Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2007-12-27 · Civilinė byla Nr. 2A-415/2007

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2007-12-27
Bylos Nr.
2A-415/2007
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Kazys Kailiūnas, Audronė Jarackaitė, Marytė Mitkuvienė
Atsakovas
valstybės įmonės ,,Valstybės turto fondas“
Advokatai
Vytenis Gubavičius
Kategorijos
  • 50.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 50.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Civiline byla Nr. 2A-415/2007 Procesinio sprendimo kategorija 50.1; 50.5
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2007 m. gruodžio 27 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų: Audronės Jarackaitės (pirmininkė ir pranešėja), Kazio Kailiūno ir Marytės Mitkuvienės,

sekretoriaujant Jūratei Lajauskienei, Vaidai Steponavičiūtei,dalyvaujant ieškovo atstovams A. B. , advokatui Vyteniui Gubavičiui,atsakovo atstovui Antanui Karbauskui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo valstybės įmonės ,,Valstybės turto fondas“ apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2007 m. balandžio 19 d. sprendimo civilinėje byloje Nr.2-476-378/2007 pagal ieškovo likviduojamos uždarosios akcinės bendrovės ,,Čiaupas“ ieškinį atsakovui VĮ ,,Valstybės turto fondas“ dėl be pagrindo įgyto turto, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas LUAB ,,Čiaupas” kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo VĮ ,,Valstybės turto fondas” 139 832 Lt be pagrindo įgyto turto. Nurodė, kad 1995-12-01 ieškovas sudarė nuomos sutartį su Kauno miesto 3-ąja klinikine ligonine dešimties metų laikotarpiui dėl negyvenamųjų patalpų, esančių Juozapavičiaus pr. 34 ir Sandėlių g. 4D, Kaune, nuomos (toliau – Nuomos sutartis), o 2001-01-10 atsakovas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998-08-04 nutarimu ,,Dėl valstybei nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto perdavimo valstybės įmonei ,,Valstybės turto fondas“ perėmė Kauno miesto 3-osios klinikinės ligoninės patikėjimo teise valdytas patalpas ir pranešė UAB ,,Čiaupas“, kad patalpų nuomos sutartis lieka galioti, o nuomos mokestis turi būti mokamas VĮ „Valstybės turto fondas“. Ieškovo teigimu, jis išnuomotose patalpose 1995-2001 m. atliko pagerinimo darbus, kurių vertė 139832 Lt, ką patvirtina UAB ,,Kauno komprojektas“ inžinerinės statybinės ekspertizės aktas Nr.1004045. 2006-03-09 raštu Nr.(34)-3R-902 ir 2006-09-08 raštu Nr.(34)-3R-3214 atsakovas nutraukė 1995-12-01 nuomos sutartį ir nurodė, kad uždraudžia ieškovui pasiimti padarytus nuomotose patalpose pagerinimus. Ieškovo nuomone, atsakovas, atsisakydamas grąžinti jo patalpoms padarytus pagerinimus bei atsisakydamas už tuos pagerinimus apmokėti, siekia atsakovo sąskaita nepagrįstai praturtėti. Lietuvos apeliacinis teismas 2005-10-04 nutartyje konstatavo, jog UAB ,,Čiaupas“ turi teisę reikalauti pagerinimo išlaidų pasibaigus nuomos sutarčiai arba ją nutraukus (CK 6.501 str.).

Atsiliepimas

Atsakovas prašė ieškinį atmesti, o darbų, nurodytų ieškinyje, atlikimo fakto neginčijo, tačiau teigė, jog nurodyti darbai nėra turto pagerinimas, o atlikti ieškovo reikmėms. Be to, atsakovo teigimu, nėra nuginčytos aplinkybės, kurios konstatuotos kitoje byloje Lietuvos apeliacinio teismo 2005-10-04 nutartimi. Patalpos atsakovui šiuo metu nėra perduotos, todėl nėra pagrindo teigti, kad pagerinimai yra atitekę atsakovui.

