- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-09-23
- Bylos Nr.
- 2A-1244-413/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-62-3-02262-2017-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Gintautas Koriaginas, Algimantas Kukalis, Edvardas Paliokas
- Atsakovas
- Lietuvos
- Ieškovas
- E. S.
- Trečiasis asmuo
- Šilutės dziudo klubas „Kumikata“, Kūno kultūros
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintauto Koriagino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Algimanto Kukalio ir Edvardo Palioko,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės Lietuvos dziudo federacijos apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. kovo 26 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-884-800/2019 pagal ieškovo E. S. ieškinį atsakovei Lietuvos dziudo federacijai, tretieji asmenys Šilutės dziudo klubas „Kumikata“, Kūno kultūros ir sporto departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės dėl sprendimo panaikinimo ir neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Lietuvos dziudo federacijos vykdomojo komiteto (toliau – LDF VK) 2017 m. spalio 9 d. sprendimu (2017 m. spalio 10 d. protokolu Nr. 4) už elgesį, žeminantį dziudo sportininko vardą, ieškovui E. S., gim. (duomenys neskelbtini), skirta nuobauda – pašalinimas iš LR dziudo rinktinės narių ir uždrausta vienerius metus, skaičiuojant nuo sprendimo priėmimo dienos, dalyvauti visose Lietuvos dziudo federacijos (toliau – LDF) organizuojamose ir vykdomose varžybose, stovyklose bei atstovauti Lietuvą tarptautinėse varžybose (1 t., b. l. 9-10).
Šalies argumentai
2. Ieškovas, atstovaujamas įstatyminio atstovo (tėvo), 2017 m. spalio 27 d. kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti LDF 2017 m. spalio 9 d. sprendimą ir priteisti iš atsakovės 1000 Eur neturtinės žalos atlyginimą bei bylinėjimosi išlaidas.
3. Ieškovas nurodė, kad apie 2017 m. spalio 9 d. LDF VK posėdį nei jam (jo įstatyminiam atstovui), nei Šilutės klubui „Kumikata“ (toliau – Klubas), kurio nariu yra ieškovas, atsakovė nepranešė, tokiu būdu atimdama iš ieškovo teisę dalyvauti ginčijamo klausimo svarstyme, žinoti, kuo jis yra kaltinamas ir kokiais veiksmais pasireiškė jo netinkamas elgesys, teikti šiuo klausimu paaiškinimus. Ginčijamas sprendimas priimtas neturinčio tam tinkamų įgaliojimų asmens – LDF Trenerių tarybos – pasiūlymu. Dėl neteisėto atsakovės sprendimo ieškovas neteko teisės dalyvauti svarbiausiose varžybose – 2017 m. spalio 13 d. Lietuvos Respublikos atvirajame čempionate, kuriam jis ruošėsi visus metus, dalyvavo įvairiose stovyklose, vylėsi tapti Lietuvos dziudo čempionu, tačiau šios viltys žlugo. Dėl to ji patyrė didžiulius dvasinius išgyvenimus, nusivylimą, prarado galimybę dalyvauti kitose varžybose. LDF VK sprendimas pažemino jo kaip sportininko vardą, yra viešai paskelbtas LDF internetiniame tinklapyje, dėl ko ieškovas nepelnytai jaučia gėdos jausmą. Dėl minėtų priežasčių jis patyrė neturtinę žalą, kurią vertina 1000 Eur.
4. Atsakovė su ieškiniu nesutiko, nurodė, kad ginčijamas LDF VK sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, kadangi ieškovas 2017 m. liepos mėn. savo netinkamu elgesiu Olimpinio jaunimo festivalio Vengrijoje metu (laisvu nuo varžybų metu pasišalino iš Olimpinio kaimelio, kas griežtai draudžiama, grįžo į kaimelį galimai neblaivus, elgėsi agresyviai, grasino savo treneriams R. S. ir V. R.) pažeidė etikos bei geros moralės principus, dėl ko jam, vadovaujantis LDF Įstatų 19, 20, 47.16 punktais, buvo paskirta ginčijama nuobauda.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Kauno apylinkės teismas 2019 m. kovo 26 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, panaikino 2017 m. spalio 9 d. Lietuvos dziudo federacijos Vykdomojo komiteto 2017 m. spalio 9 d. nutarimą E. S. atžvilgiu (2017 m. spalio 10 d. protokolas Nr. 4), priteisė ieškovui iš atsakovės 500 Eur neturtinę žalą, 562,50 Eur advokato pagalbos išlaidų, 97,50 Eur žyminio mokesčio; priteisė valstybei iš atsakovės 281,44 Eur už ieškovui suteiktą antrinę teisinę pagalbą ir 14,80 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
6. Teismas nurodė, kad juridinių asmenų organų sprendimų nuginčijimo pagrindus ir tvarką reglamentuoja CK 2.82 straipsnio 4 dalis. Joje įtvirtinta, kad juridinių asmenų organų sprendimai gali būti teismo tvarka pripažinti negaliojančiais, jeigu jie prieštarauja imperatyviosioms įstatymų normoms, juridinio asmens steigimo dokumentams arba protingumo ar sąžiningumo principams.
7. Pagal atsakovės įstatų 1 punktą, atsakovės teisinė forma – asociacija. Vadovaujantis LR asociacijų įstatymo 7 straipsnio 6 dalimi, be visuotinio narių susirinkimo ir valdymo organo (-ų) gali būti sudaromi ir kiti organai. Teismas pažymėjo, kad pagal atsakovės įstatų 22 punktą LDF numatyti trys federacijos valdymo organai – visuotinis narių susirinkimas, prezidentas ir vykdomasis komitetas. Kiti federacijos valdymo organai įstatuose nenumatyti.
