-09-16 jai su vaiku išėjus pas senelę, grįžęs namo ir jos neradęs V. Ž. maždaug nuo 14 val. telefonu ėmė siuntinėti jai grasinančias žinutes. Žinutėse jis grasino jai ir jos mamai I. T. nupjauti galvas, sudeginti jų namus, pagrobti vaiką, minėjo, kad turi šaunamąjį ginklą. Žinutes siuntė nuolat, per parą atsiuntė apie šimtą žinučių. Žinutes siuntė iš savo mobiliojo ryšio telefono, kurio abonentinis numeris (duomenys neskelbtini), į jos mobiliojo ryšio telefoną, kurio abonentinis numeris (duomenys neskelbtini). Išsigandusi ji kreipėsi į policiją. Kuomet nupasakojo atvykusiems pareigūnams, kaip atrodo V. Ž., šie pasakė, kad su juo atvažiuodami prasilenkė. Pas senelę sulaukusi grįžtančios iš darbo mamos, kartu su ja dar kartą pranešė policijai apie gresiantį pavojų, po to su mama ir sūnumi rugsėjo 16 d. vakare grįžo namo. Vakare vėl pasipylė grasinančios žinutės, jog joms reikia ruoštis mišioms, kad joms nupjaus galvas, sudegins. Įbaugintos su mama visą naktį budėjo, saugodamosis galimų V. Ž. išpuolių. Taip pat supakavo visus V. Ž. daiktus ir pranešė jam telefonu, kad gali ateiti jų pasiimti, kadangi jau prieš tai jam pasakė, kad dėl netinkamo elgesio yra iškraustomas iš namų. Tuo metu V. Ž. rakto nuo namų neturėjo. Sekančią dieną V. Ž. pagrobė jos mobiliojo ryšio telefoną, kuriame buvo fiksuotos visos grasinančio pobūdžio žinutės. Vėliau policija surado ir grąžino telefoną, tačiau abonentinės kortelės jame nebuvo, o iš paties telefono aparato visi gauti pranešimai buvo ištrinti.

Nukentėjusioji I. T. parodė, kad 2009-09-15 išnešęs parduoti kompiuterį, žentas užgėrė ir namo nebegrįžo. Jau vasarą ji buvo pasakiusi žentui, kad jeigu jis toliau girtaus, neteks šeimos ir bus išvarytas iš namų. Todėl liepė dukrai pasakyti V. Ž., kad jis daugiau jos namuose nebegyvens (tuo metu jis rakto nuo namų jau nebeturėjo). Kuomet dukra apie tai pranešė V. Ž., šis rugsėjo 16 d. ėmė siuntinėti dukrai grasinančias žinutes, jog jas nužudys, nupjaus galvas, padegs namą, pagrobs vaiką. Buvo baugu dėl tokių grasinimų, todėl abi nuvyko tą patį vakarą į policiją ir pranešė apie grasinimus. Sekančią dieną tokius pat grasinimus V. Ž. siuntinėjo ir toliau.

Liudytojas policijos pareigūnas A. Š. parodė, kad 2009-09-16 budėjo operatyvinėje grupėje. Ryte tiriant vagystę iš M. K. nuvyko į „Aušros“ sodų bendriją ieškoti įtariamojo V. Ž., tačiau jo žmona paaiškino, kad vyras užgėrė ir naktį namo nebuvo grįžęs. Paprašė perduoti V. Ž., kad šis pats atvyktų į policija. Antroje dienos pusėje gavo iš komisariato budėtojo nurodymą vykti pas Ž. į (duomenys neskelbtini), nes jai grasina jos vyras V. Ž.. Nuvykus Ž. su vaiku rado pas jos močiutę. Ž. guodėsi, kad jai į mobiliojo ryšio telefoną V. Ž. siunčia SMS žinutes, kuriomis grasina ją užmušti bei sudeginti namus.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, jog kaltinamasis prisipažino ir gailisi nusikaltęs, o atsakomybę sunkinančia aplinkybe - jog kaltinamasis nusikalto, būdamas girtas, ir tai turėjo tiesioginės įtakos nusikaltimo padarymui.

9. A. Ž. ir I. T. užpuolimas 2009-09-17

Kaltinamasis V. Ž. 2009 m. rugsėjo 17 d. apie 23 val. 51 min., kopėčiomis įlipęs į (duomenys neskelbtini), take Nr. 3, sklype Nr. 46 esančio I. T. gyvenamojo namo antro aukšto balkoną, rankomis tyčia sulaužė užsklęstas 900 litų vertės balkono plastikines duris, taip jas nepataisomai sugadindamas. Nulipęs į namo pirmąjį aukštą ir tęsdamas nusikalstamus veiksmus - tyčia spirdamas kojomis į namo verandos užrakintas medines vidines duris, sulaužė 150 litų vertės šių durų medinę staktą, taip ją nepataisomai sugadindamas, tokiu būdu padarydamas nukentėjusiajai I. T. 1050 litų turtinę žalą.

