- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-02-28
- Bylos Nr.
- 1A-7-154-2007
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Danutė Matiukienė (pirm.), Klavdija Kruminienė, Bronius Zalaga
- Civilinis ieškovas
- UAB „P. s.“
- Nukentėjusysis
- G. D.
Šiaulių apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Danutės Matiukienės, teisėjų Klavdijos Kruminienės ir Broniaus Zalagos,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal civilinio atsakovo UAB „Ž.“ apeliacinį skundą dėl Raseinių rajono apylinkės teismo 2006 m. gruodžio 12d. nuosprendžio, kuriuo D. G., a.k. (duomenys neskelbtini) nuteistas pagal LR BK 281 str. 1d. laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams. Vadovaujantis LR BK 75 str. 1 d., 2 d. 7 p., laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 (vieneriems) metams, įpareigojant D. G. per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.
Iš civilinio atsakovo UAB „Ž.“ civiliniam ieškovui UAB „P. s.“ priteisti 3000,- (trys tūkstančiai) litų neturtinės žalos atlyginimo. Civiliniam ieškovui UAB „P. s.“ pripažinta teisė į civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo, klausimą dėl ieškinio dydžio perduodant nagrinėti civilinio proceso tvarka.
Iš civilinio atsakovo UAB „Ž.“ nukentėjusiajam G. D. priteista 300,- (trys šimtai) litų turtinės žalos ir 10 000,- (dešimt tūkstančių) litų neturtinės žalos atlyginimo.
D. G. nuteistas už tai, kad 2006 m. kovo 28 d., apie 21.40 val., Raseinių rajone, Ariogalos seniūnijoje, Skapiškio kaimo teritorijoje, automagistralės Vilnius - Klaipėda 156-jame kilometre, vairuodamas automobilį „Kamaz 43101“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su priekaba „GKB 8350“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančius UAB „Ž.“, išvažiuodamas iš šalutinio vietinės reikšmės kelio į automagistralės pirmąją važiavimo juostą, pažeidė KET 53 p., 64 p., 196 p., t.y. keisdamas važiavimo kryptį, nepraleido automagistrale važiavusio automobilio „Peugeot Boxer“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamo V. P., priklausančio UAB „SEB VB Lizingas“, dėl ko automobilis „Peugeot Boxer“ atsitrenkė į automobilio „Kamaz 43101“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priekabą ir eismo metu buvo sužalotas automobilio „Peugeot Boxer“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) keleivis G. D., kuriam buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas.
Apeliaciniu skundu civilinis atsakovas UAB „Ž.“ prašė Raseinių rajono apylinkės teismo 2006 m. gruodžio 12 d. nuosprendžio dalį, kurioje iš UAB „Ž.“ priteista 3000,- Lt neturtinės žalos atlyginimo UAB „P. s.“, panaikinti, o nuosprendžio dalį, kurioje iš UAB „Ž.“ priteista 10 000,- Lt neturtinės žalos atlyginimo G. D., pakeisti, sumažinant jam priteistos neturtinės žalos dydį.
Apeliantas nurodė, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas UAB „P. s.“ ir nukentėjusiajam G. D. priteistinos neturtinės žalos dydžio klausimą, pažeidė CK 6.250 straipsnio 2 dalies nuostatas ir nuosprendyje nenurodė išsamių savo sprendimo motyvų.
Civilinio atsakovo teigimu, UAB „P. s.“ nepateikė teismui jokių įrodymų, jog dėl įvykio bendrovė neįvykdė sutartinių įsipareigojimų, patyrė nuostolius ar jai buvo pareikštos pretenzijos ir dėl to pablogėjo bendrovės reputacija. Be to, ieškovas nenurodė, kokių veiksmų ėmėsi, kad žala neatsirastų ar jos dydis būtų sumažintas. Teismas, priteisdamas UAB „P. s.“ neturtinę žalą, iš esmės rėmėsi prielaida, jog minėtos bendrovės reputacija galėjo pablogėti dėl laiku neįvykdytų įsipareigojimų, tačiau nevertino žalos padarinių, žalą padariusio asmens kaltės, jo turtinės padėties, kitų turinčių reikšmės teisingo sprendimo priėmimui aplinkybių, nesivadovavo sąžiningumo, teisingumo, protingumo kriterijais, savo sprendimo nemotyvavo. Esant šioms aplinkybėms apeliantas mano, kad neįrodžius, jog dėl nusikalstamos veikos pablogėjo UAB „P.s.“ reputacija, teismo sprendimas šioje dalyje naikintinas.