8. Teismas, vadovaudamasis LR asociacijų 8 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 12 straipsnio 2 dalies 11 punktu, taip pat pažymėdamas, kad LDF 2016 m. gruodžio 12 d. redakcijos LDF Trenerių tarybos nuostatuose nenurodyta, koks LDF organas šiuos nuostatus patvirtino, konstatavo, kad LDF Trenerių taryba buvo sudaryta ir veikė neteisėtai, todėl vadovautis jos išvadomis priimant ginčijamą sprendimą LDF VK negalėjo.
9. Teismas nurodė, kad pagal Lietuvos dziudo federacijos įstatų 7 punktą federacijos nariais gali būti juridiniai asmenys, propaguojantys ir (ar) remiantys dziudo sporto šaką, pateikę prašymą įstoti į federaciją, įsipareigoję laikytis įstatų reikalavimų ir sumokėję visuotinio susirinkimo nustatyto dydžio stojamąjį mokestį. Įstatų 18.2 punkte numatyta, kad LDF narys privalo vykdyti Federacijos valdymo organų sprendimus ir pavedimus bei užtikrinti, kad juos vykdytų Federacijos narį vienijantys dziudo sportininkai. Remdamasis paminėtomis atsakovės įstatų nuostatomis, teismas sprendė, kad ieškovas yra LDF nario, t. y. Šilutės klubo „Kumikata“ sportininkas, tačiau pagal LDF įstatus jis nėra federacijos narys. Todėl atsakovė turėjo pakankamą pagrindą spręsti klausimą ne dėl konkretaus sportininko E. S. elgesio, o dėl federacijos nario Šilutės klubo „Kumikata“, kurios nariu yra E. S., atsakomybės.
10. Teismas pažymėjo, kad tuo atveju, jeigu Klubo sportininkas automatiškai tampa LDF nariu ir jam taikomi LDF Etikos ir drausmės komisijos nuostatai, tai tokiu atveju buvo pažeista Nuostatuose numatyta nuobaudos skyrimo tvarka. Pagal Nuostatų 19 punktą komisija pradeda nagrinėjimą dėl galimai padaryto etikos ir/ar drausmės pažeidimo, kai yra asmens (pareiškėjo) rašytinis pareiškimas (skundas), tačiau toks rašytinis pareiškimas (skundas) į bylą nebuvo pateiktas. Atsakovė taip pat nepateikė teismui jokių įrodymų, kokiu būdu apie skundo turinį buvo informuotas ieškovas ir jo Klubas, ar buvo suteikta ieškovui galimybė pateikti motyvuotą pasiaiškinimą. Teismas nurodė, kad nei LDF įstatuose, nei kituose teismui pateiktuose federacijos kompetentingo organo patvirtintuose dokumentuose nėra aptarti drausminių nuobaudų skyrimo sportininkams klausimai. Iš atsakovės pateikto į bylą 2018 m. balandžio 12 d. rašto Nr. 18-32, adresuoto Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmams, teismas sprendė, kad pati atsakovė pripažįsta faktą, jog sportininkų diskvalifikacijos terminai nėra reglamentuoti dokumentais (t. 1. b. l. 144).
11. Teismas atkreipė dėmesį į atsakovės veiksmų ir pateiktų įrodymų prieštaringumą, kurie taip pat kelia abejonių ginčijamo sprendimo teisėtumu. Iš pateikto į bylą 2017 m. rugpjūčio 8 d. LDF Trenerių tarybos posėdžio protokolo matyti, kad 1 darbotvarkės klausimu sprendžiant dėl Olimpinio jaunimo festivalio Vengrijoje sportininkų elgesio, nutarta sukviesti Olimpinio jaunimo festivalio dalyvių trenerius ir spręsti dėl tolimesnės jų sportininkų veiklos dziudo federacijoje, tuo tarpu 2017 m. lapkričio 21 d. raštu Kūno kultūros ir sporto departamentui, Jaunimo dziudo rinktinės vyr. trenerė R. S. ir treneris V. R. informavo, kad būtent 2017 m. rugpjūčio 8 d. Trenerių tarybos posėdžio metu buvo priimtas sprendimas teikti rekomendaciją LDF VK pašalinti sportininkus iš dziudo jaunių rinktinės ir diskvalifikuoti vieniems metams (t. 2. b. l. 80-81). Iš Lietuvos Respublikos Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus pažymos „Dėl galimai pažeidžiamų nepilnamečio E. S. teisių ir teisėtų interesų tyrimo“ teismas nustatė, kad LDF informavo tarnybą, jog LDF Trenerių tarybos pirmininko E. T. pranešimas, kurio pagrindu buvo priimtas sprendimas dėl ieškovo diskvalifikacijos, buvo žodinis (1 t., b. l. 174-178).
12. Vertindamas atsakovės pateiktus įrodymus dėl netinkamo ieškovo elgesio, teismas pažymėjo, kad minėta aplinkybė buvo grindžiama trenerio V. R. tarnybiniu pranešimu (1 t., b. l. 161), D. Č., D. M. ir A. V. rašytiniais paaiškinimais, tačiau įrodinėjamą aplinkybę patvirtinančių objektyvių duomenų, kad ieškovas be leidimo pasišalino iš Olimpinio kaimelio ir nuo jo sklido alkoholio teismui nebuvo pateikta. D. Č. paaiškinimas yra neinformatyvus ir jame užfiksuota tik tai, kad šis asmuo ne kartą girdėjo (nugirdo), kaip ieškovas negražiai kalba apie trenerę Rasą, tačiau neaišku nei kada, nei kokiomis aplinkybėmis tai buvo padaryta. D. Č. gailisi, kad su komandos draugais pasišalino iš miestelio ir išgėrė alkoholio, tačiau nenurodo su kokiais komandos draugais vartojo alkoholį (1 t., b. l. 162). D. M. paaiškinimas taip pat neinformatyvus, kadangi neaišku, kada ir kokiomis aplinkybėmis jis buvo surašytas, nenurodytos aplinkybės apie konkretų ieškovo netinkamą elgesį, girtumą ir pasišalinimą iš Olimpinio miestelio (1 t., b. l. 163). A. V. paaiškinime taip pat nenurodytos jokios ieškovo netinkamą elgesį pavirtinančios aplinkybės, daugeliu atveju ji nieko pati negirdėjo, arba girdėjusi iš kitų asmenų (1 t., b. l. 164). Atsižvelgdamas į ieškovo ir liudytojų R. S. bei V. R. paaiškinimus teismo posėdžio metu, teismas sprendė, kad ieškovo E. S. elgesys, kuomet jis įžeidžiančiai kalbėjo apie savo trenerius ir kitus sportininkus, nebuvo tinkamas, tačiau duomenų, neginčijamai patvirtinančių ieškovo neblaivumą, teismui nebuvo pateikta.
