Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2015-11-09 · Administracinė byla Nr. eI-2532-243/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2015-11-09
Bylos Nr.
eI-2532-243/2015
Teisminio proceso Nr.
3-63-3-01719-2015-1
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Vida Stonkuvienė
Pareiškėjas
UAB “Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“
Atsakovas
I. S., V. S.
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eI-2532-243/2015Teisminio proceso Nr. 3-63-3-01719-2015-1Procesinio sprendimo kategorija 1.2.5; 1.8.2; 3.21 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOSADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. lapkričio 9 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėja Vida Stonkuvienė, dalyvaujant posėdžių sekretorei Vaidai Damašienei, rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjos UAB “Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“ prašymą atsakovams I. S. ir V. S. 139,02 dėl Eur vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėja UAB “Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“ prašymu prašo priteisti iš atsakovų I. S. ir V. S. solidariai 64,76 Eur dydžio nesumokėtą vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą už laikotarpį nuo 2010-07-01 iki 2012-03-06 ir po 37,13 Eur už laikotarpį nuo 2012-03-06 iki 2013-12-31 proporcingai atsakovų turimai nekilnojamojo turto daliai. Prašyme nurodo, jog jai pavesta rinkti, administruoti, išieškoti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą Plungės rajono savivaldybės teritorijoje. Nurodo, jog atsakovams nuosavybės teise priklauso butas, adresu (duomenys neskelbtini), Plungė, kuris 2012-03-06 Plungės rajono apylinkės teismo sprendimu Nr. 2-233-225/2012 atsakovams padalintas po ½ dalį. Prašymo reikalavimą grindžia tuo, jog atsakovai privalėjo mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, nes rinkliava yra atliekų turėtojo privaloma įmoka už atliekas, kurios tvarkomos savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje, ir ji nesiejama su konkrečios paslaugos suteikimu, o yra privaloma įmoka, reglamentuota viešosios teisės normomis. Pareiškėjos teigimu, vietinė rinkliava apskaičiuota pagal nuosavybės teise valdytą turto objektą ir pagrindinę tikslinę naudojimo paskirtį, vadovaujantis VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko duomenimis ir Plungės rajono savivaldybės tarybos 2013-06-27 sprendimu Nr. T1-168 patvirtintais Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymo nuostatais.

Atsakovai atsiliepimo teismui nepateikė, apie bylos nagrinėjimą pranešta teismo šaukimu, viešo paskelbimo specialiame tinklapyje būdu.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ginčo dalykas yra pareiškėjos UAB “Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“ prašymo priteisti iš atsakovų I. S. ir V. S. 139,02 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, teisėtumo ir pagrįstumo nustatymas.

Pagal Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 31 punktą, Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 25 straipsnį komunalinių atliekų tvarkymas, antrinių žaliavų surinkimas, perdirbimo organizavimas teisės aktais yra priskirtas savivaldybių funkcijoms. Konstitucijos 121 straipsnio 2 dalis nustato, jog savivaldybių tarybos turi teisę įstatymo numatytose ribose ir tvarka nustatyti vietines rinkliavas, savo biudžeto sąskaita savivaldybių tarybos gali nustatyti mokesčių bei rinkliavų lengvatas. Rinkliavų nustatymą, rinkimą ir kontrolę reglamentuoja Rinkliavų įstatymas, kurio 2 straipsnio 3 dalis vietinę rinkliavą apibrėžia kaip savivaldybės tarybos sprendimu nustatytą privalomą įmoką, galiojančią tos savivaldybės teritorijoje. Rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punktas nustato, kad savivaldybės taryba turi teisę savivaldybės teritorijoje nustatyti vietines rinkliavas tik už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą. Įstatymo 12 straipsnio 1-2 punktai numato, kad savivaldybės taryba savo sprendimu nustato vietinę rinkliavą ir tvirtina vietinės rinkliavos nuostatus.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, aiškinant vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo teisinį reglamentavimą, pažymėta, kad, skirtingai nuo Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje pateikiamos valstybinės rinkliavos, kuri apima privalomas įmokas už vietos savivaldos institucijų, įstaigų, tarnybų ar organizacijų teikiamas paslaugas, apibrėžimo, vietinės rinkliavos įstatymų leidėjas nesieja su atitinkamomis paslaugomis. Vietinės rinkliavos objektas iš esmės yra siejamas su atitinkamos teisės vietinės rinkliavos mokėtojui suteikimu, t. y. asmuo, norėdamas įgyti (naudotis) atitinkamą teisę, o ne gauti atitinkamas paslaugas, privalo sumokėti atitinkamą vietinę rinkliavą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010-03-29 nutartyje administracinėje byloje Nr. A525-471/2010 ir kitose bylose išaiškino, kad vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą vertintina kaip atliekų turėtojo privaloma įmoka už atliekas, kurios tvarkomos savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje. Tai savo ruožtu leidžia daryti išvadą, kad aptariama vietinė rinkliava ir jos dydis nėra siejama su konkrečios paslaugos suteikimu. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas minėtoje nutartyje akcentavo ir tai, jog vietinės rinkliavos privalomasis pobūdis (Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalis) ir paskirtis lemia, kad rinkliava nėra sutartinio pobūdžio mokėjimas, ir ji reglamentuojama viešosios, o ne privatinės teisės normomis. Todėl aptariamos vietinės rinkliavos objektas negali būti laikomas komunaline paslauga (šiukšlių išvežimu) Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.584 straipsnio 1 dalies požiūriu. Toks vietinės rinkliavos aiškinimas iš esmės atitinka ir formuojamą praktiką kitose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo bylose (2011-06-13 nutartis administracinėje byloje Nr. A442-2210/2011, 2011-04-14 nutartis administracinėje byloje Nr. A442-1035/2011, 2014-01-28 nutartis administracinėje byloje Nr. A556-334/2014 ir kt.).

