Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

neviešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje B. G., g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, ukrainietis, gyv. (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, vedęs, neteistas, kaltinamas pagal BK 150 str. 4 d., 153 str., ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamasis B. G. seksualiai prievartavo mažametę A. G. - pasinaudodamas tuo, jog jo dukra A. G., gim. (duomenys neskelbtini), pagal savo psichinį ir fizinį išsivystymą bei socialinę brandą nesuvokė daromų su ja veiksmų esmės ir reikšmės, t. y. bejėgiška nukentėjusiosios būkle dėl jos mažametystės, tenkino lytinę aistrą su mažamete A. G. prieš jos valią kitokio fizinio sąlyčio būdu sekančiomis aplinkybėmis: laikotarpiais nuo 1998 m. gruodžio mėn. iki 1999-02-16, nuo 1999-10-11 iki 2000-02-19, nuo 2000-08-18 iki 2000-11-13, nuo 2001-04-11 iki 2001-09-15, nuo 2002-04-23 iki 2002-09-05, nuo 2003-05-01 iki 2003-09-21, nuo 2004-08-13 iki 2004-12-15, nuo 2005-06-28 iki 2005-10-09, nuo 2006-05-22 iki 2006 m. rugpjūčio mėnesio (tikslesnis laikas tyrimo metu nenustatytas), laisvu nuo darbo tolimojo plaukiojimo reisuose metu būdamas namuose bute (duomenys neskelbtini), siekdamas patenkinti savo lytinę aistrą keletą kartų per savaitę išrengdavo A. G. ir pats nusirengdavo, bučiuodavo ir dirgindavo ranka jos lytinius organus, liepdavo jai masturbuoti lytinę varpą, trindavo varpą jai tarp kojų. Toje pat vietoje nurodytais laikotarpiais kaltinamasis B. G. atliko ir mažametės A. G. tvirkinimo veiksmus - turėdamas tikslą mažametei A. G. sukelti lytinį susijaudinimą, ją tvirkino, demonstruodamas nukentėjusiajai savo lytinius organus ir prašydamas juos liesti, rodydamas erotinio turinio vaizdo įrašus, žurnalus, mažametę nurenginėdamas, bučiuodamas ir glostydamas jos kūną.

Kaltinamasis B. G. kaltu neprisipažino ir parodė, kad niekuomet nėra prievartavęs ar kitaip seksualiai išnaudojęs savo dukters A. kaltinamajame akte nurodytais ar kitokiais būdais, jo tarpusavio santykiai su dukra visuomet buvo normalūs. Mano, kad dukra jį apkalba, įtakota jo žmonos J., kadangi šiuo metu vyksta jų santuokos nutraukimo ir turto dalybų procesas. Dirbdamas jūreiviu, uždarbį jis atiduodavo žmonai, kuri, jam būnant jūroje, už šeimos santaupas savo ir sesers vardu nupirko du butus. 2006 m. rugpjūčio mėn., prieš išplaukdamas į eilinį reisą, jis paprašė žmonos vieną iš įsigytų butų perregistruoti jo vardu. Reaguodama į tai žmona pareiškė, kad jis nori palikti šeimą. Vėliau, jau būnant reise, kalbantis telefonu žmona ėmė reikšti pretenzijas, jog jis eilę metų prievartavo dukrą. Grįžus iš reiso, žmona sukėlė skandalą, ir jis išėjo gyventi į išsinuomotą butą, tuo metu sužinojo, kad jo atžvilgiu iškelta baudžiamoji byla dėl dukters prievartavimo, pradėtas skyrybų ir turto dalybų procesas. Mano, kad tokiu būdu žmona nori su juo susidoroti, kadangi ji siūlė atsisakyti visų kaltinimų, jeigu jis atsisakys viso bendrai santuokoje užgyvento turto. Dukra yra labai pavydi, todėl, motinai sukūrus istoriją, neva jis nori palikti šeimą dėl kitos moters, dukra galėjo pasiduoti motinos įtakai ir kerštaudama jį apkalbėti. Jis niekuomet nėra rodęs dukrai pornografinių filmų ir žurnalų ar vertęs dukrą žiūrėti tokio pobūdžio kūrinius, šias aplinkybes dukra ir žmona taip pat išgalvojo, siekdamos jį nepagrįstai apkaltinti.