13. Atsižvelgdamas į aptartas aplinkybes, bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad atsakovės Lietuvos dziudo federacijos pateiktuose įstatuose, kituose jos minimuose teisės aktuose nėra nustatyta aiški už sportininkų padarytus pažeidimus skiriamų drausminių nuobaudų skyrimo tvarka, jų apskundimo tvarka, bei drausminių nuobaudų rūšys. Todėl teismas sprendė, kad atsakovės priimtas sprendimas prieštarauja juridinio asmens įstatams, o paskirta nuobauda – protingumo ir sąžiningumo principams.
14. Pasisakydamas dėl ieškovo reikalavimo priteisti 1000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, teismas pažymėjo, kad šis reikalavimas grindžiamas keliais ieškovo kaip sportininko gyvenimą palietusiais įvykiais t. y. patirtu nepatogumu ir išgyvenimais, kai varžybų pradžioje nebuvo leista dalyvauti 2017 m. spalio 8 d. organizuotose Lietuvos sporto federacijų sąjungos Lietuvos jaunių žaidynėse. Būtent patirtas stresas, ieškovo manymu, lėmė tai, kad jis neužėmė 1-os vietos varžybose. Antras nepatogumas, kurį jis patyrė, tai, kad jam nebuvo leista dalyvauti Lietuvos Respublikos atvirajame čempionate 2017 m. spalio 13 d., kuriam ruošėsi ištisus metus, dalyvavo įvairiose stovyklose, taip pat ginčijamo sprendimo (protokolo) paskelbimas viešai Lietuvos dziudo federacijos internetiniame puslapyje, dėl ko jis nepelnytai jaučia gėdos jausmą.
15. Vadovaudamasis bylos įromymų visetu, teismas pažymėjo, kad dėl netinkamo elgesio su kitais sportininkais ir treneriais buvo ir paties ieškovo kaltė, kas leidžia mažinti ieškovo patirtos neturtinės žalos dydį. Teismas nurodė, kad ne visais atvejais tam, kad būtų apginta pažeista neturtinė teisė, turi būti priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas, kadangi teisės pažeidimo pripažinimas savaime dažnai yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą. Atsižvelgdamas į tai, kad ieškovas ginčo teisinių santykių metu buvo nepilnametis, šiuo metu yra moksleivis ir perspektyvus sportininkas, kad dėl draudimo dalyvauti varžybose jis tikėtina patyrė nepatogumų, jautėsi pažemintas, todėl teismas sprendė šioje reikalavimų dalyje ieškinį tenkinti iš dalies ir prašomos priteisti neturtinės žalos dydį sumažinti iki 500 Eur.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
16. Apeliaciniu skundu atsakovė Lietuvos dziudo federacija prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2019 m. kovo 26 d. sprendimą, priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį atmesti, priteisti iš ieškovo visas turėtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1.1. Teismo sprendimas yra nepagrįstas, nemotyvuotas, priimtas nevisapusiškai ir neobjektyviai įvertinus faktines bylos aplinkybes.
1.2. Liudytojų parodymai, Olimpinio festivalio dalyvių paaiškinimai ir kiti įrodymai patvirtina ne tik tai, kad ieškovas elgėsi netinkamai (minėtą aplinkybę teismas pripažino), tačiau ir tai, kad ieškovas buvo neblaivus. Visgi, teismas vertindamas įrodymus atkreipė dėmesį tik į faktą, jog ieškovas netinkamai ir įžeidžiančiai elgėsi, o vertindamas neblaivumo faktą nusprendė, kad įrodymų nepakanka. Apeliantės nuomone, teismas neteisingai ir subjektyviai vertino įrodymus, kadangi liudytojai aiškiai pažymėjo, jog ieškovas buvo neblaivus ir netinkamai elgėsi (įžeidinėjo trenerius ir kitus rinktinės narius), o teismas, įvertinęs liudytojų parodymus, atkreipė dėmesį tik į netinkamą elgesį. Visi liudytojai nurodė, kad ieškovas Olimpinio festivalio metu buvo neblaivus, nuo jo sklido alkoholio kvapas, todėl galima preziumuoti, kad visų liudytojų parodymus dėl neblaivumo paneigė tik vieno ieškovo, siekiančio sušvelninti savo atsakomybę, pateiktas paaiškinimas.
Žemesnės instancijos teismas
1.3. Teismas nurodė, kad sportininkui skirta nuobauda prieštarauja protingumo ir sąžiningumo principams, tačiau tai patvirtinančių argumentų ar paaiškinimų, kodėl nuobauda neatitinka protingumo ir sąžiningumo principų, teismas nepateikė. Teismo vertinimu, netinkamas ir įžeidžiantis ieškovo elgesys iš viso nenusipelno jokios nuobaudos. Apeliantė pažymi, ieškovas Olimpiniame festivalyje Vengrijoje dalyvavo ne kaip individualus atletas, o kaip Lietuvos rinktinės atstovas. Tai reiškia, kad sportininkas atstovavo ne tik save, tačiau ir valstybę, todėl jo elgesiui turėtų būti keliami aukštesni standartai. Negana to, įvykio liudytoja, trenerė R. S. Olimpinio festivalio metu buvo nėščia. Tiek R. S. parodymai, tiek kitų liudytojų parodymai ir paaiškinimai akivaizdžiai patvirtina, kad ieškovas žemino nėščią moterį, bjauriai apie ją kalbėjo, kas taip pat turėtų būti vertinama kaip netinkamas sportininko elgesys. Todėl ieškovui už jo netinkamą elgesį privalėjo būti skirta drausminė nuobauda, o paskirta drausminė nuobauda pilnai atitinka protingumo ir sąžiningumo principus, kadangi sportininko elgesys nukreiptas prieš nėščią moterį ir kitus dalyvius, vykstant tarptautiniam turnyrui, kuriame jis atstovauja Lietuvą, negali būti pateisinamas ir nusipelno diskvalifikacijos.
