Kauno apylinkės teismo sprendimas

2014-03-03 · Civilinė byla Nr. 2-1048-924/2014

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2014-03-03
Bylos Nr.
2-1048-924/2014
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-11877-2013-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Edvardas Paliokas
Ieškovas
R. P.
Atsakovas
D. G., L. G.
Advokatai
Simona Slavickaitė
Civilinė byla Nr. 2-1048-924/2014Teisminio proceso Nr. 2-69-3-11877-2013-0Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 76.5; 116.1.
KAUNO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m.kovo 3 d.Kaunas

Kauno apylinkės teismo teisėjas Edvardas Paliokas, sekretoriaujant Renatai Paliokaitei, dalyvaujant ieškovui R. P., jo atstovui advokatui Jaroslav Los, atsakovei D. G., atsakovių atstovei advokatei Simonai Slavickaitei, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo R. P. ieškinį atsakovėms D. G. ir L. G., dėl tėvystės nuginčijimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas prašo pripažinti, kad jis nėra L. G., gim. 1986-06-01, tėvas.

Ieškovas R. P. paaiškino, kad santuoką su atsakove D. G. nutraukė 2004-01-12. Jiems gyvenant santuokoje, gimė dukra L. P., ir visą laiką tikėjo, kad L. yra jo biologinė dukra. Su dukra visiškai nebendrauja jau apie 13 metų, L. net pasikeitė savo pavardę iš P. į G.. Apie 2013 m. vasario-kovo mėnesį D. G. jam telefonu pasakė, kad L. nėra jo dukra, o tų pačių metų gegužės-birželio mėnesį iš gero pažįstamo, J. O., sužinojo, kad buvusi sutuoktinė skelbia, jog jis nėra biologinis L. tėvas, ir kad L. bendrauja su tikruoju savo biologiniu tėvu. Paaiškėjus šioms aplinkybėms kreipėsi į teismą dėl tėvystės nuginčijimo, nes nenori, kad L. G. po jo mirties liktų paveldėtoja. Ieškovo teigimu, šalims gyvenant santuokoje santykiai jų buvo geri, jokių duomenų, kad sutuoktinė jam būtų buvusi neištikima, neturi. Šeimoje gyveno iki vaikui suėjo 15 metų, visą ši laiką vaiku rūpinosi, tačiau po to su vaiku bendravimas nutrūko, iki jo pilnametystės teikė tik išlaikymą, šiuo metu su dukra visiškai nebendrauja.

Atsakovė D. G. su ieškovo ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti, taikyti ieškinio senatį. Atsakovė paaiškino, kad ji yra įsitikinusi, kad ieškovas R. P. yra jų dukros L. G. biologinis tėvas ir niekada ieškovui ar kitiems asmenims nėra sakiusi kitaip. Tačiau nei ji, nei jos dukra nelaiko R. P. tėvu socialine prasme. Ieškovas visą laiką grąsino tiek jai, tiek jų dukrai, kad neduos ramybės, įžeidinėjo jas. Nors santuokoje kartu gyveno iki 1999 m., tačiau tarp jų bendro gyvenimo nebuvo jau ilgą laiką. J. O., kuris, ieškovo teigimu, jam pasakė apie tai, kad L. nėra jo biologinė dukra, net nepažįsta. Ieškovas nuolat jai reikšdavo abejones dėl tėvystės, išlaikymo gera valia vaikui neteikė ir jis buvo išieškomas tik priverstine tvarka. Dukra žino, kad jos biologinis tėvas yra ieškovas R. P. ir kategoriškai atsisako, kad būtų atlikta DNR ekspertizė.