Apklausta teismo, nukentėjusioji A. G. patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus savo parodymus ir parodė, kad nuo penkerių metų jos tėvas B. G. elgėsi su ja nepadoriai, sakydamas, kad seksualinius žaidimus žaidžia visi tėvai su savo dukromis. Ji juo tikėjo ir nesipriešino. Tėvas įkalbėjo ją niekam to nesakyti, ypač mamai. Pirmą kartą, kai tai atsitiko, tėvas paėmė ją ant rankų ir nunešė į lovą tėvų kambaryje, nurengė ją nuogai ir ėmė glostyti jos kūną, lytinius organus, po to pražergė jos kojas ir, gulėdamas iš šono, bandė jai įkišti savo varpą, bet ji muistėsi ir jam nepavyko. Nuo to karto tėvas dažnai dienos metu, o vėliau ryte, kai jie pasilikdavo namuose dviese, išrengdavo ją ir bučiuodavo jos lytinius organus, čiupinėdavo jai tarpkojį, prašė, kad ji liestų jo varpą. Ji šlykštėjosi, bet jo klausė. Jis dirgindavo prie jos savo varpą ir ant jos išliedavo spermą, o vėliau dalyvaudavo jai prausiantis. Sukakus devyneriems, jis pabandė jai į makštį įkišti varpą, tačiau ji pradėjo verkti, ir jis liovėsi. Kai jai sukako 10 metų, jis rodė jai pornofilmus ir aiškino, kad jų herojai tėveliai su savo dukrytėmis, vėliau reikalavo, kad ji su juo žiūrėtų pornožurnalus. Kai jie visa šeima buvo (duomenys neskelbtini) ir miegojo ant šieno, girtas tėvas jai įkišo ranką į kelnaites, tai aptikusi mama pareikalavo pasiaiškinti, tėvas teisinosi, kad buvo girtas ir sumaišė jas abi. Paskutinį kartą jis prie jos priekabiavo 2006 metų vasarą, tačiau jai griežtai atsisakius, ją sumušė, sudaužė suvenyrą. Prieš tai jiems kartu būnant jo tėviškėje, jis primygtinai reikalavo su juo miegoti vienoje lovoje ir, jai sutikus, vėl kišo ranką jai į kelnaites, tačiau ji pasipriešino. Šie pasipriešinimai sukeldavo jo įniršį. Būdama 11 metų, ji susirgo lytinių organų liga. Tai sužinojęs, tėvas įkalbinėjo pradėti su juo lytiškai santykiauti sakydamas, kad tokiu būdu jis perims jos ligą, tačiau ji nesutiko. Neapsikentusi tėvo priekabiavimo, 2006 m. rudenį ji kuriam laikui persikraustė gyventi pas senelę, o tėvui išplaukus į reisą, ryžosi apie viską papasakoti motinai. Maždaug iki 10 metų amžiaus ji nelabai suprato tėvo veiksmų esmę, tačiau vėliau tėvui intensyviai priešinosi. Patirtą prievartą ilgą laiką slėpė nuo motinos ir kitų artimųjų, kadangi jai buvo gėda. Apie tai, ką tėvas su ja išdarinėja, buvo pasakojusi tik artimiausiai draugei J. L.. Paskutiniaisiais metais tėvas buvo jai labai dosnus, pirko brangias dovanas, duodavo pinigų. Kategoriškai patvirtino, kad apie tėvo elgesį davė teisingus parodymus, tai padarė niekieno neverčiama ir neįtakota.

Liudytoja J. L. parodė, kad su A. G. mokėsi vienoje klasėje nuo pirmos iki trečios klasės, tuo metu buvo artimos draugės, gerus tarpusavio santykius palaiko ir dabar. Apytiksliai nuo to laiko, kai joms sukako 10 metų, apie 2 metus A. jai pasakodavo, kad ją tėvas labai dažnai, kai jie lieka vieni namuose, nurengia, bučiuoja, glosto ir kiša tarp šlaunų savo lytinį organą, rodo jai pornografinius žurnalus ir filmus. A. sakė, kad tėvas paaiškinęs, jog kiekvienas tėvas taip elgiasi su savo dukra, ir klausė, ar su ja elgiasi taip jos tėvas. Ji siūlė draugei pasisakyti mamai, tačiau A. sakė bijanti. Nors draugės pasakojimai skambėjo šokiruojančiai, matėsi, jog ji yra labai sukrėsta ir sako tiesą. Jautė, kad A. yra neviltyje, ieško pagalbos. Laikui bėgant, A. apie tėvą ėmė kalbėti piktai, paniekinamai, jautėsi, kad jai nemalonu viskas, kas susiję su tėvu, ji pastoviai kartojo, jog nenori, kad tėvas gyventų šeimoje, nori, kad mama su juo išsiskirtų. Kartą, jai svečiuojantis pas A. namuose, draugė rodė jai dekoratyvinę pagavėlę su dėme ir pasakojo, kad tėvas tarp šlaunų jai kišo savo lytinį organą, o po to išliejo spermą ant pagalvės.