1.4. Nepagrįsta teismo išvada, kad skiriant ieškovui nuobaudą buvo pažeista jos skyrimo tvarka, o LDF Trenerių tarybos veikla ir sprendimai yra neteisėti. Pažymi, kad LDF VK 2017 m. balandžio 3 d. susirinkimo protokolu Nr. 2 Trenerių tarybos veikla buvo atnaujinta, o jos pirmininku paskirtas E. T.. Vadovaujantis LDF įstatų 47.7 punktu, federacijos vykdomasis komitetas nustato LDF administracijos organizacinę struktūrą ir darbuotojų pareigybes. Tai reiškia, kad LDF vykdomasis komitetas turėjo teisę steigti kolegialų organą – Trenerių tarybą, kuri yra priskiriama prie administracijos organizacinės struktūros. Teismas, vertindamas LDF Trenerių tarybos veiklą, nustatė, kad ją įsteigė LDF prezidentas, tačiau toks vertinimas yra klaidingas. LDF Trenerių taryba buvo įsteigta LDF Vykdomojo komiteto, o tokią teisę jis turi vadovaujantis LDF įstatų 47.7. punktu. Atsižvelgiant į tai, teismo išvados, kad atsakovės priimtas sprendimas prieštarauja juridinio asmens įstatams, turėtų būti vertinamas kritiškai.
1.5. LDF Įstatų 47.15 ir 47.16 punktuose nustatyta, kad BUDO pasų formą, išdavimo, galiojimo sustabdymo ar anuliavimo tvarką ir pagrindus nustato LDF, kuri taip pat priima sprendimus dėl BUDO pasų galiojimo, sustabdymo ar anuliavimo. Tai reiškia, kad LDF turi teisę ir gali uždrausti sportininkui dalyvauti LDF organizuojamose sportiniuose renginiuose. LR Kūno kultūros ir sporto įstatymo (toliau - KKSĮ) 30 straipsnis numato sportininkų teises ir pareigas, kurio 2 dalyje nurodyta, kad sportininkas, laikydamasis šio įstatymo 3 straipsnyje nurodytų principų, privalo: laikytis nacionalinės sporto (šakos) federacijos įstatų. Kadangi ieškovas pažeidė tiek KKSĮ 3 straipsnyje nurodytus principus, tiek etikos bei geros moralės normas, LDF galėjo ir ėmėsi veiksmų laikinai sustabdyti sportininko BUDO paso galiojimą.
1.6. Už padarytą pažeidimą ieškovui galėjo būti taikoma nuobauda, ji buvo proporcinga pažeidimui ir skirta teisėtai. Tai reiškia, kad apeliantė neatliko jokių neteisėtų veiksmų ir tokiu būdu atsakovės civilinei atsakomybei atsirasti nėra visų būtinų civilinės atsakomybės sąlygų. Be to, teismas sprendime nurodė, kad „ieškovo veiksmuose dėl jo atžvilgiu pritaikytų priemonių buvo jo paties kaltė dėl netinkamo elgesio su kitais sportininkais, treneriais“. Negana to, teismas pažymėjo, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas yra konstatavęs, kad teisės pažeidimo pripažinimas savaime dažnai yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą. Todėl ieškovo reikalavimų dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo teismas netinkamai taikė materialinės teisės normas, kas sudaro pagrindą skundžiamą sprendimą pakeisti.
Atsiliepimas
17. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas E. S. prašo apeliacinį skundą atmesti, Kauno apylinkės teismo 2019 m. kovo 26 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
2.1. Ieškovas nebuvo Lietuvos dziudo rinktinės narys. Pagal LDF Įstatų 47.12 punktą, LDF VK turėjo priimti sprendimą dėl dziudo rinktines suformavimo. Rinktinės sąraše turėjo būti ir ieškovas. Tačiau LDF VK nevykdė Įstatuose įtvirtintų reikalavimų ir sprendimai dėl dziudo rinktinės suformavimo niekad nebuvo priimami. Todėl ieškovas pagal LDF įstatų 47.12 punktą nebuvo įtrauktas į dziudo rinktinės narius.
2.2. Nagrinėjant bylą Regionų apygardos administraciniame teisme, nei R. S., nei V. R. netvirtino, kad ieškovas buvo neblaivus. Vėliau, nagrinėjant byla Kauno apylinkes teisme, V. R. ir R. S. nurodė, kad ieškovas buvo neblaivus, tačiau kaip jie tai nustatė lieka neaišku. D. Č. savo paaiškinime nenurodė su kokiais komandos draugais jis vartojo alkoholį. Paaiškinimą D. Č. pateikė tik 2018 m. gruodžio 29 d., t. y. po to, kai ieškovo skundas jau buvo paduotas administraciniam teismui ir Lietuvos dziudo federacijai jau reikėjo ruošti atsiliepimą į skundą bei ieškoti ieškovo atžvilgiu kompromituojančios medžiagos. Teismas visiškai teisingai vertino ir kitų asmenų, t. y. D. M. ir A. V. paaiškinimus, nurodydamas, kad jie nėra informatyvus, nes juose nėra nurodomas konkretus E. S. netinkamas elgesys, duomenų apie jo girtumą ir pasišalinimą iš Olimpinio festivalio miestelio taip pat nėra.
