Panevėžio apygardos teismo nutartis

2016-07-01 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-225-719/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-07-01
Bylos Nr.
1S-225-719/2016
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Artūras Ridikas
Kategorijos

Teisėjas Kęstutis Venckus Baudžiamoji byla Nr. 1S-225-719/2016

Procesinio sprendimo kategorija: 2.5.19. (S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTIS

2016 m. liepos 1 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo teisėjas Artūras Ridikas išnagrinėjo R. S. skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 6 d. nutarties ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. liepos 23 d. nuosprendžiu R. S. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 1 dalį (trys epizodai) nubausta galutine subendrinta bausme – laisvės atėmimu 6 metams.

Panevėžio pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija (toliau – Komisija) 2016 m. gegužės 16 d. nutarimu nutarė taikyti nuteistajai R. S. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 2 dalies 2 punktą ir siūlyti teismui nustatyti auklėjamojo (baudžiamojo) poveikio priemonę, tačiau apylinkės teismas skundžiama nutartimi Komisijos nutarimą atmetė.

Šalies argumentai

Nuteistoji R. S. skundu prašo panaikinti skundžiamą nutartį ir paleisti ją lygtinai iš pataisos įstaigos. Ji cituoja skundžiamą nutartį ir teigia, kad dėl nusikaltimų pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailėjosi. Nurodo, kad jai 69 metai, tačiau ji aktyviai dalyvauja pataisos namų gyvenime, mokosi mokykloje, lanko kursus. Bausmės atlikimo metu skatinta 2 kartus ir stengiasi iš visų jėgų, todėl Komisija ja pasitikėjo ir manė, kad prižiūrima probacijos darbuotojų ji gali pradėti sąžiningą gyvenimą laisvėje. Taip pat nuteistoji mano, kad spręsdamas jos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą apylinkės teismas neturėjo atsižvelgti į jau išnykusius jos teistumus. Kartu nuteistoji tvirtina, kad jos vyras, su kuriuo ji pragyveno beveik 50 metų ir užaugino 6 vaikus, serga mirtina liga, todėl jo gali nebelikti kiekvieną minutę. Vyras laukia jos, todėl nuteistoji norėtų būti laisvėje kartu su juo.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmetamas.

BVK 157 straipsnio 1 dalyje ir 2 dalies 2 punkte nurodyta, kad iš pataisos įstaigų lygtinai gali būti paleisti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija 3 metus laisvės atėmimo, bet neviršija 10 metų laisvės atėmimo, kuriems liko ne daugiau kaip mėnuo iki laiko, kai jie faktiškai bus atlikę pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals.

Iš Komisijos 2016 m. gegužės 16 d. nutarimo matyti, kad nuteistoji R. S. bausmės atlikimo metu baigė 4 klases ir įgijo pradinį išsilavinimą, šiuo metu mokosi 6 klasėje, lanko vienuolės vedamus užsiėmimus, dalyvavo įvairiose programose. Už nepriekaištingą elgesį, aktyvų dalyvavimą socialinės reabilitacijos programose, stropų darbą 2 kartus paskatinta, ji priskirta paprastajai nuteistųjų grupei. Nuteistosios R. S. pakartotinio nusikalstamumo rizika yra vidutinė (44 balai) (2 b. l.). Šios aplinkybės, o taip pat ir nuteistosios R. S. atliktos bausmės laikas yra pakankamas tam, kad ją būtų galima paleisti lygtinai iš pataisos įstaigos. Todėl formaliai nuteistajai R. S. galėtų būti taikomas lygtinis paleidimas BVK 157 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatytu pagrindu.

Tačiau sprendžiant nuteistosios lygtinio paleidimo klausimą turi būti atsižvelgiama ne tik į jos elgesį bausmės atlikimo metu, bet ir kitų aplinkybių visumą – nuteistosios asmenybę, padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumo laipsnį, paskirtos bausmės dydį, taip pat į visuomenės interesą, jog nuteistoji būtų nubausta adekvačia bausme, kuri paveiktų ją taip, kad ji laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, kad būtų įgyvendinta BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis.