Liudytoja J. G. parodė, kad su B. G. susituokė 1992 m., vyro tarpusavio santykiai su ja, dukra A. ir jos sūnumi iš ankstesnės santuokos D. S. iš pradžių buvo neblogi, tačiau vėliau pasidarė įtempti. 2003 metų liepos mėnesį, jiems visa šeima būnant pas vyro giminaičius (duomenys neskelbtini) ir miegant daržinėje ant šieno, ji aptiko B. G. ranką A. kelnaitėse, vyras teisinosi, kad buvo labai girtas ir sumaišė dukterį su žmona. Vyras dukrą vakarais migdydavo, guldavosi si ja į vieną lovą. 2006 m. vasarą šeima paskutinį kartą svačiavosi (duomenys neskelbtini), tačiau ji netrukus išvyko namo slaugyti sergančios motinos. Kuomet grįžo kaltinamasis su dukra, ji pastebėjo, jog dukros elgesys pasikeitęs. A. sakė, jog susipyko su tėvu, taip pat minėjo, kad tėvas siūlė jai dviese skristi pailsėti į (duomenys neskelbtini), bet ji atsisakė. 2006 m. rugpjūčio mėn. dukra jai pasakė, kad tėvas prie jos lindo, norėjo numauti kelnaites, o jai pasipriešinus įsiuto ir ją primušė, po to dukra susirinko daiktus ir išėjo gyventi pas senelę. Rugsėjo 28 d. vyras išplaukė į reisą, netrukus po to dukra grįžo. 2006 m. susirgo jos mama ir vaikams atidavė pinigus, už kuriuos ji su seserimi nusipirko butą. Prieš išplaukdamas į reisą, vyras prašė butą perrašyti jo vardu, tačiau šis klausimas taip ir liko iki galo neaptartas. 2006 m. spalio mėnesį ji pasakė savo dukrai, kad svarsto galimybę skirtis su jos tėvu, kadangi jai nebepatinka vyro elgesys. Tada A. ėmė pasakoti, kad tėvas ją seksualiai prievartavo ir tvirkino nuo 5 metų. To nesakė anksčiau, kadangi gėdijosi, bijojo jos reakcijos. Tėvas siūlė jai pažaisti meilės žaidimus, rodė porno filmus, porno žurnalus, sakė, kad taip elgiasi visi tėvai su savo dukromis, o mamos – su sūnumis. Jis tai darydavo rytais, jai išėjus į darbą, kada pats buvo grįžęs iš reiso. A. dar pasakojo, kad tėvas numaudavo jai kelnaites, dirgindavo ranka jos lytinius organus, prašydavo ją liesti jo varpą, ją masturbuoti. Įvykus ejakuliacijai ant jos kūno, nešdavo į vonią apiplauti. Kartą kišo į burną savo lytinį organą, tačiau ji muistėsi ir to išvengė. Kai dukrai sukako vienuolika metų, ji atsisakė su juo toliau „žaisti meilės žaidimus“, tada jis ją porą kartų sumušė, sudaužė stalinę lempą. Prieš tai jos seseriai L. P. A. taip pat buvo sakiusi, jog nekenčia savo tėvo. Apžiūrėjusi butą, tarp patalynės spintoje rado paslėptas vaizdajuostes su porno filmais. Peržiūrėjusi filmus įsitikino, kad jų turinys yra būtent toks, kokį jai nupasakojo dukra. Šiuos filmus bei šviestuvo, kurį sudaužė smurtaudamas prieš dukrą tėvas, ji vėliau pateikė pareigūnams. Nors dukra neigė turėjusi su tėvu lytinius santykius, ji nuvedė dukrą pas ginekologą, kuris nustatė, kad jos mergystės plėvė nepažeista. Po to ji kreipėsi pagalbos į Vaikų teisių apsaugos tarnybą, kuri apie įvykį pranešė prokuratūrai. Dėl paminėtų įvykių durka patyrė didelį dvasinį sukrėtimą, jai tenka nuolat lankytis pas psichologus, nukentėjo dukters pažangumas moksle.

Liudytoja P. Š. parodė, kad yra A. močiutė iš motinos pusės. Mergaitė pas ją dažnai lankydavosi, 2006 metų rugsėjo mėnesį pasiprašė gyventi pas ją, kol tėvas išvyks į reisą. Jai paklausus, kas atsitiko, paaiškino, kad tėvai pastoviai barasi, ir kad tėvas ją buvo du kartus sumušęs. Kai A. buvo apie aštuonerius metus, tarp jos ir tėvo susiformavo labai artimi santykiai, ji pastoviai sėdėdavo jam ant kelių, žaisdavo kartu. Po kiek laiko apie savo tėvą A. pradėjo kalbėti piktai, vėliau teigė jo nekenčianti. Tėvui išvykus į reisą, A. grįžo namo, netrukus po to pasisakė mamai, kad buvo seksualiai prievartaujama tėvo. Apie A. prievartavimą ji sužinojo iš savo dukters J., pati A. su ja šia tema nesikalbėjo, tik minėjo, kad jeigu mama nesiskirs su tėvu, ji išeis iš namų.

Liudytojas I. Š. parodė, kad su savo žentu B. G. sugyveno neblogai. Pastebėjo, kad A. ir tėvo santykiai ypatingai artimi, šis dažnai ją sodindavosi ant kelių, glostydavo. Apie pradėtą tyrimą dėl anūkės prievartavimo ir skyrybų procesą jis sužinojo iš savo dukters J.. Žentui grįžus iš reiso, 2007 m. gegužės – rugpjūčio mėn. leido jam pagyventi savo sodo namelyje. Žentas pradėjo stipriai išgėrinėti, po to ėmė niokoti ir jo turtą, nuolat klausinėjo, ar jo „nepasodins“, sakė, kad vieną kartą parodė dukrai pornografinį žurnalą, kurį parvežė iš jūros, bet prie jos kitaip nelindo. Pati A. nieko jam apie santykius su tėvu smulkiau nepasakojo, tik minėjo, kad tėvas ją mušė, sudaužė lempą, norėjo su ja miegoti.

