- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-07-05
- Bylos Nr.
- 2A-361/2012
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Alė Bukavinienė, Virginija Čekanauskaitė, Algirdas Gailiūnas
- Atsakovas
- A. P., uždarajai akcinei bendrovei ,,Aisnera“
- Ieškovas
- Pakruojo
- Kategorijos
- 63.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 113.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Virginijos Čekanauskaitės ir Algirdo Gailiūno, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A. P. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2011 m. sausio 31 d. sprendimo, kuriuo ieškinys patenkintas, civilinėje byloje Nr. 2-472-368/2011 pagal ieškovo Pakruojo kredito unijos ieškinį atsakovams A. P. ir uždarajai akcinei bendrovei ,,Aisnera“ dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas Pakruojo kredito unija kreipėsi į teismą su ieškiniu dokumentinio proceso tvarka, prašydamas priteisti solidariai iš atsakovų A. P. ir UAB „Aisnera“ 220 000 Lt negrąžintos paskolos, 20 698,33 Lt palūkanų, 5 proc. dydžio metinių palūkanų nuo teismo sprendimu priteistos sumos nuo civilinės bylos iškėlimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 2 907 Lt bylinėjimosi išlaidų. Nurodė, kad 2010 m. sausio 25 d. ieškovas su atsakovu A. P. sudarė paskolos sutartį Nr. 10-00019 (2010 m. vasario 10 d. pasirašytas papildomas susitarimas Nr. 10-00019/23). Pagal šią sutartį atsakovui A. P. buvo suteikta 220 000 Lt paskola iki 2017 m. sausio 26 d., paskolą grąžinant dalimis. Paskolos grąžinimui užtikrinti 2010 m. sausio 25 d. su atsakovu UAB „Aisnera“, veikiančia per vienintelį akcininką N. R., sudaryta laidavimo sutartis Nr. 10-00016. UAB „Aisnera“ laidavo už atsakovo A. P. paskolos ir su šia paskola susijusių palūkanų bei delspinigių grąžinimą, ir įsipareigojo solidariai atsakyti ieškovui, jei atsakovas neįvykdys įsipareigojimų pagal paskolos sutartį. Paskolos sutarties 6. 5 punktas numatė, kad atsakovas paskolą privalėjo grąžinti kas pusė metų mokėdamas įmokas, tačiau atsakovas A. P. nesilaikė sutartinių įsipareigojimų laiku mokėti įmokas ir 2010 m. liepos 26 d. 15 284,33 Lt palūkanų nesumokėjo. Atsakovui A. P. nevykdant įsipareigojimų pagal paskolos sutartį, 2010-09-23 ieškovas išsiuntė atsakovams pranešimą dėl paskolos sutarties nutraukimo, kuriame suteikė papildomą terminą sutarčiai įvykdyti ir įspėjo, kad neįvykdžius sutarties per papildomą terminą, sutartis bus vienašališkai nutraukta. Tačiau atsakovai per papildomą terminą savo įsipareigojimų neįvykdė, todėl ieškovas vienašališkai nutraukė 2010 m. sausio 25 d. sudarytą paskolos sutartį.
Žemesnės instancijos teismas
Šiaulių apygardos teismas 2010 m. lapkričio 2 d. preliminariu sprendimu ieškinį patenkino visiškai.
Atsiliepimas
Atsakovas A. P. pateikė prieštaravimus dėl ieškovo pareikšto ieškinio ir preliminaraus sprendimo. Nurodė, kad minėtas preliminarus sprendimas yra nepagrįstas ir atmestinas, kadangi ieškovas nevykdė 2010 m. sausio 25 d. paskolos sutarties Nr. 10-00019 ir papildomo susitarimo Nr. 10-00019/23 sąlygų.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Šiaulių apygardos teismas 2011 m. sausio 31 d. sprendimu Šiaulių apygardos teismo 2010 m. lapkričio 2 d. preliminarų sprendimą paliko nepakeistą, priteisė iš atsakovų A. P. ir UAB „Aisnera“ po 6,72 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei. Teismas, remdamasis bylos duomenimis, nustatė, kad 2010 m. sausio 25 d. ieškovas Pakruojo ūkininkų kredito unija su atsakovu A. P. sudarė paskolos sutartį Nr. 10-00019 (2010 m. vasario 10 d. pasirašytas papildomas susitarimas Nr. 10-00019/23), pagal kurią atsakovui A. P. buvo suteikta 220 000 Lt paskola iki 2017 m. sausio 26 d. paskolą grąžinant dalimis. Paskolos grąžinimui užtikrinti 2010 m. sausio 25 d. su atsakovu UAB „Aisnera“, veikiančia per vienintelį akcininką N. R., sudaryta laidavimo sutartis Nr. 10-00016. UAB „Aisnera“ laidavo už atsakovo A. P. paskolos ir su šia paskola susijusių palūkanų ir delspinigių grąžinimą ir įsipareigojo solidariai atsakyti ieškovui, jei atsakovas neįvykdys įsipareigojimų pagal paskolos sutartį. Paskolos sutarties 6. 