- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2015-07-16
- Bylos Nr.
- 1-1825-725/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-36230-2015-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Živilė Bliūdžiuvienė
- Kaltinamasis
- L. Š.
- Advokatai
- Rasa Kalkauskienė
- Kategorijos
- 1.2.19.3Papirkimas (BK 227 str.)
- 2.3.6.4.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 1.1.7.2.6Areštas (BK 49 str.)
- 1.1.8.11Bausmės skyrimas, kai neatlikus bausmės padaryta nauja nusikalstama veika (BK 64 str.)
- 1.1.8.13Kardomojo kalinimo įskaitymas į paskirtą bausmę (BK 66 str.)
- 2.4.1.1Teisė apskųsti teismo nuosprendį apeliacine tvarka (BPK 312 str.)
- 2.4.1.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.1.4.5.5Būtinas gynėjo dalyvavimas (BPK 51 str.)
sekretoriaujant Jūratei Juknevičienei, dalyvaujant prokurorei Jurgitai Patalavičienei, kaltinamajam L. Š., gynėjui advokatui Jonui Skalskui, viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:
L. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Prienų r., lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, išsiskyręs, dirb. UAB „(duomenys neskelbtini)“ statybininku, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas:
- 2015 m. sausio 22 d. Prienų rajono apylinkės teismo pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, laisvės apribojimu 1 metams 4 mėnesiams, įpareigojant per visą bausmės atlikimo laiką būti namuose nuo 22 iki 6 val., per 4 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 60 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, ir per keturis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sudalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose. Vadovaujantis BK 65, 66 straipsniais, į bausmės laiką įskaitytas laikino sulaikymo laikas nuo 2014 m. rugsėjo 9 d. iki 2014 m. rugsėjo 10 d. laiką (1 diena),
kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 227 str. 2 d., padarymu.
Aprašomoji dalis
nustatė:
L. Š. 2015-06-28 apie 13 val. 26 min., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytos 2,52 prom.), kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, degalinėje „Neste Oil“ esančioje Kaune, Islandijos pl. 191E, policijos tarnybiniame automobilyje „Nissan NV 200“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) norėdamas išvengti administracinės atsakomybės už padarytą administracinį teisės pažeidimą, Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 5-ojo būrio vyr. patruliams A. R. ir R. G. siūlė duoti kyšį, sakydamas, kad duos 300 eurų, tokiu būdu, siekdamas papirkti valstybės tarnautojus siūlė didesnį negu 1 MGL kyšį savo tarnybines pareigas atliekantiems policijos pareigūnams už tai, kad pareigūnai nerašytų administracinio teisės pažeidimo protokolo, tai yra už neteisėtą šių paperkamų valstybės tarnautojų neveikimą vykdant įgaliojimus.
Kaltinamasis L. Š. neprisipažino padaręs nusikaltimą, parodė, kad 2015-06-28 savo mašiną „Opel Vectra“ buvo palikęs degalinėje, esančioje Islandijos pl. Pasiimti automobilio atvyko į ją su draugu. Draugas, paleidęs kaltinamąjį prie automobilio, pats išvažiavo, o kaltinamasis liko laukti, kol parvairuoti jo mašiną atvažiuos jo sesuo, nes jis pats buvo išgėręs. Tik jam atvažiavus prie savo automobilio, labai greitai, po kelių sekundžių, atvažiavo policijos pareigūnai. Tai buvo apie 13 val. Atvykę policijos pareigūnai jam sakė, kad jis girtas. Kaltinamasis jiems atsakė, kad jis automobilio nevairuoja ir tik stovi prie jo. Pareigūnai paėmė jo automobilio raktelius, iškvietė tralą ir išvežė jo automobilį į aikštelę. Jam nustatė 