- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-04-29
- Bylos Nr.
- 1S-755-290/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 1-52-1-00085-2012-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Jurgis Kiškis
- Nuteistasis
- A. B.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Jurgis Kiškis, rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo nuteistojo A. B. skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 25 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 3-ame sektoriuje (toliau – Komisija) 2015 m. vasario 10 d. nutarimą Nr. 95-76 taikyti jam lygtinį paleidimą su intensyvia priežiūra iš pataisos įstaigos, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
kad A. B., nuteistas Kauno apygardos teismo 2013-03-08 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 253 str. 2 d., 258 str. 2 d., 63 str. 2 d., 5 d. 2 p. galutine bausme – laisvės atėmimu 4 metams.
Laisvės atėmimo bausmės pradžia – 2013-07-31, o pabaiga – 2017-07-29.
Neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis – 2 metai 5 mėnesiai 24 dienos (Komisijos posėdžio, kuriame svarstytas nuteistojo prašymas dėl jo lygtinio paleidimo, dieną, t.y. 2015-02-05).
Žemesnės instancijos teismas
Komisija 2015-02-10 nutarimu Nr. 95-76 nutarė taikyti nuteistajam A. B. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 str. 3 d.
Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2015 m. kovo 25 d. nutartimi atsisakė patvirtinti šį Komisijos nutarimą dėl nuteistojo A. B. paleidimo iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra, nes nustatė, kad lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos šiuo metu neatitiks teisingumo ir bausmės individualizavimo principų.
Šalies argumentai
Nuteistasis skundžia šią Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 25 d. nutartį, prašo ją panaikinti ir taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra. Skunde nurodo, kad Komisijos nutarime taikyti lygtinį paleidimą su intensyvia priežiūra pateikti argumentai yra pagrįsti jo asmens byloje esančiais rašytiniais įrodymais, specialistų išvadomis ir jo pakartotinio elgesio rezultatais, parengtais pagal teisės aktų patvirtintas metodikas. Nutarime, socialinio tyrimo bei psichologinės tarnybos išvadose nurodoma, kad jo nusikalstamo elgesio rizika yra žema, kad adaptacijos sunkumų neturėjo, vidaus tvarkos taisyklių nepažeidinėjo, kad dirbo Pravieniškių padalinio paslaugų tiekimo ir gamybos cecho siuvimo bare, darbininku vienetininku, o nuo 2014-05-28 dirba ūkio aptarnavimo brigados darbininku, aktyviai dalyvauja socialinės reabilitacijos, socialinio užimtumo programose, organizuojamuose kultūriniuose bei sporto renginiuose, su įstaigos administracija ir personalu bendrauja taktiškai ir korektiškai, jų nurodymus vykdo, neapsiriboja vien asmeninių poreikių tenkinimu, dalyvauja, palaiko ryšius su artimaisiais: dukromis, seserimis, motina, sugyventine. Drausmine tvarka baustas nebuvo, du kartus skatintas, todėl su kriminogeniniais veiksniais neturi būti siejamas ir vertinamas neigiamai šios aplinkybės turi būti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos įvertintos pagal BVK 164 str. 2 d., todėl Komisijos nariai balsavo už jo lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Komisijos veikla yra reglamentuojama Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos nuostatuose, patvirtintuose LR teisingumo ministro 2012-06-06 įsakymu Nr. IR-154, Komisija savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, tarptautinėmis sutartimis, BK ir kitais teisės aktais, todėl teismo motyvas neįvertinus visų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos lemiančių veiksnių yra naikintinas.
Skunde pažymima, kad nei BVK 157 str., nei BVK 158 str. nėra numatyta, kad sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo teismas turi atsižvelgti į nuteistojo neatliktos bausmės terminą, todėl toks išplėstas įstatymo turinio aiškinimas neatitinka lygtinį paleidimą numatančiuose įstatymuose nustatytų principų, priimtų Lietuvoje įgyvendinant Europos Sąjungos direktyvas, remiantis kuriais lygtinį paleidimą (probaciją) netikslinga taikyti, kai neatliktos laisvės atėmimo terminas yra pakankamai mažas.
