Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje sutrumpinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. M., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini) faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini) , (duomenys neskelbtini), nevedęs, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, teistas:

1. Jonavos rajono apylinkės teismo 2003-09-11 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 323 str. 1 d., ir jam paskirta galutinė bausmė - terminuotas laisvės atėmimas 1 m., pritaikius BK 75 str., bausmės vykdymas atidėtas 1 metams;

2. Jonavos rajono apylinkės teismo 2003-12-18 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 323 str. 1 d., galutinė bausmė - terminuotas laisvės atėmimas 1 m. 6 mėn.;

3. Vilniaus apygardos teismo 2004-02-17 nuosprendžiu pagal BK 129 str. 2 d. 3 p., galutinė bausmė - terminuotas laisvės atėmimas 8 m. 3 mėn.

4. Šiaulių apylinkės teismo 2012-12-21 nuosprendžiu pagal BK 138 str. 1 d., galutinė bausmė - 90 p. areštas;

5. Vilniaus m. apylinkės teismo 2015-05-25 nuosprendžiu pagal BK 178 str. 2 d., galutinė bausmė - 8 mėn. laisvės apribojimo bausmė. Vilniaus r. apylinkės teismo 2016-01-15 nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-05-25 nuosprendžiu paskirta 8 mėnesių laisvė apribojimo bausmė pakeista 90 p. arešto bausme;

6. Vilniaus r. apylinkės teismo 2016-04-27 nuosprendžiu pagal BK 140 str. 2 d., galutinė bausmė - 75 p. arešto bausmė, teistumas neišnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2019 m. rugpjūčio 27 d. apie 22.30 val. bendrabučio, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kambaryje Nr. (duomenys neskelbtini) kilusio konflikto tarp S. M. ir A. M. metu, pastarasis, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikaltimo padarymui (nustatytas 1,71 promilės neblaivumas), tyčia savo dešinės rankos kumščiu sudavė ne mažiau kaip du smūgius nukentėjusiajam į galvos sritį, vėliau konfliktui persikėlus į minėto bendrabučio trečiojo aukšto bendro naudojimo koridorių, A. M. dešinės rankos kumščiu sudavė nukentėjusiajam į galvos sritį, o pastarajam nukritus ant grindų, tęsdamas savo veiksmus, dešine koja spyrė nukentėjusiajam ne mažiau kaip du kartus į galvos sritį, tokiais savo veiksmais padarydamas nukentėjusiajam S. M. kairio apatinio voko žaizdą, kairės akies vokų ir veido kairės pusės minkštųjų audinių kraujosruvą, nosikaulių skeveldrinį lūžį, kas vertinama nesunkiu sveikatos sutrikdymu, tokiu būdu nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo S. M. sveikatą.

Tokiais veiksmais A. M. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamasis A. M. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu savo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo pripažino visiškai ir nurodė, jog kaltinime nurodytu laiku, pas draugę bute visi vartojo alkoholį, tarp jo ir S. M. kilo konfliktas. Nors ir vartojo alkoholį, realiai tai viska suprato, atsimena, kad stengėsi nesuduoti jam į žandikaulį, nes žinojo, kad pas jį buvo lūžęs žandikaulis. Vieną kartą sudavė iš kojos į kaktą, rankomis irgi teko muštis. Nukentėjusysis stovėjo prieš jį iš dešinės, tai smūgiu pataikė į kairę pusę. Nukentėjusysis visą laiką stovėjo, bet kai jis jį išmetinėjo iš buto, kad jo ten nebebūtų, atidarė duris ir nuo suduoto smūgio jis nukrito, nes ten buvo laisvos vietos. Veiksmas prasidėjo kambaryje, o smūgis iš kojos buvo suduotas koridoriuje. Savo elgesį vertina neigiamai. Po įvykio, pradėjus ikiteisminį tyrimą, jis normaliai bendrauja su nukentėjusiuoju. Jis jo atsiprašė ir jau kitą dieną, po paleidimo, jie bendravo. Kiek jam žinoma, S. M. jam pretenzijų neturi, jis bendrauja tiek su juo, tiek su jo žmona ir sūnumi. Civilinio ieškovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį pripažino ir sutiko atlyginti ne iš karto, nes dabar užsidirba tik pragyvenimui, ieško darbo. Taip pat nurodė, kad anksčiau jis dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, vėliau betonuotoju, bet baigėsi medžiagos ir dabar dirba sau. Užimtumo tarnyboje neregistruotas, skambino į darbo biržą, ieškojo darbo, bet gavo atsakymą, jog tik rudenį dirbs arba jau priimti darbuotojai ir skelbimuose pagal jo išsilavinimą ir galimybes nieko nėra.

Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad kaltinamasis nėra kaltinamas padaręs labai sunkų nusikaltimą, savo kaltę pripažino visiškai, davė parodymus teisme, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių, jam sutinkant bei prokurorei neprieštaraujant, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, kitus įrodymus byloje ištyrė sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo prisipažinimo jo kaltė įrodyta ir ikiteisminio tyrimo metu surinktais įrodymais.

Kaltinamasis A. M. ikiteisminio tyrimo metu 2019 m. rugpjūčio 28 d. apklaustas įtariamuoju parodė, jog pripažįsta, kad 2019-08-27 apie 22.30 padaręs nusikalstama veiką, t. y. žodinio konflikto metu sumušė savo kaimyną. 2019-08-27 apie 19.50 val. Vilniuje, (duomenys neskelbtini) trečiojo aukšto bendro naudojimo virtuvėje sutiko savo kaimyną S. M., kuriam pasiūlė kartu su juo išgerti alkoholinių gėrimų, t. y. alaus. Išgėrę vieną butelį alaus "Gaspadorių" 1 litro talpos butelį kartu su S. M. bendro naudojimo virtuvėje. Tuo metu, kai vartojo alkoholį, į bendro naudojimo virtuvę atėjo moteris, kuri pradėjo konfliktuoti su S. M., po ko jie nuėjo į jo sugyventinei priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini), kur jie suvartojo dar du butelius alaus po vieną litrą talpos bei vieną butelį degtinės vieno litro talpos. Jis kartu su S. M. diskutavo apie įvairias sporto šakas, kuriomis užsiiminėjo, ko pasekoje prasidėjo ginčas, kuris peraugo į konfliktą, kuris vyko prie išėjimo iš buto. Jis S. M. įspėjo bei paprašė eiti namo, dėl ko jis sudavė daugiau nei vieną kartą, juokaudamas jam į pilvo sritį. Tarp jų dviejų kilo muštynės bute. Jis dešine ranka (kumščiu) sudavė kelis kartus į veido sritį, tiksliai nepamena, į kurią vietą, bet tikrai atsimena, kad ne į žandikauli, kadangi S. M. jam minėjo, kad jam buvo lūžęs žandikaulis. Toliau muštynės persikėlė į bendro naudojimo koridorių, esantį (duomenys neskelbtini). Taip pat S. M. išvadino jį „Pidaras“. Tuomet jis dešinės rankos kumščiu trenkė S. M. į kaktos sritį (kiek pamena, smūgis buvo tikrai stiprus), po ko jis krito ant nugaros. S. M. bandant atsistoti, jis dar daugiau nei vieną kartą dešine koja spyrė jam į kaktą. Po ko kaimynė iš (duomenys neskelbtini) buto atidariusi buto duris paprašė nustoti muštis. Jis uždarė savo sugyventinei priklausančio buto duris ir nuėjo į kambarį. Apie 22.30 val. tiksliai pasakyti negali, kadangi jautėsi labai neblaivus, atvyko policijos ekipažas, kurie jį sulaikė. Dėl minėto įvykio labai gailisi. Daugiau neturi, ką papasakoti, pasakė viską, kiek pamena, (b. l. 70, 72).

Kaltinamasis A. M. ikiteisminio tyrimo metu 2020 m. kovo 3 d. papildomai apklaustas įtariamuoju parodė, jog kad nori papildomai parodyti, kad šiuo metu gyvena (duomenys neskelbtini). Gyvena vienas. Dirba oficialiai statybų įmonėje, betonuotoju, įmonės pavadinimo nepamena. Dabar jau apie mėnesį laiko naudojasi telefono Nr. (duomenys neskelbtini). Policijos tyrėjams minėtas numeris nebuvo žinomas. Prieš tai naudotą numerį (kurio pabaiga (duomenys neskelbtini), viso nepamena) kartu su telefonu pametė ir jo neatstatinėjo. Jo sesers E. tel. nr. (duomenys neskelbtini). Nežinojo, kad jo ieškojo policija, būtų prisistatęs. Kažkas iš pažįstamų, kas tiksliau nepamena, minėjo, kad jo kažkas ieško, bet manė, kad antstoliai ir neatkreipė į tai dėmesio. Žalą ligonių kasoms žada atlyginti arba susitarti dėl žalos atlyginimo dalimis. Daugiau pasakyti neturi ką (b. l. 86).