Civilinis atsakovas taip pat nurodė, kad apylinkės teismas, spręsdamas nukentėjusiojo G. D. civilinį ieškinį, tik formaliai nurodė Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalies turinį, tačiau norminio pagrindo nesusiejo su konkrečiomis bylos aplinkybėmis, jų neanalizavo ir nenurodė neturtinės žalos dydžio nustatymo motyvų. Mano, jog G. D. priteistos neturtinės žalos dydis turėtų būti sumažintas, kadangi jis yra neadekvatus padarytai žalai ir neatitinka protingumo kriterijų. Teismas neatsižvelgė į tai, kad nuteistojo padarytas nusikaltimas yra nesunkus, priskiriamas prie neatsargių nusikaltimų, nukentėjusiajam padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, be to, neatsižvelgta ir į turtinės bei neturtinės žalos santykį. Apelianto teigimu, teismo nuosprendyje nurodyta aplinkybė, kad nukentėjusysis G. D. sužalojimo pasekmes jaučia ir šiuo metu, nepatvirtinta jokiais objektyviais bylos duomenimis, todėl teismo išvada dėl žalos pasekmių yra nepagrįsta, o tuo pačiu nepagrįstas ir teismo sprendimas priteisti G. D. 10 000,- Lt neturtinės žalos atlyginimo.
Civilinis atsakovas mano, kad esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, teismas galėjo pripažinti civilinio ieškovo teisę į ieškinio patenkinimą, o klausimą dėl ieškinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka.
Teismo posėdyje civilinio atsakovo UAB „Ž.“ atstovas A. K. prašė apeliacinį skundą tenkinti skunde nurodytais motyvais, patikslinęs, kad UAB „Ž.“ sutiktų, jog nukentėjusiam G. D. neturtinės žalos atlyginimas būtų sumažintas iki 3500 Lt.
Prokuroras Z.Gricius prašė civilinio atsakovo UAB „Ž.“ apeliacinį skundą patenkinti iš dalies, t.y. nuosprendžio dalį dėl nukentėjusiajam G. D. priteistos 10 000,- litų neturtinės žalos palikti, o nuosprendžio dalį dėl 3000,- litų neturtinės žalos priteisimo civiliniam ieškovui UAB „P. s.“ panaikinti, kaip ir prašo apeliantas.
Civilinio ieškovo atstovas V. M. prašė apeliacinį skundą atmesti, nurodęs, kad dėl autoįvykio sutriko įmonės darbo grafikas, nepatenkinti klientai reiškė nepasitenkinimą, pablogėjo įmonės reputacija, o priteista 3000 litų neturtinė žala nėra per didelė.
Nuteistojo D. G. gynėja J.Astromskytė dėl apeliacinio skundo paliko spręsti teismui.
Apeliacinis skundas atmestinas.
Apylinkės teismas išsamiai ištyrė nusikaltimo padarymo aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, teisingai kvalifikavo D. G. nusikalstamą veiką ir, nors neišsamiai motyvavo savo sprendimą dėl neturtinės žalos priteisimo, civilinius ieškinius išsprendė teisingai.
Baudžiamojo proceso kodekso (BPK) 109 str. nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už pastarųjų veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Įstatymas neišskiria fizinių ar juridinių asmenų teisės į žalos atlyginimą, todėl ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo gali pareikšti ne tik fiziniai, bet ir juridiniai asmenys. Civilinio kodekso (toliau-CK) 6.250 str. 1 dalyje nurodyta, jog neturtinė žala – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.
