Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo teisėjas Valdas Petras Meidus, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Institucija) apeliacinį skundą dėl Utenos rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 21 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

Skundžiamu nutarimu Utenos rajono apylinkės teismas K. L. nutraukė administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau ? ATPK) 164 str. 3 d. nesant jos veikoje administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.

K. L. administracinio teisės pažeidimo protokolas buvo surašytas už tai, kad ji 2013 m. liepos 6 d. apie 19.40 val., dirbdama pardavėja UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančioje parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“, esančioje (duomenys neskelbtini), pardavė neblaiviam P. S. (nustatytas 0,63 promilės girtumas) vieną 0,5 l talpos skardinę alaus „(duomenys neskelbtini)“, 5 % alkoholio koncentracijos, tuo pažeisdama Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-05-20 nutarimu Nr. 618 patvirtintų „Mažmeninės prekybos alkoholiniais gėrimais prekybos ir viešojo maitinimo įmonėse“ taisyklių 9.3 p. reikalavimus.

Apeliacinis skundas netenkinamas.

Pagal ATPK 302¹¹ str. 1 d. apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą.

ATPK 164 str. 3 d. nustatyta, kad prekybos ir viešojo maitinimo įmonių darbuotojų padarytas kitų prekybos alkoholiniais gėrimais (įskaitant alų) taisyklių pažeidimas užtraukia baudą nuo 50 iki 100 litų su alkoholinių gėrimų (įskaitant alų) konfiskavimu ar be konfiskavimo. ATPK 164 str. 3 d. dispozicija yra blanketinė, t. y. nukreipianti į teisės aktus, reglamentuojančius prekybą alkoholiniais gėrimais prekybos ir viešojo maitinimo įmonėse. Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo 18 str. 4 d. 2 p. nustato, kad Lietuvos Respublikoje draudžiama parduoti alkoholinius gėrimus neblaiviems asmenims. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gegužės 20 d. nutarimu Nr. 618 patvirtintų Mažmeninės prekybos alkoholiniais gėrimais prekybos ir viešojo maitinimo įmonėse taisyklių 9.3 p. taip pat numatytas draudimas parduoti alkoholinius gėrimus neblaiviems asmenims.

Apygardos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog nagrinėjamu atveju byloje nėra patikimų duomenų, leidžiančių K. L. pripažinti kalta padarius ATPK 164 str. 3 d. numatytą administracinį teisės pažeidimą. Priimdamas skundžiamą nutarimą apylinkės teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, nutarime nuosekliai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, visapusiškai ir objektyviai išanalizavo bei įvertino teismo posėdyje ištirtus įrodymus ir padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas. Apeliaciniame skunde nėra jokių argumentų, kurių pagrindu reikėtų pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus vertinti kitaip ir naikinti ginčijamą nutarimą.

Požymiai, kad asmuo yra akivaizdžiai neblaivus, yra netinkamas jo elgesys, asmuo nekontroliuoja savo poelgių, pažeidinėja viešąją tvarką, dėl alkoholio poveikio sunkiai ir nerišliai kalba ir pan. Kaip matyti iš bylos medžiagos, K. L. nuosekliai tiek tyrimo, tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu nepripažino savo kaltės įvykio dieną pardavus alkoholinius gėrimus neblaiviam asmeniui, nors ir neneigė paties alkoholinių gėrimų P. S. pardavimo fakto. Ji tvirtino, kad įvykio metu parduodama P. S. vieną skardinę alaus nepastebėjo jokių šio asmens girtumo požymių (3, 26 b.l.). Aplinkybę, jog P. S. įvykio metu neatrodė neblaivus, patvirtino ir Utenos rajojo apylinkės teismo posėdyje apklaustos liudytojos L. Š. ir A. K.. Liudytoja L. Š. parodė, jog tą dieną P. S. pasirodė visiškai blaivus, o kai šis būna neblaivus, iškart tai matosi, kadangi P. S. turi sveikatos sutrikimų, susijusių su stuburu (26 b.l.). Liudytoja A. K. parodė, jog 2013-07-06 parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“ dirbo kartu su K. L., o į parduotuvę atėjęs P. S. iš išvaizdos atrodė blaivus (26 b.l.). Pats P. S. Utenos rajono apylinkės teismo posėdyje, apklausiamas kaip liudytojas, parodė, jog prieš ateidamas į parduotuvę paskutinį kartą buvo išgėręs apie 50 g, tačiau nesijautė nė kiek apsvaigęs, o taip pat turi nugaros išvaržą, dėl ko kartais jam pinasi kojos. Be to, P. S. nurodė ir tai, kad 2013-07-06 paaiškinimą pasirašė neskaitęs, tačiau jei būtų turėjęs akinius ir perskaitęs, šio paaiškinimo pasirašęs nebūtų (26 – 27 b.l.). Pažymėtina ir tai, kad įvykio metu P. S. buvo nustatytas labai nedidelis – tik 0,6 promilės, siekiantis girtumas (8 b.l.), kas tik nežymiai viršija įstatymo automobilių vairuotojams numatytą leistiną 0, 4 promilių ribą. Apeliacinio skundo argumentai apylinkės teismo išvadų dėl K. L. kaltės nebuvimo, su kuriomis visiškai sutinka ir skundą nagrinėjantis apeliacinės instancijos teismas, nepaneigia, juo labiau kad Institucija pateiktame apeliaciniame skunde iš esmės nenurodė jokių naujų argumentų, kurie patvirtintų P. S. akivaizdaus neblaivumo faktą įvykio metu.

Taigi, pirmiau išdėstytos aplinkybės, priešingai nei 2013-07-06 tarnybiniuose pranešimuose nurodė policijos pareigūnai bei Institucija pateiktame apeliaciniame skunde, neduoda pagrindo daryti neginčijamą išvadą, jog įvykio metu P. S. buvo akivaizdžiai neblaivus, bei nepatvirtina K. L. kaltės sąmoningai pardavus alkoholinius gėrimus neblaiviam asmeniui bei tokiais savo veiksmais padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 163 str. 4 d., dėl ko administracinio teisės pažeidimo bylos teisena jos atžvilgiu nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties nutraukta pagrįstai.

Skundą nagrinėjantis apygardos teismas taip pat pažymi ir tai, kad įvykio metu, priešingai nei nurodoma skundžiamame Utenos rajono apylinkės teismo nutarime, alkoholį pirko P. S., o ne P. S.. Tačiau šis klaidingas asmens pavardės nurodymas laikytinas rašymo apsirikimu, nedarančiu jokios įtakos priimto sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.

Atsižvelgiant į pirmiau išdėstytas aplinkybes, apygardos teismas daro išvadą, jog Institucijos apeliacinis skundas netenkinamas, o skundžiamas 2013 m. spalio 21 d. Utenos rajono apylinkės teismo nutarimas paliekamas galioti nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302 ¹⁰ str., 302 ¹² str. 1 d. 1 p., teismas,

NUTARĖ:

Palikti 2013 m. spalio 21 d. Utenos rajono apylinkės teismo nutarimą nepakeistą ir Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato apeliacinio skundo netenkinti.

Ši nutartis neskundžiama.