Kaltinamasis A. M. ikiteisminio tyrimo metu 2020 m. kovo 4 d. papildomai apklaustas įtariamuoju parodė, kad konfliktas su pažįstamu vyko dėl moters, kaip sakoma, visos bėdos per moteris. Jis konflikto metu sudavė porą kartų į galvos sritį, nes labai supyko. Jis žinojo, kad S. sulaužytas žandikaulis, todėl taikė į nosį. Abu buvo išgėrę, todėl taip gavosi. Po jo smūgių į nosį rankos kumščiu jis nukrito. Gal smūgiai buvo per stiprūs, jis nežino. Tada, būdamas supykęs, galimai dar koja paspyrė, jau nepamena. Buvo labai supykęs. Tikriausiai jam bėgo kraujas, jis nežino, nes buvo per daug išgėręs. Kas iškvietė greitąją, jis nežino. Tačiau po dviejų dienų jis vėl su S. susitaikė. Jis jam pretenzijų neturi ir civilinio ieškinio jam nereikš. Jis neperseniausiai įsidarbino. Iš gautos algos žada atlyginti žalą ligonių kasai. Turi problemų su antstoliais, bet pradeda mokėti. Skolos už važiavimą be bilieto ir kt. Jis tikrai gailisi dėl savo tokio elgesio. Jis sutinka, jog būtų byla perduota į teismą, nes negali atlikti arešto bausmės, kadangi įsidarbino, o areštas vėl pastūmės jį į skolas. Jis jau daug laiko nevartoja alkoholio. Niekur negydytas nuo priklausomybės ligų. Jis elektroninio pašto neturi. Pas juos keitėsi numeracija, tačiau jo adresas, kur siųsti kaltinamąjį aktą yra (duomenys neskelbtini) (b. l. 97).

Liudytoja J. P. ikiteisminio tyrimo metu 2019 m. rugpjūčio 28 d., parodė, kad ji kartu su savo sugyventiniu S. M. gyvena (duomenys neskelbtini). 2019-08-27 apie 22 val. jos sugyventinis S. išėjo pas kaimyną A. M., kuris gyvena tam pačiam name, (duomenys neskelbtini) bute išgerti kartu alkoholinius gėrimus. Maždaug apie 22:30 val. ji išgirdo, kad kažkas laiptinėje šaukiasi garsiai ir iš garso girdėjosi, kad vyksta muštynės. Ji namuose buvo kartu su savo mažamečiu vaiku I. M., gim. (duomenys neskelbtini) m., ir kartu su juo išėjo į laiptinę pažiūrėti, kas ten vyksta. Išėjus iš buto ji pamatė, kad kaimynas A. M. rankomis ir kojomis muša jos sugyventinį S. M., ji pradėjo šaukti ant A. M., kad jis nustotų mušti jos vyrą, tačiau jis vis tiek jį mušė toliau, tada ji paskambino į policiją. Atvykus pareigūnams ir greitosios medicinos pagalbai, jie sulaikė kaimyną A. M. ir išvežė į policijos komisariatą, o daktarai pasiėmė su savimi jos sugyventinį S. M. ir išvežė į ligoninę, nes jo veidas buvo stipriai sumuštas (b. l. 57-58).

Ikiteisminio tyrimo metu 2019 m. rugpjūčio 28 d. kaip liudytojas apklaustas S. M. parodė, kad jis gyvena kartu su savo drauge J. P., (duomenys neskelbtini). 2019-08-27 jis kartu su savo kaimynu A. M. vartojo alkoholinius gėrimus, tačiau kas vėliau atsitiko jis negali šiuo metu prisiminti, kadangi dėl sumušimų labai blogai jaučiasi. Prašo dėl įvykio jį apklausti kitą dieną, kai jo savijauta pagerės (b. l. 21-22).

Ikiteisminio tyrimo metu 2019 m. rugsėjo 5 d. papildomai kaip liudytojas apklaustas S. M. parodė, kad 2019-08-27 apie 20.00 val. (duomenys neskelbtini) esančiame bendrabučio trečiojo aukšto bendro naudojimo virtuvėje sutiko savo kaimyną A. M., su kuriuo kartu nusprendė išgerti alkoholinių gėrimų. Alkoholinius gėrimus (kokius nepamena) vartojo toje pačioje bendroje virtuvėje. Alkoholinius gėrimus vartojo apie pusantros valandos. Toliau nepamena, kaip įvyko tarp jų konfliktas, kuris peraugo į muštynes. Pamena, kad muštynės vyko minėto bendrabučio trečiojo aukšto bendrajame koridoriuje. Kaip vyko muštynės nepamena. Tik pamena, kaip atsirado Lazdynų ligoninės priimamajame. Buvo sąmoningas, tiesiog tuo metu buvo labai neblaivus. Dėl minėto įvykio daugiau nieko papasakoti nebegali. Pretenzijų savo kaimynui A. M. neturi (b. l. 26-27).

