Alytaus apylinkės teismo įsakymas

2017-11-29 · Baudžiamoji byla Nr. 1-299-1060/2017

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2017-11-29
Bylos Nr.
1-299-1060/2017
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Agnė Vyliaudaitė
Kaltinamasis
K. K.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-299-1060/2017Teisminio proceso Nr. 1-01-1-57211-2017-9Procesinio sprendimo kategorijos:1.2.4.6.2.1; 2.12.1.1; 2.12.1.3. (S)
PRIENŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASISĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. lapkričio 29 d.Prienai
Prienų rajono apylinkės teismo teisėja Agnė Vyliaudaitė,

išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės Gitanos Kaupės pareiškimą dėl baudžiamojo proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu bei baudžiamosios bylos medžiagą, kurioje K. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta – (duomenys neskelbtini), nevedęs, turintis vidurinį išsilavinimą, Vilniaus universiteto 4 kurso studentas, neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 236 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

K. K. melagingai pranešė apie nebūtą nusikaltimą, o būtent: jis 2017 m. rugsėjo 4 d. 12.49 val., kreipėsi į Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Prienų rajono policijos komisariatą, kuriame buvo pasirašytinai įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingą pranešimą apie nebūtą nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 236 straipsnio 1 dalyje, pareigūnui turinčiam teisę pradėti baudžiamąjį persekiojimą – Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Prienų rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus tyrėjui G. Ž., tyčia melagingai pranešė apie žinomai nebūtą nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalyje, t. y. apie tai, kad 2017 m. rugpjūčio 31 d., po pietų, Kaune, autobusų stotyje esančioje požeminėje automobilių stovėjimo aikštelėje į jo naudojamą automobilį OPEL ZAFIRA valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) paliktą užvestą ir neužrakintą įsėdo nepažįstamas vyriškis ir rankoje turėdamas peilį juo grasino ir pavartodamas psichologinį smurtą privertė jį važiuoti, nurodydamas kryptį (duomenys neskelbtini) kaimą, kuriame jis buvo išlaipintas ir vyriškis jo automobilį pagrobė.

Šiais veiksmais K. K. padarė Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 236 straipsnio 1 dalyje numatytą veiką.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaltinamasis K. K. visiškai pripažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką bei parodė, kad 2017 m. lapkričio 3 d. atvykęs į Prienų rajono policijos komisariatą parašyti pareiškimą, kad pavogė jo mamai L. K. priklausantį automobilį OPEL ZAFIRA valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) apie šį įvykį pareiškime ir apklausos metu protokole nurodė melagingus duomenis. Prieš rašant pareiškimą policijos komisariate buvo įspėtas, kad duotų tik teisingus parodymus, tačiau, kadangi pats Vokietijoje eismo įvykio metu sudaužė mamai priklausantį automobilį OPEL ZAFIRA ir mamai bijojo prisipažinti, todėl nurodė realią istoriją, kuri buvo prieš 5 metus Biržuose, joje buvo nukentėjusysis. Bijodamas mamos, jis melagingai pranešė apie nebūtą nusikaltimą. Dėl savo tokio poelgio labai gailisi, už nusikaltimą sutinka atlikti viešuosius darbus (b. l. 37-38).

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką be jo visiško prisipažinimo, įrodyta ir kita rašytine bylos medžiaga:

K. K. 2017 m. rugsėjo 4 d. Alytaus AVPK Prienų rajono PK pateiktame pareiškime nurodoma, kad 2017 m. rugpjūčio 31 d., po pietų, tiksliai nenustatytu laiku, Kaune, autobusų stotyje esančioje požeminėje automobilių stovėjimo aikštelėje, grasinant peiliu ir panaudojant psichologinį smurtą buvo pagrobtas jo naudojamas automobilis OPEL ZAFIRA, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) priklausantis L. K. (b. l. 7-8);