Iš apygardos teismui pateiktos medžiagos matyti, kad nuteistoji R. S. kalta padarius nusikalstamas veikas buvo pripažinta 6 kartus, iš jų 4 kartus už neteisėtą disponavimą narkotinėmis medžiagomis turint tikslą jas platinti. Du kartus nuteistajai R. S. buvo taikytas jos teisinę padėtį švelninantis teisės aktas – BK 62 straipsnis, ir jai buvo paskirta švelnesnė bausmė, nei numatyta įstatyme. Matyti, kad anksčiau nuteistajai R. S. už jos padarytas įstatymų uždraustas veikas buvo taikytos švelnesnės poveikio priemonės, tačiau jos savo tikslų nepasiekė, nes nuteistoji nekeitė savo gyvenimo būdo ir toliau darė įstatymų uždraustas veikas. Tai iš esmės patvirtina, kad būdama laisvėje nuteistoji R. S. laikytis įstatymų ir keisti savo gyvenimo būdą nenori, o gyventi pagal visuomenėje priimtas moralės normas ir dalinai laikytis teisės aktų reikalavimų gali tiktai būdama izoliuota nuo visuomenės.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Komisijos 2016 m. gegužės 16 d. nutarime kaip vienas iš nuteistosios nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo veiksnių nurodyta darbinės patirties stoka, kas leidžia pagrįstai teigti, kad būdama laisvėje nuteistoji R. S. iš esmės nedirbo. Visos jos padarytos nusikalstamos veikos iš esmės susiję su siekiu praturtėti nusikalstamu būdu (2 teistumai už svetimo turto pagrobimą ir 4 teistumai už neteisėtą disponavimą narkotinėmis medžiagomis turint tikslą jas platinti). Nors Komisijos išvadoje teigiama, kad paleista iš pataisos įstaigos nuteistoji R. S. negrįš į romų bendruomenę, o važiuos pas brolienę, kur augins gyvulius ir ūkininkaus, savo skunde nuteistoji pati nurodo, kad nori grįžti pas sergantį savo vyrą. Todėl išlieka pakankamai didelė rizika, jog paleista iš pataisos įstaigos nuteistoji R. S. realiai grįžtų gyventi į tas pačias gyvenimo ir buities sąlygas, į tą pačią socialinę aplinką, kurioje ir nusikalto. Kartu įvertinus rizikos veiksnius, išlieka pakankamai didelė tikimybė, kad norėdama pragyventi laisvėje ir gauti tam lėšų, tačiau neturėdama pakankamos darbinės patirties nuteistoji toliau darys tapačias nusikalstamas veikas.

Įvertinęs visus šiuos duomenis apygardos teismas konstatuoja, jog nuteistosios R. S. pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką nesudaro pagrindo manyti, kad ateityje ji laikysis įstatymų ir nenusikals. Šiuo metu nuteistosios R. S. lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietos būtų neadekvatus ir neproporcingas nei nuteistosios asmenybės apibūdinimui, nei jos padarytų nusikalstamų veikų pobūdžiui ir pavojingumui, jis neatitiktų visuomenės intereso, jog nuteistoji būtų nubausta adekvačia bausme, kuri paveiktų ją taip, kad ji laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, o svarbiausia, tokiu atveju nebūtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Todėl lygtinai paleisti nuteistąją R. S. iš pataisos įstaigos pagrindo nėra. Skundžiama apylinkės teismo nutartis teisėta, argumentuota ir pagrįsta – apylinkės teismas tinkamai įvertino visus lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos lemiančius veiksnius ir padarė pagrįstą išvadą dėl galimybės pasiekti probacijos tikslus lygtinai paleidus nuteistąją R. S. iš pataisos įstaigos. Nuteistosios skundo argumentai apylinkės teismo išvadų, su kuriomis sutinka skundą nagrinėjantis teismas, nepaneigia, todėl naikinti skundžiamą nutartį nuteistosios skunde nurodytais motyvais pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu,

nutaria:

Nuteistosios R. S. skundą atmesti ir palikti galioti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 6 d. nutartį.

Ši nutartis galutinė ir neskundžiama.

Teisėjas Artūras Ridikas