Ikiteisminio tyrimo metu 2019 m. rugsėjo 25 d. liudytoju apklaustas K. T. parodė, kad 2019 rugpjūčio 27 d., dirbdamas nustatytame maršrute kartu su vyriausiais patruliais E. M. ir V. K., apie 22.43 val. iš Vilniaus apsk. VPK operatyvaus valdymo skyriaus budėtojo gavo pranešimą vykti į Vilniuje, (duomenys neskelbtini), kur trečiajame namo aukšte vyksta muštynės. Atvykę nurodytu adresu, trečiajame bendrabučio namo bendrojo naudojimo koridoriuje ant grindų buvo matomos galimai kraujo žymės (raudonos dėmės). Užėję į bendro naudojimo virtuvę, rado vyrą, kuris prisistatė kaip S. M., kurio veidas buvo sužalotas – kruvinas. Asmuo buvo akivaizdžiai neblaivus, nesiorientavo aplinkoje, sklido stiprus alkoholio kvapas, įvykio aplinkybių papasakoti negalėjo. Kas užpuolė taip pat nepasakė. Greitosios pagalbos medikai brigados Nr. 0894 apžiūrėjo minėtą asmenį, išsivežė tolimesnei apžiūrai į Respublikinę Vilniaus Universitetinę ligoninę. Tuo metu to pačio namo bendro naudojimo koridoriuje atėjo moteris, kuri prisistatė kaip J. L.. Kuri paaiškino, kad nukentėjusysis S. M. yra jos sugyventinis, kuris vartojo alkoholinius gėrimus kartu su kaimynu A. M.. Tuo metu ji buvo savo bute (duomenys neskelbtini), išgirdo konfliktą, šauksmus ir riksmus koridoriuje. Išėjusi į bendro naudojimo koridorių, pamatė, kaip A. M. mušė rankomis bei spardė kojomis (kiek tiksliai kartų pasakyti negali) jos sugyventinį S. M.. Visą šį konfliktą, pasak J. L., matė pranešėjos mažametis sūnus I. M., gim. (duomenys neskelbtini). Dėl to J. L. iškvietė bendruoju pagalbos telefonu policiją ir greitosios pagalbos medikus bei surašė pareiškimą. Priėję tame pačiame koridoriuje esančio buto su numeriu (duomenys neskelbtini) kelis kartus skambino į skambutį. Durų jiems ilgai neatidarė, tačiau po kelių skambučių jiems minėtas duris atidariusi moteris, kuri buvo visiškai neblaivi, nesugebėjo prisistatyti, minėtame bute už lovos pastebėjo žmogaus ranką. Kaip vėliau paaiškėjo, tai buvo įtariamasis A. M.. Ant jo kūno matėsi grumtynių požymiai, t. y. nubrozdinimai. Tolimesniam aiškinimuisi minėtas asmuo buvo sulaikytas panaudotos spec. priemonės antrankiai bei pristatytas į Vilniaus m. OVS patalpas (b. l. 59-61).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos nusikalstamų veikų registravimo skyriaus tyrėjo J. D. 2019-08-28 tarnybiniame pranešime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, nurodoma,, kad 2019-08-27 apie 22:30 val. Vilniuje, (duomenys neskelbtini), A. M., gim. (duomenys neskelbtini), sumušė savo kaimyną S. M., gim. (duomenys neskelbtini), kuriam Respublikinės Vilniaus Universiteto Ligoninėje buvo nustatyta akies voko ir periokulinės srities žaizda bei nosies kaulų lūžis (b. l. 1-5).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvados Nr. G (duomenys neskelbtini) matyti, kad S. M. nustatyta kairio apatinio voko poodinė hematoma, kairio apatinio voko žaizda, kairės akies vokų ir veido kairės pusės minkštųjų audinių kraujosruva, nosikaulių skeveldrinis lūžis. Sužalojimai padaryti paveikus kietu buku daiktu (daiktais) labiausiai tikėtina vienmomentiškai iki apžiūros VšĮ RVUL 2019-08-27, galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku (2019-08-27). Sužalojimai visumoje vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes dėl nosikaulių lūžio sveikata sutrikdyta ilgesniam nei 10 d. laikotarpiui. Atskirai sužalojimai nėra vertinami, nes labiausiai tikėtina, kad jie padaryti vienmomentiškai. Nustatyti sužalojimai visumoje nėra būdingi griuvimui ar savęs žalojimui. Neatmetama galimybė, kad dėl nustatytų sužalojimų, S. M. galėjo jausti fizinį skausmą (b. l. 44-46).