Kaltinamasis V. Ž. 2009 metų rugsėjo 17 d. apie 23 val. 53 min. (duomenys neskelbtini), take Nr. 3, sklype Nr. 46 esančio I. T. gyvenamojo namo pirmo aukšto kambaryje, tarpusavio konflikto su I. T. metu tyčia du kartus smogė kumščiu I. T. įveidą, padarydamas nukentėjusiajai galvos sumušimą su poodinėmis kraujosruvomis kairės akies vokuose ir apatinio žandikaulio projekcijoje iš kairės, bei tyčia vieną kartą dūrė peiliu nukentėjusiajai į kairės šlaunies užpakalinį paviršių, padarydamas nukentėjusiajai kiauryminę durtinę – pjautinę žaizdą kairės šlaunies užpakaliniame paviršiuje su raumenų, kraujagyslių pluošto sužalojimu, lydimu hemoraginio šoko, sukėlusią nukentėjusiajai sunkų sveikatos sutrikdymą. Tokiu būdu kaltinamasis V. Ž. sunkiai sužalojo savo šeimos narį – kartu su juo gyvenusią sutuoktinės A. Ž. motiną I. T.. Tęsdamas nusikalstamus veiksmus, kaltinamasis V. Ž., stovėdamas su peiliu rankoje prie ką tik jo sumuštos ir tuo pačiu peiliu sužalotos I. T., reikalaudamas pasakyti, kur pabėgo A. Ž., grasino rankoje turimu peiliu I. T. nužudyti, sudarydamas jai pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Po šių grasinimų sužalotai I. T. praradus sąmonę, kaltinamasis V. Ž., tęsdamas nusikalstamus veiksmus, slapta pagrobė tame pat kambaryje ant stalo buvusius I. T. priklausantį mobiliojo ryšio telefoną LG KP500 su abonentine kortele, kurių bendra vertė 455 litai, bei šiame telefone įdėta 10 litų vertės atminties kortele, ir A. Ž. priklausantį mobiliojo ryšio telefoną NOKIA 7310 su abonentine kortele, kurių bendra vertė 529 litai.

Apklaustas teismo, kaltinamasis V. Ž. savo kaltę iš esmės pripažino ir parodė, kad 2009-09-17 vėlai vakare grįžo namo, norėdamas pamatyti žmoną ir sūnų, buvo jau išsiblaivęs. Raktą nuo namų buvo pametęs, o durų jam niekas neatidarė, todėl, pasiėmęs iš ūkinio pastato peilį, o iš kaimyno – kopėčias, kopėčiomis užlipo į antro aukšto balkoną. Rankomis išlaužęs balkono duris, pateko į miegamąjį, tačiau uždegęs šviesą, žmonos ir sūnaus ten nerado. Ieškodamas žmonos ir sūnaus, nulipo į pirmą aukštą, kur miegojo I. T.. Pašokusi uošvė jį puolė, ėmė draskyti, todėl jis ranka sudavė jai keletą smūgių į veidą, ir ji parkrito, marškinių uošvei neplėšė. Liepė I. T. nusiraminti ir daugiau jo nenervinti, be to, norėdamas ją pagasdinti, pasidėjo ant stalo su savimi atsineštą peilį, kurį po to paėmė į ranką. I. T. stojantis nuo lovos, jis peiliu dūrė jai į šlaunį. Pamatęs kraują, pasiėmęs ant stalelio buvusius du mobilaus ryšio telefonus išspyrė verandos duris ir išėjo. Peilį išmetė pakeliui, po to nuėjo pas draugą ir prašė iškviesti greitąją pagalbą, bet pastarasis jį išvarė. Po to atėjo pas savo pusbrolį ir jo prašė iškviesti greitąją, bet pusbroliui paskambinus buvo pasakyta, kad I. T. jau ligoninėje. Incidento metu žmonos ir vaiko sutikęs nebuvo ir jų nematė. Pagrobtus telefonus vėliau pardavė - LG telefoną užstatė pažįstamo R. C. vardu (duomenys neskelbtini) lombarde, o NOKIA telefoną pardavė M. K.. Ikiteisminio tyrimo metu savo parodymus kaltinamasis patvirtino ir parodymų patikrinimo vietoje metu (t. 3, b. l. 156-165).

