- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-09-29
- Bylos Nr.
- 2S-1111-275/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Danutė Kutrienė, Rasa Gudžiūnienė, Petras Jaržemskis
- Atsakovas
- Ž. S.
- Ieškovas
- J. A. S.
- Kategorijos
- 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Teisėja Birutė Plikynienė Procesinio sprendimo kategorija 78.2.1.; 110.1.;
122.4.
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
2010 m. rugsėjo 29 d.,
Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, kurią sudaro
kolegijos posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Ž. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2010 m. kovo 26 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovės J. A. S. ieškinį atsakovui Ž. S. dėl santuokos nutraukimo ir santuokos nutraukimo teisinių pasekmių dėl kito sutuoktinio kaltės ir atsakovo priešieškinį ieškovei.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I.Ginčo esmė
Ieškovė J. A. S. kreipėsi į teismą prašydama taikyti laikinąsias apsaugos priemones - priteisti iš atsakovo Ž. S. laikiną išlaikymą nepilnamečiui sūnui D. S., gim. 2005-01-25, mokant kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis po 500 Lt iki teismo sprendimo priėmimo dienos.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2010-03-26 nutartimi tenkino prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iš dalies. Priteisti iš atsakovo Ž. S. nuo 2010-03-26 iki teismo sprendimo priėmimo mokant po 400 Lt periodinėmis kasmėnesinėmis išmokomis laikinam D. S., gim. 2005-01 25, išlaikymui. Teismas konstatavo, kad Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2009-12-23 nutartimi sūnaus D. S. gyvenamoji vieta nustatyta su ieškove, sūnus nuolat gyvena su ja, atsakovas prie sūnaus išlaikymo geruoju neprisideda. Atsižvelgęs į tai, įvertinęs ieškovės nurodytus motyvus ir byloje esančius įrodymus, teismas laikė, kad yra pagrindas taikyti ieškovės prašomas laikinąsias apsaugos priemones - laikiną išlaikymą nepilnamečiui vaikui. Teismas motyvavo, kadangi bylos nagrinėjimas iš esmės nepradėtas, todėl neištirtos prašymui tenkinti svarbios aplinkybės: šalių materialinė padėtis, vaiko poreikiai ir kitos aplinkybės. Atsižvelgęs į tai, laikinam D. S. išlaikymui priteisė po 400 Lt, mokant kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo 2010-03-26 iki teismo sprendimo priėmimo dienos.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą teisiniai argumentai
Atsakovas Ž. S. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2010-03-26 nutartį ir ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti. Nurodo, kad ieškovė reikšdama prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovo atžvilgiu privalėjo pateikti įrodymus, jog atsakovas šiuo metu neišlaiko savo sūnaus. Įstatyme nėra įtvirtinta prezumpcija, jog jeigu vienas iš tėvų prašo laikinojo išlaikymo savo vaikui, tai preziumuojama, jog kitas iš tėvų nevykdo šios pareigos. Akivaizdu, jog ieškovė teikdama prašymo nepateikė jokių įrodymų patvirtinančių, jog atsakovas neteikia išlaikymo savo sūnui. Atsakovas patvirtina, jog išlaikymą savo sūnui teikia ir jis yra pakankamas, o priteisti laikinąjį išlaikymą nebuvo nei teisinio, nei faktinio pagrindo. CK 3.194 str. 1 d., 3.196 str. 1 d. nurodoma, jog išlaikymas priteisiamas, kai vienas iš tėvų nevykdo šios pareigos. Tas pats turėtų būti taikoma ir priteisiant laikinąjį išlaikymą. Todėl šiuo atveju, teismo pareiga buvo aiškintis, ar atsakovas vykdo (nevykdo) savo pareigą teikti išlaikymą, ar ne, kokio dydžio išlaikymą teikia ir t.t. Tą pareigą teismas privalėjo įgyvendinti CPK nustatyta tvarka pateikdamas atsakovui ieškovės prašymą bei pareikalaudamas iš atsakovo atsiliepimo arba paskirdamas teismo posėdį, t.y. CPK 148 str. 1 d. nustatyta tvarka pranešdamas atsakovui apie prašymo nagrinėjimą. Teismas laikinąsias apsaugos priemones taikė nepranešdamas atsakovui ir nesant grėsmės, jog toks pranešimas sutrukdys jų taikymui arba padarys neįmanomu, todėl iš esmės pažeidė CPK normas ir atsakovo interesus, atsakovo teisę būti išklausytam. Ieškovė teikdama tokį prašymą teismui piktnaudžiavo savo teise.