Iš alkotesterio kvito rodmenų matyti, kad 2019 m. rugpjūčio 27 d. 23.41 val. patikrinus A. M. blaivumą, nustatytas 1, 71 promilės neblaivumas (b. l. 77).

Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Pagal BK 138 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo šio kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių.

Teismas, įvertinęs byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka ištirtų duomenų, kuriuos pripažįsta įrodymais, visumą, sprendžia, kad kaltinamojo A. M. kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje, visiškai įrodyta.

Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylos nagrinėjimo teisiamajame posėdyje metu kaltinamasis A. M. savo kaltę dėl padaryto nesunkaus sveikatos sutrikdymo nukentėjusiajam S. M. pripažino, patvirtino jo padarymo aplinkybes, nurodytas kaltinime, t. y. kad 2019 m. rugpjūčio 27 d. apie 22.30 val. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kilusio konflikto metu, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1,71 promilės neblaivumas), tyčia rankos kumščiu sudavė ne mažiau kaip du smūgius S. M. į galvos sritį, vėliau konfliktui persikėlus į bendrabučio trečiojo aukšto bendro naudojimo koridorių, A. M. dešinės rankos kumščiu sudavė nukentėjusiajam į galvos sritį, o pastarajam nukritus ant grindų, tęsdamas savo veiksmus, dešine koja spyrė nukentėjusiajam ne mažiau kaip du kartus į galvos sritį, taip padarydamas S. M. kairio apatinio voko žaizdą, kairės akies vokų ir veido kairės pusės minkštųjų audinių kraujosruvą, nosikaulių skeveldrinį lūžį, kas pagal specialisto išvadą vertinama nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Šiuos jo parodymus patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai – nukentėjusiojo S. M. ir liudytojų J. P. ir policijos pareigūno K. T. duoti parodymai, policijos įvykių registro išraše, alkotesterio kvite, Vilniaus apskrities VPK Kriminalinės policijos Nusikalstamų veikų registravimo skyriaus vyresniojo tyrėjo tarnybiniame pranešime bei Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje užfiksuoti duomenys.

Taigi, atsižvelgdamas į paminėtas nustatytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad nurodytais veiksmais A. M. įvykdė nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje, o jo veiksmuose nustačius tiek objektyviuosius, tiek subjektyviuosius šios nusikalstamos veikos požymius, A. M. pripažintinas kaltu padarius nurodytą nusikaltimą.

Už BK 138 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos padarymą yra numatytos alternatyvios bausmės: laisvės apribojimas arba areštas, arba laisvės atėmimas iki trejų metų.

Skirdamas kaltinamajam A. M. bausmę, teismas, vadovaudamasis bendraisiais BK 54 straipsnyje nustatytais bausmės skyrimo pagrindais, pirmiausia atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, stadiją, kaltės formą ir rūšį – padarytas vienas baigtas nesunkus tyčinis smurtinis nusikaltimas žmogaus sveikatai.

Teismas vertina, jog kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė šiuo atveju yra tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Taip pat teismas vertina, kad yra nustatytos dvi kaltinamojo atsakomybę sunkinančios aplinkybės, ta, kad veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas 1,71 promilių neblaivumas, ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, bei veiką padarė recidyvistas (BK 60 str. 1 d. 9 p.; 13 p.).

Teismas, skirdamas bausmę A. M., taip pat atsižvelgia į jo asmenybę – yra jauno amžiaus, nevedęs, nedirbantis, užimtumo tarnyboje neregistruotas, teisiamas jau septintą kartą, iš jų tris kartus taip pat už smurtinio pobūdžio nusikalstamas veikas, už kurių padarymą jam buvo paskirtos paskutiniu metu arešto bausmės, kurios artimos maksimaliai šios bausmės rūšies trukmei (b. l. 102-104), daug kartų baustas administracine tvarka (b. l. 100-101), duomenų apie gydymą psichikos sveikatos įstaigose, Vilniaus priklausomybės ligų centre byloje nėra.