Žemesnės instancijos teismas

Kauno apygardos teismas 2007-04-19 sprendimu ieškinį visiškai patenkino, priteisdamas ieškovui 139 832 Lt patalpų pagerinimo išlaidų. Teismas nurodė, kad 1995-12-01 ieškovas ir Kauno miesto 3-ioji klinikinė ligoninė sudarė negyvenamųjų patalpų, esančių A.Juozapavičiaus pr. 34 ir Sandėlių g. 4D nuomos sutartį (b.l. 9-11). 2001-01-10 VĮ ,,Valstybės turto fondas“, vadovaudamasis Vyriausybės 1998-08-04 nutarimu ,,Dėl valstybei nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto perdavimo ,,VĮ Valstybės turto fondas“ perėmė Kauno miesto 3-osios klinikinės ligoninės patikėjimo teise valdytas patalpas ir pranešė UAB ,,Čiaupas“, kad patalpų nuomos sutartis lieka galioti, o nuomos mokestis turi būti mokamas VĮ „Valstybės turto fondas“ (Civilinės bylos Nr.2-86-390/2005 1 t., b. l. 14).

Teismas nurodė, kad VĮ ,,Valstybės turto fondas“ yra šalis civilinių santykių, susiklosčiusių dėl nurodytų negyvenamųjų patalpų nuomos, o Nuomos sutarties 5.4 punkte nustatyta, kad nuomininkas, šalių susitarimu pagerinęs patalpas, turi teisę į padarytų šiam tikslui būtinų išlaidų atlyginimą pinigais arba medžiagomis, išskyrus tuos atvejus, kai įstatymas ar sutartis numato kitas sąlygas. Teismo teigimu, nenustatyta įstatymų ar sutarties sąlygų, dėl kurių ši nuomininko teisė neturėtų būti ginama; pagal sutarties sudarymo metu galiojusio 1964 m. CK 316 straipsnį ir sutarties turinį, pareiga atlyginti turto pagerinimo būtinas išlaidas teko turto nuomotojui. Toks sutarties aiškinimas ir nurodyto įstatymo normų taikymas yra suderinamas su sutartyje nurodyto nuomotojo teisių perėmėjo – VĮ ,,Valstybės turto fondas“ teisinį statusą reglamentuojančiais įstatymais. Be to, byloje nėra ginčo dėl ieškinyje nurodytų darbų atlikimo fakto bei fakto, jog šie darbai atlikti su pradinio nuomotojo Kauno miesto 3-osios klinikinės ligoninės, kurio teisių perėmėju yra atsakovas, sutikimu. Sutikimo faktą patvirtina rašytiniai įrodymai – Darbų priėmimo aktas bei atliktų darbų aktai (civ.b. Nr.2-86-390/2006, 1 t., b. l. 168-189). Teismas nurodė, kad egzistuoja ieškovo išsinuomoto turto, kurį šiuo metu valdo atsakovas, pagerinimo faktas (CPK 178, 185 str.), o 2001 m. liepos 1 d. įsigaliojusio CK 6.501 straipsnio pirmosios dalies normoje, kaip ir minėtame 1964 m. CK 316 straipsnyje, nustatyta nuomininko teisė į išsinuomoto daikto pagerinimo būtinų išlaidų atlyginimą, išskyrus atvejus, kai įstatymai arba sutartis numato ką kita.