Nukentėjusioji I. T. parodė, kad jai nuosavybės teise priklauso gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini), take Nr. 3, sklype Nr. 46. Nuo 2008 metų vasaros laikinai, kol susiras kitą gyvenamąją vietą, leido namo antrame aukšte gyventi dukros draugui V. Ž., su kuriuo dukra susituokė tų pačių metų pabaigoje. V. Ž. buvo įtrauktas į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą Šilutės savivaldybėje. Kaip jau minėjo, jos nurodymu dukra 2009-09-16 pranešė V. Ž., kad dėl netinkamo elgesio jis yra iškraustomas iš jos namų ir gali ateiti pasiimti savo daiktų. Naktį iš rugsėjo 17 į 18 d. ji miegojo savo namo pirmame aukše, dukra su vaiku - antrame. Ją pažadino dukra su vaiku ant rankų ir pasakė, kad V. Ž. braunasi per balkono duris. Ji iš karto paskambino policijai, po to išgirdo, kaip buvo išlaužtos plastikinės balkono durys (vėliau pamatė, kad durys buvo sugadintos nepataisomai, jų vertė - 900 litų). Dukra su vaiku išbėgo vienmarškinė į lauką ir spėjo paskui save užrakinti verandos duris. Tuo metu laiptais iš antro aukšto nusileido V. Ž. su peiliu rankoje. Ji bandė sustabdyti kaltinamąjį, tačiau šis ėmė ją mušti ir reikalavo pasakyti, kur yra jo žmona su vaiku, grasindamas papjauti. Po to V. Ž. ėmė kojomis spardyti užrakintas verandos duris. Ji vėl bandė sustabdyti V. Ž., tačiau jis smogė jai kumščiu į veidą, tampė už naktinių marškinių ir juos suplėšė, mušdamas parvertė ant lovos, tuo metu pajuto iš šlaunies trykštant kraują. Ją sužalojęs, V. Ž. išspyrė verandos duris, sulaužydamas staktą ir padarydamas 150 litų žalą, išėjo į lauką, tačiau neradęs ten A. Ž. su vaiku, vėl grįžo ir grasindamas peiliu reikalavo pasakyti, kur išbėgo jo žmona su vaiku. Tuo metu ji prarado sąmonę ir atsipeikėjo tik ligoninėje, kur gydėsi ilgiau nei savaitę. Nepastebėjo, kokiomis aplinkybėmis dingo kambaryje ant stalelio gulėję jos ir dukters mobilaus ryšio telefonai. Telefoną, kurio vertė 455 litai, su jame buvusiomis abonentine kortele ir 10 litų vertės atminties kortele, vėliau surado ir jai grąžino policija. Paleistas iš sulaikymo, V. Ž. po dviejų parų atėjo jos atsiprašyti. Po įvykio jos mama A. G. davė V. Ž. raktą nuo jos namo ir leido kurį laiką pagyventi, kadangi grįžusi iš ligoninės ji apsistojo pas mamą, o dukra buvo kuriam laikui išvykusi į Klaipėdą. Sulaužytas duris suremontavo meistrai, civilinio ieškinio nereiškia ir materialinių pretenzijų kaltinamajam neturi.

Nukentėjusioji A. Ž. parodė, kad 2009-09-17 atsigulė su vaiku miegoti antrame aukšte, o mama miegojo pirmame aukše. Apie vidurnaktį ėmė verkti vaikas, jį nuraminusi išgirdo, kad lauke kažkas bilda. Pažiūrėjusi pro langą pamatė, kad V. Ž. kopėčiomis lipa į balkoną. Sugriebusi vaiką nubėgo į pirmą aukštą, pažadino mamą ir davė jai savo telefoną iškviesti policijai. Po to išgirdo porą stiprių smūgių ir pajuto, kad V. Ž. įėjo į kambarį. Ji atsirakino verandos duris, tuo metu pamatė laiptais iš antro aukšto besileidžiantį V. Ž., rankoje jis laikė peilį. Ji šaukė mamai bėgti kartu, tačiau mama nuėjo link V. Ž., mėgindama su juo pasikalbėti. Tuo metu ji su vaiku pabėgo ir iš lauko užrakino verandos duris. Lauke už vartelių sulaukė atvykstančių policijos pareigūnų ir su jais grįžo namo. Būdama kieme matė, kad kambaryje degė šviesa, bet žmonių nesimatė. Pareigūnai įėjo į vidų, po to iškvietė greitąją pagalbą. Į vidų ji įėjo tik tada, kai GMP išvežė sužalotą mamą. Kambaryje viskas buvo išvartyta, pribėgę daug kraujo. Tuomet pastebėjo, kad nuo stalelio dingę jos ir mamos mobilaus ryšio telefonai, kurių bėgdama nebespėjo pasiimti. Jos 529 litų vertės telefoną policija vėliau surado ir jai gražino. Civilinio ieškinio nereiškia ir materialinių pretenzijų kaltinamajam neturi.

Liudytojas policijos pareigūnas E. K. parodė, kad jam dirbant policijos komisariato budėtojo padėjėju, 2009-09-17 23.51 val. priėmė pranešimą telefonu iš A. Ž., gyvenančios sodų bendrijoje (duomenys neskelbtini), kad per balkono duris laužiasi V. Ž. (šią aplinkybę patvirtina ir policijos pažyma – t. 3, b. l. 46). Pasiuntė į įvykio vietą patrulius J. M. ir V. Š., kurie netrukus pranešė, kad sodo namelyje rado nesąmoningą, perdurtą moterį, kuri kraujuoja. Jis iškvietė GMP (šią aplinkybę patvirtina ir sveikatos priežiūros įstaigos pažyma – t. 3, b. l. 54), paskambinęs iš dispečerio sužinojo, kad greitajai pagalbai dar niekas nebuvo pranešęs apie šį įvykį. Po kelių minučių vėl skambino patruliai ir nerimavo, kodėl neatvyksta greitoji pagalba, nes dėl gausaus kraujavimo moteris gali mirti, dėl to skambino dar kartą į greitąją.