Plungės rajono savivaldybės taryba 2010-07-29 sprendimu Nr. T1-160 patvirtino Plungės rajono savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo taisykles ir 2013-06-27 sprendimu Nr. T1-168 patvirtino Plungės rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymo nuostatus, kurių pagrindu pareiškėja apskaičiavo atsakovams rinkliavos dydį. Vietinės rinkliavos mokėtojo pasirinkimas atitinka Atliekų tvarkymo įstatymo 32 straipsnio 1 dalyje nurodytą atliekų tvarkymo srityje taikomą principą „teršėjas moka“.

Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenų nustatyta, kad butas, adresu (duomenys neskelbtini), Plungė, kurio pagrindinė paskirtis gyvenamoji, bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybės teise iki 2012-03-06 priklausė atsakovams. Plungės rajono apylinkės teismo 2012-03-06 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-233-225/2012 butas atsakovams padalintas po ½ dalį ir priklauso asmeninės nuosavybės teise. Atsakovai yra vietinės rinkliavos mokėtojai. Pareiškėjos nurodytas terminas, už kurį ji prašo priteisti iš atsakovų vietinės rinkliavos įsiskolinimą, pagrįstas. Iš pareiškėjos UAB Telšių regiono atliekų tvarkymo centras pateiktos pažymos matyti, jog nurodytų parametrų pagrindu yra apskaičiuotas vietinės rinkliavos dydis, taikant Plungės rajono savivaldybės tarybos nustatytus metinius vietinės rinkliavos dydžius. Įsiskolinimo suma sudaro iš viso 139,02 Eur, kuri nėra sumokėta, todėl priteistina.

Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu pareiškėjos prašymas tenkintinas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.38 straipsniu, ABTĮ 88 straipsnio 4 punktu, ir pareiškėjai iš atsakovų priteistina 64,76 Eur solidariai už laikotarpį nuo 2010-07-01 iki 2012-03-06, o už laikotarpį nuo 2012-03-06 iki 2013-12-31 priteistina po 37,13 Eur. Prašymas tenkintinas, priteisiant eurocentų tikslumu, nes tokia formuojama Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (LVAT administracinės bylos Nr. A-1498-4421/2015, A-1339-442/2015, Nr. A-1497-556/2015, Nr. A-1055-442/2015, Nr. A-360-575/2015, Nr. A-899-442/2015, Nr. A-1360-575/2015, Nr. A-1202-575/2015 ir kt.).

Pareiškėja taip pat prašo priteisti 36,30 Eur išlaidų atlyginimą už prašymo parengimą ir pateikimą teismui, po 18,15 Eur. Nurodo, kad prašoma priteisti suma neviršija Rekomendacijose nurodytų maksimalių dydžių, bet ir gerokai už juos mažesnė.

Proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti turėtas išlaidas (ABTĮ 44 straipsnio 1 dalis). Pareiškėjos prašymas dėl vietinės rinkliavos įsiskolinimo patenkintas, todėl ji turi teisę prašyti turėtų išlaidų atlyginimo. Administracinėse bylose atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. CPK 98 straipsnio 2 dalis nustato, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip numatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintos Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio. Iš bylos duomenų matyti, kad tarp pareiškėjos ir advokatų Songailos, Gumuliauskienės, Korsako ir Astrauskienės profesinės bendrijos SGKA 2015-05-22 sudaryta teisinių paslaugų sutartis Nr. TP/2015/05/16, mokėjimo nurodymu pagal PVM sąskaitą faktūrą (specifikacija) nagrinėjamoje byloje advokatų profesinei bendrijai sumokėta 36,30 Eur). Turėtų išlaidų dydis atitinka Rekomendacijose numatytą dydį. Pagal Rekomendacijų 2 punkto nuostatas, nustatant priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, rekomenduojama atsižvelgti į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje, būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta, turto ar pinigų sumų dydį (priteistinų ar ginčijamų), teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą, kitas svarbias aplinkybes. Visumos kriterijų buvimas leidžia teigti, kad administracinę bylą nagrinėjantis teismas kiekvienu konkrečiu atveju turi įvertinti šių kriterijų visumą ir spręsti, ar yra pagrindas iš bylą pralaimėjusios šalies priteisti bylinėjimosi išlaidas ir kokio dydžio išlaidos turėtų būti priteisiamos (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gegužės 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-215/2013). Sprendžiant, ar priteisti ir kokio dydžio atstovavimo išlaidas priteisti, būtina kompleksiškai įvertinti, ar atsižvelgiant į atitinkamo subjekto vidinius administravimo pajėgumus ir bylos pobūdį, advokato pasitelkimas buvo būtinas. Nustatant bylos pobūdį atsižvelgiama į byloje keliamo teisinio klausimo naujumą (ar teismų praktika atitinkamu klausimu yra suformuota), į bylos apimtį ir sudėtingumą, į pareiškėjo pozicijos formulavimą byloje, į skundo pagrindą ir dalyką, į tai, ar atsakovas yra atstovaujamas advokato, į tai, ar bylos baigtis gali turėti platesnį poveikį ne tik byloje susiklosčiusiems, bet ir susijusiems teisiniams santykiams, o taip pat ir viešajam interesui. Nė vienas iš šių kriterijų neturi lemiamos reikšmės sprendžiant atstovavimo išlaidų viešojo administravimo subjektui priteisimo klausimą, nes bylą nagrinėjantis teismas turi įvertinti šių kriterijų visumą.

Nors pareiškėjos prašoma priteisti 36,30 Eur suma neviršija Rekomendacijų 8.2 punkte numatyto maksimalaus dydžio, teismas, įvertinęs minėtus kriterijus, t.y tai, kad byla yra šabloninė, nesudėtinga, nereikalavo teisinių paslaugų kompleksiškumo, iškelta ir vedama per LITEKO viešųjų elektroninių paslaugų EPP posistemį, konstatuoja, jog pareiškėjos prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo tenkintinas dalinai ir atsakovų priteistina po 7 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimas. Teismas spręsdamas šį klausimą remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojama praktika administracinėje byloje Nr. AS-197-602/2015 ir administracinėje byloje Nr. AS602-583/2014, kuriose analogiškai buvo sprendžiami turėtų išlaidų atlyginimo prašymai.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ABTĮ 85-89 straipsniais,

nusprendė:

patenkinti pareiškėjos UAB “Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“ tvarkymo centras prašymą,

priteisti solidariai iš atsakovų I. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), solidariai 64,76 Eur (šešiasdešimt keturi eurai 76 eurocentai) pareiškėjai UAB “Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“ vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą laikotarpiu nuo 2010-07-01 iki 2012-03-06,

priteisti iš atsakovų I. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), po 37,13 Eur (trisdešimt septyni eurai 13 eurocentų) pareiškėjai UAB “Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“ vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą laikotarpiu nuo 2012-03-06 iki 2013-12-31,

priteisti iš atsakovų I. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir V.S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), po 7 Eur ( po septynis eurus) turėtų išlaidų atlyginimą,

kitoje dalyje prašymą dėl turėtų išlaidų atlyginimo netenkinti.

Sprendimas gali būti skundžiamas apeliacine tvarka per keturiolika dienų nuo paskelbimo dienos Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą Klaipėdos apygardos administraciniam teismui arba apeliacinės instancijos teismui.

Teisėja Vida Stonkuvienė