Skundo autoriaus teigimu, lygtinis paleidimas nereiškia visiško atleidimo nuo paskirtos bausmės. Net ir taikant lygtinį paleidimą taikomos valstybės prievartos priemonės – skiriami apribojimai, įsipareigojimai, kurie padeda užtikrinti bausmės tikslus. Komisija ir teismai iš esmės atlieka tą pačią veiklą, kadangi priimdami sprendimus šie subjektai vertina tuos pačius aspektus, skirtumas tik tas, kad teismai patikrina ar Komisija laikėsi lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos tvarkos, tai lėmė BVK 157 str. 4 d. nuostata, kad lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos taiko teismas, patvirtindamas Komisijos sprendimą taikyti lygtinį paleidimą ir BPK 360 str. nuostatos, kurios neapibrėžia kokius aspektus turėtų vertinti teismas. Teismai spręsdami lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, neturi nieko bendro su asmens pataisos procesu ir tam taikomomis socialinės reabilitacijos priemonėmis bausmės atlikimo metu. Konstatuotina, kad teismas neteisingai įvertino visas šiam klausimui teisingai išspręsti aplinkybes. Teismas atsisakė tvirtinti lygtinį paleidimą deklaratyviais argumentais, kurie neturi jokio teisinio pagrindo. Teismas nepakankamai skyrė dėmesio nuteistojo elgesiui bausmės atlikimo metu, jį charakterizuojančioms aplinkybėms, nusikalstamo elgesio rizikos vertinimui, nuteistojo pavojingumą charakterizuojančioms aplinkybėms, elgesį prieš nusikalstamos veikos padarymą ir po jos. Todėl nepagrįstas išsamia surinktos medžiagos analize bei skubotas, todėl nutartis naikintina. Teismas turi vadovautis BVK 8 straipsnio nuostatomis, Europos Tarybos ministrų Komiteto 1999 metų rekomendacija Nr. R(99)22, atsižvelgti į Pravieniškių pataisos namų pateiktą medžiagą, kuri yra pagrindinis įrodymas apie nuteistojo atitikimą BVK 157 str., todėl teismo argumentas, kad nuteistasis tik formaliai atitinka lygtinio paleidimo sąlygas ir, kad likusi bausmės dalis dar labai didelė – yra prasilenkiantis su bausmės individualizavimo ir kitais principais. Atsižvelgiant į socialinio tyrimo ir psichologinės tarnybos išvadas, bei neatliktos bausmės dalį yra pagrindas manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, o lygtinis paleidimas atitiks teisingumo ir baudžiamosios atsakomybės diferencijavimo principus. Teismo sprendimas nemotyvuotas ir neaiškus. Europos žmogaus Teisių Teismas, taip pat yra konstatavęs, kad sprendimuose turi būti tinkamai nurodyti motyvai, nes tik tuomet galima konstatuoti, kad įvykdytas teisingumas. Dėl probuojamojo priežiūros vykdymo, teismas nurodė, jog komisija nutarimą priėmė neįvertinusi visų lygtinį paleidimą lemiančių veiksnių, padarytų nusikaltimų pobūdžio, per didelės paskirtosios ir likusios neatliktos bausmės, bei, kad nuteistajam intensyvi priežiūra nebus taikoma daugiau nei metus laiko. Tačiau Probacijos įstatymas numato galimybę taikyti įvairias probacijos priemones, kurios numatytos šio įstatymo 16 straipsnyje, bei užtikrinti bausmės tikslų realizavimą, bei teisingumo principo įgyvendinimą. Atsižvelgiant į Komisijos nutarimo išvadas teismas padarė klaidingą išvadą. Išvadose nurodyti argumentai rodo, kad yra pakankamai pagrindo manyti, jog nuteistasis nenusikals, laikysis įstatymų. Taigi teismas privalo atsižvelgti į egzistuojantį formalųjį ir materialųjį kriterijų. Nuteistasis supranta, kad intensyvios priežiūros taikymas įpareigoja griežtai laikytis probuojamojo plano, todėl nuostatos nebedaryti naujų nusikaltimų yra tvirtos, nuteistasis supranta pasekmes, jeigu lygtinio paleidimo sąlygos nebūtų tinkamai vykdomos.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo A. B. skundas yra nepagrįstas, todėl atmestinas.