Atsakovė L. G. į teismo posėdį neatvyko, jai apie teismo posėdį pranešta tinkamai. Pažymėtina tai, kad ieškovas R. P. L. G. ieškinyje buvo nurodęs trečiuoju asmeniu, tačiau teismui pasiūlius pakeisti jos procesinę padėtį, tiek ieškovas, tiek atsakovė, jų atstovė su tuo sutiko, todėl 2014-02-11 teismo nutartimi pakeista jos procesinė padėtis, laikant ją nagrinėjamoje byloje atsakove. Atsakovė L. G. atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu nesutinka bei prašo jį atmesti, taikyti ieškinio senatį. Atsakovė savo nesutikimą grindžia tuo, kad jai mama patvirtino, jog ieškovas yra jos biologinis tėvas ir abejoti mamos nuodyta aplinkybe ji neturi jokio pagrindo. Ji jokio kito galimo biologinio tėvo, išskyrus ieškovą, nepažįsta. Ji jokių ryšių su tėvu nepalaiko ir su juo bendrauti nenori, nes nei vaikystėje, nei paauglystėje, nei kada nors vėliau ja, kaip dukterimi, nesirūpino, nesidomėjo jos auklėjimu ir veikla, o gyvendama šeimoje su tėvu, nuolat kęsdavo jo įžeidinėjimus ir žeminimus. Jos manymu, jai atsisakant tėvo pavardės, galimai įžeidė ieškovą, dėk ko kerštaudamas ir siekdamas eilinį kartą panervinti mamą, o taip pat ir dukterį, ieškovas nepagrįstai kreipėsi į teismą dėl tėvystės nuginčijimo. Dėl ieškovo netinkamo elgesio ji visada ieškovą laikė blogu tėvu, nepripažino ieškovo kaip tėvo socialine prasme, tačiau niekada neteigė ieškovą nesant jos biologiniu tėvu. Ieškovui dar gyvenant šeimoje, jis ne vieną kartą teigė, kad ji (L.) nėra jo dukra. 2003 m., ginčo šalims jau negyvenant kartu, ieškovas jai telefonu priekaištavo dėl to, kad ji esanti ne jo dukra, prašė atlikti tyrimus. Kadangi ieškovas abejones ir priekaištus dėl buvimo/nebuvimo tėvu reiškė prieš keliolika metų, todėl tik šiuo metu ieškovas kreipdamasis į teismą dėl tėvystės nuginčijimo praleido įstatyme nustatytą vienerių metų ieškinio senaties terminą.

Atsiliepimas

Atsakovių atstovė advokatė Simona Slavickaitė teismo posėdžio metu nurodė, kad palaiko atsiliepimuose į ieškinį išdėstytą atsakovių poziciją. Papildomai nurodė, kad ieškovas nepateikė jokių jo nurodytas aplinkybes patvirtinančių įrodymų. Ieškovas savo ieškinį grindžia tik savo paaiškinimais, kurie nėra nuoseklūs. Atsakovės neigia ieškovo teiginius apie tai, kad yra sakę, jog ieškovas nėra L. biologinis tėvas, o liudytojo, kuris patvirtintų ieškovo nurodytas aplinkybes, nėra. Nors ieškovas nurodo, kad apie tai, jog jis nėra L. G. biologinis tėvas sužinojo 2013 m. vasario-gegužės mėnesį, tačiau atsakovės pasikviesti liudytojai patvirtino, kad tokios abejonės ieškovui jau buvo kilusios daug anksčiau.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Nustatyta, kad ieškovas R. P. ir atsakovė D. G. santuoką nutraukė 2004-01-12 (akto įrašas Nr. 84) (13 b.l.). Gyvenant santuokoje, t.y. 1986-06-01, šalims gimė dukra L. G. (buvusi pavardė P.), a.k. (duomenys neskelbtini) (b.l. 34-36).

Ieškovas R. P. 2013-07-23 kreipėsi į teismą, prašydamas pripažinti, kad jis nėra L. G., gim. 1986-06-01, biologinis tėvas, savo prašymą motyvuodamas tuo, kad su dukra jis jau apie 15 metų visiškai nebendrauja, o 2013 m. vasario-kovo mėnesį iš pačios atsakovės D. G., po to tų pačių metų gegužės-birželio mėnesį iš kito pažįstamo asmens (kaip nurodo ieškovas - iš J. O.) sužinojo, kad jis nėra L. G. biologinis tėvas.

Atsakovės D. G. ir L. G. su pareikštu ieškiniu nesutinka bei prašo jį atmesti, taikyti ieškinio senatį, teigdamos, kad jos yra įsitikinusios, jog ieškovas R. P. yra biologinis tėvas, tik jo tėvu nelaiko socialine prasme.

Iš bylos duomenų matyti, kad atsakovė L. G., kuriai šiuo metu yra beveik 28 metai, ieškovą R. P. laiko savo biologiniu tėvu bei kito tėvo nepažįsta. Ieškovas, ginčydamas tėvystę, taip pat nenurodė, kas galėtų būti atsakovės L. G. biologiniu tėvu, išreikšdamas tik abejones dėl savo tėvystės.

