Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

2019-03-26 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1272-817/2019

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2019-03-26
Bylos Nr.
1-1272-817/2019
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-58280-2018-7
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Ieva Gavelytė-Kalytienė
Kaltinamasis
D. K.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-1272-817/2019Teisminio proceso Nr. 1-01-1-58280-2018-7Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.4.6.1.
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. kovo 26 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ieva Gavelytė-Kalytienė supaprastinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, dirbantis AB „S.“ šaltkalviu, faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), teistas:

1) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 22 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pripažintas kaltu, padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje, ir nubaustas 60 MGL (3 000 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir jam paskirta 40 MGL (2 000 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto a papunkčiu ir 66 straipsniu, į bausmę įskaitytas laikotarpis, išbūtas laikinajame sulaikyme nuo 2018-12-09, 06.35 val. iki 2018-12-09, 17.02 val. (viena diena) ir galutinė bausmė jam paskirta 38 MGL (1 900 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1, 7 punktais, 68 straipsniu, 72 straipsniu, jam paskirtos šios baudžiamojo poveikio priemonės: uždrausta naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 2 metams, šį terminą skaičiuojant nuo 2018-12-17 bei jam nuosavybės teise priklausančios transporto priemonės konfiskavimas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

D. K. nežymiai sutrikdė žmogaus sveikatą, o būtent: jis 2018-12-09, apie 07.08 val., (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (kai jam 2018-12-09 05:58:39 nustatytas 2,35 promilių girtumas), laikino sulaikymo kameroje, konflikto metu su G. N., kaire ranka sugriebęs G. N., sėdinčiam ant suolo, už striukės, tyčia dešinės rankos kumščiu sudavė ne mažiau 6 smūgių G. N. į galvos sritį, veidą, krūtinę, o G. N., siekiant išvengti smūgių ir dengiantis galvą, – ir į rankas, bei vieną kartą įspyrė į dešinę blauzdą, tokiais tyčiniais veiksmais padarė G. N. nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį poodine kraujosruva dešinio smilkinio, kairio momens srityse, kairiame skruoste, viršutinės lūpos kairėje, dešiniame dilbyje, kairiame žaste, kairiame dilbyje, krūtinėje, dešinėje blauzdoje, odos nubrozdinimais kairėje plaštakoje. Šiais savo veiksmais D. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo D. K. kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką įrodyta byloje surinktų faktinių duomenų visuma.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaltinamasis D. K. savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad jis 2018-12-09 naktį buvo sulaikytas už vairavimą apsvaigus nuo alkoholio ir buvo pristatytas į Vilniaus miesto 2 – ąjį policijos komisariatą. Kadangi buvo neblaivus, tiksliai įvykio aplinkybių neatsimena. Pamena, kad įėjus į laikino sulaikymo kamerą atsisėdo prie jam nepažįstamo vyro. Jo duomenų nežino. Kameroje buvo 4 vyrai. Vyras, prie kurio atsisėdo, grubiai pasakė: „ko čia atsisėdai, šūde“. Kaltinamasis D. K. labai susinervino dėl tokių žodžių jo atžvilgiu, nesusitvardė, taigi atsistojo ir kelis kartus dešinės rankos kumščiu smogė tam vyrui į galvos sritį. Tas vyras, kiek prisimena, bandė rankomis dengtis galvą, kaltinamasis D. K. dar sudavė kelis smūgius. Kad būtų jį sugriebęs už striukės ar spyręs, neatsimena, bet neatmeta galimybės, kad galėjo atlikti tokius veiksmus. Kiek sudavė smūgių, neatsimena, galimai kaip nurodyta pranešime apie įtarimą. Staiga į laikino sulaikymo kamerą įbėgo policijos pareigūnas ir jį išvedė. Dėl to, kad sumušė minėtą vyrą, nuoširdžiai apgailestauja. Būdamas neblaivus pasielgė neadekvačiai į to vyro pasakytus žodžius. Sutiko atlyginti padarytą turtinę žalą Valstybinei ligonių kasai dėl minėto asmens gydymo (b. l. 85-86).