Liudytojai policijos pareigūnai J. M. ir V. Š. parodė, kad 2009 m. rugsėjo 17-18 d. naktį gavo budėtojo nurodymą vykti į (duomenys neskelbtini), nes ten kažkas braunasi į gyvenamąjį namą. Prie sodų bendrijos vartų juos pasitiko moteris, kuri buvo basa ir vienmarškinė, laikė rankose kelių mėnesių kūdikį, buvo labai išsigandusi. Moteris sakė pabėgusi iš namų, į kuriuos įsilaužė vyras, o namuose liko jos mama. Nuvykę prie moters nurodyto namo, kambaryje rado nesąmoningą moterį, kuri buvo nuoga, tik ant pečių užsimetusi trumpą neužsegtą striukę, kraujavo, buvo pribėgę daug kraujo. Namuose viskas buvo išvartyta, kruvina, matėsi išspirtos durys. Iškvietė GMP ir operatyvinę grupę, tačiau kaltinamojo paieška rezultatų nedavė.

Įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad 2009-09-18 01.25 val. (duomenys neskelbtini), take Nr. 3, sklype Nr. 46, I. T. gyvenamajame name pirmame aukšte durys į verandą išlaužtos ir atidaros - durų spyna užrakintoje padėtyje, durų stakta išplėšta, kairėje nuo šių durų stovi sofa, ant kurios sumesta patalynė sukruvinta, gausu kraujo ant grindų, šiame kambaryje yra laiptai į antrą aukštą, kur yra lova su sujaukta patalyne, o plastikinių balkono durų vyris išlenktas į vidaus pusę. Lauke prie balkono stovi kopėčios (3 t., b. l. 1-9).

Kaltinamasis pripažįsta išlaužęs ir tokiu būdu sugadinęs balkono duris ir verandos durų staktą, šias aplinkybes visiškai patvirtina nukentėjusiųjų, liudytojų J. M. ir V. Š. parodymai, įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuoti duomenys. Teismas neturi pagrindo abejoti nuosekliais nukentėjusiosios I. T. parodymais dėl padarytos žalos dydžio – nukentėjusioji nereiškia civilinio ieškinio, kas akivaizdžiai patvirtina, jog ji nesiekia pasipelnyti, nurodydama didesnį nei iš tiesų žalos dydį. Tikslus įvykio laikas nustatomas pagal policijos kvietimo laiką, kadangi nukentėjusiųjų parodymais nustatyta, jog balkono durys buvo išlaužtos iš karto po I. T. skambučio policijai. Kaltinamajame akte V. Ž. veiksmai dėl balkono ir verandos durų sugadinimo buvo kvalifikuoti kaip dvi atskiros savarankiškos nusikalstamos veikos. Sutikti su tokia veikų kvalifikacija negalima. Balkono ir verandos durys buvo sugadintos 2-3 minučių intervale, kaltinamajam veikiant vieninga tyčia – siekiant bet kuriomis priemonėmis surasti A. Ž.: išlauždamas balkono duris V. Ž. pateko į namą, tikėdamasis rasti ten A. Ž., o verandos duris išlaužė, toliau persekiodamas tuo metu iš namo pabėgusią ir šias duris iš lauko pusės užrakinusią žmoną. Todėl kaltinamojo veiksmai dėl abejų durų išlaužimo kvalifikuojami pagal BK 187 str. 1 d. kaip vieninga nusikalstama veika – tyčinis 1050 litų vertės svetimo turto sugadinimas.