Civilinis kodeksas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo – ją įvertina teismas, atsižvelgdamas į pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, atsakovo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 str. 2 dalis).
Nors civilinis atsakovas UAB „Ž.“ skunde nurodė, kad teismas nukentėjusiajam G. D. 10 000,- Lt neturtinės žalos atlyginimo priteisė neatsižvelgęs į šio klausimo sprendimui reikšmingas aplinkybes, tame tarpe ir į tai, jog byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad nukentėjusysis įvykio metu patirto sužalojimo pasekmes jaučia ir šiuo metu, tačiau iš nukentėjusiojo G. D. parodymų byloje matyti, kad jam pastoviai tebeskauda sužalotą koją, jis negali pritūpti, nešti sunkių daiktų, dėl ko buvo priverstas pakeisti darbą į mažiau apmokamą, bet fiziškai lengvesnį (b.l.169-170), t.y. jis patyrė fizinį skausmą, nepatogumus, dvasinius išgyvenimus. Šias aplinkybes patvirtina ir byloje esanti specialisto išvada (b.l. 37), kurioje nurodyta, jog G. D. po įvykio buvo diagnozuotas kairiojo kelio sąnario raiščių plyšimas, galvos, krūtinės ląstos sumušimai bei kiti sužalojimai. Dėl patirtų sužalojimų nukentėjusysis gydėsi ilgiau nei mėnesį. Iš bylos medžiagos taip pat matyti, kad G. D. pareiškė civilinį ieškinį dėl 60000,- Lt neturtinės žalos priteisimo (b.l. 103, 169), tačiau pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis LR CK 6.250str. nuostatomis ir atsižvelgęs į žalos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas reikšmingas bylai aplinkybes, minėtą ieškinį pagrįstai sumažino iki 10 000,- Lt. Kolegijos nuomone, dar labiau mažinti šį ieškinį nėra pagrindo.
Iš bylos medžiagos taip pat matyti, kad dėl įvykio metu patirtų sužalojimų UAB „P. s.“ darbuotojas G. D. negalėjo dirbti, nedarbingumo pažymėjimas jam buvo tęsiamas nuo 2006-03-28 iki 2006-05-05 (b.l. 37). Be to, įvykio metu buvo sugadintas pagal „lizingo“ sutartį bendrovės naudojamas automobilis „Peugeot Boxer“, kurio atstatymas, vertintojų teigimu, tapo netikslingas (b.l. 55-58), o naują automobilį bendrovė įgijo tik po 3 ar 4 mėnesių. Esant šioms aplinkybėms, apylinkės teismas nuosprendyje padarė pagrįstą išvadą, kad UAB „P. s.“ negalėjo laiku įvykdyti užsakymų, kas turėjo įtakos šios įmonės reputacijos pablogėjimui. Vadovaudamasis CK 6.250str. reikalavimais bei atsižvelgdamas į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, pirmosios instancijos teismas UAB „P. s.“ prašomą priteisti neturtinės žalos dydį sumažino nuo 30 000,- Lt iki 3000,- Lt , todėl tenkinti UAB „Ž.“ apeliacinį skundą ir dar labiau mažinti šį ieškinį taip pat nėra pagrindo. Be to, civilinis atsakovas byloje nepateikė jokių įrodymų dėl sunkios jo turtinės padėties, o skundą nagrinėjant apeliacine tvarka civilinio atsakovo atstovas patvirtino, kad UAB „Ž.“ yra veikianti įmonė, bankroto procedūros neatliekamos, taigi turi realias galimybes atlyginti priteistą žalą.
Kolegija konstatuoja, kad pirmos instancijos teismas civiliniam ieškovui UAB „P. s.“ priteisdamas neturtinę žalą ir pripažindamas teisę į civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo, įstatymo nepažeidė.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Civilinio atsakovo UAB „Ž.“ apeliacinį skundą atmesti.