2,5 prom. girtumą. Pareigūnai jį buvo nusivedę ir pasodinę į savo automobilį. Kaltinamasis automobilio gale sėdėjo vienas. Tuo metu vienas pareigūnas sėdėjo automobilio priekyje, kitas – stovėjo lauke prie automobilio. Teigia su pareigūnais nieko nekalbėjęs, tik atsakydavęs ko paklaustas. Pareigūnai sakė, kad buvo gautas pranešimas, kad neblaivus vairuotojas vairuoja automobilį. Į tai kaltinamasis pareigūnams atsakė, kad jis nevairavo ir laukia, kol jo atvažiuos paimti. Pinigų pareigūnams jis nesiūlė. Teigia, kad jei ikiteisminio tyrimo metu sakė, kad atvažiuos pasiimti draugai, o ne sesuo, tai gal susimaišė. Turėjo atvažiuoti jo pasiimti sesuo, tačiau ir draugams skambino, tai, kas būtų greičiau atvažiavę, su tuo ir būtų važiavęs. Teigia tyrėjai sakęs, kad ir sesers laukia. Apklausinėjamas ikiteisminio tyrimo metu prašė, kad dalyvautų ir advokatas, tačiau tyrėja sakė, kad čia jam advokato nereikia, kad advokatas bus teisme. Kaltinamasis nurodė patikėjęs, kad čia nieko baisaus ir be advokato dalyvavimo. Kad jam gynėjas nereikalingas, taip rašyti padiktavo tyrėja. O kadangi tuo metu akinių neturėjo, tai nelabai ir perskaitė, ant kokių protokolų ar po kokiais parodymais pasirašinėjo. Kaltinamasis nurodė, kad tyrėjos nepažįsta, su ja jokių piktumų neturi, ją matė pirmą kartą. Nurodė, kad ikiteisminio tyrimo metu jo parodymus tyrėja surašė gerai.
Motyvuojamoji dalis
Nors kaltinamasis L. Š. kaltu neprisipažino, jo kaltė visiškai įrodyta liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais.
Liudytojas R. G. parodė, kad dirbdami, apie 13.30 val., gavo pranešimą, kad nuo Pramonės pr. link Šiaurės pr. važiuoja auksinės spalvos „Opel“ universalas, mėtosi po juostas, ir vairuotojas labai stipriai neblaivus. Liudytojas su kolega tuo metu atvažiavo nuo Žukausko g. į Šiaurės pr. žiedą, ten yra Islandijos pl. Pamatę iš priekio atvažiuojant pranešime apibūdintą automobilį, jie sustojo. Kolega išlipo stabdyti minėto atvažiuojančio automobilio. Tačiau vairuotojas, pamatęs, kad jis bus stabdomas (atstumas iki jų buvo apie 30-40 m), staigiai nusuko į degalinę. Kai jie pamatė, kad automobilis suka į degalinę, kolega Rutkauskas greitai įšoko į tarnybinį automobilį, ir jie prieš eismą, įsijungę švyturėlius, taip pat įvažiavo į degalinę, privažiavo prie pat minėto sustojusio automobilio. Kaltinamajam išlipant iš automobilio, kartu iš jų automobilio lipo ir liudytojo kolega. Kolega minėto automobilio vairuotoją sulaikė iš karto prie vairuotojo durelių. Pasisodinę vairuotoją į tarnybinio automobilio galą – į sulaikymo vietą, suprato, kad jis neblaivus – pripūtė 2,52 prom. Tai vidutinis girtumas. Tačiau žmogus suprato, kad jam bus surašytas protokolas už vairavimą neblaiviam, automobilis bus nuvežamas. Vairuotojas siūlė susitarti, siūlė 300 eurų, kad nebūtų rašomas protokolas. Gal po kokio trečio primygtinio siūlymo sakė, kad jis nueis iki „Swedbanko“ ir nuims pinigus. Tada liudytojas dar ir telefoną įjungė ir įrašė dalį pokalbio. Jie vairuotoją įspėjo, kad rašys protokolą, kad susitarti negalima, kad yra numatyta baudžiamoji atsakomybė. Kolega A. R. kvietė vilkiką, kad šis išvežtų sulaikytą automobilį. Kaltinamasis pasirašė ant girtumo nustatymo čekio, tačiau, pamatęs, kad sulaikomas jo automobilis, ant protokolo nepasirašė. Visa tai vyko degalinėje, pareigūnų automobilyje. Liudytojo ir kolegos tarnybiniame automobilyje įrašymo priemonių nėra. Pirmą kartą vairuotojui jie nieko dėl siūlymo susitarti nesakė. Tačiau vėliau, kadangi buvo siūloma gal keturis kartus, kad vairuotojas eis paimti 300 eurų, kad jam nebūtų rašomas