2.3. Teismas teisingai nustatė, jog nei Lietuvos dziudo federacijos įstatuose, nei kituose teismui pateiktuose dokumentuose iš viso nėra aptarti drausminių nuobaudų skyrimo sportininkams klausimai. Sportininkas privalo laikytis nacionalinės sporto (šakos) federacijos įstatų lygiai taip pat kaip jų privalo laikytis ir federacija. Pagal LDF Įstatus, Lietuvos dziudo federacija negali pašalinti sportininko iš LR rinktinės, nes galiojančiuose įstatuose tokia galimybė nėra numatyta, taip pat nėra numatyta drausminių nuobaudų ar kitų poveikio priemonių taikymo tvarka. Taip pat Lietuvos dziudo federacijoje nėra patvirtintos ir BUDO pasų išdavimo, galiojimo sustabdymo ir anuliavimo tvarkos.
2.4. Teismas teisingai nustatė, kad dėl atsakovės neteisėtų veiksmų ieškovui padaryta neturtinė žala. Nors teismas ir padarė išvadą, kad ieškovo veiksmuose dėl jo atžvilgiu pritaikytų priemonių yra jo paties kaltė dėl netinkamo elgesio su kitais sportininkais ir treneriais, tačiau tai nereiškia, kad ieškovo ieškinys dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo turi būti atmestas visa apimtimi.
18. Atsiliepimu į apeliacinį skundą trečiasis asmuo Šilutės dziudo klubas „Kumikata“ prašo apeliacinį skundą atmesti, Kauno apylinkės teismo 2019 m. kovo 26 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:
3.1. Liudytojai R. S. ir V. R. yra suinteresuoti bylos baigtimi, todėl jų teikiamus parodymus ir paaiškinimus reikia vertinti kritiškai. Visų pirma, R. S. yra LDF Vykdomojo komiteto narė, vyriausioji jaunių rinktinės trenerė, atlieka sporto direktorės pareigas LDF, taip pat yra LDF Trenerių tarybos narė. Remiantis šiais faktais, savaime aišku, kad R. S., užimdama svarbius LDF postus, gina LDF vadovų ir VK interesus ir yra suinteresuota bylos baigtimi. V. R. taip pat yra LDF Trenerių tarybos narys, todėl jaučia asmeninę nuoskaudą, nes dėl ieškovo tėvo A. S. parašyto skundo Kūno kultūros ir sporto departamentui (toliau - KKSD), V. R. buvo pripažintas neturinčiu teisės būti dziudo sporto šakos treneriu, nes neatitinka Lietuvos Respublikos kūno kultūros ir sporto įstatyme sporto specialistui keliamų reikalavimų.
3.2. LDF VK paskyrė ieškovui drausminę nuobaudą nesant tam jokio teisinio pagrindo. Teismas teisingai nustatė, jog LDF įstatuose bei kituose federacijos kompetentingo organo patvirtintuose dokumentuose nėra nustatyta nuobaudų skyrimo sportininkams tvarka, jų rūšys, procedūra ir kt. LDF VK skirdamas drausminę nuobaudą E. S., rėmėsi tik vidiniu įsitikinimu.
3.3. Ieškovui BUDO pasas atimtas nebuvo, jis visą laiką yra pas Klubo trenerį. Atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kad ieškovui E. S. būtų išduotas toks aprašytas BUDO pasas, t. y. pateiktas vedamas registracijos žurnalas ar panašus dokumentas, kur butu nurodyta BUDO paso išdavimo data, serija, numeris, gavusio BUDO pasą ieškovo ar įgalioto asmens parašas. Apie ieškovo BUDO paso galiojimo sustabdymo ar paso anuliavimą LDF VK nėra priėmęs jokių sprendimų, juolab nėra patvirtintos tokių sprendimų priėmimo tvarkos.
3.4. Nesuprantamas ir kritiškai vertintinas LDF kreipimasis į Europos dziudo sąjungą (toliau - EJU). LDF savo įstatuose neturi nurodę nuobaudų skyrimo tvarkos, kaip ir jokios informacijos apie EJU bei šio organų statutus ar jų vertimo, todėl lieka nesuprantama, kas yra EJU statutai ir kaip reikia juos vertinti. Svarbu paminėti, kad skundžiamame LDF VK sprendime dėl E. S. drausminės nuobaudos taip pat nėra užsimenama apie EJU statutą, toks statutas nebuvo pateiktas ir teismui.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
19. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas.
Dėl nuobaudos teisėtumo
20. Bylos duomenimis nustatyta, kad Lietuvos dziudo federacijos vykdomojo komiteto 2017 m. spalio 9 d. sprendimu (2017 m. spalio 10 d. protokolu Nr. 4) už elgesį, žeminantį dziudo sportininko vardą, ieškovui E. S. skirta nuobauda – pašalinimas iš LR dziudo rinktinės narių ir uždrausta vienerius metus, skaičiuojant nuo sprendimo priėmimo dienos, dalyvauti visose Lietuvos dziudo federacijos (toliau – LDF) organizuojamose ir vykdomose varžybose, stovyklose bei atstovauti Lietuvą tarptautinėse varžybose. Šis LDF VK sprendimas priimtas vadovaujantis LDF Trenerių tarybos siūlymu (data nenurodyta) ir Trenerių tarybos pirmininko E. T. pranešimu dėl sportininkų E. S. ir D. R. netinkamo elgesio Olimpinio jaunimo festivalio Vengrijoje metu. Teisinis nuobaudos skyrimo pagrindas sprendime nenurodytas (1 t., b. l. 9-10).
