Kauno apylinkės teismo sprendimas

2019-10-30 · Civilinė byla Nr. e2YT-23400-1107/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-10-30
Bylos Nr.
e2YT-23400-1107/2019
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-14509-2019-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Asta Lukauskaitė
Pareiškėjas
J. Č.
Suinteresuotas asmuo
Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
Advokatai
Giedrė Martinėnaitė
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2YT-23400-1107/2019Teisminio proceso Nr. 2-69-3-14509-2019-1 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.1; 2.5.5; 3.2.6.1.; 3.4.5.2
(S)KAUNO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. spalio 30 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Asta Lukauskaitė,sekretoriaujant Ramunei Bulavaitei,dalyvaujant pareiškėjai J. Č., jos atstovei advokatei Giedrei Martinėnaitei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos J. Č. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo byloje Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėja pareiškimu teismo prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji priėmė palikimą po motinos A. D. mirties, faktiškai pradėjusi valdyti paveldimą turtą.

Pareiškime nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos motina A. D.. Po mamos mirties liko transporto priemonė VAZ 21063, v/n (duomenys neskelbtini), kuria pareiškėja važinėjo iki jos automatinio išregistravimo 2015 m. gegužės 14 d. Šiuo metu automobilis stovi pareiškėjos garaže. Palikimą priėmė, faktiškai pradėjusi paveldimą turtą valdyti. Į notarą dėl palikimo priėmimo nesikreipė, todėl yra priversta kreiptis į teismą dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo. Šį juridinę reikšmę turintį faktą reikia nustatyti tam, kad galėtų gauti paveldėjimo teisės liudijimą. Pareiškėja yra vienintelė A. D. įpėdinė.

Pareiškėja pareiškimą palaikė. Papildomai paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos tėtis, pareiškėja buvo vienintelis vaikas šeimoje ir tuo metu pagal pareiškėjos ir jos mamos A. D. susitarimą visą nekilnojamąjį turtą po tėčio mirties paveldėjo pareiškėja, mamai atsisakius palikimo. (duomenys neskelbtini) pareiškėjos mama mirė labai staiga, pareiškėja labai pergyveno, sunku buvo susitaikyti. Pareiškėja žinojo, jog ji visą tėvų nekilnojamąjį turtą jau yra paveldėjusi, todėl į notarą dėl palikimo priėmimo po mamos mirties nesikreipė. Tokiu būdu pareiškėja praleido terminą pateikti pareiškimą notarui dėl likusio kilnojamojo turto – automobilio VAZ 21063, v/n (duomenys neskelbtini) paveldėjimo. Šią transporto priemonę pareiškėjos mama buvo gavusi pagal paskyrą. Dar mamai buvus gyvai po tėčio mirties pradėjo naudotis minėta transporto priemone, kuomet sutuoktinio mašina buvo sugedusi. Mamai mirus pareiškėja nedelsiant pradėjo valdyti likusią transporto priemonę, nuolat naudojosi automobiliu kartu su savo sutuoktiniu iki kol įsigijo naujesnį automobilį. Šiuo metu automobilis stovi garaže. Pareiškėja yra vienintelė įpėdinė, daugiau niekas nepretendavo į A. D. palikimą.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiliepime (b. l. 17 – 18) nurodė, jog iki 2019 m. rugsėjo 18 d. suinteresuotas asmuo nėra gavęs pranešimo apie galimą A. D., mirusios 2003-03-30, palikimo perėjimą valstybei ir nėra pradėjęs palikimo perėjimo valstybei procedūrų. Atsižvelgiant į esamą situaciją prašo bylą nagrinėti teismo nuožiūra. Suinteresuoto asmens atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, prašė bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškimas tenkintinas visiškai.

Iš elektroninėje byloje pateiktų giminystės ryšį patvirtinančių dokumentų – gimimo liudijimo (b. l. 6), santuokos liudijimo (b. l. 7), mirties liudijimo (b. l. 5), Gyventojų registro pažymos apie asmens duomenis (b. l. 8), nustatyta, jog pareiškėja J. Č. yra A. D., mirusios (duomenys neskelbtini) ir J. D., mirusios (duomenys neskelbtini), dukra, kitų vaikų šeimoje nebuvo.

Valstybės įmonės Registrų centro Testamentų registro išrašas (b. l. 32) patvirtina, jog Testamentų registre nėra įregistruotų A. D. sudarytų testamentų, palikėjos palikimo priėmimo faktų, pareiškimų dėl palikimo priėmimo padavimo ne palikimo atsiradimo vietos notarui faktų, palikėjos palikimo atsisakymo faktų, pareiškimų dėl palikimo atsisakymo padavimo ne palikimo atsiradimo vietos notarui faktų. Iš notarės Z. K. 2019 m. vasario 27 d. pažymos dėl paveldėjimo bylos (b. l. 12) nustatyta, jog A. D. paveldėjimo byla nebuvo užvesta.