Teismas taip pat nurodė, kad ieškovo reikalavimas dėl investuotų lėšų atlyginimo nebuvo išspręstas įsiteisėjusia 2005 m. spalio 4 d. Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi (CPK 279 str. 4 d.). Teismo teigimu, civilinės bylos Nr. 2-86-390/2005 m. medžiaga patvirtina, kad VĮ ,,Valstybės turto fondas” kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui UAB „Čiaupas“, prašydama priteisti iš pastarojo 101 312,52 Lt nuomos mokesčio bei 117 970,07 delspinigių, o atsakovas UAB „Čiaupas“ pareiškė priešieškinį, kuriuo prašė priteisti iš VĮ ,,Valstybės turto fondas” 12 500 Lt už teritorijos saugojimą, pripažinti, jog atsakovas pagerino išnuomotas patalpas 187 297 Lt (47 467,72 Lt iki 1995 metų ir 139 832 Lt nuo 1995 metų), ir įskaityti patalpų pagerinimo lėšas į nuomos mokestį. Teismo nuomone, minėtos bylos nagrinėjimo dalyką sudarė nuomos mokesčio įsiskolinimo dydžio nustatymas ir galimumo įskaityti patalpų pagerinimo išlaidas į nuomos mokestį vadovaujantis sutarties sąlygomis, tačiau toje byloje nebuvo sprendžiami patalpų pagerinimo išlaidų atlyginimo klausimai pagal CK 6.501 straipsnį, t.y. teismas nagrinėjo bylą dėl kito dalyko ir kitu pagrindu. Minėtoje byloje teismas taip pat vertino Kauno 3-osios klinikinės ligoninės ir ieškovo tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktą, kuriame buvo suderinta šalių valia dėl 47 464,72 Lt skolos. Šis skolų suderinimas buvo atliktas 2001-06-08, t.y. tuo metu, kai patalpų valdymą periminėjo VĮ ,,Valstybės turto fondas”, juo šalys susitarė dėl investuotų lėšų iki 1995 m. gruodžio 1 d. įskaitymo į nuomos mokestį. Toks aktas visiškai atitiko nuomos sutarties 5.3 punkto 2 punkto sąlygą, numačiusią, jog šalių susitarimu kapitalinis remontas, susijęs su nuomininko veikla, gali būti atliekamas nuomininko lėšomis, o panaudotos lėšos gali būti įskaitomos į nuomos mokestį, tačiau nagrinėjamoje byloje yra pareikštas ieškinys dėl nuomos sutarties 5.4 punkto antrosios dalies. Lietuvos apeliacinio teismo 2005-10-04 nutartyje nurodoma, jog nagrinėjant civilinę bylą Nr.2-86-390/2005 m., nuomos sutartis nebuvo nutraukta ar pasibaigusi, todėl UAB „Čiaupas“ neturi teisės reikalauti patalpų pagerinimo išlaidų.

Teismo teigimu, ieškovas pateikė pakankamai įrodymų, patvirtinančių, jog galiojant negyvenamųjų patalpų nuomos sutarčiai, nuomotojo sutikimu atliko išsinuomotų patalpų pagerinimo darbus: įrengė stoginę medienai, sumontavo ciklonus Nr. 1, Nr. 2 ir jų metalo konstrukcijas, aptvėrė medžio cecho teritoriją, įrengė vartus, pastatė sargų namelį, voljerą ir būdą šunims, įrengė katilinei metalinį iš išorės apmūrytą dūmtraukį, įrengė elektros kabelius ir kitą elektros įrangą stalių cechui, ciklonams, džiovykloms, elektros apskaitos spintas, aptvėrė teritoriją iš fasadinio įvažiavimo pusės, įrengė medienos džiovyklas ir rekonstravo katilinę, t.y. atliko darbų, kurių bendra vertė 139 832 Lt (Inžinerinės statybinės ekspertizės aktas, b. l. 14-34). Šio fakto ir atliktų darbų vertės atsakovas neginčijo, nuomos sutartis tarp šalių yra nutraukta (b. l. 12, 13). Teismo nuomone, ta aplinkybė, kad ieškovas šiuo metu patalpų nėra perdavęs atsakovui, nesudaro pagrindo ieškinio atmetimui; be to, nors atsakovas šioje byloje nereiškė priešieškinio dėl iškeldinimo, tačiau tai jam neužkerta kelio ginti savo teises įstatymo nustatyta tvarka.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovas VĮ ,,Valstybės turto fondas“ prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir ieškinį atmesti. Skundą apeliantas motyvuoja tuo, kad:

Žemesnės instancijos teismas

1. Lietuvos apeliacinio teismo 2005 m. spalio 4 d. nutartimi konstatuota, kad nepagrįstas UAB ,,Čiaupas“ priešieškinio reikalavimas pripažinti, jog nuo 1995 m. gruodžio 1 d. nuomininkas pagerino patalpas 139 832,00 Lt (nutarties 5 l., 3 pastr.), kad nuomotojas 2001 m. balandžio 2 d. sudarytu tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktu pripažino, jog nuomininkas pagerino nuomojamas patalpas 220837,56 Lt sumai ir ją įskaitė į nuomos mokestį, tačiau liko skolingas 47464,72 Lt (4 1., 2 pastr.). Todėl apeliacinės instancijos teismas 47 464,72 Lt sumažino VĮ ,,Valstybės turto fondas“ prašomą priteisti 101 312,52 Lt nuomos mokestį (iki 53 847,80 Lt), tuo išspręsdamas visus nuomotojo ir nuomininko tarpusavio atsiskaitymų klausimus, pripažindamas dalį išlaidų (47 464,72 Lt) atlygintinomis ir įskaitydamas jas į nuomos mokestį, o kitą dalį išlaidų (139 832 Lt) teismas atsisakė pripažinti atlygintinomis, nelaikė jų turto pagerinimu, ir UAB „Čiaupas“ reikalavimą atmetė. Minėta teismo nutartis kasacine tvarka nebuvo skundžiama, yra įsiteisėjusi ir galiojanti. Reikalavimas priteisti patalpų pagerinimo išlaidas šioje byloje ir reikalavimas pripažinti teisę į pagerinimo išlaidų atlyginimą civilinėje byloje Nr. 2-86-390/2005 skiriasi, tačiau abiem atvejais nustatinėtinos tos pačios faktinės aplinkybės, grįstinos tais pačiais įrodymais. Pirmosios instancijos teismas, ignoruodamas Lietuvos apeliacinio teismo nustatytas faktines aplinkybes (kurių nereikia įrodinėti) ir teisinius motyvus, pažeidė CPK 182 straipsnio 2 punktą, 185 straipsnio pirmąją dalį.

2. Ieškovas tinkamai nevykdė savo įsipareigojimų pagal 1995-12-01 nuomos sutartį, todėl VĮ ,,Valstybės turto fondas” 2006 m. liepos 12 d. raštu Nr. (34)-3R-2282 ją nutraukė ir paprašė ieškovo grąžinti nuomojamas patalpas. Tačiau ieškovas iki šiol neperdavė atsakovui nuomojamų patalpų su visais atliktais pagerinimais, todėl jis nepagrįstai reikalauja iš atsakovo priteisti be pagrindo įgytą turtą.

3. Nagrinėjant bylą iš esmės teismo posėdyje, ieškovas pakeitė ieškinio teisinį pagrindą ir nusprendė prašyti teismo priteisti patalpų pagerinimo išlaidų CK 6.501 straipsnio pagrindu.

4. Pagal CK XXVIII skyriaus trečiojo skirsnio (6.496 str. - 6.503 str.) taisykles, nuomos sutarčiai pasibaigus, daiktas yra grąžinamas nuomotojui ir grąžinimo metu nuomotojas turi įvertinti, ar nuomininkas nepablogino išsinuomoto daikto (CK 6.499 str. 1 d.), ar daiktas nėra žuvęs (6.502 str.), ar daiktas nebuvo grąžintas pavėluotai ir apskaičiuoti su tuo susiję nuostoliai (6.499 str. 2 d.). Taip pat daikto perdavimo (grąžinimo) metu nuomotojas privalo įvertinti ir nuomininko padarytus daikto pagerinimus, kurių būklė turėtų būti vertinama ne tik pagal pateiktus dokumentus (pvz. ekspertizės išvadas), bet ir faktiškai įsitikinant pagerinto turto būkle, apskaičiuojant turto pagerinimų nusidėvėjimą. 2004 m. gegužės 24 d. ieškovo pateiktas ekspertizės aktas Nr. 1004045 nustatė, kad ieškovo prašomos atlyginti išlaidos yra patirtos, atliekant statybos darbus nuo 1995 iki 2001 m., ir nustatyta darbų vertė 2003 metų kainų lygiu. Tačiau byloje nebuvo ir negalėjo būti nustatyta, kokios būklės turto pagerinimai bus perduoti nuomotojui, nes nuomininkas iki šiol negrąžino turto nuomotojui.