Liudytoja L. P. parodė, kad sesers J. šeima dažnai lankydavosi pas ją sode, kartu leisdavo laisvalaikį. Vėliau kaltinamasis ėmė riboti dukters atvykimus pas ją. Kai A. sukako apytiksliai 10 metų, ji padovanojo dukterėčiai knygelę, skirtą vaikams, kurioje buvo rašoma, iš kur atsiranda vaikai. Iš sesers vėliau sužinojo, kad G. dėl to labai supyko, pradėjo siautėti. 2006 m. vasarą visi kartu vyko ilsėtis į (duomenys neskelbtini). G. elgėsi labai keistai, vedėsi A. į mišką daryti mankštą, vėliau apmuturiavo ją pledu, pasodino į vasarinę kėdutę ir maitino kepta bulve, po truputį demonstratyviai lupdamas ją, lauždamas gabaliuką ir kišdamas vaikui į burną pirštais. 2006 m. rudenį A. su mama atvažiavo pas juos į sodą, kur A. prasitarė, kad nekenčia savo tėvo. Ji paklausė jos, kodėl taip kalba, mergaitė atsakė, kad visą gyvenimą jo nekentė. A. pasakė: „kaip aš turėjau jaustis, jei jis visada guli pas mane kambaryje ant lovos ir, ką aš bedaryčiau, mane apžiūrinėja. Be to, jis dviveidis, specialiai sukeldavo konfliktus, kažkam pradėjus rakinti duris, pašokdavo nuo lovos ir apsimesdavo, kad kažką namuose daro, o ne gulinėja“. Tada A. pirmą kartą prasitarė apie tėvo elgesį. Po kiek laiko paskambino sesuo ir pasakė, kad A. jai pasakiusi, kad ji gulėjo tėvų miegamajame ir tėvas gulėdamas vienoje lovoje su ja, glostė ją ir pradėjo mauti jai kelnaites. Ji jį nuspyrė nuo savęs, nubėgo į savo kambarį, atsigulė aukštielninka ir pradėjo verkt. Tėvas įsiutęs atbėgo paskui ją, spyrė į šoną, smogė susuktu rankšluosčiu, daužė kumštį į sieną, po to sudaužė ant stalo stovėjusį šviestuvą. Netrukus po to A. išėjo gyventi pas močiutę atskirai. Kai G. rudenį išplaukė į reisą, A. motinai papasakojo, jog tėvas eilę metų ją seksualiai išnaudojo. Apie tai, kokiais būdais G. prievartavo savo dukrą, jai pagal dukros žodžius papasakojo sesuo J., pati A. kalbėtis su ja šia tema vengė. J. taip pat pasakojo, kad dukrai po viso to pakriko sveikata, ji ėmė silpniau mokytis.

Liudytojas D. S. parodė, kad iš pradžių su patėviu B. G. sugyveno neblogai. Kai jo seseriai A. sukako 11 metų, jo santykiai su patėviu pablogėjo, pastebėjo, kad patėvis stengiasi jį atitolinti nuo sesers, supriešinti su šeima. Matė, kad G. vakarais migdydavo A., guldavosi su ja į lovą, bet nieko blogo neįtarė. Kai G. paskutinį kartą išplaukė į reisą, mama prasitarė, kad jis prievartaudavo A.. Sesuo jam tai patvirtino, bet smulkiai nepasakojo, tik paminėjo, kad tėvas prie jos lįsdavo, rodydavo pornofilmus. Yra įsitikinęs, kad sesuo sako tiesą. Patėviui grįžus iš reiso, jis pasakė, kad A. nenori jo matyti, ir liepė išeiti iš namų, po ko G. apsigyveno pas senelį sodo namelyje.

Iš teismo psichologijos ekspertizės akto matyti (b. l. 55-56, t.1), kad A. G. negalėjo pasipriešinti prieš ją atliekamiems seksualinio pobūdžio veiksmams - iš pradžių dėl to, kad nesuvokė atliekamų su ja veiksmų esmės ir reikšmės, laikė juos natūralia tėvo ir dukters santykių dalimi. Vėliau, kai plečiantis socialiniam supratingumui, mergaitė ėmė suvokti tėvo veiksmų amoralumą ir neteisėtumą savo atžvilgiu, ji priešinosi taip, kaip sugebėjo - vengdavo tėvo, atsisakydavo, išsakydavo savo nenorą. Konstruktyviai pasipriešinti trukdė gėdos, kaltės, nesaugumo jausmai, baimė, kad bus apkaltinta ir atstumta mamos. Nenustatyta, kad A. G. yra įtaigi, linkusi fantazuoti ar kad kiti gali jai įkalbėti tam tikrą informaciją. A. G. intelektiniai gebėjimai tiksliai atgaminti įvykius ir duoti parodymus pakankami, dėl atminties procesų ypatumų ikimokykliniame ir ankstyvajame mokykliniame amžiuje galimas nepakankamai nuoseklus ir detalus pačių ankstyviausiųjų tėvo veiksmų atgaminimas. Apie seksualinius santykius mergaitės žinios gerokai išsamesnės, negu būdinga jos bendraamžiams.