Kaltinamojo ir nukentėjusiųjų parodymais nustatyta, kad pro balkoną patekęs į I. T. namo antrąjį aukštą, V. Ž., ieškodamas žmonos, su peiliu rankoje laiptais nusileido į pirmąjį namo aukštą. Tuo metu A. Ž. su vaiku pro verandos duris pabėgo į lauką ir jas užrakino, o kambaryje buvusi I. T. bandė sustabdyti V. Ž. ir sutrukdyti jam vytis A. Ž.. Kilusio konflikto metu V. Ž. du kartus smogė kumščiu I. T. į veidą, pargriovė ją ant sofos ir pagrasino papjauti, o I. T. bandant keltis, peiliu smogė į šlaunį. Tuo būdu nekyla abejonių, kad teismo medicinos specialisto išvadoje užfiksuotus kūno sužalojimus nukentėjusiajai padarė kaltinamasis. Itin agresyvus kaltinamojo elgesys įvykio metu, intensyvus ir brutualus jo smurtavimas prieš nukentėjusiąją, žaizdos gylis (ką patvirtina giluminių kraujagyslių sužalojimas) ir lokalizacija visiškai paneigia prielaidą, jog I. T. konflikto metu galėjo pati susižaloti į kaltinamojo rankoje laikomą peilį. Akivaizdu, kad suduodamas smūgį peiliu į svarbią žmogaus kūno vietą, kurioje išsidėstę stambios kraujagyslės, kaltinamasis suvokė pavojingą savo veiksmų pobūdį, numatė, kad savo veiksmais gali sukelti rimtą pavojų nukentėjusiosios sveikatai ir gyvybei, ir sąmoningai siekė kilusių pasekmių. Todėl jo veika pagal kilusias pasekmes vertinama kaip tyčinis sunkus sveikatos sutrikdymas. BK 248 str. 2 d. nustato, kad nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai, be kita ko, yra ir kartu su juo gyvenantys sutuoktinio tėvai. Byloje esančiais dokumentais ir apklaustų asmenų parodymais nustatyta, kad kaltinamasis V. Ž., nors ir įtrauktas į neturinčių gyvenamosios vietos asmenų apskaitą, I. T. leidimu ilgiau kaip metus laiko gyveno I. T. name kartu su žmona (I. T. dukra) ir mažamečiu vaiku, kurie šiame name buvo deklaravę gyvenamąją vietą. Tokiu būdu V. Ž., kaip gyvenamosios patalpos nuomininko (A. Ž.) šeimos narys, buvo įgijęs teises į nuomuojamą gyvenamąją patalpą (CK 6.588 str. 1 d., 6.590 str. 3 d.) ir, nesant jo sutikimo, galėjo būti iš jos iškeldintas tik teismo tvarka (CK 6.610 str). Todėl nukentėjusiųjų nurodyta aplinkybė, jog kaltinamajam 2009-09-15 negrįžus namo nakvoti, 2009-09-16 jos nurodė V. Ž. išsikraustyti ir pasiimti savo daiktus, neatėmė iš V. Ž. teisės toliau gyventi I. T. gyvenamajame name, kol pats sutiks išsikraustyti arba bus iškeldintas teismo. Beje, kaip nurodė I. T., V. Ž. buvo leista kurį laiką toliau gyventi I. T. namuose ir po jos sužalojimo. Nustačius, kad I. T. sužalojimo metu kaltinamojo sutuoktinė A. Ž. ir jos motina I. T. gyveno kartu su kaltinamuoju, I. T. BK 248 str. 2 d. prasme laikytina kaltinamojo šeimos nare. Todėl V. Ž. veika kvalifikuojama pagal BK 135 str. 2 d. 3 p. kaip tyčinis sunkus savo šeimos nario sužalojimas.

Kaltinamasis pripažįsta pagrobęs nukentėjusiųjų telefonus, vagystės faktas patvirtinamas nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymais, bylos dokumentais, kaltinamojo pagrobti ir vėliau realizuoti telefonai buvo surasti kaltinamojo nurodytose vietose. Kaltinamajame akte ši V. Ž. veika buvo kvalifikuota pagal BK 178 str. 2 d. kaip atviras svetimo turto pagrobimas. Vienok nukentėjusiosios I. T. parodymais nustatyta, kad po V. Ž. grasinimų ją nužudyti ji prarado sąmonę, atsipeikėjo tik ligoninėje ir nematė, kaip buvo pagrobti ant stalo buvę telefonai. Akivaizdu, jog V. Ž., kuris, kaip aukščiau nustatyta, betarpiškai prieš I. T. netenkant sąmonės stovėjo prie jos ir grasindamas nužudyti reikalavo pasakyti, kur pabėgo jo žmona, matė ir suvokė, jog nukentėjusioji neteko sąmonės, todėl negali stebėti tolesnių jo veiksmų – telefonų pagrobimo – bei suvokti jų prasmės. Todėl telefonų pagrobimas iš patalpos, kurioje tuo metu buvo nesąmoninga ir nesiorientuojanti aplinkoje I. T., kaltininkui suvokiant šią aplinkybę, kvalifikuojamas pagal BK 178 str. 1 d. kaip slaptas svetimo turto pagrobimas.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe dėl aukščiau aptartų nusikaltimų teismas pripažįsta tai, jog kaltinamasis prisipažino ir gailisi nusikaltęs, po įvykio atsiprašė nukentėjusiosios I. T. (tą patvirtino ir nukentėjusioji). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamasis neigia nusikaltimų metu buvęs girtas, patikimų įrodymų, kurie galėtų patvirtinti šią kaltinamajame akte V. Ž. inkriminuotą atsakomybę sunkinančią aplinkybę, byloje nėra.

Kaltinamojo, liudytojų parodymais, bylos dokumentais nustatyta, kad pardavęs du pagrobtus telefonus, iš nusikalstamos veikos V. Ž. gavo 120 litų neteisėtų pajamų. Todėl, vadovaujantis BK 72 str. 1 d. ir 2 d. 3 p., kaltinamajam taikoma baudžiamojo poveikio priemonė turto konfiskavimas, konfiskuojant iš kaltinamojo atitinkamą pinigų sumą.