protokolas, įspėjo, kad jis bus sulaikomas už kyšio davimą. Kai minėto vairuotojo automobilis buvo išvežtas, vairuotojas buvo nuvežtas į komisariatą. Liudytojui su kolega privažiavus prie kaltinamojo automobilio, mašinos variklis buvo išjungtas. Tuo metu į degalinę įsuko tik vienas ir būtent tas minėtas išskirtinis automobilis (išskirtinis, nes buvo geltonos, auksinės spalvos). Dėl šio automobilio buvo ne vienas pranešimas, buvo pranešinėjama gal 3 ar 4 kartus, kad, kas gali, turi greičiau šį automobilį sustabdyti. Automobilio vairuotojas aiškino, kad skiriasi su žmona, kad automobilio nevairavo, tačiau buvo akivaizdu, kad pilietis vairavo minėtą automobilį. Išlipęs vairuotojas buvo pasitiktas prie pat savo automobilio durelių. Matėsi, kad vairuotojas buvo pakankamai girtas. Liudytojas visą laiką stovėjo šalia įsodinto vairuotojo, jų tarnybinio automobilio durelės buvo atidarytos, o kolega A. R. ėjo paimti alkotesterį, kvietė vilkiką. Liudytojas vairuotoją tris kartus įspėjo dėl pinigų siūlymo. Siūlydamas pinigus, vairuotojas prašė leisti nueiti iki bankomato nusiimti pinigus. Net ir jiems vairuotoją iki bankomato nuvežus, vairuotojui vis tiek reikėtų paeiti iki paties bankomato. Esmė buvo, kad reikia ar nuvažiuoti, ar nueiti, ir vairuotojas iš bankomato „nuims“ pinigus. Liudytojas tiksliai neatsimena, ar vairuotojas siūlė iki bankomato nuvažiuoti, ar nueiti. Teigia, kad tris kartus žmogų įspėjus, ir pastarajam suvokiant, kad bus rašomas protokolas, tai nėra provokacija duoti kyšį. Teigia nesantis suinteresuotas šitos bylos baigtimi – tą dieną dirbo savo darbą, minėto žmogaus nepažinojo, nežino, ar su juo teks susitikti dar kartą.
Liudytojas A. R. parodė, kad dirbant su kolega, gavo pranešimą, kad nuo Muravos degalinės link Šiaurės pr. važiuoja oranžinės ar morkinės spalvos automobilis. Nepamena, ar pranešė, kokia automobilio markė, įsidėmėjo, kad automobilio spalva buvo išskirtinė. Po 20-30 s po pranešimo važiuojant Šiaurės pr., pamatė iš lėto atvažiuojantį minėtą automobilį – geltonos spalvos, „karavanas“. Automobilis buvo tikrai išskirtinis, nes tokios spalvos tokių automobilių yra mažai. Likus nedideliam atstumui tarp tarnybinio ir atvažiuojančio automobilio, matė, kad automobiliu važiuoja vienas asmuo. Tuo metu tas automobilis važiavo vienintelis. Pamatęs pareigūnų automobilį, vairuotojas staiga stabdė ir suko į degalinę. Liudytojas su kolega tuoj pat, įsijungę garsinį signalą, švyturėlius, įvažiavo į degalinę ir privažiavo prie minėto automobilio. Tuo metu vairuotojas su rakteliais rankoje lipo iš mašinos – jis pradėjo kelti koją, o tuomet pribėgo liudytojas ir pačiupo vairuotoją už rankos. Nuo vairuotojo tvokstelėjo alkoholio kvapas. Liudytojas vairuotojui pasakė, kad šis yra neblaivus ir nuvedė jį į tarnybinio automobilio galą. Patikrinus neblaivumą, alkotesteris parodė 2,52 prom. Vairuotojas tada siūlė tartis, ėmė aiškinti, kad jam reikia iki „Swedbanko“, pradėjo įkalbinėti liudytoją ištrinti neblaivumo rodmenis, viską sutvarkyti, kad viskas būtų gerai, taip pat pareiškė, kad duos 300 eurų, tik jam reikia „Swedbanko“ bankomato. Prašėsi, kad jis būtų prie bankomato nuvežamas arba siūlėsi pats iki jo nubėgti ir išsigryninti pinigus. Liudytojas vairuotojui pasakė, kad šis nejuokautų, nes to nebus. Vairuotojas tikino, kad liudytojui su kolega 300 eurų turėtų pakakti. Liudytojas iškvietė tralą, tada, viską įforminę, vairuotoją pristatė į Žaliakalnio PK. Vairuotojas buvo įspėtas dėl kyšio davimo, po to kolega įrašinėjo pokalbį. Vairuotojas prašė neforminti įvykio, teigdamas, kad skiriasi su žmona.
