- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2011-10-28
- Bylos Nr.
- 1A-397-348-2011
- Teisminio proceso Nr.
- 1-05-3-00180-2010-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Svetlana Jurgaitienė (pirm.), Algerdas Urbšys, Egidijus Jonas Grigaravičius
- Nuteistasis
- J. B.
- Nukentėjusysis
- G. Ž.
- Advokatai
- Romas Aikevičius, Albertas Trumpulis
- Kategorijos
- 2.4.7Apeliacinės instancijos teismo nutarties ir nuosprendžio turinys (BPK 331, 332 str.)
- 2.4.6.4.1Kai pirmosios instancijos teismas priėmė apkaltinamąjį nuosprendį, o apeliacinės instancijos teismas teismo posėdyje padarė išvadą, jog neįrodyta, kad kaltinamasis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką, arba nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 329 str. 1 p.)
Pranešėja Svetlana Jurgaitienė Baudž. byla Nr. 1A-397-348/2011
Teisėjas Gerutis Varanavičius Teisminio proceso Nr. 1-05-3-00180-2010-1
2011 m. spalio 28 d.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Svetlanos Jurgaitienės, teisėjų: Egidijaus Jono Grigaravičiaus ir Algerdo Urbšio, sekretoriaujant Nomedai Sireikytei ir Vaidai Pupšytei, dalyvaujant prokurorui Jonui Vitkauskui, gynėjui advokatui Romui Aikevičiui, nukentėjusios atstovui advokatui Albertui Trumpuliui, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios J. B. gynėjo advokato Romo Aikevičiaus apeliacinį skundą dėl 2011 m. kovo 28 d. Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžio, kuriuo J. B. pripažinta kalta ir nuteista pagal LR BK 140 str. 1 d. 6 (šešiems) mėnesiams laisvės apribojimo, įpareigojant nuteistąją visą laisvės apribojimo laiką būti savo namuose nuo 24.00 val. iki 05.00 val., išskyrus atvejus, kai tai susiję su nuteistosios darbu (BK 48 str.1d., 2d., 3d., 4d., 6d. 1p.).
Iš J. B. priteista nukentėjusiai G. Ž. 2000 Lt už neturtinę žalą ir 1500 Lt už advokato paslaugas.
Aprašomoji dalis
nustatė:
J. B. nuteista už tai, jog 2010-08-16, apie 12.30 val., per tinklinę metalinę tvorą, skiriančią kaltinamosios žemės sklypą nuo nukentėjusiosios sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), vieną kartą spyrė nukentėjusiai G. Ž. į kairį klubą – sėdmenį, padarydama nukentėjusiajai nežymų sveikatos sutrikdymą.
Šalies argumentai
Nuteistosios J. B. gynėjas advokatas R. Aikevičius apeliaciniu skundu prašo 2011-03-28 Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendį panaikinti ir priimti naują išteisinamąjį nuosprendį, nes J. B. nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
Skunde nurodoma, teismas, vertindamas surinktus įrodymus, buvo šališkas, ir juos vertino tik nukentėjusiosios G. Ž. naudai, t.y. vertindamas įrodymus pažeidė LR BPK 20str.5d. reikalavimus, tai pasireiškė tuo, kad įrodymų vertinimas nebuvo pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismo šališkumą patvirtina ir tai, kad J. B. pateiktos pastabos dėl teisiamojo posėdžio protokolo buvo atmestos.