Nukentėjusiųjų parodymais nustatyta, jog tuo metu, kai V. Ž. išlaužė antro aukšto balkono duris, jos abi buvo pirmame aukšte esančiame kambaryje, iš kurio I. T. telefonu iškvietė policiją. V. Ž. su peiliu rankoje pradėjus leistis laiptais iš antro aukšto į pirmą, pirmame aukšte buvusi A. Ž. pro verandą išbėgo į lauką, ir iš lauko pusės užrakino verandos duris. V. Ž. tvirtina apskritai nespėjęs pamatyti pabėgusios A. Ž., nukentėjusiųjų parodymais taipogi nustatyta, jog tuo metu, kai A. Ž. pabėgo iš namo, V. Ž. dar nebuvo spėjęs nusileisti laiptais į pirmąjį namo aukštą. Tuo būdu byloje nėra surinkta jokių įrodymų, kurie galėtų patvirtinti kaltinimo teiginį, jog V. Ž. namo pirmame aukšte, laikydamas rankoje geležte į priekį atkištą peilį, puolė nukentėjusiąją A. Ž.. Kaip minėta, nukentėjusiosios nepatvirtina, kad namo viduje A. Ž. būtų betarpiškai susidūrusi su V. Ž., o kaltinamojo aškinimas, kad jis net nespėjo pastebėti prieš jam nusileidžiant į pirmąjį aukštą pabėgusios žmonos, nėra iki galo paneigtas. Nenustačius betarpiško V. Ž. ir A. Ž. kontakto nagrinėjamo incidento metu, kurio metu V. Ž. žodžiu ar veiksmais būtų betarpiškai grasinęs A. Ž. ją nužudyti, V. Ž. leidimasis laiptais į pirmą aukštą tuo metu, kuomet A. Ž. pabėgo iš namo, negali būti vertinamas kaip grasinimas nužudyti A. Ž.. Paminėti V. Ž. veiksmai – leidimasis laiptais su peiliu rankoje, prieš tai sekęs patekimas į namą išlaužiant balkono duris – inkriminuotame kaltinime nėra įvardinti kaip grasinimas nužudyti A. Ž. ir I. T.. Remiantis išdėstytu, dėl šio kaltinimo V. Ž. išteisinamas, jam nepadarius veikos, turinčios inkriminuoto nusikaltimo požymių (BPK 3 str. 1 d. 1 p., 303 str. 5 d. 1 p.).

V. Ž. buvo kaltinamas pagal BK 155 str. 1 d. tuo, kad jis 2009 metų rugsėjo 17 d. apie 23 val. 52 min. minimo I. T. gyvenamojo namo pirmame aukšte, sugriebdamas ranka nukentėjusiajai už naktinių marškinių ir tyčia perplėšdamas juos, nuplėšė šiuos marškinius nuo nukentėjusios kūno, taip visiškai apnuogindamas I. T. elektros šviesa apšviestame kambaryje, bei po to, sužalojęs nukentėjusiąją ir palikęs ją bejėgiškoje būsenoje nuogą tame pačiame kambaryje, kur nukentėjusiąją nuogą matė į įvykio vietą atvykę kiti asmenys, viešai užgauliai pažemino nukentėjusiąją I. T..

Kaltinamajam inkriminuotas BK 155 str. 1 d. numatytas nusikaltimas padaromas tiesiogine tyčia – kaltininkui suvokiant užgaulų ir žeminantį savo veiksmų pobūdį kito asmens atžvilgiu ir norint jį pažeminti. Kaltinamasis nurodo ėmęs mušti I. T. po to, kai ši bandė jį sulaikyti mėginant išeiti iš namo į lauką, kur galėjo būti pabėgusi jo žmona, tvirtina I. T. marškinių tyčia neplėšęs ir nepastebėjęs, kuriuo metu jie suplyšo. Nukentėjusioji taipogi nenurodė, kad kaltinamasis tyčia demonstratyviai būtų suplėšęs jos marškinius, ji paaiškino, kad marškiniai suplyšo, kuomet kaltinamasis ją stumdė, mušė ir pargriovė ant lovos. Byloje nėra surinkta įrodymų, kurie galėtų patikimai patvirtinti, kad V. Ž. tyčia suplėšė I. T. marškinius, siekdamas ją apnuoginti ir tokiu būdu užgauliai pažeminti, negalima iki galo paneigti prielaidos, jog marškiniai suplyšo intensyvaus fizinio smurto naudojimo metu, kaltininkui neturint tyčios juos specialiai suplėšyti nukentėjusiosios apnuoginimo tikslu. V. Ž. veikoje nenustačius būtinojo BK 155 str. 1 d. numatyto nusikaltimo subjektyviosios pusės požymio – tiesioginės tyčios užgauliai pažeminti I. T. ją apnuoginant pašalinių akivaizdoje, dėl šio kaltinimo V. Ž. išteisinamas, jam nepadarius veikos, turinčios inkriminuoto nusikaltimo požymių (BPK 3 str. 1 d. 1 p., 303 str. 5 d. 1 p.).