Atsiliepimas
Ieškovė J. A. S. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo palikti galioti nepakeistą Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2010-03-26 nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, o atsakovo atskirąjį skundą atmesti. Nurodo, kad atsakovas duomenų apie savo pajamas nepateikė nei su atsiliepimu į ieškinį, nei su atskiruoju skundu. Nuo bylos iškėlimo praėjo jau beveik metai ir šiai dienai nepasibaigęs netgi pasirengimas bylos nagrinėjimui. Akivaizdu, kad byla truks ilgai, teismo sprendimu sūnaus gyvenamoji vieta yra nustatyta su ieškove, sūnų išlaikyti, pamaitinti, aprengti, ugdyti ir auklėti reikia nuolat, išlaidos patiriamos nuolatos, todėl teismas pagrįstai pritaikė laikinąsias apsaugos priemones ir iš atsakovo priteisė periodines išmokas sūnaus išlaikymui. Teismas turėjo visus reikiamus duomenis sprendimui priimti. Šalys jau yra apsikeitusios po ne vieną procesinį dokumentą, todėl atsakovo nuomonė dėl sūnaus išlaikymo teismui buvo žinoma, o atsižvelgiant į vaiko poreikius bei interesus, būtinybę užtikrinti nuolatinį ir nepertraukiamą, pakankamą sūnaus išlaikymą, teismas pagrįstai pasinaudojo galimybe išnagrinėti prašymą įmanomai skubiausiu būdu ir nedelsiant priimti nutartį. Atsakovas išlaikymo sūnui geruoju neteikia nuo tada, kai sūnaus gyvenamoji vieta buvo nustatyta su ieškove. Aplinkybę, kad išlaikymą teikia, įrodyti gali tik pats atsakovas, tačiau su atskiruoju skundu atsakovas nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių jo teiginius, neva geruoju padeda išlaikyti sūnų. Akivaizdu, kad pirmosios instancijos teismo nutartis pagrįsta ir teisinga, kadangi atsakovas išlaikymo geruoju neteikia.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Atskirasis skundas atmestinas.
Vadovaujantis CPK 144 str. 1 d., teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. CPK 145 str. 1 d. 13 p. sakoma, kad laikinosios apsaugos priemonės, kurių nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas, gali būti taikomos ne tik tos, kurios numatytos CPK, tačiau ir tos, kurios numatytos kituose įstatymuose. Vienas iš tokių įstatymų yra CK 3.65 str., kuriame numatytas laikinųjų apsaugos priemonių institutas. Ši norma laikytina bendrąja ir taikytina visais atvejais, kai būtina apginti nepilnamečių vaikų interesus. CK 3.65 str. numato, kad teismas, atsižvelgdamas į sutuoktinių vaikų interesus, gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kol bus priimtas teismo sprendimas. Šių priemonių taikymo pagrindas – būtinybė apsaugoti turtinius ar asmeninius neturtinius vaiko interesus, t.y. tam tikros aplinkybės, įrodančios, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaiko teisės. Viena iš tokių apsaugos priemonių, numatytų CK 3.65 str. 2 d., kurią ir prašė taikyti ieškovė, yra priteisti iš vieno sutuoktinio laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams (CK 3.65 str. 2 d. 4 p.). Lietuvos Respublikos Seimas 1995-07-03 įstatymu Nr. I-983 ratifikavo 1989 m. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvenciją, kuri yra sudedamoji Lietuvos Respublikos teisinės sistemos dalis ir taikoma kartu su nacionaliniais įstatymais. Minėtos Konvencijos 3 str. 1 d. numato, kad imantis bet kokių vaiką liečiančių veiksmų, nesvarbu, ar tai darytų valstybinės ar privačios įstaigos, užsiimančios socialiniu aprūpinimu, teismai, administracijos ar įstatymų leidimo organai, svarbiausia - vaiko interesai.