21. Pagal atsakovės 2014 m. gegužės 30 d. patvirtintą Įstatų redakciją, Lietuvos dziudo federacija yra ribotos civilinės atsakomybės viešasis juridinis asmuo, kurio teisinė forma asociacija (1 t., b. l. 25-32). Asociacijų veiklą reglamentuoja Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymas. Asociacija įgyja civilines teises, prisiima civilines pareigas ir jas įgyvendina per savo valdymo organus (įstatymo 7 straipsnio dalis). Be asociacijos visuotinio narių susirinkimo ar kito organo (konferencija, suvažiavimas, kongresas, asamblėja ar kt.), asociacija gali sudaryti ir kitus organus, kurių struktūra, kompetencija, sušaukimo ir sprendimų priėmimo, jos narių skyrimo ir atšaukimo tvarka nustatoma asociacijos įstatuose (įstatymo 7 straipsnio 2, 6, 7 dalys, 8 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
22. Atsakovės įstatų IV skyrius numato tris LDF organus: 1) visuotinį narių susirinkimą; 2) vienasmenį valdymo organą – prezidentą; ir 3) kolegialų valdymo organą – vykdomąjį komitetą. Taigi, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, LDF Trenerių taryba nėra atsakovės organas Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymo 7 straipsnio 6 dalies prasme, todėl priiminėti pagal kompetenciją (funkcijas) sprendimus LDF prezidento patvirtintų Trenerių tarybos nuostatų (2 t., b. l. 5-6) nustatyta tvarka, negali, nes toks organas (Trenerių taryba) ir jo kompetencija neįtvirtinta nei Įstatuose, nei Įstatų VI skyriaus, reglamentuojančio LDF prezidento įgaliojimus, nuostatose. Aptariamam kontekste teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus atsakovės apeliacinio skundo argumentus, kad Trenerių tarybos veikla patenka į LDF Įstatų 47.7 punkto reguliavimo sritį, kadangi, visų pirma, tokiu būdu LDF prezidento patvirtinti Trenerių tarybos nuostatai yra patvirtinti pažeidžiant kompetencijos ribas, nes tokia teisė suteikta LDF vykdomajam komitetui; antra, paprastai administracijos apibrėžtis (lot. administratio – tvarkymas, vadovavimas) apima įmonės ar įstaigos vadovaujantį personalą, kurį su įmone ar įstaiga sieja sutartiniai santykiai ir kurių struktūrą, teises bei pareigas, apmokėjimo tvarką nustato įstatymai arba vidaus teisės aktai (nagrinėjamu atveju –LDF įstatai). Tačiau minėtu atveju duomenų apie savo administracijos organizacinę struktūrą atsakovė nepateikė, deklaratyviai nurodydama, kad Trenerių taryba yra LDF administracijos struktūrinis vienetas.
23. Pažymėtina, kad pagal LDF įstatų 47.2 punkto nuostatas federacijos vykdomasis komitetas priima sprendimus dėl juridinių asmenų priėmimo į Federacijos narius, dėl juridinio asmens narystės Federacijoje sustabdymo ir jo pašalinimo iš Federacijos narių, tačiau nėra įgaliota spręsti Federacijos juridinio asmens nario (sportininko) drausminės atsakomybės klausimų, tame skaičiuje ir pašalinimo iš rinktinės narių, draudimo dalyvauti varžybose ir kt. Todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad LDF nario (juridinio asmens) sportininko drausminės atsakomybės taikymo, galiojimo ir apskundimo tvarkos Įstatais nėra reglamentuotos.
24. Sutiktina su apeliacinio skundo argumentais, kad LDF vykdomasis komitetas pagal kompetenciją turi teisę priimti sprendimus dėl Federacijos išduodamų BUDO pasų galiojimo sustabdymo bei anuliavimo (Įstatų 47.15 punktas), tačiau atkreiptinas dėmesys, kad LDF VK pirmiausia privalo nustatyti BUDO pasų išdavimo, galiojimo sustabdymo bei anuliavimo tvarką (Įstatų 47.15 punktas). Kitaip tariant, atsakovei teigiant, kad nuobauda ieškovui buvo paskirta vadovaujantis Įstatų 47.16 punktu, jai teko pareiga įrodyti, kad buvo laikytasi 47.15 punkto reikalavimų. Tačiau tokia BUDO pasų išdavimo, galiojimo sustabdymo bei anuliavimo tvarka (aktas) teismui nebuvo pateiktas, todėl nėra pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentais, kad ginčijamo sprendimo rezoliucinė dalis atitinka Įstatų 47.16 punkto nuostatas.
25. Apeliaciniame skunde atsakovė nekvestionuoja apylinkės teismo išvadų, kad drausminė nuobauda buvo paskirta pažeidžiant ieškovo teisę į teisingą ginčijamo klausimo išnagrinėjimą, šio klausimo svarstymo betarpiškumą ir nešališkumą, kadangi nei ieškovas (jo įstatyminis atstovas), nei Federacijos narys Šilutės dziudo klubo „Kumikata“, kurios nariu yra E. S., atstovas išklausyti nebuvo ir į posėdį dėl drausminės nuobaudos taikymo nebuvo pakviesti. Todėl, teisėjų kolegija, sutikdama su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl paskirtos nuobaudos teisėtumo ir jos proporcingumo šiuo aspektu plačiau nepasisako.
26. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentais, kad teismas netinkamai vertino į bylą pateikto D. Č. ir liudytojų (trenerių) R. S. ir V. R. paaiškinimus, patvirtinančius, kad įvykio metu ieškovas buvo neblaivus. Iš teismo sprendimo turtinio akivaizdu, kad teismas analizavo ir pasisakė ne tik dėl paminėtų asmenų paaiškinimų, bet tyrė ir kitų asmenų, teikusių rašytinius paaiškinimus, parodymus, iš kurių sprendė, kad neginčijamų įrodymų apie ieškovo neblaivumą nebuvo pateikta, tačiau buvo pateikta duomenų apie netinkamą ieškovo elgesį jo trenerių ir kitų sportininkų atžvilgiu. Tai, kad apeliantė šiuos įrodymus vertina kitaip, neteikia pagrindo išvadai, kad teismas jų netyrė, ar padarė išvadas, lėmusias netinkamą bylos išnagrinėjimą ir neteisėto sprendimo priėmimą.