V. Ž. buvo kaltinamas pagal BK 144 str. tuo, kad jis 2009 m. rugsėjo 17 d. apie 23 val. 55 min. minimame I. T. gyvenamajame name, peiliu tyčia sužalojęs I. T., padarydamas jai kiauryminę durtinę – pjautinę žaizdą kairėje šlaunyje, kas sukėlė nukentėjusiajai sunkų sveikatos sutrikdymą, turėdamas galimybę telefonu iškviesti greitąją medicinos pagalbą arba pagalbą suteikti pats, paliko I. T. nesąmoningą ir kraujuojančią vieną namo viduje, nors dėl kraujavimo iš žaizdos I. T. gyvybei grėsė pavojus.

10. A. Ž. ir G. P. terorizavimas

Kaltinamasis V. Ž. laikotarpiu nuo 2009 m. rugsėjo 20 d. 11.55 val. iki 2009 m. rugsėjo 21 d. 13.40 val., būdamas tiksliau nenustatytose (duomenys neskelbtini) vietose, iš savo mobiliojo ryšio telefono, kurio abonentinis Nr. (duomenys neskelbtini), tyčia išsiųsdamas 13 SMS pranešimų į tuo metu savo bute (duomenys neskelbtini), buvusios G. P. mobiliojo ryšio telefoną, kurio abonentinis numeris (duomenys neskelbtini), ir šiais SMS pranešimais grasindamas G. P. susprogdinti prie jos buto durų padėta mina, nužudyti ją ir A. Ž., gasdindamas nukentėjusiąsias, jog joms neilgai liko gyventi ir joms bus blogai, taip pat tyčia išsiųsdamas 4 SMS pranešimus į tuo metu Klaipėdoje buvusios A. Ž. mobiliojo ryšio telefoną, kurio abonentinis numeris (duomenys neskelbtini), ir šiais SMS pranešimais grasindamas, jog žino, kur yra A. Ž. ir ją nužudys, terorizavo bei sistemingai baugino nukentėjusiąsias A. Ž. ir G. P..

Nukentėjusioji G. P. parodė, kad ji yra A. Ž. draugė, todėl po draugės mamos sužalojimo buvo ją priglaudusi pas save. V. Ž. iš savo mobiliojo ryšio telefono, kurio abonentinis numeris (duomenys neskelbtini), nuo 2009-09-20 11.55 val. iki 2009-09-21 11.10 val. įvairiu paros metu išsiuntė 13 grasinančio turinio SMS žinučių į jos, buvusios tuo metu savo bute (duomenys neskelbtini), mobiliojo ryšio telefoną, kurio abonentinis numeris (duomenys neskelbtini), grasindamas ją nužudyti, susprogdinant mina prie jos buto durų, taip pat ją ir A. Ž. nužudyti neįvardintu būdu, baugino, kad joms neilgai liko gyventi ir joms bus blogai. Apie šiuos grasinimus pasakė A. Ž. ir pranešė policijai. Įbauginta V. Ž., bijojo išeiti į lauką, todėl rytais tėvas ją lydėdavo į mokyklą.

Liudytojas T. P. parodė, kad po jo dukters G. P. draugės A. Ž. mamos sužalojimo A. Ž. policija parvežė pas jį į butą, kur A. Ž. pernakvojo ir kitą rytą išvyko į Klaipėdą. Po kelių dienų į dukros mobiliojo ryšio telefoną pasipylė grasinančio pobūdžio trumposios žinutės, kuriose buvo grasinama nužudyti jos dukrą bei A. Ž.. Dukra rodė šias žinutes, kurias pasirašinėjo „Nastės vyras“ (A. Ž. jie vadindavo Naste). Labiausiai jam įsiminė žinutė „abi mirsite kaip sesės“. Dukra buvo labai įbauginta, bijojo išeiti į lauką, todėl jai vykstant į mokyklą, jis lydėdavo dukrą iki autobuso sustojimo. Jo raginama, dukra kreipėsi į policiją.

Daiktų pateikimo ir apžiūros protokolais nustatyta, kad iš A. Ž. paimtame mobiliojo ryšio telefone NOKIA 7373 yra fiksuotos SMS žinutės, gautos iš abonentinio numerio (duomenys neskelbtini) 2009 m. rugsėjo 21 d. - 1 val. 23 min. „Nužudysiu“, „Parodyk sūnų“, „Aš žinau kur esi“, 13 val. 40 min. “Viskas jum“ (b. l. 175-182, t. 2).

Daiktų pateikimo ir apžiūros protokolais nustatyta, kad iš G. P. paimtame mobiliojo ryšio telefone NOKIA 6600 yra fiksuota 13 SMS žinučių, gautų iš abonentinio numerio (duomenys neskelbtini) nuo 2009-09-20 11 val. 55 min. iki 2009-09-21 11 val. 10 min., kuriose yra grasinama nužudyti, susprogdinti G. P. ir A. Ž., bei panašaus pobūdžio bauginančio turinio tekstai (b. l. 184-195, t. 2).