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis G. N. parodė, kad jis 2018-12-09 buvo pristatytas į Vilniaus miesto 2-ąjį policijos komisariatą, adresu (duomenys neskelbtini), dėl šeimyninio konflikto. Jis apie 07.00 val. buvo pasodintas į laikino sulaikymo patalpą, o apie 07.05 val. į tą pačią patalpą atvedė jam nepažįstamą asmenį. Asmuo, nieko nesakydamas, iš karto prišoko prie jo ir pradėjo jį daužyti. Jis pats nieko nedarė, tik uždengė veidą rankomis. Po to, policijos pareigūnai pamatė muštynes ir jas nutraukė. Nepažįstamas asmuo sudavė jam abiem rankomis 6 kartus į veido sritį. Dėl nepažįstamo asmens veiksmų jis juto fizinį skausmą. Nepažįstamas asmuo buvo vyriškis apie 180 cm ūgio, tamsių, trumpai kirptų plaukų, ant jo veido buvo randai, kaip jis buvo apsirengęs, nurodyti negalėjo. Įtaria, kad asmuo išgirdo, jog jis buvęs policijos pareigūnas. Dėl to jis taip sureagavo, tokiu būdu norėdamas išlieti pyktį ant policijos pareigūnų. Nutraukus muštynes, jis paprašė medicininės pagalbos. Atvykę medikai jį išsivežė į RVUL, kur jam buvo suteikta medicininė pagalba, po ko, jis vėl buvo atvežtas į policijos komisariatą (b. l. 19).