K. K. ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip liudytojas parodė, kad 2017 m. rugpjūčio 31 d., po pietų, tiksliai nenustatytu laiku, Kaune, autobusų stotyje esančioje požeminėje automobilių stovėjimo aikštelėje, į jo naudojamą ir vairuojamą paliktą užvestą ir atrakintą automobilį OPEL ZAFIRA, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) priklausantį L. K., įsėdęs apie 40 metų amžiaus, 180 cm ūgio, vidutinio kūno sudėjimo vyriškis, be ypatingų požymių, apsirengęs baltais marškinėliais, mėlynos spalvos džinsais rankoje turėdamas peilį ir juo grasindamas privertė važiuoti, (duomenys neskelbtini) ribose, išsodino iš automobilio ir pagrobęs automobilį nuvažiavo (b. l. 11-12);

Papildomai ikiteisminiame tyrimo metu K. K. parodė, kad 2017 m. rugpjūčio pradžioje Vokietijoje automobiliu OPEL ZAFIRA, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) atsitrenkė į kelkraščio gelžbetoninį bortą ir apgadino automobilį. Autoservise apžiūrėjo automobilį ir jį uždraudė eksploatuoti Vokietijoje. Kadangi automobilis buvo registruotas motinos vardu, o motinos jis bijojo, todėl nieko nesakęs motinai automobilį nutarė parsivežti į Lietuvą ir jį suremontuoti. Grįžęs į Lietuvą susirado kas parveš automobilį, tačiau sutartu laiku dėl automobilio remonto ir parvežimo nesusitarė, nes jie reikalavo dar papildomo mokesčio už ilgai nepasiimtą automobilį, todėl jis sumokėjo dalį pinigų ir nutaręs, kad automobilio remontuoti neapsimoka, nurodė automobilį priduotų į laužyną. Lietuvoje jis automobilio nematė, kaip jis atsidūrė Prienų rajono miške nežino, ar jis buvo suremontuotas taip pat nežino. Netrukus po minėto susitikimo jam paskambino motina ir pranešė, kad Prienų rajono miške rastas minėtas automobilis, todėl bijodamas motinos jis jai pasakė, kad automobilį pavogė, todėl pareiškime nurodė žinomai melagingus duomenis apie padarytą nusikalstamą veiką. Visus melagingus duomenis teikė bijodamas savo motinos ir jos pastovių priekaištavimų, o 2017 m. rugpjūčio 31 d. Kaune jis nebuvo (b. l. 13-14);

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja L. K. parodė, kad automobilis OPEL ZAFIRA, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) registruotas jos vardu, tačiau pirktas už K. K. pinigus, minėtu automobiliu jis ir važinėjo. 2017 m. liepos mėn. sūnus K. K. minėtu automobiliu buvo išvažiavęs į Olandiją, kur ir dirbo. Iš vyresnio sūnaus R. K., kuris yra Vokietijoje, žinojo, kad minėtas automobilis po eismo įvykio nevažiuoja ir jo eksploatuoti užsienyje negalima. Daugiau apie jo parvežimą į Lietuvą ir automobilį nieko nežinojo. 2017 m. rugpjūčio 31 d. jai paskambino iš Prienų policijos ir pranešė, kad jos vardu registruotas automobilis OPEL ZAFIRA, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) rastas Prienų rajono miške. Netrukus pasiskambino K. K., kuris pasakė, kad savo problemas išsispręs pats ir kitų aplinkybių neaiškino. Dėl apgadinto automobilio ji pretenzijų niekam neturi ir civilinio ieškinio nereiškia (b. l. 20);

2017 m. spalio 24 d. nutarimu ikiteisminis tyrimas nutrauktas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (b. l. 5-6).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio reikalavimais, išnagrinėjęs ir įvertinęs baudžiamosios bylos medžiagą, konstatuoja, kad kaltinamojo K. K. kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 236 straipsnio 1 dalyje, visiškai įrodyta.

