Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

Šakių rajono apylinkės teismo teisėja Judita Sungailaitė, sekretoriaujant Irenai Urbštaitei, dalyvaujant ieškovei L. C., jos atstovei advokatei Rasai Malinauskienei, atsakovui E. F., teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės L. C. ieškinį dėl tėvystės nustatymo, materialinio išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, pareikštą atsakovui E. F., išvadą byloje teikiant Šakių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovas E. F. su ieškovės reikalavimais dėl tėvystės pripažinimo sutiko, prašė sumažinti išlaikymą ir įsiskolinimo dydį.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Atsakovas E. F. pripažino, jog jis yra L. J. tėvas, tai patvirtina teismo posėdžio metu pateikta gimimo liudijimo kopija todėl, teismas konstatuoja, jog šioje dalyje nebėra ginčo ir byla šioje dalyje nutrauktina.

Nustačius tėvystę E. F. atsiranda pareiga teikti išlaikymą savo dukrai.

Dėl materialinio išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo šalių nepilnamečiui vaikui priteisimo.

Pareigos rūpintis vaiku, auklėti jį ir išlaikyti, sudaryti normalias gyvenamosios aplinkos sąlygas kyla iš tėvų prigimtinės prievolės būti atsakingiems už vaikų padėtį iki jiems sulaukiant pilnametystės. Vaikui sulaukus pilnametystės išnyksta tėvams teisinė pareiga išlaikyti vaiką (Lietuvos Respublikos CK 3.192 str., 3.194 str. 3 d.). Nesantuokinio vaiko tėvas ir motina turi tokias pačias pareigas išlaikyti vaiką, kaip ir gimusį santuokoje (Europos konvencijos dėl nesantuokinių vaikų teisinio statuso 6 str. 1 d.).

Materialinį išlaikymą savo nepilnamečiui vaikui privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai (CK 3.192 str. 2 d., 3 d.). Nustatant vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumą turi būti įvertinta, kokia dalimi tėvų gaunamos pajamos ir turimas turtas, t.y. tėvų turtinė padėtis, gali užtikrinti vaiko poreikių tenkinimą. Teismas įpareigotas, sprendžiant vaiko išlaikymo dydžio klausimą, įvertinti tėvų galimybes tenkinti vaiko poreikius. Teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis.

Ieškovė L. C. teismui nurodė, jog dukros išlaikymui būtina po 800 Lt. Tačiau teismas konstatuoja, jog tokia išlaikymo suma yra akivaizdžiai neproporcinga abiejų tėvų turtinei padėčiai. Kaip matyti L. C. pajamos yra apie 1184 Lt per mėnesį, ji išlaiko tris nepilnamečius vaikus, turi 2 ha žemės sklypą. Atsakovo E. F. pajamos yra apie 952 Lt, nekilnojamojo turto neturi, teigė, jog turi dar vieną dukrą. Atsižvelgiant į nurodytą teismas daro išvadą, jog abiejų tėvų finansinė padėtis yra vienodą.

Išlaikymo dydį lemia tėvų turtinė padėtis, todėl pagal įstatymą abu tėvai privalo teikti vienodo dydžio išlaikymą. Pagal pateiktus paskaičiavimus nurodoma, kad dukrai reikalingas išlaikymas yra apie 800 Lt, tačiau teismas konstatavo, jog tokio dydžio išlaikymas akivaizdžiai neatitinka tėvų finansinės padėties, todėl išlaikymo dydis nustatytinas 500 Lt. Tad paskirstant išlaikymo dalis tarp šalių ir teismui konstatavus, jog abu privalo teikti vienodą išlaikymą, teismas mano, kad L. J. tėvas turėtų skirti ne mažesnį kaip 250 Lt išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis (CK 3.196 str. 1 d. 1 p.). Pasikeitus tėvų turtinei padėčiai, priteisto išlaikymo suma nepilnametei turi būti padidinta (CK 3.201 str. 1 d.).

Išlaikymo suma periodinėmis išmokomis indeksuotina kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (Lietuvos Respublikos CK 3.208 str.).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos CK 3.185 str. 1 d., 3.190 str. 1 d. nustatytina, kad nepilnamečiui vaikui priteistą išlaikymą uzufrukto teise tvarkys ieškovė L. C..

Sprendimo dalis dėl išlaikymo priteisimo vykdytina skubiai (Lietuvos Respublikos CPK 282 str. 1 d., 2 d. 1 p.).,

Ieškovė prašo priteisti susidariusį išlaikymo įsiskolinimą nuo 2008-01-19 iki 2011-01-19. Atsakovas prašo sumažinti susidariusį įsiskolinimą, nes neturi pakankamai pajamų jį išmokėti.