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis G. N. papildomai parodė jis su jį sumušusiu vyru nebendravo, nekonfliktavo. Laikino sulaikymo kameroje jis buvo dar su jam nepažįstamais vyras. Nurodė, kad atvestas vyras, nieko nesakęs, atsisėdo ant suolo, vos ne ant jo, jam iš dešinės pusės ir stūmė jį pečiu. Atrodė, kad tas vyras tiesiog bandė jį provokuoti. Jis vyrui nieko nesakė, tik atsisukęs pasižiūrėjo į jį. Tuomet staiga tas vyras pašoko ir be priežasties pradėjo smūgiuoti kumščiais jam (nukentėjusiajam) į galvą. Pirmi smūgiai buvo į veidą. Tuomet jis pasilenkė, užsidengdamas rankomis veidą ir galvą. Toliau juto smūgius į viršugalvį. Kiek smūgių buvo suduota į veidą, negali patikslinti, viskas vyko labai netikėtai ir greitai, tačiau bendrai jam buvo suduota ne mažiau 6 smūgių. Taip pat buvo įspirta į dešinę koją, virš čiurnos, koja prakirsta. Šio įvykio metu juto fizinį skausmą. Buvo hematoma kairėje veido pusėje, prakirsta kairėje pusėje apatinės lūpos vidinė pusė, hematomos galvos plaukuotoje dalyje, ant rankų, stipriai sumušta kairė alkūnė. Visi šie sužalojimai užfiksuoti apžiūros metu Valstybinėje teismo medicinos tarnyboje. Į kitas gydymo įstaigas (be to, kad iš karto po įvykio buvo pristatytas į Respublikinę Vilniaus universitetinę ligoninę) nesikreipė. Dėl šio įvykio jam buvo padaryta fizinė žala, todėl prašė jį pripažinti nukentėjusiuoju. Turtinė žala nepadaryta, civilinio ieškinio nereikš (b. l. 25-26).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas R. M. parodė, kad jis dirba Vilniaus apskrities VPK OVS vyriausiuoju postiniu Vilniaus miesto 2 – jame policijos komisariate. 2018-12-09 į Vilniaus miesto 2 – ojo policijos komisariato laikino sulaikymo kamerą buvo pristatytas G. N., gim. (duomenys neskelbtini). Į tą pačią laikino sulaikymo kamerą buvo pristatytas D. K., gim. (duomenys neskelbtini) (kuriam nustatytas 2.35 promilių girtumas). Ši laikino sulaikymo kamera grotuota. Apie 07.03 val. D. K. išvedė iš laikino sulaikymo kameros į WC ir apie 07.05 val. grąžino jį į tą pačią kamerą. Po keliolikos sekundžių, nespėjus jam grįžti į kabinetą, išgirdo minėtoje laikino sulaikymo kameroje triukšmą, lyg būtų smūgiuojama. Tuoj pat, eidamas link laikino sulaikymo kameros, pamatė, kaip D. K. dešinės rankos kumščiu sudavė penkis smūgius sėdinčiam ant suoliuko G. N. į galvą (viršugalvį). G. N. gūžėsi nuo smūgių. Įbėgęs į kamerą, jis nutraukė muštynes, išvesdamas D. K. iš kameros ir patalpinęs į kitą. G. N. sąmonės praradęs nebuvo, viršugalvis nuo smūgių buvo paraudęs, nekraujavo. G. N. buvo iškviesta (duomenys neskelbtini), kuri apžiūrai jį pristatė į Respublikinę Vilniaus universitetinę ligoninę. Vėliau D. K. pasiskundė, kad jam skauda dešinę ranką ir paprašė iškviesti greitąją medicinos pagalbą. Buvo iškviesta GMP ir su konvojaus pagalba D. K. buvo pristatytas į Respublikinę Vilniaus universitetinę ligoninę. Toje pačioje laikino sulaikymo kameroje buvo pristatyti A. P. K. ir T. A. (b. l. 42).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas A. P. K. parodė, kad jis 2018-12-09 naktį buvo pristatytas į Vilniaus miesto 2 – ąjį PK budėtojų dalį dėl konflikto gatvėje. Jis buvo patalpintas į laikino sulaikymo kamerą, kurioje sėdėjo vienas, jam nepažįstamas, asmuo. Po kiek laiko į kamerą buvo atvestas dar vienas vyras, vilkintis raudoną striukę, kaip jis sakė, už smurtą artimoje aplinkoje. Jo vardo, pavardės nežino. Minėtas vyras akivaizdžiai matėsi girtas, agresyviai nusiteikęs, kalbėjo pats sau grasinančiai. Dar po kiek laiko į kamerą buvo atvestas rusakalbis vyras, jo duomenų nežino, kaip suprato iš aplinkui kalbančių – už vairavimą išgėrus. Į kamerą jis įėjo agresyviai nusiteikęs ir iš karto nustūmė vyrą, buvusį su raudona striuke, kuris gulėjo ant suolo. Jie abu kažką apsižodžiavo. Kadangi liudytojas rusiškai nesuprato, tai negalėjo pakartoti. Vienu metu tas agresyvus rusakalbis vyras buvo išvestas, o, kai grįžo į kamerą, agresyviai įsispraudė tarp jo ir to vyro, su raudona striuke. Jie abu apsistumdė pečiais, vienas su kitu apsižodžiavo rusiškai, pokalbio esmės liudytojas nesuprato. Tas rusakalbis vyras rusų kalba pasakė kažkokį teiginį, į ką vyras, su raudona striuke, rusų kalba atsakė, kad neva tik durniai taip daro. Tuo pat metu staiga rusakalbis vyras atsistojo ir pradėjo kumščiu, atrodo dešinės rankos, smūgiuoti vyrui, su raudona striuke, į galvą. Sudavė 3-4 smūgius. Vyras, su raudona striuke, pasilenkė, užsidengė galvą rankomis. Rusakalbis vyras sudavė rankos kumščiu dar kokiu 3-4 smūgius, taikydamas į galvą. Kad būtų spyręs, nepastebėjo. Netrukus įbėgo policijos pareigūnas ir tą rusakalbį vyrą išsivedė. Sužalojimų ant vyro, su raudona striuke, veido nepastebėjo, pastarasis kažkiek dejavo, kad skauda sumušimus, tačiau be sąmonės tas vyras nebuvo. Jis to vyro nieko neklausinėjo. Netrukus atvyko GMP, medikai apžiūrėjo tą vyrą ir jį išvežė. Jis to įvykio metu nenukentėjo, pretenzijų neturi (b. l. 47-48).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos 2018-12-12 specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad: 1) G. N. nustatyta poodinės kraujosruvos dešinio smilkinio, kairio momens srityse, kairiame skruoste, viršutinės lūpos kairėje, dešiniame dilbyje, kairiame žaste, kairiame dilbyje, krūtinėje, dešinėje blauzdoje, odos nubrozdinimai kairėje plaštakoje, padaryta paveikus kietu buku daiktu (daiktais), galimai užduotyje nurodytu laiku, t. y. 2018-12-09. Sužalojimai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu. 2) Nustatyti sužalojimai yra panašaus senumo, todėl galėjo būti padaryti vienu laiku. 3) Sužalojimai tiek visumoje, tiek kiekvienas iš jų atskirai, kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu. 4) Kova ir savigyna yra juridinės sąvokos, todėl jų sprendimas nėra teismo medicinos gydytojo kompetencijoje. 5) Visumoje sužalojimai nėra būdingi griuvimui ar savęs žalojimui. 6) Sužalojimai galėjo būti padaryti 14-os trauminių poveikių pasekoje (b. l. 32-33).