Kolegijos vertinimu, teismo nustatytas laikino išlaikymo dydis atitinka vieną iš prioritetinių tikslų, kurių siekiama šeimos bylose dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo, t.y. užtikrinti vaiko teisių ir interesų apsaugą, jo teisę gauti išlaikymą iš abiejų tėvų nepertraukiamai ir tokio dydžio, jog būtų patenkinti bent minimalūs vaiko poreikiai (CK 3.3 str. 1 d., 3.198 str. 1 d.). Kolegija nurodo, jog atskirojo skundo argumentas, kad teismo nustatytas laikino išlaikymo dydis neproporcingas atsakovo turtinei padėčiai, yra nepagrįstas. Teismas netyrė ieškovo finansinių galimybių teikti tam tikro dydžio išlaikymą vaikui, nes taikant laikinąsias apsaugos priemones netiriamos aplinkybės, kurios turi reikšmę nagrinėjant ieškinyje pareikštus reikalavimus. Teismas laikinąsias apsaugos priemones taiko nenagrinėjęs byloje esančių įrodymų, nes įrodymų pateikimo procesas tik prasidėjęs, todėl tokios procedūros teismas atlikti net ir negalėtų. Priteistas laikinas išlaikymas 400 Lt kas mėnesį mokamų periodinių išmokų vaikui išlaikyti iš atsakovo nėra per didelis, taip pat jis yra pakankamas laikinai užtikrinti būtinas šalių nepilnamečio sūnaus, gyvenančio kartu su ieškove, sąlygas vystimuisi. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką, jog vaiko poreikiams patenkinti reikalingų išlaidų orientaciniu kriterijumi turėtų būti Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta minimali mėnesinė alga, kuri nuo šiuo metu sudaro 800 Lt. Todėl nėra pagrindo keisti teismo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės apimties. Pažymėtina, kad laikinosiomis apsaugos priemonėmis nustatomas ne pastovus vaikui teiktinas išlaikymas ateityje, o tik laikinas, t.y. iki bylos išnagrinėjimo iš esmės teismuose. Apeliantas atskirajame skunde nurodo, jog jis rūpinasi sūnumi ir teikia jam išlaikymą, tačiau, kadangi jis nepagrindė tokių savo argumentų, nėra pagrindo laikyti, kad teismo priteisto laikino išlaikymo dydis yra neteisingas.
Teisėjų kolegija iš dalies sutinka su atskirojo skundo argumentais, kad ieškovė teismui nepateikė jokių įrodymų, jog pranešimas atsakovui apie laikinųjų apsaugos priemonių taikymą galėtų kaip nors sąlygoti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo galimybę, jog yra reali grėsmė, kad toks pranešimas sutrukdys laikinųjų apsaugos priemonių taikymą arba padarys jų taikymą nebeįmanomu. Tačiau kolegija, atsižvelgusi į visas bylos aplinkybes, daro išvadą, kad laikinųjų apsaugos priemonių klausimas išspręstas teisingai, todėl apelianto nurodyti argumentai nesudaro pagrindo jas panaikini.
Kolegija, įvertinusi atskirojo skundo argumentus, byloje pateiktą medžiagą, konstatuoja, kad skundžiama nutartis yra teisėta ir pagrįsta, priimta laikantis procesinės teisės normų, todėl paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 p.).
Dėl atsakovo Ž. S. atskirojo skundo nagrinėjimo apeliacinės instancijos teismas turėjo 11,40 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 str. 1 d. 3 p.). Netenkinus atsakovo atskirojo skundo, nurodytos išlaidos priteistinos iš atsakovo į valstybės biudžetą (CPK 92 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 321, 325, 329, 331, 336, 337, 339 str. kolegija
nutaria:
Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2010 m. kovo 26 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovo Ž. S. (a.k. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini)) į valstybės biudžetą 11,40 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teisme, kurios sumokamos į AB Swedbank esančią Surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą 5660.