5 punktas numatė, kad atsakovas paskolą privalėjo grąžinti kas pusė metų mokėdamas įmokas, tačiau atsakovas A. P. nesilaikė sutartinių įsipareigojimų laiku mokėti įmokas ir 2010 m. liepos 26 d. 15 284,33 Lt palūkanų nesumokėjo. Teismas nurodė, kad paskolos sutartis yra realinė, t. y. laikoma sudaryta nuo pinigų ar daiktų perdavimo momento (CK 6.870 str.), todėl įrodymų naštos paskirstymo taisyklė iš paskolos sutarties kilusiuose ginčuose yra tokia, kad kreditorius turi įrodyti, jog paskolą suteikė, o skolininkas – kad paskolą grąžino. Teismo teigimu, priešingai nei teigia atsakovas A. P., iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovas 220 000 Lt sumą dalimis nuo 2010-01-28 iki 2010-02-23 pervedė atsakovui A. P. į sąskaitą (duomenys neskelbtini). Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendė, kad nėra teisinio pagrindo konstatuoti, jog ieškovas neįvykdė sutartinių įsipareigojimų. Tuo atveju, kai skolos dokumentas patvirtina paskolos dalyko perdavimą paskolos gavėjui, preziumuojama, kad paskolos sutartis yra sudaryta ir tokiu atveju įrodyti paskolos dalyko neperdavimo faktą pareiga tenka paskolos gavėjui. Taigi, įstatyminės prezumpcijos, jog paskolos sutartis sudaryta ir pinigus paskolos gavėjas gavo, galiojimą bei įrodinėjimo naštos paskirstymą lemia tai, ar paskolos raštelis ar kitoks skolos dokumentas atitinka CK 6.871 straipsnio 3 dalies reikalavimus. Teismas nurodė, kad atsakovai nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių atsakovo A. P. teiginius, jog ieškovas neįvykdė sutartinių įsipareigojimų.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
Atsakovas A. P. apeliaciniu skundu prašo Šiaulių apygardos teismo 2011 m. sausio 31 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Skundą grindžia šiais argumentais:
1. Teismas nepagrįstai atmetė atsakovo prašymą sustabdyti bylos nagrinėjimą. Atsakovas teismui pateikė FNTT prie Lietuvos Respublikos VRM Šiaulių apskrities skyriaus 2011-01-19 pateiktą informaciją, kurioje nurodyta, jog atliekamas ikiteisminis tyrimas byloje Nr. 40-1-158-10 dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 222 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 2 dalyje – dėl Pakruojo ūkininkų kredito unijos veiklos už 2004-01-01 – 2010-06-31 laikotarpį. Kadangi minėtas ieškovo veiklos tyrimas apima laikotarpį, kuriuo atsakovui neva suteikta 220 000 Lt paskola ir neva sudaryta papildomas susitarimas, teismas turėtų sustabdyti civilinės bylos nagrinėjimą, nes atlikus ieškovo ūkinės finansinės veiklos tyrimą paaiškėtų, kad sutartis buvo sudaryta fiktyviai, pinigai atsakovui nebuvo išmokėti.
2. Teismo išvada, kad atsakovui buvo sumokėti pinigai, t. y. 2010-01-28 – 1 600 Lt, 2010-01-29 – 200 Lt ir 47 500 Lt, 2010-02-03 – 2 100 Lt ir 6 500 Lt, 2010-02-22 – 158 871,24 Lt, 2010-01-23 – 3 228,76 Lt, neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Ieškovas nepateikė tai patvirtinančių įrodymų.
Atsiliepimas
Ieškovas Pakruojo ūkininkų kredito unija atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo skundą atmesti, priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodo, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo teigti, kad baudžiamojoje byloje nustatyti faktai turės teisinę reikšmę civilinėje byloje dėl skolos priteisimo, nėra tiesioginio prejudicinio ryšio, nes ieškovo pareikštas reikalavimas atsakovams dėl skolos grąžinimo bei jo patenkinimas nepriklauso nuo baudžiamojoje byloje nustatinėjamų aplinkybių.
Atsakovas UAB ,,Aisnera“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą patenkinti. Nurodo, kad sutinka su atsakovo A. P. skundu.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo argumentai
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Pirmosios instancijos teismas surinko ir ištyrė visus įrodymus, teisingai juos įvertino ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą.
Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų ir visais atvejais ex officio patikrina, ar nėra Civilinio proceso kodekso 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 2 d.).
Byloje keliamas ginčas dėl paskolos sutarties ir dėl privalomo bylos sustabdymo.
