Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, turintis pagrindinį išsilavinimą, nedirbantis, vedęs, be nuolatinės gyvenamosios vietos, teistas:

1. 2004-10-29 Šiaulių rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 str. 2 d., laisvės atėmimu 1 metams. Pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 92 str. 1 d., 2 d., bausmės vykdymas atidėtas 1 metams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 82 str. paskirtos auklėjamojo poveikio priemonės apribojant elgesį 1 metams.

2. 2005-11-17 Šiaulių rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 str. 2 d., laisvės atėmimu 5 mėnesiams. Pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 str. 1 d., 2 d., paskirta bausmė subendrinta su 2004-10-29 Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas 1 metams 5 mėnesiams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 92 str. 1 d., 2 d., bausmės vykdymas atidėtas 1 metams 6 mėnesiams. Remiantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 82 str. paskirtos auklėjamojo poveikio priemonės 1 metams, įpareigojant tęsti mokslą, nekeisti gyvenamosios vietos ir būti namuose nuo 20 val. iki 7 val. uždraudžiant bendrauti su D. N..

3. 2007-06-06 Šiaulių miesto apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 286 str. laisvės atėmimu 1 metams 4 mėnesiams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 str. 1, 3 d. prie paskirtos bausmės pridėta 2005 m. lapkričio 17 d. Šiaulių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalis ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams, .kaltinamas nusikalstama veika, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 str. 1 d. padarymu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. B. 2010-01-11 d. apie 00 val. 30 min., (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tarpusavio konflikto su nukentėjusiuoju D. J. metu, suduodamas peiliu ne mažiau 11 smūgių nukentėjusiajam D. J. į veido sritį, krūtinę, pečius ir taip padarydamas durtines pjautines žaizdas nosies nugarėlėje, kairės akies apatiniame voke, kairiame skruoste, dešinės ausies kaušelyje, kairėje speninėje ataugoje, kairėje krūtinės ląstos pusėje, kairiame petyje, dešiniame petyje, kairiame žąste, dešinėje plaštakoje, pjautinę kairės rankos pirmo piršto žaizdą su piršto lenkiamosios sausgyslės sužalojimu bei suduodamas ne mažiau 7 smūgius rankomis nukentėjusiajam D. J. į galvos sritį ir taip padarydamas dešinės ausies išorinės landos plyšimą, dešinės ausies būgnelio plyšimą su kraujo susikaupimu būgnelio ertmėje, kraujosruvas minkštajame gomuryje, nosiaryklėje ir ryklėje, poodines kraujosruvas abiejų akių vokuose, tokiu būdu padarė D. J. nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamasis D. B.: teisme parodė, kad gyveno nakvynės namuose, .....2010-01-11 d. išgėrinėjo ir susipyko su D. J.. Tarp jo ir D. J. nuolat vykdavo konfliktai, o dėl ko jis įvyko šį kartą, jis nežino. Jis griebė peilį ir subadė D. J.. Kiek kartų jam dūrė, jis nežino. Subadęs jis išėjo iš kambario, bet jam nesmūgiavo. Dūręs D. J. išėjo į kitą kambarį pas E. N., kur numetė peilį. Galėjo būti, kad smūgiuodamas peiliu sutrenkė D. J.. Išgertuvių metu su jais buvo ir D. K., tačiau ne dėl jos įvyko konfliktas. Įvykio metu nebuvo labai girtas. Sutinku su civiliniu ieškiniu, nors neturi kaip jį atlyginti. Taip pat sutinka su ligonių kasų pareikštu civiliniu ieškiniu.