Vyr. patrulio R. G. tarnybiniame pranešime užfiksuota, kad 2015-06-28 apie 13 val. 00 min. dirbant kartu su vyr. patruliu A. R. ir tyrėja K. V., iš budėtojo gavo pranešimą, jog nuo Pramonės pr. link Šiaurės pr. važiuoja automobilis „Opel Vectra“ auksinės spalvos, universalo tipo, kuris pavojingai manevruoja, sukelia avarines situacijas kitiems automobiliams. Važiuojant Šiaurės pr., ties Islandijos pl. 203 pastatu pastebėjo minėtą automobilį, kuris važiavo link Ašigalio g. Jiems priartėjus prie minėto automobilio ir įjungus tarnybinio automobilio šviesos bei garso signalus, automobilio „Opel Vectra“ vairuotojas, tai pastebėjęs, staigiai pasuko į „NESTE OIL“ degalinės aikštelę, užgesino automobilio variklį ir bandė pasišalinti. Kolega A. R., jiems tik sustojus, nedelsiant iššoko iš tarnybinio automobilio ir pribėgo prie minėto automobilio „Opel Vectra“ ir jau išlipusį iš automobilio pastarojo vairuotoją sulaikė. Akivaizdžiai matėsi, jog vairuotojas yra neblaivus. Vairuotojas ėmė rėkti, jog jis nevairavo, nepastebėjo, kaip policija jį stabdė. Kaip vėliau paaiškėjo, tai buvo L. Š., gyv. Prienų r., (duomenys neskelbtini). Vairuotojui buvo nustatytas vidutinis girtumo laipsnis. Ant nustatyto girtumo čekio vairuotojas pasirašė, ir pastebėjęs, kad jam yra nustatytas vidutinis girtumo laipsnis bei bijodamas prarasti vairuotojo pažymėjimą, sėdėdamas tarnybinio automobilio gale, pasiūlė 300 eurų, kad būtų ištrintas girtumo nustatymas ir nesurašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas. L. Š. 3 kartus buvo įspėtas dėl gresiančios atsakomybės už bandymą papirkti pareigūną, tačiau vairuotojas buvo atkaklus ir primygtinai reikalavo, kad jie visi nuvažiuotų prie bankomato, ir jis nuims minėtus pinigus. Pokalbis buvo įrašytas ir mobiliuoju telefonu. Surašius administracinio teisės pažeidimo protokolą, vairuotojas kategoriškai atsisakė pasirašyti ant pateiktų dokumentų, nes pamatė, kaip jo automobilis buvo užkeltas ant techninės pagalbos automobilio ir išgabentas į saugojimo aikštelę, kadangi vairuotojas nesugebėjo surasti kito vairuotojo. Minėtas asmuo automobiliu važiavo vienas. Buvo šviesus paros metas, nelijo, buvo giedra, todėl buvo aiškiai matyti, kas vairavo transporto priemonę (b. l. 5).
Įvykio vietos apžiūros metu užfiksuota, jog įvykio vieta – Islandijos pl. 209, Kaune, tarnybinis automobilis „Nissan NV 200“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Nustatyta, jog automobilyje garso ir vaizdo įrašymo įrangos nėra (b. l. 7-8).
Daiktų, dokumentų pateikimo protokole užfiksuota, kad policijos pareigūnas R. G. tyrimui pateikė 2015-06-28 darytą pareigūnų „papirkimo“ garso įrašą (b. l. 9-10).