27. Priešingai, aukščiau aptartos faktinės ir teisinės ginčijamo klausimo sprendimo aplinkybės leidžia daryti išvadą ir sutikti su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad nuobauda ieškovui buvo paskirta pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, todėl palikti galioti ginčijamą atsakovės sprendimą apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.
Dėl neturtinės žalos atlyginimo
28. Apeliantė savo skunde nurodo, kad ji neturėtų atlyginti ieškovui neturtinę žalą, nes ji atsirado dėl paties ieškovo kaltės, kadangi draudimas dalyvauti varžybose buvo skirtas dėl netinkamo sportininko elgesio, ką konstatavo ir bylą išnagrinėjęs apylinkės teismas.
29. Ieškovas savo prašymą priteisti iš atsakovės 1000 Eur neturtinės žalos atlyginimą grindė tuo, kad dėl atsakovės neteisėto nutarimo ieškovas negalėjo dalyvauti svarbiausiose varžybose, t. y. Lietuvos Respublikos atvirajame čempionate, kuris vyko 2017 m. spalio 13 d., ir kuriam ruošėsi visus metus, dalyvavo įvairiose stovyklose, už kurias reikėjo mokėti nemažas pinigų sumas, vylėsi tapti Lietuvos dziudo čempionu, ir šios viltys žlugo, dėl ko ji patyrė didžiulius dvasinius išgyvenimus, nusivylimą tokiu neteisėtu atsakovės elgesiu.
30. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovas E. S. savo elgesiu sukėlė problemų Olimpinio jaunimo festivalio Vengrijoje metu, t. y. įžeidžiančiai kalbėjo trenerių atžvilgiu, taip pat netinkamai ir įžeidžiančiai kalbėjo kitų sportininkų atžvilgiu. Minėtų teismo išvadų ieškovas neginčijo. Todėl teisėjų kolegija sutinka su teismo išvada, kad atsakovė turėjo pakankamą pagrindą spręsti klausimą ne dėl konkretaus sportininko E. S. elgesio, o dėl Federacijos nario t. y. Šilutės dziudo klubo „Kumikata“, kurios nariu yra ieškovas, atsakomybės ir tai darydama turėjo vadovautis jos veiklą reglamentuojančiais teisės aktais. Taigi, nustatytos aplinkybės patvirtina, kad ieškovui draudimas dalyvauti varžybose buvo skirtas dėl netinkamo sportininko elgesio, tačiau pagal Lietuvos dziudo federacijos įstatus ieškovui drausminė nuobauda negalėjo būti paskirta, nes įstatuose nėra numatyta tokia Vykdomojo komiteto kompetencija.
31. Konstatavus įstatymo saugomos asmens teisės ar teisėto intereso pažeidimą teismas gali įpareigoti atlyginti neturtinę žalą, tačiau vien neturtinės teisės ar vertybės pažeidimas ex facto nereiškia ir neturtinės žalos padarymo, t. y. neturtinei žalai atlyginti už neturtinių vertybių pažeidimą būtinos visos civilinės atsakomybės sąlygos Teisės pažeidimo pripažinimo faktas atskirais atvejais yra pakankama satisfakcija už patirtą skriaudą, o teisės pažeidimo pripažinimas yra savarankiškas pažeistų teisių gynimo būdas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. Š. ir kt. v. UAB „Lietuvos rytas“, bylos Nr. 3K-7-2/2008; 2008 m. liepos 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. G. v. UAB ,,Skuodo komunalinis ūkis“, bylos Nr. 3K-3-400/2008).
32. Teisėjų kolegija, nuobaudos ieškovui skyrimo procedūrą pripažinusi neteisėta, spręsdama dėl neturtinės žalos, padarytos neteisėtu nutarimo priėmimu, pripažįsta, kad nuobaudos skyrimą sąlygojo paties ieškovo netinkamas elgesys Olimpinio jaunimo festivalio Vengrijoje metu. Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad šiuo atveju ieškovo pažeistų teisių apgynimas, pripažįstant Lietuvos dziudo federacijos 2017 m. spalio 9 d. sprendimą neteisėtu, yra pakankama satisfakcija ieškovui už patirtus jo išgyvenimus, juolab teismo nutartimi taikius laikinąsias apsaugos priemones ir sustabdžius ginčijamo sprendimo vykdymą, ieškovo nedalyvavimas varžybose buvo trumpalaikis, o jo viltys apie galimą rezultatą 2017 m. spalio 13 d. vykusiame Lietuvos Respublikos atvirajame čempionate yra subjektyvaus pobūdžio.
33. Sutiktina su apelianto argumentais, kad teismo sprendimas dėl neturtinės žalos atlyginimo yra prieštaringas, kadangi viena vertus, teismas, vadovaudamasis Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, sprendime nurodė, kad teisės pažeidimo pripažinimas savaime dažnai yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą, kita vertus, neturtinę žalą vis tik priteisė, sumažindamas jos dydį.
34. Atsižvelgdama į tai, kas nurodyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju ieškovo teisės bus apgintos konstatavus neteisėtus atsakovės veiksmus, kas yra pakankama ir teisinga satisfakcija už ieškovo patirtą skriaudą. Todėl yra pagrindas pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria ieškovui iš atsakovės priteista 500 Eur neturtinei žalai atlyginti, panaikinti ir šį ieškinio reikalavimą atmesti.
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
35. Apeliacinės instancijos teismui nusprendus teismo sprendimą pakeisti, atitinkamai perskirstytinos šalių pirmosios instancijos teisme turėtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 5 dalis).
36. Teismas nustatė, kad ieškovas pirmosios instancijos teisme patyrė 750 Eur teisinės pagalbos išlaidų ir sumokėjo 130 Eur žyminį mokestį, todėl ieškinį tenkinus iš dalies, sprendė, kad iš viso yra patenkinta 75 procentai ieškinio reikalavimų.