Gynėjo teigimu, apylinkės teismas įvertinęs nukentėjusiosios G. Ž., liudytojų A. Ž., V. L., I. B. parodymus ir priešingą kaltinamosios J. B. bei liudytojos V. M. versiją, padarė išvadą, kad kaltinimo pateikti įrodymai įrodomąja verte persveria kaltinamosios ir liudytojos V. M. pateiktą versiją, tačiau tokia teismo išvada yra nepagrįsta. Kadangi iš nukentėjusiosios G. Ž. parodymų visiškai neaiškus jos sužalojimo mechanizmas. Be to, teismas visiškai nesistengė išsiaiškinti, ar su tapkėmis per dvigubo metalinio tinklo tvorą J. B. galėjo įspirti ir padaryti sužalojimus nukentėjusiajai, pati nepatyrus kojos sužalojimo, o aklai patikėjo nukentėjusiosios ir jos naudai liudijančių liudytojų parodymais. Apeliantas atkreipia dėmesį į tai, jog nors teismas priimdamas nuosprendį vadovavosi liudytojų V. L. ir I. B. parodymais, tačiau nevertino to, jog jiems apie įvykį, kuris buvo rugpjūčio mėnesį, kaimynė G. Ž. papasakojo tik rugsėjo mėnesį. Taip pat teismas visiškai neanalizavo J. B. ir liudytojų V. L. bei I. B. tarpusavio santykių. Kadangi jų santykiai nėra geri, nes J. B. dėl šiluminės trasos ir šiluminio punkto 2004 m. kaimynas V. L. buvo padavęs į teismą ir po 5 metų bylinėjimosi jis bylą pralaimėjo. O su liudytoju I. B. vyko konfliktas dėl šiluminės trasos, praeinančios pro J. B. sklypą ir namą. Tai V. L. ir I. B. patvirtino apklausiami teisme, tačiau teismas į tai nekreipia jokio dėmesio.
Taip pat skunde nurodoma, jog liudytojos V. M. parodymai ne visiškai tikslai užrašyti teisiamojo posėdžio protokole, todėl iš protokolo nesimato kurią valandą ji atėjo pas J. B.. Nors dėl teisiamojo posėdžio protokolo buvo pateiktos pastabos, tačiau 2011-04-14 Kauno miesto apylinkės teismo nutartimi jos buvo atmesto. Liudytoja V. M. parodė, kad 2010-08-16, apie 11 val. ryte, ji atėjo pas kaimynę J. B., kuri jai papasakojo, kad ryte pas G. Ž. buvo atvykę darbininkai, ketino nugriauti tvorą, kad kaimynė planuoja tvertis naują tvorą. G. Ž. nepažįsta, nebendrauja, žino ją tik iš matymo. Pas J. B. išbuvo iki be kelių minučių 14 val. ir išėjo namo, nes 14 val. jai reikėjo gerti vaistus nuo diabeto.
Šalies argumentai
Apelianto teigimu, į teisiamąjį posėdį buvo pakviestas apklausti liudytoju J. B. sutuoktinis A. B., kuris, nesupratęs teisėjo aiškinimo dėl BPK 178 str. taikymo, atsisakė duoti parodymus, nors tam buvo pasiruošęs.
Gynėjas atkreipia dėmesį į specialisto išvadą, iš kurios matyti, kad tyrimas pradėtas 2010-12-16 13.25 val., t.y. praėjus lygiai keturiems mėnesiams nuo to laiko, kaip, pagal nukentėjusiąją G. Ž., ji buvo sužalota. Išvadoje nurodyta, kad G. Ž. konstatuota kairio sėdmens sumušimas. Tokią išvadą med. specialistė padarė vadovaudamasi pateiktu siuntimu tirti, konsultuoti ir gydyti iš KRKKL traumpunkto, kur kreipėsi 08-16. Diagnozė: kairio sėdmens sumušimas. Tačiau iš pačios nukentėjusiosios G. Ž. parodymų matosi, jog ji pagal KRKKL traumpunkto gydytojo siuntimą niekur nesikreipė ir gydėsi pati. Jos versija, kad ji į med. ekspertizę kreipėsi tik 2010-12-16, niekuo nepagrįsta, bet teismas ja patikėjo.