Iš teismo medicinos specialisto išvados bei specialisto tirtų medicininių dokumentų matyti (b. l. 30, 41, 44-47, t. 1), kad A. G. lytiniuose organuose sužalojimo žymių nėra, mergystės plėvė nepažeista. 2005 m. gruodžio mėn. A. G. diagnozuotas grybelinis makšties uždegimas plinta tiek lytiniu, tiek buitiniu keliu, ši liga galėjo atsirasti, patekus infekcijai tvirkinant mažametę.

Klaipėdos psichikos sveikatos centro pažymoje nurodyta (b. l. 50, t. 1), kad A. G. 2006-11-08 lankėsi pas vaikų psichiatrą ir psichologą.

Iš gimimo liudijimo nuorašo matyti, kad A. G. yra gimusi (duomenys neskelbtini), jos tėvai yra B. G. ir J. G. (b. l. 38, t. 1).

Iš AB „(duomenys neskelbtini)“ pažymos matyti (b. l. 106, t. 1), kad B. G. dirbo kvalifikuotu jūreiviu kompanijos laivuose laikotarpiais nuo 1997-12-12 iki 1998-05-12, nuo 1999-02-17 iki 1999-10-10, nuo 2000-02-20 iki 2000-08-17, nuo 2000-11-14 iki 2001-04-10, nuo 2001-09-16 iki 2002-04-22, nuo 2002-09-06 iki 2003-04-30, nuo 2003-09-22 iki 2004-08-12, nuo 2004-12-16 iki 2005-06-27, nuo 2005-10-10 iki 2006-05-21, ir nuo 2006-10-27 iki 2007-04-28.

Ikiteisminio tyrimo metu J. G. pateikė pareigūnams du kompaktinius diskus, kuriuos apžiūrėjus nustatyta, kad diskuose įrašyti erotinio pobūdžio filmai, vaizduojantys vyro ir moters lytinius santykius (b. l. 19-21, t. 1). Ikiteisminio tyrimo metu taip pat buvo apžiūrėtos J. G. pateiktos šviestuvo nuolaužos (b. l. 22-28, t. 1).

Aukščiau aptartais įrodymais B. G. kaltė dėl mažametės dukters tvirkinimo ir seksualinio prievartavimo visiškai įrodyta, o kaltinamojo versija, neva sutuoktinė ir dukra jį apkalba siekdamos užvaldyti jo turtą, yra paneigta.

Teismas neturi pagrindo netikėti nuosekliais ikiteisminio tyrimo metu ir teisme duotais nukentėjusiosios A. G. parodymais, kuriuos visiškai patvirtina ir kiti byloje surinkti įrodymai. Teismo psichologinės ekspertizės akte konstatuota, jog nenustatyta, kad A. G. yra įtaigi, linkusi fantazuoti ar kad kiti gali jai įkalbėti tam tikrą informaciją, A. G. intelektiniai gebėjimai tiksliai atgaminti įvykius ir duoti parodymus pakankami. Akivaizdu, jog kaltinamasis, pasinaudodamas aplinkybe, kad dukra pasisakė motinai apie ilgą laiką kęstą seksualinę prievartą tuo metu, kai tarp tėvų kilo turtinio pobūdžio ginčas, o motina ėmė svarstyti galimybę nutraukti santuoką, bando išvengti atsakomybės, siekdamas sukelti abejones nukentėjusiosios ir liudytojų parodymų patikimumu. Vienok kaltinamojo versija, jog nukentėjusioji ir liudytojai jį apkalba, neturi realaus ir bent kiek pamatuoto pagrindo. Liudytojai J. G., P. Š., I. Š., L. P., D. S. parodė jau prieš keletą metų pastebėję kaltinamojo perdėtai demonstruojamą meilę dukrai, tačiau, nors kai kurie kaltinamojo veiksmai dukters atžvilgiu atrodė keistai ir nenatūraliai, tuo metu nekreipę į tai dėmesio. Liudytojai P. Š., L. P. taip pat patvirtino, jog laikui bėgant, kardinaliai pasikeitė ir A. G. požiūris į tėvą – anksčiau jį labai mylėjusi, mergaitė apie tėvą ėmė kalbėti piktai, pradėjo jo nekęsti. Iš teismo psichologijos ekspertizės akto matyti, kad A. G. iš pradžių nesuvokė tėvo atliekamų su ja veiksmų esmės ir reikšmės, laikė juos natūralia tėvo ir dukters santykių dalimi, vėliau, kai plečiantis socialiniam supratingumui, mergaitė ėmė suvokti tėvo veiksmų amoralumą ir neteisėtumą savo atžvilgiu, ir priešinosi taip, kaip sugebėjo - vengdavo tėvo, atsisakydavo, išsakydavo savo nenorą, tačiau konstruktyviai pasipriešinti jai trukdė gėdos, kaltės, nesaugumo jausmai, baimė, kad bus apkaltinta ir atstumta mamos. Tuo būdu ekspertizės išvados duoda atsakymą į klausimą, kodėl nukentėjusioji patiriamą seksualinę prievartą ilgą laiką slėpė nuo artimųjų – akivaizdu, jog mergaitė dėl mažametystės pakankamai ilgai nesuprato tėvo atliekamų su ja veiksmų prasmės, o pradėjusi ją suprasti, buvo varžoma baimės dėl galimos motinos bei tėvo reakcijos, tėvo elgesiui iškilus viešumon. Mergaitei socialiai vystantis, jos suvokimas apie amoralų bei neteisėtą tėvo elgesį darėsi vis aiškesnis, to pasekoje slėpti patiriamą seksualinę prievartą darėsi vis sunkiau, dėl ko pasikeitęs mergaitės požiūris į tėvą tapo pastebimas ir pašalinaims asmenims. Tarp mergaitės tėvų kilus konfliktui, po to tėvui išplaukus į reisą, o motinai pradėjus svarstyti santuokos nutraukimo galimybę, A. G., kuriai tėvo elgesys tuo metu jau buvo pasidaręs nebepakeliamas, atsirado palanki proga apie viską papasakoti mamai, ką ji ir padarė. Nukentėjusiosios parodymus, taip pat ir jos socialinio supratingumo transformaciją visiškai patvirtina ir liudytojos J. L. parodymai. Kurį laiką artimiausia mažametės nukentėjusiosios drauge buvusi liudytoja patvirtino, jog apie tėvo elgesį A. G. jai vienintelei papasakojo dar prieš keletą metų, buvo sukrėsta, ieškojo pagalbos, tačiau bijojo ir gėdijosi apie tai pasakyti mamai, vėliau ėmė neapkęsti savo tėvo. Atlikus teismo psichologinę ekspertizę taip pat nustatyta, kad apie seksualinius santykius mergaitės žinios gerokai išsamesnės, negu būdinga jos bendraamžiams, kas yra visiškai paaiškinama ilgalaikiais seksualinio pobūdžio kaltinamojo veiksmais prieš mažametę.