37. Apeliacinės instancijos teismas ieškinio reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo atmetė, todėl laikytina, kad ieškovo ieškinys patenkintas 50 procentų. Atitinkamai skundžiamu sprendimu priteistos bylinėjimosi išlaidos mažintinos, priteisiant ieškovui iš atsakovės 375 Eur (750 Eur × 50 proc./100 proc.) turėtų teisinės pagalbos ir 65 Eur (130 Eur × 50 proc./100 proc.) žyminio mokesčio išlaidų, iš viso 440 Eur.
38. Atitinkamai mažintinos ir priteistos bylinėjimosi išlaidos valstybei: 187,50 Eur (375,25 Eur × 50 proc./100 proc.) už ieškovui teiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą ir 8,40 Eur (16,79 Eur × 50 proc./100 proc.) už procesinių dokumentų įteikimą.
39. Bylos duomenimis, iki bylos išnagrinėjimo pirmosios instancijos teisme atsakovė nepateikė duomenų apie turėtas bylinėjimosi išlaidas, todėl šios išlaidos jai nebuvo priteistos.
40. Apeliacinės instancijos teismui nusprendus apeliacinį skundą patenkinti iš dalies (50 proc.), atitinkamai paskirstytinos ir bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
41. Apeliantė teismui pateikė prašymą priteisti iš ieškovo 1990 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurios susideda iš: konsultacijos – 200 Eur, susipažinimas su bylos medžiaga – 100 Eur, atsiliepimo paruošimas Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmams – 150 Eur, atsiliepimo paruošimas Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams – 350 Eur, procesinių dokumentų ruošimas – 200 Eur, atstovavimas Regiono apygardos administracinio teismo Kauno rūmuose – 200 Eur, atstovavimas Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose – 200 Eur, apeliacinio skundo ruošimas – 500 Eur, žyminis mokestis – 90 Eur.
42. Taigi, iš pateikto prašymo matyti, kad turėtos bylinėjimosi išlaidos yra patirtos pirmosios instancijos teisme, tačiau pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį tokios išlaidos negali būti priteisiamos, kadangi pirmosios instancijos teisme turėtas bylinėjimosi išlaidas patvirtinantys įrodymai turėjo būti pateikti iki bylos išnagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pabaigos, o ne po teismo sprendimo priėmimo.
43. Apeliacinės instancijos teismui apeliantė pateikė duomenis apie 590 Eur patirtas išlaidas, t. y. 500 Eur už apeliacinio skundo paruošimą ir 90 Eur žyminis mokestis už jo padavimą. Atsižvelgiant į patenkintų ir atmestų reikalavimų proporciją, atsakovė Lietuvos dziudo federacija turi teisę į 295 Eur (590 Eur × 50 proc./100 proc.) apeliacinės instancijos teisme turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (CPK 93 straipsnio 2, 3, 5 dalys).
44. Ieškovui apeliacinės instancijos teisme buvo teikta valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba, o valstybės turėtos bylinėjimosi išlaidos sudaro 172,25 Eur. Teismui nusprendus apeliacinį skundą tenkinti iš dalies, valstybei atitinkamai iš atsakovės priteistina 86,13 Eur (172,25 Eur × 50 proc./100 proc.) už ieškovui suteiktą valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą.
Kauno apygardos teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2019 m. kovo 26 d. sprendimą pakeisti.
Panaikinti Kauno apylinkės teismo 2019 m. kovo 26 d. sprendimo dalį, kuria priteista ieškovui E. S. iš atsakovės Lietuvos dziudo federacijos 500,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo, ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškinio reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti.
Pakeisti Kauno apylinkės teismo 2019 m. kovo 26 d. sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir šią dalį išdėstyti taip:
„Priteisti ieškovui E. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovės Lietuvos dziudo federacijos (juridinio asmens kodas 191606076) 375 Eur (tris šimtus septyniasdešimt penkis eurus) atstovavimo išlaidų ir 65 Eur (šešiasdešimt penkis eurus) žyminio mokesčio, iš viso: 440 Eur (keturis šimtus keturiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti valstybei iš atsakovės Lietuvos dziudo federacijos (juridinio asmens kodas 191606076) 187,50 Eur (vieną šimtą aštuoniasdešimt septynis eurus 50 ct) už ieškovui E. S. suteiktą valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą. Ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) biudžeto pajamų vieną iš surenkamųjų sąskaitų: „Swedbank“, AB Nr. (duomenys neskelbtini); AB „Citadele“ Nr. (duomenys neskelbtini); AB „Luminor“ bankas Nr. (duomenys neskelbtini); AB SEB bankas Nr. (duomenys neskelbtini); AB „Šiaulių bankas“ Nr. (duomenys neskelbtini); Danske Bank A/S Lietuvos filialas Nr. (duomenys neskelbtini); UAB „Medicinos bankas“ Nr. (duomenys neskelbtini); nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.
Priteisti valstybei iš atsakovės Lietuvos dziudo federacijos (juridinio asmens kodas 191606076) 8,40 Eur (aštuonis eurus 40 ct) teismo turėtų pašto išlaidų.“
Kitoje dalyje teismo sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti atsakovei Lietuvos dziudo federacijai (juridinio asmens kodas 191606076) iš ieškovo E. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) 295 Eur (du šimtus devyniasdešimt penkis eurus) apeliacinės instancijos teisme turėtų bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti valstybei iš atsakovės Lietuvos dziudo federacijos (juridinio asmens kodas 191606076) 86,13 Eur (aštuoniasdešimt šešis eurus 13 ct) už ieškovui E. S. suteiktą valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme. Ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) biudžeto pajamų vieną iš surenkamųjų sąskaitų: „Swedbank“, AB Nr. (duomenys neskelbtini); AB „Citadele“ Nr. (duomenys neskelbtini); AB „Luminor“ bankas Nr. (duomenys neskelbtini); AB SEB bankas Nr. (duomenys neskelbtini); AB „Šiaulių bankas“ Nr. (duomenys neskelbtini); Danske Bank A/S Lietuvos filialas Nr. (duomenys neskelbtini); UAB „Medicinos bankas“ Nr. (duomenys neskelbtini); nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.