Šalies argumentai
Taip pat skunde nurodoma, jog nors G. Ž. skunde tvirtino, kad J. B. jai įspyrė per tinklinę tvorą į kairįjį klubo sėdmenį, o pareiškime policijai 2010-08-17 ji nurodė, jog jai buvo įspirta į šlaunį. Šios aplinkybės yra nurodytos 2010-08-23 Žaliakalnio policijos nuovados pranešime atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą. Šie rašytiniai įrodymai prieštaringi, nes žmogaus kūno dalys: kairys klubas-sėdmuo ir šlaunis bei sąnarys yra skirtingos. Be to, įspirti žmogui per tvirtą dvigubą metalinę tinklinę tvorą, skiriančią kaimyninius žemės sklypus, realiai neįmanoma, tuo labiau vasarą-rugpjūčio mėn., esant lengvai apautoms basoms kojoms. Jeigu toks sužalojimas, kaip teigia nukentėjusioji G. Ž., būtų padarytas, vargu ar pakaktų gydytojo išrašyto recepto vaistams Nimesulidum įsigyti, nors jokių įrodymų, kad ji šiuos vaistus įsigijo, nepateikė, to nepatvirtino ir jos sutuoktinis A. Ž.. G. Ž. lygiai po keturių mėnesių, nuo gydytojo siuntimo tirti, konsultuoti ir gydytis į polikliniką (byloje nėra duomenų, kad ji būtų gydžiusi poliklinikoje pagal minėtą siuntimą), t.y. 2010-12-16 gavo specialisto išvadą, iš kurios nematyti, kad išvada būtų daryta iš medicininių dokumentų. Specialisto išvadoje konstatuota G. Ž. kairiojo sėdmens, bet ne klubo sėdmens, kaip teigiama skunde, sumušimas, padarytas kietu buku daiktu (be metalinės tinklinės tvoros įtakos). Specialisto išvadoje, aprašant įvykio aplinkybes, nurodyta, kad tiriamoji paaiškino, kad 2010-08-16 apie 12.30 val. savo namų kieme (o ne prie metalinės tinklinės tvoros, kaip teisme aiškina nukentėjusioji) kaimynė J. B. be jokios priežasties įspyrė į kairį klubą vieną kartą.
Atsiliepimas
Nukentėjusioji G. Ž. atsiliepime į nuteistosios J. B. apeliacinį skundą nurodo, jog J. B. pripažinta kalta teisingai, todėl prašo palikti galioti Kauno miesto apylinkės teismo apkaltinamąjį nuosprendį ir įpareigoti pastarąją atlyginti už advokato paslaugas Kauno apygardos teisme.
Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistoji J. B. ir jos gynėjas R. Aikevičius prašė apeliacinį skundą tenkinti, nukentėjusioji ir jos atstovas advokatas A. Trumpulis prašė apeliacinį skundą atmesti. Prokuroras prašė apeliacinį skundą tenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkinamas.
Pirmosios instancijos teismas priėmė apkaltinamąjį nuosprendį, o apeliacinės instancijos teismas teismo posėdyje padarė išvadą, kad J. B. nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, todėl turi būti išteisinta ( LR BPK 329 str. 1d.1p.). Nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitinka bylos aplinkybių, dėl ko J. B. atžvilgiu neteisėtai buvo pritaikytas baudžiamasis įstatymas ir ji nepagrįstai nuteista. Apylinkės teismas neteisingai įvertino bylos duomenis ir priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nuosprendį.
Apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamosios kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Įstatymas numato, kad teisėjas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu (LR BPK 20 str. 5d. ).
Apeliacinės instancijos teismas, atliko naują įrodymų tyrimą ir nustatė, kad pirmosios instancijos teismas įrodymus įvertino šališkai, kas sąlygojo neteisingo nuosprendžio priėmimą.
Tiek apylinkės teisme, tiek apeliacinės instancijos teismo posėdyje J. B. kategoriškai neigia įspyrusi nukentėjusiajai G. Ž. ir tokiu būdu ją sužalojusi. Ji parodė, kad tarp jų santykiai blogi ilgą laiką ( nukentėjusioji šios aplinkybės neneigia), todėl nukentėjusioji keršydama už tai, kad jos reikalavimu iš jos kiemo teritorijos buvo iškelta šiluminė trasa, kuria naudojosi kaimynai, ją apkalba. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje apklausti liudytojai O. P., K. S., A. B. ir V. M. įvykio dieną nematė muštynių ir negirdėjo jokio triukšmo. Suprantama, kad liudytojai K. S. ir A. B. yra artimi J. B. giminės, kurie suinteresuoti bylos baigtimi, tačiau byloje nepaneigti liudytojų kaimynų O. P. ir V. M. parodymai, kurių parodymais netikėti nėra pagrindo. V. M. įvykio dieną buvo svečiavosi pas J. B. nuo 11 val. iki maždaug 14 val., jos kurį laiką šnekučiavo, bendravo, vaikščiojo po kiemą. Liudytoja patvirtino, kad J. B. iš jos akiračio nebuvo dingusi ir niekur nebuvo pasišalinusi, o G. Ž. ji aplamai tądien nematė. Liudytoja O. P. parodė, kad įvykio dieną ir po to G. Ž. sužalotos nematė, ji nesiskundė, kad J. B. jai įspyrė. Nors ji ir jos vyras visą laiką buvo kieme, tačiau ir G. Ž. anūkės kieme nematė. Apylinkės teisme buvo apklausti liudytojai A. Ž., V. L., I. B., kurie apie įvykį sužinojo tik iš G. Ž. žodžių, patys įvykio nematė. Jų parodymai yra išvestiniai. Nukentėjusioji jiems pasakojo apie tai, kaip ją sužalojo J. B.. Apylinkės teismas, remdamasis jų parodymais, nepaneigė kitų liudytojų parodymų. Nei vienas iš G. Ž. nurodytų liudytojų, kurių parodymais rėmėsi apylinkės teismas, nematė įvykio, negirdėjo triukšmo, apie G. Ž. sužalojimą sužinojo tik iš pačios nukentėjusios.