Teismas išlaikymą priteisia nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos (CK 3.200 straipsnis). Pagal CK 3.192 straipsnio 1 dalį tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, t. y. nuo vaikų gimimo dienos. Vaiko ir tėvų tarpusavio teisės ir pareigos, tarp jų - ir dėl išlaikymo, yra grindžiamos vaiko iš tėvų kilme, kuri patvirtinama nuo vaiko gimimo dienos ir nuo tos dienos sukuria su ja susijusias, įstatymų nustatytas teises ir pareigas (Vaiko teisių konvencijos 7 straipsnis, CK 3.137 straipsnis). Vaiko kilmės iš tėvų patvirtinimas nesiejamas su vaiko gimimo įrašo padarymo data, taip pat su teismų sprendimų, nustatančių tėvystę (motinystę), įsiteisėjimo data. Vaiko kilmės patvirtinimas siejamas su jo gimimo diena ir nuo jos atsiranda su kilme susijusios vaikų ir tėvų tarpusavio teisės ir pareigos. Tuo atveju, jei tėvas (motina), vykdęs išlaikymo pareigą, ją vykdyti nutraukia, išlaikymas priteisiamas nuo tada, kai tėvas (motina) pradeda nevykdyti pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Pareiga materialiai išlaikyti vaikus susijusi su gyvybiškai svarbių vaikų vystymosi poreikių patenkinimu, todėl ji turi būti teikiama nuolat, be pertraukų ir reikiamo dydžio bei formos. Teismas turi atsižvelgti, nustatydamas, nuo kada priteisti išlaikymą, o jei tėvas (motina) išlaikymą yra teikęs - nuo kada nutrūko vaiko išlaikymo pareigos vykdymas. Tai, kad motina (tėvas) nesikreipė laiku į teismą dėl išlaikymo priteisimo nepilnamečiam vaikui, neturi reikšmės išlaikymo įsiskolinimo priteisimui, tačiau jis priteisiamas ne daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Iš bylos duomenų matyti, kad atsakovas E. F. niekada neteikė išlaikymo savo dukrai L. J., todėl teismas konstatuoja, jog išlaikymo įsiskolinimas skaičiuotinas ne daugiau kaip už tris metus nuo ieškinio padavimo dienos, tai yra nuo 2008-01-20 iki 2011-01-20. Įstatymas nenumato galimybių sumažinti išlaikymo įsiskolinimą, taip pat ir atsakovas nenurodė jokių objektyvių duomenų, dėl kurių negalėjo teikti išlaikymo, tad darytina išvada, kad nėra pagrindo sumažinti susidariusį įsiskolinimą. Kadangi išlaikymo dydis sumažintas, atitinkamai sumažintina ir įsiskolinimo suma, tai yra 9000 Lt.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Už reikalavimą priteisti išlaikymą turi būti mokamas 90 Lt dydžio žyminis mokestis. Pateiktas ieškinys tenkintinas iš dalies, todėl bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš atsakovo proporcingai patenkintų reikalavimų dydžiui. Kadangi išlaikymo dydis sumažintinas nuo prašomų 400 iki 250 Lt, laikytina, jog patenkinta 60 proc. reikalavimų. Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba nurodė, jog patyrė 1055,17 Lt bylinėjimosi išlaidų, tad iš atsakovo priteistina 633, 10 Lt atstovavimo išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 268 str. 5 d., 394-399 str., teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš E. F., asmens kodas (duomenys neskelbtini) materialinį išlaikymą nepilnametei dukrai L. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuo 2011-01-20 iki išlaikytinės pilnametystės kas mėnesį mokamą periodinėmis išmokomis po 250 Lt (du šimtus penkiasdešimt litų).

Priteisti iš E. F., asmens kodas (duomenys neskelbtini) devynių tūkstančių Lt (9000 Lt) materialinį įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2008-01-20 iki 2011-01-20.

Priteistą išlaikymo sumą indeksuoti kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Ieškovę L. C., asmens kodas (duomenys neskelbtini) paskirti L. J. priteistų išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.

Priteisti iš atsakovo E. F., asmens kodas (duomenys neskelbtini) devyniasdešimt litų (90 Lt) žyminio mokesčio į valstybės biudžetą, įmokos kodas 5660, ir šešis šimtus trisdešimt tris Lt 10 cnt (633,10 Lt) išlaidų valstybės garantuojamai teisinei pagalbai apmokėti, įmokos kodas 5630, į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), AB bankas „Swedbank“.

Sprendimo dalį dėl materialinio išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, padavus apeliacinį skundą per Šakių rajono apylinkės teismą.