Įvertinęs visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, teismas sprendžia, jog BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai gali būti pasiekti A. M. už BK 138 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą paskyrus sankcijoje numatytą ir prokurorės siūlomą bausmės rūšį – laisvės atėmimą, kurio dydis nustatytinas mažesnis nei šios rūšies bausmės vidurkis, t. y. 9 mėnesiams.

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis savo kaltę pripažino visiškai ir dėl to byloje buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas, jam paskirta bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, mažintina vienu trečdaliu.

Vadovaujantis BK 65 straipsniu, 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytinas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 22019 m. rugpjūčio 27 d. 23.30 val. iki 2019 m. rugpjūčio 29 d. 08.09 val. (b. l. 76; 79), (dvi dienos).

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis pripažino kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos ir nuoširdžiai gailisi, susitaikė su nukentėjusiuoju, kuris šiuo metu neturi A. M. pretenzijų, laikytina, kad A. M. neigiamai vertina savo nusikalstamus veiksmus ir jų darymo priežastis, kritiškai vertina savo elgesį, taip pat į tai, kad jis aktyviais veiksmais ieško darbo. Nors kaltinamasis ir charakterizuojamas ne itin teigiamai, tačiau, teismo vertinimu, šiuo atveju dar nėra pagrindo daryti kategoriškos išvados, jog A. M. apskritai būdingos antivisuomeninės, nihilistinės nuotaikos, ar yra ryškių polinkių daryti nusikalstamas veikas, todėl jam taikytinas BK 75 straipsnis ir paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtinas, taikant atitinkamus įpareigojimus, nes yra pagrindo manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Pažymėtina, kad bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu A. M. bus kontroliuojamas bei prižiūrimas kompetentingos institucijos bei privalės vykdyti teismo paskirtus įpareigojimus, o tuo atveju, jeigu jis nepateisintų teismo parodyto pasitikėjimo ir nevykdytų įpareigojimų ar darytų teisės pažeidimus, šio asmens priežiūrą vykdanti institucija teikimu privalės kreiptis į teismą, prašydama nuteistajam panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą ir jį pasiųsti atlikti nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę.

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – panaikintina nuo pradėjimo vykdyti įsiteisėjusį teismo nuosprendį.

Pagal BPK 109 straipsnio 1 dalį, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį, o BPK 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta.

Vilniaus teritorinė ligonių kasa byloje pareiškė 129,53 Eur dydžio civilinį ieškinį, kadangi po įvykio, kurio metu buvo sužalotas S. M., nukentėjusiojo sveikatos priežiūros paslaugos buvo apmokėtos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšų (b. l. 49; 50; 52; 53). Kartu su civiliniu ieškiniu pateiktas nukentėjusiojo S. M. gydymo paslaugų apskaitos išrašas (b. l. 51). Minėtas dokumentas patvirtina civiliniame ieškinyje nurodytas nukentėjusiajam suteiktų gydymo paslaugų išlaidas. Teismas vertina, kad Vilniaus teritorinės ligonių kasos pareikštas civilinis ieškinys yra pagrįstas, įrodytas byloje pateiktais duomenimis, su juo sutiko ir kaltinamasis A. M., todėl jis tenkintinas ir žalos atlyginimas priteistinas iš kaltinamojo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, 313 straipsniu,

nusprendžia:

A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam laisvės atėmimą 9 (devyniems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirtą bausmę sumažinti 1/3 dalimi, A. M. paskiriant galutinę bausmę – laisvės atėmimą 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 65 straipsniu, 66 straipsniu, į paskirtos bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2019 m. rugpjūčio 27 d. 23.30 val. iki 2019 m. rugpjūčio 29 d. 08.09 val. (b. l. 76; 79), (dvi dienos), ir laikyti, kad A. M. yra atlikęs 2 (dvi) laisvės atėmimo bausmės dienas.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5, 7, 8, 10 punktais, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 (dviem) metams, įpareigojant A. M. per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu, mokymusi ar gydymusi, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų ir per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje.

Bausmės vykdymo atidėjimo termino pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Civilinio ieškovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti ir jos naudai priteisti iš A. M. 129,53 Eur (vieną šimtą dešimt devynis eurus 53 centus) turtinės žalos atlyginimą. Jį pervesti į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (juridinio asmens kodas 191351679) sąskaitą AB „Swedbank“ banke Nr. LT217300010002484333, mokėjimo paskirtyje nurodant: „žala PSDFV už S. M. gydymą“.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.