BVK 157 straipsnio 1 dalis numato, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir kurių nusikalstamo elgesio rizika, elgesys bausmės atlikimo metu ir kitos reikšmingos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Lygtinis paleidimas taikomas teismui įvertinus aplinkybes ir padarius išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą.
Nors A. B. jau yra atlikęs įstatyme nustatytą laisvės atėmimo bausmės dalį, leidžiančią svarstyti lygtinio paleidimo su intensyvia priežiūra klausimą pagal BVK 157 straipsnio 3 dalį, taip pat įvykdęs individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, tačiau, sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, vien formaliojo pagrindo nepakanka, turi būti vertinama visuma aplinkybių, reikšmingų pataisos procesui. Taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, o ne pareiga, todėl atkreipiamas skundo autoriaus dėmesys į tai, kad Komisijos nutarime padarytos išvados neįpareigoja teismo nuteistąjį lygtinai paleisti. Pagal susiformavusią teismų praktiką ir BVK 8 straipsnio 1 dalies, 164 straipsnio 2 dalies nuostatas, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, ar atlikta bausmės dalis yra pakankama, t. y. ar yra materialusis pagrindas lygtinio paleidimo taikymui, teismas sprendžia iš bylos duomenų visumos, ne tik iš nuteistojo elgesio bausmės atlikimo metu, bet ir iš padarytos nusikalstamos veikos pobūdžio, pavojingumo laipsnio, neatliktos bausmės dydžio, ankstesnių teistumų ir kt.
Vertindamas skundo argumentus ir analizuodamas pirmosios instancijos teismo nutarties motyvus, aukštesnysis teismas konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju apylinkės teismas, spręsdamas A. B. lygtinio paleidimo iš bausmės atlikimo vietos klausimą, tinkamai įvertino nuteistojo asmenybės charakteristiką, padarytų nusikaltimų pobūdį ir pavojingumo laipsnį ir pagrįstai nepadarė įstatymo reikalaujamos išvados, kuriai esant, nuteistąjį būtų galima lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos.
Lygtinio paleidimo institutas nėra bendra bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems, atlikusiems dalį bausmės, numatytos BVK 157 straipsnio 2 dalyje ar 3 dalyje. Bendra taisyklė, kad nuteistasis turi atlikti visą nuosprendžiu jam paskirtą bausmę, šiuo atveju, ketverius metus laisvės atėmimo, nes skirdamas bausmę teismas vertino, kad tik tokio dydžio bausmė yra adekvati padarytoms nusikalstamoms veikoms ir savo poveikiu padės pasiekti bausmės tikslus. Bausmė neišvengiamai susijusi su tam tikrais suvaržymais ir apribojimais, kurie nurodyti įstatymuose, draudžiančiuose tam tikras veikas bei numatančiuose atitinkamas sankcijas – bausmes už jų padarymą. Tuo pasireiškia asmens nubaudimas, todėl asmuo, žinodamas apie gresiančią bausmę ir vis dėlto pasirinkęs daryti nusikaltimą, prisiima ir galimas pasekmes, tame tarpe ir tikimybę būti nubaustam ilgalaikiu laisvės atėmimu. Nuteistojo teisė į lygtinį paleidimą nėra absoliuti ir taikoma bet kuriuo atveju. Tai išimtinė teismo teisė ir tik teismas, įvertinęs visas nuteistajam palankias ir nepalankias aplinkybes, atsižvelgdamas į bausmės tikslus, visuomenės intereso užtikrinimą, kad nuteistasis atliktų tokią bausmės dalį, jog būtų įgyvendintas teisingumo principas, priima sprendimą. O teisingumo principas realizuojamas tik faktiškai atliekant bausmę bei patiriant laisvės atėmimo bausme taikomus suvaržymus.