5. Sprendžiant klausimą dėl valstybei nuosavybės teise priklausančio turto nuomos metu padarytų pagerinimų atlyginimo nuomininkui, turi būti vadovaujamasi ne tik CK, bet ir specialių įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatomis: 1997 m. lapkričio 4 d. LR valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymu (10 str. 13 p.), 1997 m. gruodžio 18 d. LR Vyriausybės nutarimu Nr. 1427 „Dėl Privatizavimo objektų parengimo privatizuoti tvarkos patvirtinimo”, 1999 m. gegužės 6 d., 2000 m. spalio 19 d., 2002 m. lapkričio 29 d. VĮ ,,Valstybės turto fondas” valdybos sprendimais „Dėl nuomininko nuomos metu privatizavimo objektui (statiniui) pagerinti padarytų išlaidų atlyginimo objekto privatizavimo metu tvarkos”, nes 2001 m. kovo 26 d. LR Vyriausybės nutarimu Nr. 325 pastatai, esantys A Juozapavičiaus pr. 34 ir Sandėlių g. 4D, Kaune, buvo įtraukti į privatizuojamų objektų sąrašą.

6. Pirmosios instancijos teismas savo sprendime (3 l., 1 pastr.) nepagrįstai netaikė ,,neleistinumo piktnaudžiauti teise principo” ieškovo atžvilgiu (CK 1.137 str., CK 1.137 str. 2 d.).

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas prašo atmesti skundą ir palikti nepakeistą Kauno apygardos teismo 2007-04-19 sprendimą, savo prašymą motyvuodamas tuo, kad:

1. Atsakovas apeliaciniu skundu netinkamai aiškina Lietuvos apeliacinio teismo 2005-10-04 nutartį, kuria buvo išspręstas tarp šalių kilęs ginčas kitoje civilinėje byloje Nr. 2-86-390/2005. Minėtoje byloje ginčo dalykas ir faktinis jo pagrindas buvo kitoks nei šioje civilinėje byloje. Atsakovas, teigdamas, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2005-10-04 nutartimi išsprendė po 1995-12-01 atliktų patalpų pagerinimo išlaidų atlygintinumo klausimą, klaidingai interpretuoja iki tol tarp šalių buvusį ginčą. Lietuvos apeliacinis teismas 2005-10-04 nutartyje nurodė, kad teisė reikalauti patalpų pagerinimo išlaidų atsiranda pasibaigus nuomos sutarčiai arba ją nutraukus, todėl buvusio ginčo metu, kuris vyko tarp šalių galiojant nuomos sutarčiai, UAB ,,Čiaupas” turėtos 139 832 Lt patalpų pagerinimo išlaidos negalėjo būti pripažįstamos atlygintinais patalpų pagerinimais.

2. Atsakovas nagrinėjamoje byloje neginčijo aplinkybės, kad patalpų pagerinimai, nurodyti UAB ,,Kauno komprojektas” inžinerinės statybinės ekspertizės akte Nr. 1004045, buvo atlikti nuomos sutarties galiojimo metu.

3. Nepagrįsti atsakovo apeliacinio skundo argumentai, kad ieškovas, pasibaigus nuomos sutarčiai neperdavęs atsakovui patalpų su jose esančiais pagerinimais, neįgijo teisės reikalauti iš atsakovo priteisti jo turėtas turto pagerinimo išlaidas. Lietuvos apeliacinis teismas 2005-10-04 nutartyje išaiškino, kad šiuo atveju nuomininko teisė reikalauti patalpų pagerinimo išlaidų saistoma nuomos sutarties pasibaigimu arba jos nutraukimu, o ne patalpų perdavimu (CK 6.501 str. 1 d.).