Protokole – pareiškime užfiksuota, kad 2018-12-09 G. N., būdamas pristatytas į Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 2 – ąjį policijos komisariatą, adresu (duomenys neskelbtini), dėl šeimyninio konflikto, būdamas laikino sulaikymo patalpoje, patyrė fizinį skausmą iš nepažįstamo asmens, kuris irgi buvo pristatytas tuo pačiu adresu. Nepažįstamas asmuo jam sudavė 6 smūgius abejomis rankomis į galvos sritį. Jis jautė fizinį skausmą (b. l. 6).

Iš Vilniaus apskrities VPK Kriminalinės policijos Nusikalstamų veikų registravimo skyriaus tyrėjo P. K. 2018 m. gruodžio 9 d. įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėta įvykio vieta - Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 2 – ojo PK laikino sulaikymo patalpa (b. l. 12).

Iš Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 3 – ojo policijos komisariato 2 – ojo veiklos skyriaus tyrėjos V. S. 2018 m. gruodžio 15 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėtas vaizdo įrašas (data 2018-12-09, laikas 08:07:44, realus laikas yra 1 valanda anksčiau (07:07:44)) ir apžiūros metu užfiksuota, jog matoma grotuota laikino sulaikymo kamera. Kameroje yra 3 vyrai. Vienas jų – raudona striuke – G. N., guli ant suolo. Kiti du vyrai – sėdi šonuose ant suolų, skirtingose pusėse, prie kameros grotų. 08:07:44 įvedamas vyras, trumpai kirptais plaukais, juoda striuke. D. K. nustumia G. N. kojas nuo suolo, atsisėda. 1.38 vaizdo įrašo minutę D. K. prieina prie grotų, kreipiasi į pareigūnus. 08:08:51 (1,31 vaizdo įrašo minutė) vyriausiasis postinis R. M. išveda D. K. iš kameros. Išvedus D. K., G. N. pasislinko prie vyro, sėdėjusio šone prie grotų. 08:09:42 pareigūnas R. M. grąžina D. K. į kamerą. D. K. įsiprausdamas atsisėda tarp G. N. ir kito vyro, sėdinčio visai prie grotų. G. N. ir D. K. atsisukę vienas į kitą stumdosi pečiais. 0,17 vaizdo įrašo minutę D. K. staiga kaire ranka griebia G. N. už striukės ir dešinės rankos kumščiu sėdinčiam G. N. suduoda smūgį į galvą, stodamasis ir laikydamas G. N., suduoda dešinės rankos kumščiu dar 3 smūgius, paleidžia G. N. ir atsistojęs dešine ranka suduoda dar vieną smūgį. Visi smūgiai nukreipti į G. N. galvą (viršugalvį). Mušamas G. N. sėdi susigūžęs, dengdamasis rankomis galvą, ginasi nuo smūgių. D. K. atsistoja G. N. iš kairės ir tuo metu (0,09 įrašo minutę) įbėgęs pareigūnas R. M., suėmęs D. K. už rūbų krūtinės srityje, išveda iš kameros (b. l. 51-52, 54-57).

Vilniaus apskrities VPK Kriminalinės policijos Nusikalstamų veikų registravimo skyriaus vyresniojo tyrėjo P. K. 2018 m. gruodžio 9 d. nutarimu G. N. pripažintas nukentėjusiuoju (b. l. 22).

Patikros alkotesterio Dräger Alcotest 6810 Nr. ARAA 0133 duomenys patvirtina, kad G. N. 2018 m. gruodžio 9 d., apie 06.20 val., buvo nustatytas 1,97 promilės girtumas (b. l. 39).

Patikros alkotesterio Dräger Alcotest 7510 Nr. ARJK 0090 duomenys patvirtina, kad D. K. 2018 m. gruodžio 9 d., apie 05.58 val., buvo nustatytas 2,35 promilės girtumas (b. l. 93).

Ikiteisminio tyrimo metu Vilniaus teritorinė ligonių kasa pateikė civilinį ieškinį dėl 79,62 Eur turtinės žalos atlyginimo (b. l. 61-62, 63).