Nukentėjusiosios teismui duoti parodymai apie tėvo seksualinio pobūdžio veiksmus jos atžvilgiu visiškai atitinka liudytojų J. G., L. P., J. L., D. S. parodymus apie aplinkybes, kurias jie sužinojo betarpiškai iš pačios nukentėjusiosios. Liudytoja J. G. patvirtino, kad iš dukters sužinojusi, jog tėvas rodė jai erotinius filmus, surado spintoje paslėptus diskus su filmais, apie kurių buvimą namuose anksčiau nežinojo (šią aplinkybę patvirtino ir liudytojas D. S.), juos peržiūrėjo ir įsitikinusi, jog filmų turinys atitinka dukters pasakojimą, filmus pateikė pareigūnams. J. G. nurodė pateikusi pareigūnams ir šviestuvo, kurį, dukters teigimu, siautėdamas sudaužė tėvas, nuolaužas. Teismo medicinos specialisto išvada taipogi patvirtina, jog infekcija į nukentėjusiosios lytinius organus galėjo patekti kaltinamajam atliekant seksualinio pobūdžio veiksmus – dirginant mažametės lytinius organus. Iš teismo psichologinės ekspertizės akto, medicininės pažymos, liudytojų J. G., L. P. parodymų matyti, jog dėl patirtos seksualinės prievartos ir jai iškilus viešumon nukentėjusioji patyrė didelį emocinį stresą, pablogėjo jos sveikatos būklė, tenka lankytis pas psichologą, krito pažangumas moksle, kas patikimai patvirtina, jog nukentėjusiosios išgyvenimai buvo tikri, natūralūs, ir savo ruožtu visiškai paneigia tikimybę, jog nukentėjusioji galėjo duoti melagingus, išgalvotus parodymus. Tuo būdu nukentėjusiosios parodymais bei juos visumoje ir atskirose detalėse visiškai patvirtinančiais liudytojų parodymais bei kitais aukščiau aptartais įrodymais B. G. kaltė visiškai įrodyta, kaltinamasis privalo atsakyti.