Nukentėjęs D. J. teisme parodė, kad atėjo pas D. K. į kambarį pažiūrėti televizijos, nusinešė porą butelių sidro. Jiems būnant atėjo D. B. su kitu kaimynu K. atsinešė degtinės. Keturiese išgėrinėjo, po kiek laiko išėjo į tualetą ir virtuvėje sutiko D. K., kuri pasakė, jog iš E. N. D. B. pavogė mobilųjį telefoną. Nuėjęs pas D. B. pasakė, kad jis atiduotų E. N. mobilųjį telefoną. jis jam atsakė, kad jis pabūtų, o jis atneš telefoną. Jis sėdėjo ant lovos, užsnūdo ir gulėdamas pajuto smūgius. Jis bandė gintis.. Prisimena tik tai, kad kai ji gulintį puolė D. B., jis nuo lovos buvo atsistojęs, bandė gintis – jis jam net nykštį perpjovė Daugiau nieko neprisimena, kadangi prarado sąmonę, neprisimena, ar jį badė, sąmonę atgavo vežant iš nakvynės namų. Nežino, ar kambaryje, kuriame išgėrinėjo buvo peilis, nes užkandos nepjaustė. Nežino, kiek laiko praėjo nuo D. B. išėjimo iki grįžimo su peiliu. Jam teko mokėti už vaistus, jų pirkimo čekius pateikia, reiškia bendrą 7000 litų civilinį ieškinį..

Liudytojas E. N. teisme parodė, kad 2010 sausio mėnesį jis pasiėmė išsimokėtinai iš salono mobilųjį telefoną. salone jam buvo pasakyta, kad parsinešus naują telefoną reikia pakrauti. Todėl parsinešęs padėjo krauti, o pats išėjo išsivirti arbatos. Už maždaug 10 min. grįžęs į kambarį neberado savo mobilaus telefono – buvo paliktas tik telefono įkroviklis. Kambaryje jie gyvena trise: jis, J. ir Ž., o D. B. gyvena kitame kambaryje. Kas pavogė jo telefoną, jis nežino, dėl to kvietė policiją. D. K. man buvo minėjusi, jog jo telefoną pavogė D. B.. Išeidamas pasidaryti arbatos kambario nerakino, kadangi tam kambaryje gyvena ne vienas. Tuo metu, kai buvo sužalotas D. J., jis miegojo. Prisimena, kad į kambarį įbėgo D. B. su peiliu rankoje. Kai D. B. įbėgo pas jį į kambarį, jis sakė, kad pasmeigė D. Kitą dieną peilį, kurį atsinešė D. B., rado po spinta, kurį nunešė į policiją.

Liudytoja D. K. teisme parodė, kad 2010 sausio 10 d. pas ją atėjo D. J. ir tai nepatiko D. B.. Visi, t. y. K., D. B. ir D. J., buvo pas ją ir gėrė sidrą, o vakare ėjo ruošti vakarienę ir nuėjo pas kaimynę pasiskolinti svogūno. Koridoriuje susitiko su D. J. ir jam pasakė, kad D. B. paėmė E. N. telefoną. D. J. pasakė D. B., kad šis atiduotų telefoną, o D. B. pažadėjo: tuoj atnešti tą telefoną. Taip pasakęs D. B. išėjo. Tuomet D. J. jai pasakė, jog pakviestų E. N. išsiaiškinti dėl iš jo paimto telefono. Ji išėjo pas E. N., o grįžtant iš jo išgirdo dusliai šaukiant: „D.“. Ji įėjo į kambarį ir pamatė D. B. stovintį su peiliu rankoje prieš D. J., kuris gulėjo lovoje,. jo veidas buvo kruvinas, visur buvo kraujo. D. B. pasakė, kad D. J. dar yra gyvas ir reikia jį „pribaigti“. Peilis nebuvo tas, su kuriuo buvo pjaustytas maistas. D. J. gulėjo kraujuose. Kaip viskas vyko, ji nematė, o išeidama D. J. paliko lovoje. E. J. neatėjo į kambarį kartu su ja – jis atėjo vėliau. Išgėrinėjant pokalbio apie telefoną nebuvo.

.

Motyvuojamoji dalis

Teismas daro išvada, kad kaltinamasis D. B. padarė jam inkriminuota nusikalstama veiką numatyta LR BK 138 str. 1 d ir ši teismo išvada grindžia baudžiamosios bylos duomenimis:

2010-01-11 apžiūros protokolu, kuriame aprašyta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini). Įvykio vietos apžiūros metu daiktų ar kitų objektų, turinčių reikšmės tyrimui, nesurasta ir nepaimta ( b.l. 10-17).