4. Nepagrįsti ir atsakovo apeliacinio skundo argumentai apie tai, kad sprendžiant privatizuojamo turto pagerinimų atlyginimo klausimus, turi būti vadovaujamasi valstybinio turto privatizavimą reglamentuojančiomis teisės normomis, kurie prieštarauja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotai teisės taikymo ir aiškinimo praktikai. Nuomos sutartis, iš kurios kildinama atsakovo pareiga atlyginti turto pagerinimo išlaidas, buvo sudaryta 1995-12-01, tačiau atsakovas nurodo teisės aktus, priimtus po šios sutarties sudarymo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2003-01-29 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-148/2003 (UAB ,,Rokesta” v. Panevėžio m. valdyba, vėliau - teisių perėmėjas VĮ ,,Valstybės turto fondas”) pažymėjo, kad teisiniams santykiams, atsiradusiems iki privatizavimą reglamentuojančių teisės aktų įsigaliojimo, turi būti taikomos tuo metu galiojusios materialinės teisės normos.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas, t. y. apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas (CPK 320 str. 1 d., 263 str. 1 d.).

Pirmosios instancijos teismas nevisapusiškai ištyrė ir netinkamai įvertino reikšmingas bylos aplinkybes, netinkamai taikydamas civilinio proceso taisykles, padarė nepagrįstas išvadas, kurios neatitinka faktinių aplinkybių, ir netinkamai pritaikė materialinės teisės normas, dėl ko teismo sprendimas negali būti pripažintas teisėtu ir pagrįstu.

Pagal CPK 176 straipsnio dalį, 177 straipsnio 1 dalį, 260 straipsnį, tik teisingai nustačius teisiškai reikšmingas bylos aplinkybes, galima tinkamai pritaikyti teisės normą ir teisingai išspręsti ginčą.

CPK 185 straipsnis nustato, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK numatytas išimtis. Be to, teismo sprendimas turi būti paremtas tik teismo posėdyje ištirtais įrodymais ir aplinkybėmis (CPK 260 str. 2 d.).

Pirmosios instancijos teismas, nesilaikydamas aukščiau nurodytų CPK taisyklių, nevisapusiškai ir neišsamiai ištyręs faktines bylos aplinkybes ir įrodymus, reikšmingus teisingam bylos išsprendimui, netinkamai juos įvertino, nenustatęs reikšmingų bylos aplinkybių, nepagrįstais motyvais patenkino ieškovo ieškinį, nustatydamas, jog ieškovas pagerino ginčo patalpas už 139832 Lt, ir kuriuos priteisdamas, priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą.

Bylos duomenimis, ieškovas, ieškiniu reikalaudamas priteisti iš atsakovo be pagrindo įgytą turtą, neįrodinėjo šio reikalavimo pagrindo, o nagrinėjant bylą iš esmės teismo posėdyje, pakeitęs ieškinio teisinį pagrindą, prašė teismo priteisti patalpų pagerinimo išlaidas CK 6.501 straipsnio pagrindu.

Pagal CK 6.496 – 6.503 straipsnių taisykles, nuomos sutarčiai pasibaigus, daiktas yra grąžinamas nuomotojui, ir grąžinimo metu nuomotojas turi įvertinti, ar nuomininkas nepablogino išsinuomoto daikto (CK 6.499 str. 1 d.), ar daiktas nėra žuvęs (6.502 str.), ar daiktas nebuvo grąžintas pavėluotai, ar apskaičiuoti su tuo susiję nuostoliai (6.499 str. 2 d.), be to, įvertinti nuomininko padarytus daikto pagerinimus, kurių būklė turėtų būti vertinama ne tik pagal pateiktus dokumentus, bet ir faktiškai nustatant pagerinto turto būklę, apskaičiuojant turto pagerinimų nusidėvėjimą, ir kt.