Nukentėjusiosios parodymais nustatyta, jog kaltinamasis B. G., laisvu nuo reisų metu būdamas namuose, seksualinio pobūdžio veiksmus mažametės dukters atžvilgiu atlikdavo sistemingai, keletą kartų per savaitę (tikslesnis laikas tyrimo metu nenustatytas). Įvertinus nukentėjusiosios parodymus, jog šie kaltinamojo veiksmai prasidėjo jai būnant 5 metų, maždaug prieš 8 metus iki 2006-12-13 vykusios jos pirmosios apklausos bei AB „Limarko laivininkystės kompanija“ pateiktus duomenis apie B. G. buvimo reisuose laiką tikslinamas, jį sukonkretinant, kaltinamajame akte nurodytas teismo pripažįstamas įrodytu B. G. nusikaltimų padarymo laikas. Aptartais įrodymais patikimai nustatyta, jog siekdamas patenkinti savo lytinę aistrą, kaltinamasis išrengdavo nukentėjusiąją ir pats nusirengdavo, bučiuodavo ir dirgindavo ranka jos lytinius organus, liepdavo jai masturbuoti lytinę varpą, trindavo varpą jai tarp kojų, tokiu būdu patirdamas seksualinį pasitenkinimą. Tokie kaltinamojo veiksmai BK 150 str. prasme vertintini kaip lytinės aistros tenkinimas su žmogumi kitokio fizinio sąlyčio būdu. Nustatyta, kad kaltinamasis lytinę aistrą su nukentėjusiąja tenkino prieš jos valią, pasinaudodamas bejėgiška nukentėjusiosios būkle dėl jos mažametystės (ši aplinkybė kaltinamajam buvo gerai žinoma) – nukentėjusiajai dėl psichinio ir socialinio nesubrendimo iš pradžių nesuvokiant su ja atliekamų seksualinio pobūdžio veiksmų pobūdžio ir esmės, o vėliau aiškiai žodžiu ir veiksmais išreiškiant savo nesutikimą, tačiau dėl mažametystės nesugebant adekvačiai pasipriešinti kaltininko veiksmams. Todėl ši kaltinamojo veika kvalifikuojama pagal BK 150 str. 4 d. kaip mažamečio seksualinis prievartavimas – lytinės aistros tenkinimas su žmogumi prieš jo valią kitokio fizinio sąlyčio būdu, pasinaudojant bejėgiška nukentėjusiojo asmens būkle dėl jo mažametystės. Byloje surinktais įrodymais taip pat nustatyta, jog turėdamas tikslą mažametei A. G. sukelti lytinį susijaudinimą, kaltinamasis aptariamais laikotarpiais ją tvirkino, demonstruodamas nukentėjusiajai savo lytinius organus ir prašydamas juos liesti, rodydamas erotinio turinio vaizdo įrašus, žurnalus, mažametę nurenginėdamas, bučiuodamas ir glostydamas jos kūną. Ši kaltinamojo veika kvalifikuojama pagal BK 153 str. kaip mažamečio asmens tvirkinimas.

Skirdamas bausmes, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, įvertindamas BK 54 str. 2 d. nurodytas aplinkybes.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių byloje nenustatyta.

Kaltinamasis B. G. padarė du nusikaltimus, vienas iš kurių yra labai sunkus (BK 11 str. 6 d.), prieš mažametę nukentėjusiąją – savo dukrą. Jis nusikalto vadovaudamasis žemomis ištvirkėliškomis paskatomis, tenkino savo gašlumą su mažamete dukra pasinaudodamas ir dėl giminystės ryšio kylančiu pastarosios priklausomumu, savo ilgai trukusiais itin amoraliais nusikalstamais veiksmais sukėlė mažametei nukentėjusiajai didelę moralinę traumą, padarė sunkiai pataisomą žalą pilnavertės vaiko asmenybės formavimuisi. Kaltinamasis nei kiek nesigaili nusikaltęs, bando apkaltinti nukentėjusiąją ir jos artimuosius melagingų parodymų prieš jį davimu, tokiu būdu dar labiau gilindamas mažametei dukrai nusikalstamais veiksmais padarytą moralinę traumą. Todėl, nors kaltinamasis anksčiau nėra teistas ir baustas administracine tvarka, dirba, iš darbovietės charakterizuojamas iš esmės teigiamai, už abu nusikaltimus jam skirtinos artimos sankcijų vidurkiui sankcijose numatytos laisvės atėmimo bausmės. Kadangi nusikaltimai labai skiriasi pagal pavojingumą, o dalis pripažintų įrodytais tvirkinimo veiksmų su seksualinio prievartavimo veiksmais sudaro idealiąją nusikaltimų sutaptį, BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p. ir 2 p. tvarka bausmės bendrinamos apėmimo būdu.

Nukentėjusioji A. G. byloje pareiškė civilinį ieškinį dėl nusikaltimu padarytos 50000 litų dydžio neturtinės žalos atlyginimo (b. l. 24-25, t. 2). Ieškinys iš dalies tenkintinas. Pagal CK 6.250 str. neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Neturtinė žala padaroma vertybėms, kurios neturi piniginės išraiškos, tačiau civilinė teisė jas gina turtiniais būdais. Neturtinė žala įvertinama ir atlyginama pinigais (CK 6.250 str. l d.). Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kt. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą (dvasinius, fizinius išgyvenimus, praradimus). Atlygintinos neturtinės žalos ribų (minimumo ar maksimumo) įstatymas (CK 6.250 str.) nenustato, įvertinti neturtinę žalą palikta teismui, nes tai yra fakto klausimas. Spręsdamas šį klausimą, teismas turi vadovautis CK 6.250 str. 2 d. įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais, t. y. nustatydamas neturtinės žalos dydį turi atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Įvertindamas neturtinę žalą pinigais, teismas turi vadovautis ir kituose CK 6 knygos straipsniuose nurodytais kriterijais, bei atsižvelgti į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką.