Aukštesniojo teismo vertinimu, nuteistąjį teigiamai apibūdinančios aplinkybės, kurios nurodytos tiek Socialinio tyrimo, tiek Psichologinės tarnybos išvadose, tiek nuteistojo skunde, dar nesudaro besąlyginio pagrindo taikyti jo atžvilgiu lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Bausmę atlikti tinkamai yra kiekvieno nuteistojo pareiga, todėl aplinkybės, kad nuteistasis bausmės atlikimo metu buvo 2 kartus paskatintas, vidaus tvarkos taisyklių ir nustatytų rėžimo reikalavimų nepažeidė, pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatas žemas, bausmės atlikimo metu mokėsi, dirba, dalyvavo įvairiuose seminaruose bei projektuose, išėjęs iš pataisos įstaigos turės galimybę įsidarbinti, palaiko artimus socialinius ryšius su artimaisiais, yra svarbios ir rodo teigiamos pokyčius. Tačiau, kaip jau buvo minėta, sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, taip pat svarbu atsižvelgti ir į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą (BVK 8 str. 1 d.), visuomenės interesą, jog pavojingas nusikalstamas veikas padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokią bausmės dalį, kad būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas.
A. B. laisvės atėmimo bausmę atlieka už sunkaus nusikaltimo ir baudžiamojo nusižengimo padarymą, t. y. už tai, kad neturėdamas leidimo perdirbo tris šaunamuosius ginklus, neteisėtai įgijo šovinius kuriuos laikė savo namuose, be to neteisėtai įgijo ir laikė nešaunamąjį ginklą. Įvertintina tai, kad svarstant lygtinio paleidimo klausimą, svarbu atsižvelgti ne tik į probacijos, bet ir į bausmės tikslus bei visuomenės interesą, jog pavojingas nusikalstamas veikas padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokią bausmės dalį, kad būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Nors nuteistasis jau atliko lygtiniam paleidimui su intensyvia priežiūra būtiną jam paskirtos bausmės dalį, tačiau neatliktos bausmės dalis - palyginus su paskirtąja, dar labai didelė – 2 metai 5 mėnesiai 24 dienos (Komisijos posėdžio dienai), dar nėra pakankama ir adekvati jo padarytų nusikalstamų veikų pavojingumui ir sunkumui. Vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes, kitaip būtų iškreipta bausmės esmė ir pažeistas teisingumo principas. Šiuo metu nuteistojo atžvilgiu taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos gali asmeniui suformuoti klaidingą nuomonę dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už pavojingą visuomenei veiką ir tai gali būti viena iš prielaidų nusikalstant ateityje, o ne faktorius, skatinantis laikytis įstatymų.
Įvertinus visas šias aplinkybes, darytina išvada, jog apylinkės teismas tinkamai įvertino aplinkybių, kurios reikšmingos sprendžiant dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, visumą, nei nacionalinių, nei tarptautinių teisės aktų nuostatų nepažeidė ir pagrįstai atsisakė tvirtinti Komisijos nutarimą. Teismo išvados pagrįstos surinktais bylos duomenimis, todėl skundžiamą nutartį keisti ar naikinti nuteistojo skunde nurodytais argumentais jokio pagrindo nėra.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi teismas
nutarė:
nuteistojo A. B. skundą atmesti ir palikti galioti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 25 d. nutartį.
Ši nutartis įsigalioja jos priėmimo dieną ir yra neskundžiama.