Vienas iš principų, kuriais grindžiamas šeimos teisinių santykių reglamentavimas, yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas (CK 3.3 str. 1 d.). Šis principas, be kita ko, reiškia, kad kai sprendžiami visi su vaikais susiję šeimos klausimai, tiek tėvai, tiek teismas, tiek kiti asmenys privalo pirmiausia atsižvelgti į vaiko interesus ir jais vadovautis. Dėl to, sprendžiant bet kurį su vaiku susijusį teisinį konfliktą, turi būti siekiama išsiaiškinti, koks ginčo sprendimo variantas labiausiai atitinka vaiko interesus bei poreikius. Todėl šiuo atveju svarbu, kad galimas tėvystės nuginčijimas nepažeistų vaiko interesų. Nuginčijimo instituto paskirtis - ne tik biologinės tiesos konstatavimas, bet ir siekimas, kad vaikas neliktų be tėvo, t.y. tėvystės nuginčijimas turėtų būti taikomas, siekiant nustatyti tikrąją vaiko kilmę (CK 3.146 str. 2 d.).

Šiuo atveju svarbūs yra ne tik ieškovo teiginiai, kad, jo nuomone, jis nėra biologinis L. G. tėvas, tačiau ir vaiko požiūris į šiuos santykius, jų reikšmę, perspektyvas. Nagrinėjamu atveju teismas nustatė, kad ieškovas ir atsakovės kartu gyveno iki 1999 metų, ieškovas išlaikymą vaikui teikė iki jo pilnametystės, t.y. jis ją laikė savo dukra. Šiuo metu L. G., kurios atžvilgiu ieškovas ginčija tėvystę, yra beveik dvidešimt aštuoneri metai, tiek L. G., tiek jos motina D. G. yra įsitikinusios, kad ieškovas yra jos biologinis tėvas. Pagrindas tėvystei nuginčyti yra moksliniai įrodymai (ekspertizės dėl giminystės ryšio nustatymo). Nesant tokių įrodymų byloje, naudojamos ir kitos CPK numatytos priemonės (CK 3.148 str.), tačiau ieškovas jokių įrodymų, patvirtinančių jo nurodomas aplinkybes į bylą nepateikė (CPK 178 str.). Pažymėtina ir tai, kad ieškovas prašė byloje skirti DNR ekspertizę tėvystei nuginčyti, tačiau atsakovėms nesutinkant su pareikštu prašymu, t.y. joms nepageidaujant po beveik dvidešimt aštuonerių metų tokiu būdu byloje aiškintis biologinės tėvystės, teismas ieškovo prašymą atmetė.

Atsižvelgiant į būtinybę apsaugoti vaiko interesus ir užtikrinti jo statuso apibrėžtumą, įstatyme nustatyta trumpa ieškinio dėl tėvystės nuginčijimo senatis – pagal CK 3.152 straipsnį kreiptis į teismą dėl tėvystės nuginčijimo galima per vienerius metus. Šis terminas pradedamas skaičiuoti nuo tos dienos, kai besikreipiantis į teismą asmuo sužinojo apie ginčijamus duomenis, įrašytus vaiko gimimo įraše, t.y. nuo sužinojimo apie įrašą dienos, arba paaiškėjo aplinkybių, duodančių pagrindą teigti, kad duomenys neatitinka tikrovės.