Dėl paskolos sutarties
Byloje nustatyta, kad ieškovas su atsakovu A. P. 2010 m. sausio 25 d. sudarė paskolos sutartį, kuria atsakovui suteitas 220 000 litų kreditas (b. l. 3-5). Papildomu 2010 m. vasario 10 d. susitarimu prie šios sutarties (b. l. 6) yra patikslintas sutarties 2.3 p. – paskolos naudojimo tikslas. Kitos sutarties sąlygos liko nepakitusios. Visus šiuos dokumentus pasirašė atsakovas A. P., šios aplinkybės jis neginčija. Savo procesiniuose dokumentuose (prieštaravime dėl preliminaraus sprendimo, atsiliepime į ieškinį) atsakovas nurodė, kad jis ketina pasinaudoti procesine teise – paduoti priešieškinį dėl paskolos sutarties ginčijimo, tačiau iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos tokia teise nepasinaudojo, taigi paskolos sutartis ir papildomas susitarimas nenuginčyti, todėl galioja ir, kaip ir kiekviena galiojanti sutartis, šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 str. 1 d.).
Atsakovo valią sudaryti minėtą sutartį papildomai patvirtina ir jo pasirašytas paskolos grąžinimo ir palūkanų mokėjimo tvarkaraštis (b. l. 9), kuriuo išdėstyti mokėjimai pagal suteiktą paskolą iki 2017 m. sausio 26 d. taip pat tai patvirtina ieškovo atsakovui 2010 m. rugsėjo 23 d. pranešimas (b. l. 10) dėl paskolos sutarties nutraukimo, kurio atsakovas irgi neginčijo, taip pat neneigė tokį pranešimą gavęs.
Pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, kad paskolos sutartis yra realinis sandoris, galiojantis nuo paskolos dalyko – pinigų perdavimo paskolos gavėjui (CK 6.870 str. 2 d.). Jeigu įrodoma, kad pinigai ar daiktai iš tikrųjų nebuvo paskolos gavėjui perduoti, paskolos sutartis pripažįstama nesudaryta (CK 6.875 str. 3 d.).
Minėta, kad atsakovas paskolos sutarties neginčijo, priešieškinio įstatymo nustatyta tvarka nepareiškė. Tačiau savo procesiniuose dokumentuose, taip pat ir apeliaciniame skunde, nurodė, kad paskolos sutartis yra fiktyvi ir jokie pinigai pagal ją atsakovui nebuvo perduoti.
Šiuos apelianto argumentus teisėjų kolegija laiko nepagrįstais, nes tai paneigta bylos duomenimis. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, išrašas iš A. P. sąskaitos (b. l. 12) patvirtina, kad į šią sąskaitą (atsakovo asmeninę sąskaitą) buvo dalimis pervesti visi paskolos pinigai. Atsakovas šios aplinkybės nepaneigė ir jokiuose procesiniuose dokumentuose nenurodė, kaip buvo panaudoti jo sąskaitoje buvę pinigai – 220 000 litų ar kad tokie pinigai į minėtą sąskaitą nebuvo patekę. Todėl teisėjų kolegija neturi pagrindo kitokiai, nei padarė pirmosios instancijos teismas išvadai, dėl paskolos sutarties sudarymo ir sutarties dalyko – pinigų perdavimo paskolos gavėjui, taip pat ir atsakovo prievolės, atsiradusios iš šios sutarties – grąžinti sutartimi paskolintą pinigų sumą ir palūkanas.
Remdamasi nurodytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija konstatuoja, kad neturi pagrindo apeliacinio skundo motyvais naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str. 2 d.).
Dėl prašymo sustabdyti civilinę bylą
Apeliantas prašo sustabdyti civilinės bylos nagrinėjimą, motyvuodamas tuo, kad atliekamas ikiteisminis tyrimas byloje Nr. 40-1-158-10 dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 222 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 2 dalyje – dėl Pakruojo ūkininkų kredito unijos veiklos už 2004-01-01 – 2010-06-31 laikotarpį. Apeliantas prašo civilinę bylą sustabdyti CPK 163 straipsnio 9 punkto pagrindu, kuriame nustatyta, kad teismas privalo sustabdyti bylą kai teismas kreipiasi į kompetentingą Europos Sąjungos teisminę instituciją šio kodekso 3 straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka ir pagrindais. Tačiau tokių duomenų byloje nepateikta, todėl nėra pagrindo tenkinti šį apelianto prašymą. Nors iš apeliacinio skundo matyti, kad apeliantas greičiausiai turėjo omenyje kitą bylos sustabdymo pagrindą, tačiau teisėjų kolegija sprendžia, kad pradėtas ikiteisminis tyrimas nėra pagrindas sustabdyti ir kitais CPK 163 straipsnyje numatytais privalomojo bylos sustabdymo pagrindais.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio pirmosios dalies 1 punktu,
nutaria:
Šiaulių apygardos teismo 2011 m. sausio 31 d. sprendimą palikti nepakeistą.