Byloje surinktais įrodymais nustatyta, jog kaltinamojo nusikalstami seksualinio pobūdžio veiksmai prieš nukentėjusiąją su pertraukomis tęsėsi beveik aštuonerius metus. Dėl nusikalstamų tėvo veiksmų mažametė nukentėjusioji patyrė didžiulį dvasinį sukrėtimą, ilgalaikius neigiamus dvasinius išgyvenimus. Mažametės nukentėjusiosios fizinio ir socialinio brendimo metu eilę metų ją sistemingai moraliai traumuodamas, kaltinamasis savo nusikalstamais veiksmais padarė sunkiai pataisomą žalą pilnavertės vaiko asmenybės formavimuisi. Kaltinamojo nusikalstami veiksmai sukėlė nukentėjusiajai ir kitus iki šiol tebesitęsiančius nepatogumus, susijusius su sveikatos pablogėjimu, bendravimo galimybių sumažėjimu. Nukentėjusiajai iki šiol tenka lankytis pas psichologą, patirta moralinė trauma įtakojo pažangumo moksle sumažėjimą. Ilgus metus trukusi baimė pasisakyti motinai ir kitiems artimiesiems apie nusikalstamus tėvo veiksmus, priverstinis tėvo nusikalstamo elgesio slėpimas ženkliai sumažino nukentėjusiosios normalaus bendravimo galimybes šeimoje, o įvykiams iškilus viešumon – ir bendravimo galimybes su nukentėjusiąja bei jos šeima susijusioje aplinkoje (mokykloje, gyvenamojoje vietoje ir pan.). Neturtinė žala nukentėjusiajai padaryta tyčiniais nusikalstamais kaltinamojo veiksmais, vadovaujantis itin žemomis, teisės ir moralės požiūriu niekaip nepateisinamomis paskatomis. Pažymėtina ir tai, kad nors kaltinamasis neturi savo vardu registruoto turto, jis yra pakankamai jauno amžiaus ir darbingas, todėl turės galimybę dirbti ir tokiu būdu atlyginti žalą. Paminėtos aplinkybės sąlygoja pakankamai didelį neturtinės žalos atlyginimo priteisimą. Vienok teismas atkreipia dėmesį, jog nukentėjusiosios prašomas priteisti žalos atlyginimo dydis neatitinka teismų praktikos nuostatų, jog kuomet neturtinė žala padaroma BK 150 str. 4 d., 153 str. numatytais nusikaltimais, neturtinės žalos dydis, priklausomai nuo konkrečių žalos padarymo aplinkybių, sudaro apie 15000 - 30000 litų. Atsižvelgiant į visas šias aplinkybes, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, nukentėjusiajai priteistinas 30000 litų dydžio neturtinės žalos atlyginimas.

Nagrinėjant bylą teisme dalyvavo nukentėjusiosios A. G. atstovė adv. M. Saveljeva, iš pateiktų kvitų matosi, kad įgaliotojo atstovo paslaugoms apmokėti nukentėjusiosios atstovė pagal įstatymą J. G. sumokėjo 2000 litų, kuriuos nukentėjusioji prašo išieškoti iš kaltinamojo. BPK 106 str. 2 d. numato, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo atstovas, paslaugoms apmokėti, taip pat, atsižvelgęs į kaltinamojo turtinę padėtį, šių išlaidų nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Nukentėjusiosios prašymas tenkinamas iš dalies. Nukentėjusiosios atstovė ikiteisminio tyrimo metu nedalyvavo, byla yra nedidelės apimties, jos nagrinėjimas teisiamajame posėdyje truko pusantros darbo dienos. Nukentėjusiosios byloje pareikštas ieškininis pareiškimas yra iš esmės vieno lapo apimties, jame operuojama bendro pobūdžio teiginiais, kas leidžia daryti išvadą, jog ieškininio pareiškimo paruošimui nukentėjusiosios atstovei neprireikė didesnių darbo laiko sąnaudų. Pažymėtina, kad advokatė M. Saveljeva atstovauja J. G. teisme nagrinėjamoje santuokos nutraukimo byloje, todėl civilinės bylos kontekste atstovei buvo gerai žinomos ir faktinės šios baudžiamosios bylos aplinkybės. Tuo būdu nukentėjusiosios turėtos išlaidos atstovo pagalbai apmokėti nėra pakankamai pagrįstos. Byloje nėra duomenų, kad kaltinamasis gyventų pasiturinčiai – jis neturi piniginių lėšų ir savo vardu registruoto turto. Priimant dėmesin sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus bei paminėtas aplinkybes, išieškotinų išlaidų dydis mažinamas iki 1000 litų.

Kompaktiniai diskai su erotinio pobūdžio filmais paliktini saugojimui prie bylos, šviestuvo nuolaužos, saugomos Klaipėdos m. VPK – sunaikintinos.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297, 301, 302 str., teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

B. G. pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus BK 150 str. 4 d., 153 str., ir jį nubausti:

pagal BK 150 str. 4 d. laisvės atėmimu aštuoneriems metams, pagal BK 153 str. laisvės atėmimu vieneriems metams.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p. ir 2 p., paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu, ir galutinai nubausti jį laisvės atėmimu aštuoneriems metams. Bausmę skirti atlikti pataisos namuose, bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuteistojo sulaikymo vykdant nuosprendį dienos. Kardomąją priemonę iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Nukentėjusiosios A. G. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies, ir priteisti iš nuteistojo B. G. A. G. 30000 litų neturtinės žalos atlyginimui. Likusioje dalyje civilinį ieškinį atmesti.

Išieškoti iš nuteistojo B. G. 1000 litų išlaidų byloje dalyvavusio atstovo pagalbai apmokėti nukentėjusiajai A. G..

Kompaktinius diskus su erotinio pobūdžio filmais palikti saugojimui prie bylos, šviestuvo nuolaužas – sunaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per šį teismą.