Tarp šalių kilo ginčas dėl to, kada ieškovui paaiškėjo aplinkybės, duodančios pagrindą teigti, kad jis nėra atsakovės L. G. biologinis tėvas. Ieškovas teigia, kad tokios aplinkybės jam paaiškėjo 2013 m. vasario-kovo mėnesį po pokalbio telefonu su vaiko motina, atsakove D. G., vėliau (tų pačių metų gegužės-birželio mėnesį) iš kito asmens (J. O.) išgirdo apie tai, kad D. G. jam yra sakiusi, kad ieškovas nėra biologinis L. tėvas. Tačiau ieškovas jokių įrodymų šioms aplinkybėms pagrįsti nepateikė, tokių aplinkybių nepatvirtino ir jo pasikviestas liudytojas V. R.. Atsakovė D. G. bylos nagrinėjimo metu neigė ieškovo nurodytas aplinkybes, teigdama, kad ji ieškovui niekada nėra sakiusi apie tai, kad jis nėra L. biologinis tėvas bei nurodė, kad ieškovas abejones dėl dukters tėvystės pradėjo reikšti prieš daugelį metų. Bylos nagrinėjimo metu šias ieškovės aplinkybes patvirtino ir liudytojos G. D. P. ir O. S.. Liudytoja G. D. P. nurodė, kad ieškovas reiškė abejones dėl savo tėvystės jau apie 1999-2000 metus, o liudytoja O. S. teigia, girdėjusi ieškovą prieš trejus metus sakantį, kad L. G. nėra jo dukra. Be to, atsakovių atstovė į bylą iš Kauno miesto Žaliakalnio PK pateikė 2003-04-24 pažymą dėl konfliktų su ieškovu R. P., kurioje užfiksuoti atsakovės L. G. (buvusi pavardė P.) paaiškinimai, t.y., kad „2003-03-25 vėl paskambino tėtis ir pradėjo priekaištauti, kad ji esą ne jo duktė ir prašė atlikti tyrimus.“ (b.l. 21). Taigi, nors ieškovas daugiau kaip prieš vienerius metus abejojo dėl savo tėvystės, tačiau į bylą jokių įrodymų apie tai, kad jam aplinkybės, duodančios pagrindą teigti, kad jis nėra atsakovės L. G. biologinis tėvas, paaiškėjo tik praėjusiais metais, t.y. 2013 m., nepateikė. Esant nurodytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad ieškovas praleido vienerių metų ieškinio senaties terminą tėvystei nuginčyti (CPK 3.152 str. 1 d.). Ieškovas prašymo atnaujinti ieškinio senaties terminą neprašė bei nenurodė jokių aplinkybių, kurioms esant būtų galimą spręsti dėl ieškinio senaties termino tėvystei nuginčyti atnaujinimo.

Esant nustatytoms teismo nurodytoms aplinkybėms bei surinktiems įrodymas, ieškovo reikalavimui dėl tėvystės nuginčijimo taikytinas ieškinio senaties terminas (CK 1.124 str., 1.126 str., 3.152 str. 1 d.), be to, kaip jau buvo minėta, byloje nėra jokių įrodymų apie tai, kad ieškovas negali būti vaiko tėvas (CPK 3.150 str. 1 d., CPK 178 str.), todėl ieškovo ieškinys atmestinas.

Atsakovė D. G. atsiliepime į ieškinį prašo už procesinį piktnaudžiavimą skirti ieškovui 10000 Lt baudą, iš kurių 5000 Lt paskirti atsakovės D. G. naudai. Šis atsakovės prašymas netenkintinas. Pagal CPK 95 str. 1 d. nuostatas, dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pateikė nepagrįstą procesinį dokumentą arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ar išsprendimą, gali būti pripažįstamas piktnaudžiaujančiu savo procesinėmis teisėmis. Teismų praktikoje pripažįstama, kad įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos A. T. 2012-07-09 nutartis civilinėje byloje 3K-3-346/2012). Nagrinėjamu atveju tyčinis nesąžiningas ieškovo elgesys nenustatytas. Teisė į teisminę gynybą yra asmens konstitucinė teisė (Konstitucijos 30 str. 1 d.), o šis konstitucinis principas yra detalizuotas CPK 5 straipsnio 1 dalyje, kurioje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas.

Atmetus ieškinį, iš ieškovo atsakovei D. G. priteistinos jos turėtos išlaidos advokato pagalbai apmokėti – 1500 Lt (b.l. 46-48) (CPK 79 str., 93 str., 98 str.), ir valstybei 11,40 Lt (viso 22,80 Lt x 50 proc. teikta antrinė teisinė pagalba) išlaidų, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 93 str., 96 str., Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 20 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259 str., 263 str., 265 str., 268 str., 270 str., 399 str., teismas

nusprendžia:

Ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo R. P., a.k. (duomenys neskelbtini) atsakovei D. G., a.k. (duomenys neskelbtini) 1500 Lt (vieną tūkstantį penkis šimtus litų) jos turėtų bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Priteisti iš ieškovo R. P., a.k. (duomenys neskelbtini) 11,40 Lt (vienuolika litų 40 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybei. Ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

Teisėjas Edvardas Paliokas