Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų nutartis

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiškimą dėl skolininkui priklausančios turto dalies bendrame turte su kitais asmenimis nustatymo, suinteresuoti asmenys byloje A. B., O. B., antstolė A. L..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškimas tenkinamas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad antstolės A. L. kontoroje skolininko A. B. atžvilgiu užvesta vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini)pagal (duomenys neskelbtini) d. (duomenys neskelbtini) apygardos teismo išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 5572,29 Eur skolos ir vykdymo išlaidų išieškojimo.

Nepavykus skolos išieškoti iš skolininko, vykdymo eigoje buvo gauta informacija, kad skolininkas yra sudaręs santuoką su O. B.. Duomenų apie skolininko ir jo sutuoktinės sudarytas vedybines ar povedybines sutartis bei santuokos nutraukimą nėra. Antstolė nustatė, jog skolininkas yra uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ vadovas, tačiau laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) d. iki (duomenys neskelbtini) d. turėjo nedarbingų laikotarpių, kurių metu pajamos siekė 0 Eur. Tuo tarpu skolininko sutuoktinė O. B. nuo (duomenys neskelbtini) d. iki šiol nepertraukiamai dirba uždarojoje akcinėje bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“, o jos mėnesinės pajamos siekia apie 639,48 Eur.

2019 m. liepos 31 d. antstolė, vadovaudamasi CPK 613 straipsniu, 666 straipsniu, 667 straipsnio 1 dalimi, patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) nustatė skolininkui ir jo sutuoktinei 20-ies dienų terminą pateikti antstolei sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalinimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka, taip pat areštavo skolininko sutuoktinei priklausančią darbo užmokesčio dalį, viršijančią vieną minimalią mėnesinę algą, bet ne daugiau kaip 4529,64 Eur sumą. Iki šios dienos skolininkas nėra pateikęs jokio sutikimo.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punkte įtvirtinta nuostata, jog bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamos pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas (žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo, taip pat neturtinės žalos atlyginimas, gauta tikslinė materialinė parama, skirta tik vienam sutuoktiniui, ir kita). Remiantis CK 3.110 straipsnio 1 dalimi, iš bendro sutuoktinių turto negali būti tenkinamos sutuoktinių prievolės, kurios atsirado iki santuokos įregistravimo, išskyrus atvejus, kai išieškoma iš bendro turto sutuoktinio dalis.

Tuo atveju, jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo skolininkui per dvidešimt dienų nuo turto arešto akto surašymo dienos pateikti antstoliui Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka (CPK 667 straipsnio 1 dalis). Minėto straipsnio 2 dalyje numatyta, kad tais atvejais, kai skolininkas nepateikia antstoliui šio straipsnio 1 dalyje nurodyto sutikimo, nebepageidauja sudaryti notarine tvarka tvirtinamo susitarimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo ar bent vienas išieškotojas per šio straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą pateikia antstoliui rašytinį prieštaravimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo notarine tvarka, taip pat jeigu per šio straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą antstoliui nepateikiamas notarine tvarka patvirtintas susitarimas dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo, antstolis pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendraturčiams, kreiptis į teismą su prašymu skolininko turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalies nustatymo.

Atsižvelgiant į tai, kad skolininkas ir jo sutuoktinė per antstolės (duomenys neskelbtini) d. patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) vykdomojoje byloje nustatytą terminą nepateikė nustatytos formos sutikimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalinimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka, antstolė (duomenys neskelbtini) d. siūlymu Nr. (duomenys neskelbtini) suinteresuotiems asmenims išaiškino išieškotojui, jog, negavus sutikimo, per keturiasdešimt dienų nuo pasiūlymo gavimo dienos turi teisę kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies bendrojoje nuosavybėje su sutuoktine nustatymo.

Nagrinėjamu atveju vykdymo procese buvo nustatyta, kad skolininkas A. B. ir O. B. yra sutuoktiniai, bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė nepasibaigusi, jų dalys bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nenustatytos. Turtas (piniginės lėšos) bei pajamos, gautos po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu, taip pat pajamos, gautos iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos yra laikoma bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 5 punktas), todėl išieškoti pagal vieno sutuoktinio prievoles galima iš bendro turto sutuoktinio dalies, jeigu kreditorių reikalavimams patenkinti nepakanka turto, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė (CK 3.112 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010).

Pareiškėja prašo nustatyti, kad skolininkui A. B. priklauso ½ dalis turto bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, tai yra ½ dalis sutuoktinės O. B. gaunamo darbo užmokesčio. Iš byloje esančio antstolės A. L. (duomenys neskelbtini) d. patvarkymo Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad antstolė areštavo skolininko sutuoktinės gaunamo darbo užmokesčio dalį, viršijančią vieną minimalią mėnesinę algą, bet ne daugiau kaip 4529,64 Eur bendrojoje sumoje, todėl teismas nustato skolininkės turto dalį areštuotame ir aprašytame turte, kaip to reikalauja CPK 667 straipsnis.

Teismas vertina kaip nepagrįstus skolininko ir jo sutuoktinės prašymus atidėti teismo posėdį iki 2020 m. balandžio 25 d., nes skolininkas bus išvykęs į Vokietiją, ir kad O. B. gaunamas darbo užmokestis yra jos asmeninė nuosavybė, kadangi šie prašymai nepagrįsti : CPK 593 straipsnis numato, kad antstolio ir kitų asmenų pareiškimai vykdymo procese paprastai nagrinėjami rašytinio proceso tvarka, nedalyvaujant suinteresuotiems asmenims; O. B. nepateikė jokių įrodymų, kurie nuginčytų CK 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punkte ir 2 dalyje įtvirtintą prezumpciją, kad pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės, preziumuojama, kad yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė. Taip pat nepateikta įrodymų (gimimo liudijimų patvirtintų kopijų), kad skolininko šeimoje yra nepilnamečių vaikų ar kitų išlaikomų asmenų. Prie O. B. prašymo pateiktas dokumentas surašytas ne valstybine kalba, jo vertimas, pažeidžiant CPK 113 straipsnio 3 dalį, teismui nepateiktas, taip pat nepateikta įrodymų, kad G. B. yra skolininko A. B. ir O. B. sūnus.

Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes bei vadovaujantis CK 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punktu bei 2 dalies nuostatomis, teismas sprendžia, jos skolininko sutuoktinės O. B. gaunamas darbo užmokestis yra bendroji jungtinė jos ir sutuoktinio A. B. nuosavybė, todėl yra pagrindas pareiškėjos pareiškimą tenkinti. Teismas nustato, jog skolininkui A. B. priklauso ½ dalis jo sutuoktinės O. B. gaunamo darbo užmokesčio.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291 straipsniais, 593 straipsniu, 667 straipsniu, teismas

nutaria:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti, kad A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), bendrojoje jungtinėje su jo sutuoktine O. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nuosavybėje, priklauso ½ (viena antroji) dalis sutuoktinės O. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gaunamo darbo užmokesčio.

Nutartis per 7 dienas gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Marijampolės rajono apylinkės teismą.