Kaltinamojo D. K. 2019-02-26 pinigų pervedimo kvitas patvirtina, kad jis pervedė 79,62 Eur sumą Valstybinei ligonių kasai dėl žalos PSDF už G. N. gydymą (bendra suma – 80,22 Eur) (b. l. 74).

Ikiteisminio tyrimo metu Vilniaus teritorinė ligonių kasa pateikė civilinio ieškinio dėl 79,62 Eur turtinės žalos atlyginimo atsisakymą, kuriame nurodė, kad kaltinamasis D. K. atlygino padarytą turtinę žalą (b. l. 72).

BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Šia nusikalstama veika kėsinamasi į žmogaus kūno neliečiamumą (tik fizinio skausmo sukėlimo atveju) arba į sveikatą (nežymiai ar trumpam laikui ją sutrikdžius). Ji apima smurtavimą, tiek nepaliekantį žymių, bet sukeliantį fizinį skausmą, tiek nežymiai ar trumpam sutrikdantį sveikatą. Šis nesunkus nusikaltimas yra tyčinis ir laikomas padarytu tyčia, jeigu darydamas veiką asmuo suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatyti padariniai, ir jų norėjo (tiesioginė tyčia), arba nors jų nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti (netiesioginė tyčia).

Teismas, ištyręs ir įvertinęs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus, konstatuoja, jog byloje įrodyta, kad D. K. padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Byloje esantys įrodymai visiškai sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitą. Šie įrodymai patvirtina, kad kaltinamasis D. K. nežymiai sutrikdė žmogaus sveikatą, o būtent: jis 2018-12-09, apie 07.08 val., Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto antrojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus patalpose, adresu (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (kai jam 2018-12-09 05:58:39 nustatytas 2,35 promilių girtumas), laikino sulaikymo kameroje, konflikto metu su G. N., kaire ranka sugriebęs G. N., sėdinčiam ant suolo, už striukės, tyčia dešinės rankos kumščiu sudavė ne mažiau 6 smūgių G. N. į galvos sritį, veidą, krūtinę, o G. N., siekiant išvengti smūgių ir dengiantis galvą, – ir į rankas, bei vieną kartą įspyrė į dešinę blauzdą, tokiais tyčiniais veiksmais padarė G. N. nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį poodine kraujosruva dešinio smilkinio, kairio momens srityse, kairiame skruoste, viršutinės lūpos kairėje, dešiniame dilbyje, kairiame žaste, kairiame dilbyje, krūtinėje, dešinėje blauzdoje, odos nubrozdinimais kairėje plaštakoje. Kaltinamojo D. K. kaltę patvirtina jo paties pilnas prisipažinimas dėl padarytos nusikalstamos veikos, nurodant, kad jis kelis kartus dešinės rankos kumščiu smogė tam vyrui į galvos sritį. Tas vyras, kiek prisimena, bandė rankomis dengtis galvą, D. K. dar sudavė kelis smūgius (b. l. 85-86). Tokie kaltinamojo parodymai atitinka objektyvias bylos aplinkybes, be to, juos patvirtina ir kitų byloje surinktų įrodymų visuma. Antai, iš nukentėjusiojo G. N. duotų parodymų nustatyta, kad nepažįstamas asmuo sudavė jam abiem rankomis 6 kartus į veido sritį. Dėl nepažįstamo asmens veiksmų jis juto fizinį skausmą (b. l. 19). Iš liudytojo R. M. duotų parodymų nustatyta, kad jis matė, kaip D. K. dešinės rankos kumščiu sudavė 5 smūgius sėdinčiam ant suoliuko G. N. į galvą (viršugalvį). G. N. gūžėsi nuo smūgių. Įbėgęs į kamerą, jis nutraukė muštynes, išvesdamas D. K. iš kameros ir patalpinęs į kitą. G. N. sąmonės praradęs nebuvo, viršugalvis nuo smūgių buvo paraudęs, nekraujavo (b. l. 42). Iš liudytojo A. P. . duotų parodymų nustatyta, kad staiga rusakalbis vyras atsistojo ir pradėjo kumščiu, atrodo dešinės rankos, smūgiuoti vyrui, su raudona striuke, į galvą. Sudavė 3-4 smūgius. Vyras, su raudona striuke, pasilenkė, užsidengė galvą rankomis. Rusakalbis vyras sudavė rankos kumščiu dar kokiu 3-4 smūgius, taikydamas į galvą (b. l. 47-48). Valstybinės teismo medicinos tarnybos 2018-12-12 specialisto išvada Nr. G 4471/2018 (01) patvirtina, kad nukentėjusiajam G. N. buvo sutrikdyta sveikata (b. l. 32-33). Taigi, darytina išvada, jog D. K. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.

