Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Asta Misiūnaitė-Bashir rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro ieškinį, pareikštą atsakovams J. J. ir E. M. dėl nuostolių atlyginimo regreso tvarka.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovams ieškinys su priedais ir teismo pranešimas įteikti CPK 123 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka. Per teismo nustatytą ir pranešime nurodytą 14 dienų terminą atsakovai atsiliepimo į ieškinį teismui nepateikė. Ieškovė prašė priimti sprendimą už akių, jei per teismo nustatytą terminą nebus pateiktas atsiliepimas į ieškinį. Esant šioms aplinkybėms, priimtinas sprendimas už akių, bylą nagrinėjant rašytinio proceso tvarka, neinformuojant šalių apie rašytinį procesą, kadangi CPK 142 straipsnyje nenumatyta, kad būtų informuojama apie sprendimo už akių priėmimą (CPK 142 straipsnio 4 dalis, 153 straipsnio 2 dalis, 285 straipsnis ir 286 straipsnis).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas.

Vadovaudamasis CPK 285 straipsnio 2 dalimi, teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad dėl atsakovo J. J., vairavusio transporto priemonę AUDI A3, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kaltės 2019 m. sausio 18 d. eismo įvykio metu buvo apgadinta trečiojo asmens vairuojama transporto priemonė VOLKSWAGEN GOLF, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Eismo įvykio metu transporto priemonė AUDI A3, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklausė atsakovui E. M. Ši transporto priemonė nebuvo drausta privalomuoju draudimu. Akcinė bendrovė „Lietuvos draudimas“, vykdydama 2002 m. kovo 29 d. paslaugų teikimo sutarties Nr. 1 nuostatas (1.1. punktas) bei veikdama ieškovo vardu, nustatė eismo įvykio metu padarytos žalos dydį ir atlygino atsakovo J. J. padarytą žalą, išmokėdama nukentėjusiam dėl turto sugadinimo asmeniui 3 032,47 Eur dydžio draudimo išmoką. Tuo tarpu ieškovas, vykdydamas minėtos sutarties 2.1.3. punkto nuostatas, akcinei bendrovei „Lietuvos draudimas“ kompensavo išmokėtą 3 032,47 Eur draudimo išmoką. Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras atsakovams siuntė pretenzijas, tačiau byloje nėra duomenų, kad atsakovai atlygino ieškovui nuostolius (CPK 185 straipsnis, 178 straipsnis).

Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau ? Įstatymas) 23 straipsnio 1 dalyje nustatyta ieškovo teisė reikalauti, kad atsakingas už žalos padarymą asmuo arba asmuo, neįvykdęs pareigos sudaryti draudimo sutartį, grąžintų dėl padarytos žalos išmokėtą sumą, jeigu išmoka buvo sumokėta pagal Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 1 punktą. Ši įstatymo nuostata suponuoja dviejų skolininkų solidariąją atsakomybę: asmens, atsakingo už eismo įvykį, bei Įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje nurodyto asmens, neįvykdžiusio pareigos apdrausti savo ir kitų asmenų civilinę atsakomybę valdant atitinkamą transporto priemonę. Tokią praktiką formuoja ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, nurodydamas, kad Įstatymo 23 straipsnio 1 dalimi suteikta ieškovui teisė reikalauti visos išmokos, sumokėtos tretiesiems asmenims už žalą, padarytą neapdrausta transporto priemone, tiek iš asmens, atsakingo už žalos padarymą, tiek iš asmens, neįvykdžiusio pareigos sudaryti transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-300/2010). Byloje nustatyta, kad transporto priemonė eismo įvykio metu priklausė atsakovui E. M., o ją vairavo atsakovas J. J.. Abu jie pažeidė įstatymo nuostatas: atsakovas E. M. neįvykdė jam kaip savininkui tenkančios pareigos apdrausti jam priklausančią transporto priemonę privalomuoju draudimu (Įstatymo 4 straipsnio 2 dalis), o atsakovas J. J. ėmėsi ją neapdraustą valdyti (Įstatymo 4 straipsnio 3 dalis). Todėl jie turi solidarią pareigą grąžinti ieškovo nukentėjusiajam asmeniui išmokėtą draudimo išmoką 3 032,47 Eur sumai (Įstatymo 23 straipsnio 1 dalis).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.210 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Kadangi atsakovai praleido terminą įvykdyti piniginę prievolę, ieškovui solidariai iš atsakovų priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos 3 032,47 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. spalio 28 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Teismas, vadovaudamasis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, iš atsakovų lygiomis dalimis ieškovei priteisia jos sumokėtą 68 Eur žyminį mokestį (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis), t. y. po 34 Eur bylinėjimosi išlaidas iš kiekvieno atsakovo. Šioje byloje valstybė patyrė 9,09 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu. Šias išlaidas paskirsčius lygiomis dalimis atsakovams, jos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ patvirtintos minimalios valstybei priteistinos 5 Eur bylinėjimosi išlaidų sumos, todėl jos iš atsakovų nepriteisiamos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsniu, 285–288 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį patenkinti visiškai.

Priteisti ieškovui Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui, juridinio asmens kodas 125709291, solidariai iš atsakovų J. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir E. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 3 032,47 Eur (trijų tūstančių trisdešimt dviejų eurų ir keturiasdešimt septynių euro centų) nuostolius, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (3 032,47 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. spalio 28 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei lygiomis dalimis 68 Eur (šešiasdešimt aštuonių eurų) bylinėjimosi išlaidas, t. y. po 34 Eur (trisdešimt keturis eurus) iš kiekvieno.

Išaiškinti, kad atsakovai negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau turi teisę per dvidešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos paduoti sprendimą už akių priėmusiam teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo turi atitikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 287 straipsnio reikalavimus.

Ieškovas turi teisę per dvidešimt dienų nuo sprendimo priėmimo paduoti apeliacinį skundą. Apeliacinis skundas paduodamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.