Vyr. patrulio R. G. pateiktos CD kompaktinės plokštelės stenogramoje užfiksuotas dviejų vyriškių pokalbis (trukmė 01 min. 06 s), iš kurio matyti, kaip L. Š. siūlo pareigūnams susitarti bei siūlo atnešti 300 Rur, o pareigūnai aiškina, kad negalima, nes už tai numatyta (b. l. 11).
2015-06-28 Administracinio teisės pažeidimo protokole užfiksuota, kad Gediminas L. Š. 2015-06-28 13.30 val., Kaune, Islandijos pl. 203, vairavo transporto priemonę ,,Opel Vectra“, valst Nr. (duomenys neskelbtini) neblaivus, kai nustatytas vidutinis girtumo laipsnis (2,52 prom.±1,7%), tuo pažeisdamas KET 14 p. reikalavimus, padarydamas administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 126 str. 4 d. (b. l. 13-14).
Nors kaltinamasis L. Š. kaltu neprisipažino, tačiau jo kaltė visiškai įrodyta liudytojų R. G., A. R. parodymais, kurie parodė aiškiai matę, kad L. Š. vairuojamas automobilis įsuko į degalinę, sustojo, o pats vairuotojas buvo sulaikytas belipantis iš automobilio. Abu liudytojai nurodė, kad tuo metu kitų automobilių, važiavusių minėta kryptimi ir sukusių į degalinę, nebuvo. Iš liudytojų parodymų matyti, kad jie negalėjo sumaišyti kaltinamojo vairuojamo automobilio su kokiu nors kitu automobiliu, kadangi apie galimai neblaivaus vairuotojo vairuojamą automobilį, kurį reikia sustabdyti, pareigūnai girdėjo pranešant tris-keturis kartus, be to nurodyta pranešimuose ir pareigūnų pamatyto automobilio spalva buvo ta pati, be to, ji buvo išskirtinė – kaip nurodė pareigūnai, auksinė, geltona, ir tokios spalvos automobilių važinėja nedaug. Kaip matyti iš pareigūnų parodymų, kaltinamojo vairuojamam automobiliui sukant į degalinę, jie, būdami visiškai netoli – 30-40 m atstumu, taip pat staigiai važiavo į degalinę priešpriešine kryptimi, nepaleisdami automobilio iš akių, ir sustojo būtent prie jų akivaizdoje į degalinę įvažiavusio automobilio, kurio vairuotojas kaip tik iš automobilio lipo. Taigi šiais liudytojų parodymais paneigta kaltinamojo versija, kad jis buvo ką tik kito automobilio atvežtas į degalinę ir prie savo automobilio jau stovėjo. Teismas neturi pagrindo netikėti liudytojų parodymais, kadangi jie yra iš esmės vienodi, nuoseklūs, neprieštaraujantys tarpusavyje, su kaltinamuoju liudytojai nepažįstami, taigi jo atžvilgiu neturi jokių piktumų, tad neturi ir jokio pagrindo kaltinamąjį apkalbėti. Tuo tarpu kaltinamojo parodymus teismas vertina kaip siekį išvengti baudžiamosios atsakomybės, be to, jo parodymai vietomis ir nelogiški: kaltinamasis aiškina, kad dėl jo automobilio partransportavimo iš degalinės jis skambino ir draugams, ir seseriai, ir būtų važiavęs su tuo, kuris pirmas atvažiuos jo paimti (kas reiškia kad kažkurie iš jo kviestų asmenų, gaišindami savo brangų laiką, eikvodami kuro sąnaudas, būtų važiavę be reikalo), kas rodo, kad kaltinamasis niekam neskambino ir nieko nekvietė, nes į degalinę, kaip parodė liudytojai, automobiliu įvažiavo pats, išsigandęs priekyje jo laukusių policijos pareigūnų. Be to, per visą laiką, kol visi buvo įvykio vietoje, niekas iš tariamų kaltinamojo draugų ar jo sesuo kaltinamojo automobilio parvežti taip ir neatvyko, dėl ko, neatsiradus kitam vairuotojui, L. Š. automobilis buvo nuvežtas saugojimui į aikštelę.