Pagal BK 236 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla, be kita ko, ir tam, kas melagingai įskundė įstaigai ar pareigūnui, turinčiam teisę pradėti baudžiamąjį persekiojimą, nekaltą asmenį kaip padariusį nusikalstamą veiką, jeigu dėl to šis asmuo pradėtas persekioti, arba pranešė apie žinomai nebūtą nusikaltimą.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaltinamasis K. K. visiškai pripažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką ir parodė, kad 2017 m. 2017 m. rugsėjo 4 d. 12.49 val. Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Prienų rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus tyrėjui G. Ž., tyčia melagingai pranešė apie žinomai nebūtą nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalyje. Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros nutarimu ikiteisminis tyrimas nutrauktas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Taigi, pagal visumą nustatytų faktinių aplinkybių, akivaizdu, kad tokiais veiksmais K. K. tyčia pranešė apie nebūtą nusikaltimą ir davė melagingus parodymus apie neva įvykdytą apysunkį nusikaltimą.

Prokurorė siūlo baudžiamąją bylą užbaigti teismo baudžiamojo įsakymo priėmimu. Teismas konstatuoja, kad yra BPK 418 straipsnyje nustatytų sąlygų visuma ir baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas yra galimas: už kaltinamajam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymą baudžiamajame įstatyme gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvi bet kuri bausmė, išskyrus terminuotą laisvės atėmimą ar laisvės atėmimą iki gyvos galvos, bylos aplinkybės yra aiškios, teismas konstatuoja, kad K. K. padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, ir proceso užbaigimui teismo baudžiamuoju įsakymu kaltinamasis neprieštaravo, sutiko su siūloma bausmės rūšimi ir jos dydžiu (b. l. 42-44, 46). Civilinis ieškinys byloje nepareikštas.

Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 1 ir 2 dalis, teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir sunkinančių aplinkybių, bei įvertina kiekvienos tokios aplinkybės reikšmę. Be to, BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Tai reiškia, kad, individualizuojant bausmę, ne mažiau svarbu tinkamai įvertinti tiek BK bendrosios dalies nuostatų suteikiamas galimybes teismui skiriant bausmę, tiek ir BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes (padaryto nusikaltimo pavojingumą, kaltės formą ir rūšį, nusikaltimo padarymo motyvus, tikslus ir stadiją, kaltininko asmenybę ir kt.).

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybių, numatytų BK 60 straipsnyje, nenumatyta.

Skirdamas bausmę teismas taip pat atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą – padarytas vienas tyčinis nesunkus nusikaltimas. Teismas atsižvelgia ir į byloje esančius duomenis, apibūdinančius K. K. – kaltinamasis anksčiau neteistas (b. l. 24), baustas administracine tvarka (b. l. 25-27), psichiatrinio ar narkologinio gydymo įskaitoje neįregistruotas (b. l. 31), nedirba (b. l. 28). Šių aplinkybių pagrindu teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą ir prokurorės siūlomą bausmės rūšį – viešuosius darbus, kuriuos kaltinamasis sutinka atlikti (b. l. 37).

Byla užbaigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis K. K. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, todėl taikomos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir kaltinamajam K. K. paskirta bausmė mažinama vienu trečdaliu.

Kaltinamajam K. K. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 40-41) paliekama galioti iki baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

K. K. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 236 straipsnio 1 dalyje ir skirti jam 6 (šešių) mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 30 (trisdešimt) valandų per mėnesį visuomenės labui.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir K. K. skirti galutinę 4 (keturių) mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 30 (trisdešimt) valandų per mėnesį

K. K. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios.

Įteikti kaltinamajam K. K. teismo baudžiamojo įsakymo nuorašą, išsiunčiant jį registruotu laišku.

Išaiškinti kaltinamajam K. K. apie paskirtos bausmės vykdymo ypatumus.

K. K. išaiškinti, kad:

Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Prienų rajono apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.

Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėja Agnė Vyliaudaitė