2010-03-30 įtariamojo D. B. parodymų patikrinimo vietoje protokolu, kuriame įtariamasis D. B. nurodė vietą ir įvykio aplinkybes, kur ir kaip įvykdė nusikalstamą veiką (b. l. 107-111)

2010-02-08 daiktų ir kitų objektų parodymo atpažinti protokolas, kuriame užfiksuota kaip nukentėjusysis D. J. atpažįsta panašiausią peilį, kuriuo buvo sužalotas 2010-01-11d., bet nėra įsitikinęs. ( b. l. 26-27).

Specialisto išvada Nr. G 157/10(04), kurioje nurodyta, kad nukentėjusiajam D. J. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl pjautinės kairės rankos pirmo piršto žaizdos su piršto lenkiamosios sausgyslės sužalojimu, dešinės ausies landos plyšimo, dešinės ausies būgnelio plyšimo su kraujo susikaupimu būgnelio ertmėje, daugybinių durtinių pjautinių nosies nugarėlės, kairės akies apatinio voko, kairio skuosto, dešinės ausies kaušelio, kairės speninės ataugos, kairės krūtinės ląstos pusės, kairio peties, dešinio peties, kairio žąsto, dešinės plaštakos žaizdų, kraujosruvų minkštajame gomuryje, nosiaryklėje ir ryklėje, jo sveikata buvo sutrikdyta daugiau nei 10 dienų ( b. l. 43-44)

2010-01-11 liudytojo E. N. parodymų patikrinimo vietoje protokolu, kuriame užfiksuota kaip liudytojas E. N. parodo kur ir kaip jis savo kambaryje adresu (duomenys neskelbtini)rado po spinta peilį (b. l. 60-63)

2010-01-11 daiktų, dokumentų pateikimo protokolas, kuriame užfiksuota kaip liudytojas E. N. pateikia peilį, rasta savo kambaryje po spinta ( b. l. 64).

2010-01-12 daiktų, dokumentų pateikimo protokolas, kuriame užfiksuota kaip VšĮ Šiaulių apskrities ligoninės sandėlininkė V. R. pateikia nukentėjusiajam D. J. priklausančius rūbus, kuriais buvo pristatytas po įvykio į ligoninę ( b. l. 68).

Specialisto išvada Nr. S 72/10 (01), kurioje nurodyta, kad ant peilio, nuoplovose nuo grindų, lovos paklodės yra D. J. kraujas su 99,9 proc. tikimybe. ( b. l. 74-75).

2010-03-22 apžiūros protokolas, kuriame užfiksuota nukentėjusiojo D. J. įvykio metu vilkėtų rūbų ir turėtų daiktų apžiūra. ( b. l. 76- 81).

Įvertinęs šiuos byloje surinktus ir patikrintus teisiamajame posėdyje įrodymus, teismas laiko, jog kaltinamojo D. B. kaltė įrodyta. Teismas remiasi nukentėjusiojo D. J. parodymais, kad jį sužalojo D. B., šiuos parodymus jis patvirtino parodymų patikrinimo vietoje D. B. (b.l.107-111), liudytojos D. K., E. N. parodymai,pastarojo prodymų patikrinimo vietoje protokolu(b.l.60-63). Ši liudytoja įvykio metu girdėjo D. B. žodžius, kad D. J. dar yra gyvas ir reikia jį pribaigti. Netikėti nukentėjusiojo D. J. parodymais nėra jokio pagrindo. Dėl nukentėjusiojo sužalojimo D. J. sveikata buvo sutrikdyta ilgiau kaip 10 dienų, sužalojimas padarytas tyčiniais veiksmais, todėl kaltinamojo D. B. veika atitinka nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d., požymius.

Kaltinamojo D. B. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis visiškai prisipažino ir gailisi įvykdęs nusikaltimą; atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (b.l.145).