Nustatyta, jog Nuomos sutarties 5.4 punkte nurodyta, kad nuomininkas, šalių susitarimu pagerinęs patalpas, turi teisę į padarytų šiam tikslui būtinų išlaidų atlyginimą pinigais arba medžiagomis, išskyrus tuos atvejus, kai įstatymas ar sutartis numato kitas sąlygas; pagal sutarties sudarymo metu galiojusio 1964 m. CK 316 straipsnį ir sutarties turinį, pareiga atlyginti turto pagerinimo būtinas išlaidas teko turto nuomotojui, o 2000 m. CK 6.501 straipsnio pirmosios dalies normoje taip pat nustatyta nuomininko teisė į išsinuomoto daikto pagerinimo būtinų išlaidų atlyginimą, išskyrus atvejus kai įstatymai arba sutartis numato ką kita.

Pirmosios instancijos teismas, priteisdamas ieškovo prašomą pagerinimo išlaidų sumą, pažeidė CPK 177, 183, 185, 195 straipsnių nuostatas, pagrįsdamas teismo sprendimą ieškovo pateiktų įrodymų duomenimis, kurie nepatvirtina ieškinio reikalavimo dalyko, be to, teismas ir nepareikalavo bei netyrė įrodymų, reikšmingų ieškinio reikalavimo pagrįstumo nustatymui, be pagrindo nurodęs, kad ieškovo reikalaujamas nurodytas turto pagerinimo darbų išlaidas (vertę) patvirtina ieškovo pateikti rašytiniai įrodymai.

Apygardos teismas, nurodęs, kad egzistuoja ieškovo išsinuomoto turto, kurį šiuo metu valdo atsakovas, pagerinimo faktas, padarė nepagrįstas išvadas, kad nenustatyta įstatymo ar sutarties sąlygų, dėl kurių nuomininko ieškinyje nurodytų pagerinimo išlaidų atlyginimas neturėtų būti patenkintas, kad ieškovo reikalavimas dėl investuotų lėšų atlyginimo nebuvo sprendžiamas įsiteisėjusia 2005 m. spalio 4 d. Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-86-390/05 (CPK 178, 185 str., 279 str. 4 d.).

Atkreiptinas dėmesys, kad nors minėtos bylos nagrinėjimo dalyką sudarė nuomos mokesčio įsiskolinimo dydžio nustatymas ir galimybė įskaityti patalpų pagerinimo išlaidas į nuomos mokestį, tačiau toje byloje buvo sprendžiami ir patalpų pagerinimo išlaidų dydžio klausimai pagal UAB ,,Čiaupas“ priešieškinį, kuriuo buvo prašoma pripažinti, jog jis pagerino išnuomotas patalpas 187 297 Lt ( 47 467,72 Lt iki 1995 metų ir 139 832 Lt nuo 1995 metų), bei įskaityti patalpų pagerinimo lėšas į nuomos mokestį, ir minėtoje byloje teismas vertino bei pasisakė ne tik dėl investuotų į patalpas lėšų iki 1995 m. gruodžio 1 d., bet ir apie turto pagerinimo lėšas dėl kapitalinių darbų, atliktų po 1995 m. gruodžio 1 d. Apygardos teismas neatsižvelgė, kad Lietuvos apeliacinio teismo 2005-10-04 nutartyje nurodoma, jog nuomos sutarties šalys UAB „Čiaupas“ išlaidas po nuomos sutarties sudarymo įtraukė į ligoninės skolą iki 1995 metų (numatomų darbų akte nurodė, kad tai iki 1995 m. numatyti, bet neatlikti darbai) arba laikė atsakovo išlaidomis, susijusiomis su jo veikla; UAB ,,Čiaupas“ faktiškai neįrodė, kiek realiai pagerino nuomotas patalpas; iš darbų atlikimo aktų galima daryti išvadą, kad darbai buvo atlikti išimtinai UAB „Čiaupas“ reikmėms, o ekspertizė nustatė atliktų darbų vertę 2003 metų kainomis, tačiau ieškovas neskaičiavo ir nenurodė, kiek atlikti pagerinimai nusidėvėjo atsakovui naudojantis (nuomojant) patalpomis.