Pažymėtina, kad nors kaltinamasis teigė, jog apklausinėjamas ikiteisminio tyrimo metu prašė, kad dalyvautų ir advokatas, tačiau patikėjo tyrėjo patikinimu, kad advokatas apklausoje nereikalingas, užteks jo paslaugų jau bylą nagrinėjant teisme, kad žodžius, jog jam gynėjas nereikalingas, jam diktavo ir liepė rašyti tyrėja, o savo paties apklausos protokolo jis neperskaitė, nes tuo metu neturėjo akinių, tačiau iš byloje esančių duomenų matyti, kad kaltinamasis ne pirmą kartą dalyvauja ikiteisminiame tyrime, bylos nagrinėjime teisme, taigi ir žino, ir supranta, ir, kadangi abiem atvejais kaltinamąjį atstovauja tas pats gynėjas, pastarojo tikrai kaltinamajam yra išaiškinta, kokias teises jis turi, tai yra, kad kaltinamajam (įtariamajam) reikalaujant gynėjo dalyvavimo, jis visada yra užtikrinamas, tuo tarpu iš 2015 m. sausio 22 dienos Prienų rajono apylinkės teismo nuosprendžio matyti, kad kaltinamasis tokios pačios gynybinės taktikos laikėsi ir minėtos bylos nagrinėjimo metu. Todėl teismas nemano, kad tyrėja būtų suinteresuota sąmoningai pažeidinėti įtariamojo L. Š. teises, tuo labiau, kad ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis kaltu taip pat neprisipažino, ir iš esmės laikėsi analogiškos įvykio versijos, kaip ir nurodė teisme. Iš bylos duomenų nematyti, kad kaltinamasis būtų turėjęs kokių nors psichinių ar fizinių trūkumų, kurie būtų galėję turėti įtakos L. Š. suvokti su juo atliekamų veiksmų prasmę, visą situaciją, todėl teismas neabejoja, kad ikiteisminio tyrimo metu L. Š., kaip įtariamajam, buvo išaiškintos jo teisės ir kad jis pats sąmoningai atsisakė gynėjo, apie tai parašydamas, o ne įtikinėjamas ir verčiamas kitų asmenų.
Be to, net ir tikint, kad L. Š. ikiteisminio tyrimo įtariamojo apklausos metu buvo priverstas atsisakyti gynėjo dalyvavimo, jis, kaip jau minėta anksčiau, tiek ikiteisminiame tyrime, tiek teisme kaltu neprisipažino, pateikdamas iš esmės tą pačią įvykio versiją, tik nevienodai nurodydamas kai kurias smulkias aplinkybes (dėl skambinimo draugams ar seseriai, dėl L. Š. gėrimo su draugu vietos bei atvykimo į degalinę).
Pažymėtina, kad ikiteisminio tyrimo metu nebuvo atlikta jokio procesinio veiksmo, galimai pažeidžiant L. Š. teises, dėl ko teismas negalėtų remtis tokio veiksmo rezultatais. Be to, bylos nagrinėjimo teisme metu dalyvavo L. Š. pasirinktas gynėjas ir kaltinamojo teisės buvo užtikrintos.
Pažymėtina, kad L. Š. įkyriai siūlant susitarti, siūlant pareigūnams duoti pinigų, pareigūnų darytame įraše paskutinio pinigų siūlymo metu užfiksuotas paklausimas dėl pinigų, jų sumos, nelaikytinas L. Š. kurstymu, provokavimu daryti jam inkriminuojamą nusikaltimą, o tik kaip pareigūnų siekis patikimiau įtvirtinti L. Š. daromus nusikalstamus veiksmus.
Tokiu būdu, baudžiamojoje byloje ištirtų įrodymų pagrindu teismas laiko esant visiškai įrodyta, jog kaltinamasis L. Š., siekdamas išvengti administracinės atsakomybės už automobilio vairavimą neblaiviam bei kad jam nebūtų surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, taip pat policijos pareigūnams norint užfiksuoti padarytą KET pažeidimą (vairavimą transporto priemonę neblaiviam), primygtinai bandė įsiūlyti policijos pareigūnams 300 eurų, tuo siekdamas neteisėto paperkamų valstybės tarnautojų neveikimo vykdant įgaliojimus. Taigi kaltinamasis L. Š. padarė nusikaltimą, kuris teisingai kvalifikuotas pagal BK 227 str. 2 d.