Teismas skirdamas bausmę atsižvelgia į Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnyje nurodytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; į tai, kaltinamasis D. B. teistas (b. l.148-149),padarė nesunkų nusikaltimą, administracine tvarka baustas (b. l. 181-183), psichiatrijos ligoninėse nesigydė (b. l. 173, 175, 177), savo vardu įregistruoto nekilnojamo turto neturi (b. l. 179), charakterizuojamas neigiamai (b. l. 181). Nusikaltimų recidyvas yra tada, kai asmuo, jau teistas už tyčinio nusikaltimo padarymą, jeigu teistumas už jį neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Toks asmuo yra recidyvistas. (BK 27 str. 1d) Recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą teismas paprastai skiria laisvės atėmimo bausmę.(BK56 str.1d), esant šioms aplinkybėms skirtina su laisvės atėmimu susijusi bausmė žemiau sankcijoje numatyto bausmės vidurkio esant šioms aplinkybėms jam skirtina su laisvės atėmimu susijusi bausmė artima sankcijoje numatytam bausmės vidurkiui.

Neteisėtais veiksmais gali būti pakenkta neturtiniams asmens interesams. Tokius interesus taip pat saugo ir gina teisė (CK 1 straipsnio 1 dalis). Civilinio kodekso 6.250 straipsnis apibrėžia neturtinę žalą: neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, įvertinta pinigais. Žala padaroma vertybėms, kurios neturi piniginės išraiškos, tačiau civilinė teisė jas gina turtiniais būdais. Neturtinė žala įvertinama ir atlyginama pinigais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis).

Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma, įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą.

Byloje, nagrinėjimo metu D. J. patvirtino, kad reiškia bendrą 7000 litų civilinį ieškinį, todėl teismas laiko, kad pildant procesinius dokumentus ikiteisminio tyrimo metu padaryta klaida(b.l.28), kur nurodytas 700 litų civilinis ieškinys. 200 litų už sugadintus rūbus ir išlaidos vaistams. Teismo nuomone civilinis ieškinys turtinei žalai atlyginti pilnai tenkintinas. Nukentėjusiajam D. J. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, jis gydėsi, gydymosi metu patyrė fizines ir dvasines kančias. nurodė, kad dėl panaudoto fizinio smurto, iškęsto fizinio ir dvasinio skausmo, po sužalojimo liko pasekmės susilpnėjo klausa, pastoviai skauda galvą. Teismas mano, kad nukentėjusiajam dėl sužalojimų sveikata buvo sutrikdyta santykinai neilgą laiko tarpą, o jis patyrė tik neženklų galimybių bendrauti sumažėjimą. Jokių kitų aplinkybių, dėl kurių reikėtų pilnai tenkinti priteistos neturtinės žalos dydį, byloje nenustatyta, esant šioms aplinkybėms teismas mano, kad civilinis ieškinys neturtinei žalai atlyginti mažintinas iki 3000litų.

Pareikštas Valstybinės ligonių kasos prie LR SAM 6849,49 Lt. civilinis ieškinys dėl nukentėjusiojo D. J. gydymo išlaidų atlyginimo įrodytas ir tenkintinas Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-299, 301-303 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

D. B. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 str. 1 d. ir nuteisti laisvės atėmimu vieneriems metams ir dviems mėnesiams . Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos. Į bausmės laiką įskaityti sulaikyme ir kardomajame kalinime prabūtą laiką nuo 2010-01-11 iki 2010-07-07 dienos. Bausmę atlikti pataisos namuose. Kardomąją priemonę suėmimą iki įsiteisės nuosprendis palikti nepakeista.

Iš D. B. priteisti nukentėjusiajam D. J. 200 litų turtinės žalos ir 3000 litų neturtinei žalai atlyginti.

Kraujo mėginius, balto metalo peilį, nukentėjusiojo D. J. rūbus nuosprendžiui įsiteisėjus –sunaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų, gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per nuosprendį priėmusį teismą.