Neturi pagrindo teismo išvada, kad ieškovo pateikti įrodymai patvirtina, jog turi būti atlyginta išnuomotų patalpų pagerinimo darbų, atliktų nuomotojo sutikimu, galiojant negyvenamųjų patalpų nuomos sutarčiai, bendra vertė - 139 832 Lt, kuri paremta 2004 m. gegužės 24 d. inžinerinės statybinės ekspertizės akto Nr. 100 4045 duomenimis (b. l. 14-34). Turėtina omenyje, kad ieškovo prašomos atlyginti išlaidos, patirtos atliekant statybos darbus nuo 1995 m. iki 2001 m., nustatytos pagal darbų vertę 2003 metų kainų lygiu, tačiau byloje nėra nustatyta ir nebuvo tiriama turto ir jo pagerinimų būklė vėlesniu metu, nors atsakovui VĮ ,,Valstybės turto fondas“ 2006 m. liepos 12 d. raštu nutraukus patalpų nuomos Sutartį ir paprašius ieškovo grąžinti nuomojamas patalpas, ieškovas iki šiol neperdavė atsakovui nurodytų patalpų su atliktais pagerinimais, t.y. nuomininkas (ieškovas) iki šiol naudojasi ginčo turtu, negrąžindamas jo nuomotojui (atsakovui).

Apeliacinės instancijos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas, nurodęs, kad ieškovo pateikti dokumentai patvirtina ieškinio reikalavimų pagrįstumą, padarė nepagrįstą išvadą dėl priteistinų turto pagerinimo išlaidų, visiškai patenkindamas pareikštą ieškinį, nevisapusiškai, neišsamiai ištyrė bei netinkamai, pažeisdamas CPK taisykles, įvertino bylos aplinkybes ir įrodymus, dėl ko priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą (CPK 176 str., 177 str., 178 str., 185 str., 183 str., 263 str.). Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas negali būti paliktas galioti (CPK 329 str. 1 d.).

Pagal CPK 327 straipsnio pirmosios dalies 2 punktą, apeliacinės instancijos teismas panaikina apskųstą teismo sprendimą ir perduoda bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, jeigu neatskleidus bylos esmės, pagal joje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. Byloje pateikti įrodymai tik dėl galimų pagerinimo išlaidų, turėtų rekonstruojant patalpas, tačiau neištirtos ir neįvertintos aplinkybės dėl turto pagerinimo realių būtinų išlaidų, kurių nustatymas turi esminę reikšmę teisingam bylos išsprendimui, o jų nenustačius, apeliacinės instancijos teismas negali išspręsti bylos iš esmės. Apygardos teismas netyrė nei šių aplinkybių, nei aplinkybių, susijusių su realiu nekilnojamojo turto pagerinimu, tarp jų, ar nurodytos išlaidos nebuvo padarytos išimtinai ieškovo reikmėms, arba kiek nusidėvėjo turto pagerinimas, turint omeny, kad ieškovas iki šiol naudojasi paminėtu turtu.

Dėl to panaikintinas apygardos teismo sprendimas, o byla grąžintina iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 329 str. 1 d., 327 str. 1 d. 2 p.).

Iš naujo nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, reikalinga išsiaiškinti ir nustatyti minėtas faktines aplinkybes, kurių nustatymui reikia atlikti papildomus procesinius veiksmus, o esant pagrindui, pasitelkti ir specialias žinias turinčių asmenų išvadas, galimai paskiriant ir teismo (papildomą) statybinę ekspertizę.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

nutaria:

Panaikinti Kauno apygardos teismo 2007 m. balandžio 19 d. sprendimą ir perduoti bylą tam pačiam pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Teisėjai Audronė Jarackaitė Kazys Kailiūnas Marytė Mitkuvienė