Kaltinamasis L. Š. padarė vieną apysunkį tyčinį baigtą nusikaltimą valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams, teistas, baustas už administracinės teisės pažeidimus (vienas iš jų galiojantis, b. l. 27-28), Kauno apskrities priklausomybės ligų centre neregistruotas, VŠĮ Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriaus stacionare nesigydė, konsultacijų kabinete nesilankė.
Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra, atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas būtent ir turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui nėra.
Nors kaltinamasis L. Š. padarė vieną nusikalstamą veiką, tačiau padarė apysunkį tyčinį nusikaltimą, jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra (kaltu neprisipažino, taigi ir nesigailėjo), yra teistas, nusikaltimą padarė būdamas neblaivus, baustas administracine tvarka už kelių eismo taisyklių pažeidimus, šį nusikaltimą padarė praėjus vos penkiems mėnesiams po nuosprendžio ankstesnėje byloje paskelbimo, kas rodo, kad kaltinamasis nesistengia gyventi pagal visuomenėje priimtas moralės ir elgesio normas, linkęs pažeidinėti įstatymus, švelnesnės bausmės įtakos jo elgesiui neturi, todėl kaltinamajam skirtina straipsnio sankcijoje numatyta griežtesnė bausmės rūšis – areštas, nustatant jo dydį, atsižvelgus į anksčiau nurodytas aplinkybes, didesnį, nei numatytas arešto bausmės vidurkis.
Vadovaujantis BK 66 str., į bausmės laiką įskaitytinas sulaikyme išbūtas laikas nuo 2015-06-28 13.00 val. iki 2015-06-29 14.02 val. (b. l. 15, 17).
Vadovaujantis BK 64 str. 1, 3 d., skirtina bausmė subendrintina su 2015 m. sausio 22 d. Prienų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi, dalinio sudėjimo būdu.
Civilinio ieškinio nėra.
Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, – CD kompaktinė plokštelė su 2015-06-28 garso įrašu, esanti byloje (b. l. 10), nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktina byloje.
Byloje 2015-06-29 buvo gauta Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos elektroniniu paštu atsiųsta pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. TP-7-(2.10)-2670, kurioje nurodyta, kad šios tarnybos koordinatoriaus parinkimu advokatė Rasa Kalkauskienė teikia antrinę teisinę pagalbą L. Š. šioje byloje, dėl ko antrinės teisinės pagalbos išlaidos advokato užmokesčiui iki 2015-06-29 dienos sudaro 34,74 Eur.
Tačiau kaltinamasis teisiamojo posėdžio atsisakė Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos paskirto gynėjo, gynėjo jis buvo atsisakęs ir ikiteisminio tyrimo metu, teisiamojo posėdžio metu jis turėjo savo pasirinktą gynėją, taigi Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba išlaidų dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo nepatyrė, todėl antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš kaltinamojo L. Š. nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-298 str., 302 str., 303 str. 2 d., 304-305 str., 307-308 str., 313 str., teismas
nusprendė:
L. Š. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 227 str. 2 d., ir nuteisti 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausme.
Vadovaujantis BK 64 str. 1, 3 d., paskirtą bausmę subendrinti su 2015 m. sausio 22 d. Prienų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi, iš dalies jas sudedant, prie griežčiausios – šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedant dalį 2015 m. sausio 22 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės ir galutinę subendrintą bausmę paskirti 90 (devyniasdešimt) parų arešto.
Vadovaujantis BK 66 str., į bausmės laiką įskaityti sulaikyme išbūtą laiką nuo 2015-06-28 13.00 val. iki 2015-06-29 14.02 val.
Bausmės pradžią, nuosprendžiui įsiteisėjus, skaičiuoti nuo nuteistojo sulaikymo dienos, bausmę paskirti atlikti areštinėje.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti nepakeistą, padėjus bausmės vykdymą, panaikinti.
Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, – CD kompaktinę plokštelę su 2015-06-28 garso įrašu, esančią byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti byloje.
Antrinės teisinės pagalbos išlaidų iš kaltinamojo L. Š. nepriteisti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui, paduodant skundą bylą nagrinėjusiam teismui.