Taigi, liudytojų parodymais nenustatyta, kad J. B. sužalojo nukentėjusiąją G. Ž..
J. B. apeliacinės instancijos teismo posėdyje nurodė, kad V. L. ir I. B. su ja bylinėjosi, pralošė bylas ir todėl jų santykiai įtempti, jie ją apkalba, todėl jų parodymais, kurių nepatvirtino kiti įrodymai, tikėti negalima. Liudytojas A. Ž. yra nukentėjusios sutuoktinis, suinteresuotas bylos baigtimi, tai aiškiai buvo matyti ir apeliacinės instancijos teismo posėdyje, todėl jo parodymais negalima vadovautis.
Medicinos specialisto išvadoje konstatuota G. Ž. kairiojo sėdmens sumušimas, padarytas kietu buku daiktu. Tačiau, kas tai galėjo būti, nenustatyta. Teismas abejoja nukentėjusios parodymais apie tai, kad ji buvo sužalota per metalinę tvorą. Kaip matyti iš byloje esančių fotonuotraukų, metalinė tvora, skirianti G. Ž. ir J. B. žemės sklypus, yra sutvirtinta metaliniais strypais per nedidelį atstumą, todėl suduoti smūgį yra gana sudėtinga, nes metalinė tvora yra įtempta ir tvirtai atlaiko mechaninius poveikius ( kolegija atsižvelgė ir į tvoros nusidėvėjimą). G. Ž. nurodė, kad J. B. jai įspyrė per metalinę tvorą, tačiau nenurodė kaip ji buvo apsiavusi. Įvykis įvyko vasaros metu, tądien buvo šilta ( šios aplinkybės niekas neneigė), todėl abejojama, kad J. B. buvo apsiavusi kietos odos batais ar kitu specialiu apavu. Juo labiau, kad šios aplinkybės nenurodė ir pati nukentėjusioji, o kitų įrodymų byloje nėra. Visos abejonės yra aiškinamos kaltinamosios naudai, nes išnaudojus visas galimybes, nepavyko jų pašalinti. Apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamosios kaltę padarius nusikalstamą veiką. Įstatymas privataus kaltinimo bylose įpareigoja nukentėjusįjį asmenį pateikti įrodymus ( LR BPK 34 str. ). Įrodymų, patvirtinančių, kad J. B. padarė nusikalstamą veiką, byloje nėra, todėl ji turi būti išteisinta.
Įstatymas numato, kad kai kaltinamasis išteisinamas baudžiamojoje byloje, pradėtoje tik pagal nukentėjusiojo pareiškimą, teismas turi teisę nuspręsti, kad visas proceso išlaidas ar jų dalį apmoka asmuo, pagal kurio pareiškimą pradėtas procesas ( LR BPK 105 str. 6d.). Iš to seka, kad nukentėjusios prašymas priteisti proceso išlaidas turi būti atmestas.
Apygardos teismas, vadovaudamasis LR BPK 329 str. 4d., 329 str. 1d.1p.
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
2011m. kovo 28d. Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendį panaikinti ir priimti naują nuosprendį.
J. B. kaltinamą pagal LR BK 140 str. 1d. išteisinti, nes ji nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
Nuosprendis galutinis ir neskundžiamas.