Byloje pateikti dokumentai – transporto priemonės registracijos liudijimas (b. l. 9), valstybės įmonės „Regitra“ Kauno filialo pažyma dėl registruotų transporto priemonių (b. l. 10 – 11), patvirtina, jog A. D. vardu buvo įregistruota transporto priemonė VAZ 21063, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kuri yra automatiškai išregistruota 2015 m. gegužės 14 d.

Teismo posėdžio metu apklausta liudytoja A. L. nurodė, jog žino, kad pareiškėja yra vienintelė paveldėtoja po mamos mirties. Ji dalyvavo pareiškėjos mamos laidotuvėse, žino, kad pareiškėja naudojosi automobiliu VAZ 21063, kuris jai liko po mamos mirties.

Juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti tik tada, kai yra tam tikrų aplinkybių visuma: 1) prašomas nustatyti faktas turi būti juridiškai reikšmingas, t. y. nuo šio fakto priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnio 1 dalis); 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (CPK 445 straipsnis), o tam, kad asmens asmeninės ar turtinės teisės atsirastų, pasikeistų ar pasibaigtų, reikalinga turėti ir pateikti atitinkamus faktus patvirtinančius dokumentus. Vienas iš juridinę reikšmę turinčių faktų yra palikimo priėmimas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Palikimo priėmimu įgyvendinami paveldėjimo teisiniai santykiai, kurių metu mirusio fizinio asmens turtinės teisės, pareigos ir kai kurios asmeninės neturtinės teisės pereina jo įpėdiniams.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, pareiškėjos pareiškime nurodytų aplinkybių, paaiškinimų teismo posėdžio metu, nustatyta, jog pareiškėja, kaip A. D. dukra, yra pirmos eilės įpėdinė pagal įstatymą po palikėjos (motinos) mirties (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Pagal CK 5.50 straipsnio nuostatas, kad įgytų palikimą, įpėdinis jį turi priimti, tai turi būti padaroma per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (CK 5.51 straipsnio 1 dalis). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Palikimo priėmimas savo esme yra vienašalis įpėdinio sudaromas sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią sukurti tam tikras teisines pasekmes – perimti palikėjo civilines teises ir pareigas. Įpėdinis savo valią išreiškia veiksmais, liudijančiais savo sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo.

Byloje esantys įrodymai, pareiškėjos ir liudytojos paaiškinimai patvirtina, kad pareiškėja iš karto po savo motinos mirties priėmė jos palikimą. Pareiškėja per palikimui priimti nustatytą terminą nesikreipė į notarų biurą dėl palikimo priėmimo, tačiau valdė palikėjos likusį turtą – automobilį, juo rūpinosi, naudojosi savo poreikiams, elgdamasis su turtu kaip šio turto savininkė, savo nuožiūra, t. y. palikimą priėmė pradėjusi faktiškai jį valdyti, ir šie veiksmai buvo atlikti per įstatyme nustatytą terminą – tris mėnesius nuo palikėjos mirties. Mirusiosios A. D. turto priėmimas, pradedant faktiškai jį valdyti ir juo rūpinantis kaip savu, atitiko įstatymo keliamus reikalavimus (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Tokiais savo veiksmais pareiškėja išreiškė valią įgyti visas teises į palikimą.

Byloje nesant kitokių įrodymų, teismui nėra pagrindo abejoti dėl prašomo nustatyti juridinę reikšmę turinčio fakto pagrįstumo. Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos neprieštarauja juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymui. Byloje nėra duomenų, kad po A. D. mirties palikimą priėmė ar pretenduotų priimti kiti asmenys – tokių aplinkybių nenurodė ir suinteresuotas asmuo. Įvertinęs byloje esančius įrodymus, pareiškėjos, suinteresuoto asmens procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes, teismo posėdyje dalyvavusių asmenų paaiškinimus, vadovaudamasis aukščiau nurodytomis teisės normomis, teismas sprendžia, kad pareiškėja po motinos mirties atsiradusį palikimą priėmė faktiškai pradėdama valdyti palikimą sudarantį turtą.

Pareiškėja kita tvarka negali gauti prašomą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą patvirtinančių dokumentų, prašymas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą yra įrodytas, todėl pareiškėjos pareiškimas tenkintinas.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu.

Valstybės išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, šioje byloje yra mažesnės už nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą – 3,00 Eur, todėl teismas šios sumos iš pareiškėjos nepriteisia (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymas Nr. 1R-298/1K-290 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263 straipsniu, 265 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 448 straipsniu, teismas

nusprendžia:

pareiškimą patenkinti visiškai.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja J. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priėmė motinos A. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą, faktiškai pradėjusi valdyti po mirties likusį turtą.

Juridinis faktas nustatytas paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo tikslu.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėja Asta Lukauskaitė