Iš policijos pažymos matyti, jog operatyvinėmis priemonėmis nustatyta, kad V. Ž. 2009 m. rugsėjo 16-23 dienomis savo mobiliojo tyšio telefone naudojosi neregistruojama abonentinio ryšio kortele, kurios numeris (duomenys neskelbtini) (t. 2, b. l. 204).

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, jog kaltinamasis prisipažino ir gailisi nusikaltęs, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Nukentėjusioji A. G. parodė, kad ji gyvena savo name toje pat sodų bendrijoje, kur ir jos dukra I. T., jų namai yra netoliese. Ūkiniame pastate esančiame sandėliuke laikė jai priklausantį 790 litų vertės motopjūklą ir dukrai priklausantį elektrinį pjūklą. Sandėliuko durų spyna buvo sugedusi, durys užsitrenkdavo tik spynos liežuvėliu, kuriam atidaryti ji atsinešdavo durų rankeną. 2009-09-20 vėlai vakare, kuomet dukra dar gydėsi ligoninėje, girdėjo lauke triukšmą, atsikėlusi ryte rado išlaužtas sandėliuko duris, buvo dingę abu pjūklai. Apie įvykį telefonu pranešė policijai (šią aplinkybę patvirtina policijos pažyma – t. 3, b. l. 109). Su kaimynu nuėjusi į dukters namus, elektrinį pjūklą rado padėtą rūsyje ir parsinešė jį namo. Motopjūklą vėliau rado policija ir jai grąžino.

Nukentėjusioji I. T. parodė, kad grįžus jai iš ligoninės, jos mama A. G. pasakė, jog nakties metu V. Ž. išlaužė sandėliuko duris ir pavogė mamos motopjūklą bei jai priklausantį 250 litų vertės elektrinį pjūklą. Šį pjūklą mama po to rado jos namų rūsyje. Nukentėjusioji A. Ž. taip pat parodė iš senelės A. G. sužinojusi, kad naktį atėjęs V. Ž. išlaužė sandėliuko duris ir pavogė pjūklus.

Liudytojas M. G. parodė, kad praėjus kelioms dienoms po revolverio ir telefonų pardavimo, naktį jam paskambino V. Ž. ir klausė, kas galėtų nupirkti motopjūklą „Partner“. Jis pasakė, kad nakties metu pirkėjo tikrai neras, ir pasiūlė paskambinti ryte, tačiau V. Ž. daugiau nebeskambino.

Liudytojas S. Ž. parodė, kad maždaug prieš metus laiko iki aptariamų įvykių pusbrolis V. Ž. savo uošvės motopjūklu „Partner“ pas jį pjovė malkas, tuo metu jie kalbėjosi, jog turėdamas laiko, V. Ž. vėl ateitų pjauti malkų. 2009 m. rugsėjo mėn., dienos metu, pas jį atėjo V. Ž., atsinešė motopjūklą „Partner“ ir pasiūlė supjauti malkas. Kadangi jis nesiruošė taip netikėtai pjauti malkų, nuo pasiūlymo atsisakė. Motopjūklą V. Ž. paliko pas jį pasakęs, kad dar užeis jo pasiimti, tačiau taip ir nebeužėjo. Motopjūklą vėliau paėmė policija.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, jog kaltinamasis iš esmės pripažino savo kaltę ir gailisi nusikaltęs, padėjo išaiškinti nusikaltimą ikiteisminio tyrimo metu nurodydamas, kur padėjo pagrobtus pjūklus. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Apklaustas teismo, kaltinamasis V. Ž. kaltu neprisipažino ir parodė, kad po paleidimo iš sulaikymo 2009-09-25 jis niekuomet nesibrovė pro langą ar duris į A. G. ir I. T. namus, iš I. T. namų jokio peilio nepagrobė. Suprasdamas, kad po visų įvykių I. T. slegia baimė, buvo jai pasakęs, kad jos namuose daugiau nebegyvens.

Liudytojai policijos pareigūnai G. P. ir A. M. parodė, kad rugsėjo 29-30 d. naktį gavo policijos komisariato budėtojo nurodymą vykti į (duomenys neskelbtini), nes ten į namą brovėsi vyras. Iš karto nepavyko surasti nurodyto namo – pravažiavo gatve pro jį, o po to sugrįžo. Name šviesa nedegė, durys buvo užrakintos iš vidaus. Namo viduje matė dvi moteris, kurios buvo labai išsigandusios, sakė, kad vienos iš jų vyras peiliu mėgino atidaryti duris, krapštydamas spyną, o tai nepavykus, lupo nuo lango lystveles, norėdamas išimti stiklą, tačiau pasirodžius gatvėje jų automobiliui, vyras pabėgęs. Apžiūrėję nurodytą langą, radę prie lango ant žemės numestas sulaužytas stiklą laikiusias lystveles (3 t., b. l. 129, 130).