Teismas, atsižvelgdamas į bylos duomenis ir esant visiems Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnio 1 dalies pagrindams, daro išvadą, jog procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą. D. K. sutiko su tuo, kad procesas šioje baudžiamojoje byloje būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, taip pat sutiko su prokurorės siūlomos bausmės rūšimi ir dydžiu (b. l. 113-115, 116).

Pažymėtina, jog pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu prokurorė prie kaltinamojo D. K. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nieko nenurodė, tačiau teismas konstatuoja, kad kaltinamojo D. K. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Be to, įvertinus D. K. nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, turi būti pripažintina ir jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad jis nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Atsižvelgiant į kasacinės instancijos teismo praktiką, kaltinamojo įspėjimas dėl galimybės pripažinti minėtą atsakomybę sunkinančią aplinkybę nėra būtinas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-85-303/2017, 2K-15-489/2019). Pažymėtina, jog kaltinamasis D. K. žalą Valstybinei ligonių kasai atlygino (b. l. 74).

Skiriant bausmę D. K. atsižvelgiama į jo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltininko kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, nusikalstamos veikos padarytą žalą – padaryta nusikalstama veika, kuri priskiriama prie nesunkių nusikaltimų, veika padaryta tiesiogine tyčia, padaryta veika sukeltas kitam asmeniui fizinis skausmas. Atsižvelgiama ir į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi dėl jos padarymo (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), taip pat į jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę – nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Be pirmiau aptartų bausmei individualizuoti reikšmingų aplinkybių, teismas taip pat atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis D. K. atlygino žalą Valstybinei ligonių kasai atlygino. Teismas taip pat įvertina ir byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamąjį D. K. – vedęs, dirbantis (b. l. 101-103), baustas administracine tvarka (b. l. 104-105), teistas (b. l. 106), kitas teisiškai reikšmingas bausmės skyrimui aplinkybes. Duomenų apie D. K. įrašymą į priklausomybės ligų įskaitą ar psichikos sveikatos ligų įskaitą valstybės kaltintoja nepateikė.

Įvertinęs bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam D. K. už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą ir prokurorės siūlomą švelniausią bausmės rūšį – viešuosius darbus, jos dydį nustatant mažesnį, nei šios rūšies bausmės vidurkis (BK 46 straipsnio 2 dalis). Teismo vertinimu, prokurorės siūlomas šios bausmės dydis – 3 mėnesiai viešųjų darbų už nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, padarymą, atsižvelgus į bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, yra proporcingas padarytai nusikalstamai veikai. Kadangi procesas baigiamas teismo baudžiamuoju įsakymu, o kaltinamasis prisipažino esantis kaltas, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, skiriama bausmė mažinama vienu trečdaliu.

Vilniaus teritorinė ligonių kasa buvo pareiškusi civilinį ieškinį 79,62 Eur turtinei žalai atlyginti (b. l. 61-62), tačiau kaltinamasis savanoriškai atlygino žalą (b. l. 74), todėl procesas dėl civilinio ieškinio yra nutraukiamas (BPK 107 straipsnis).

Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, prie baudžiamosios bylos laikoma skaitmeninė laikmena (kompaktinis diskas) su vaizdo įrašu , turinti reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus paliktina saugoti byloje.

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliekama galioti iki bausmės vykdymo pradžios (b. l. 89-90).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis BPK 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

D. K. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirti 3 mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant neatlygintinai dirbti 20 valandų per mėnesį visuomenės labui.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, šią bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir D. K. paskirti 2 mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant neatlygintinai dirbti 20 valandų per mėnesį visuomenės labui.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

D. K. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios.

Vadovaujantis BPK 107 straipsniu, procesą dėl civilinio ieškinio nutraukti.

Vadovaujantis BK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, prie baudžiamosios bylos laikomą skaitmeninę laikmeną (kompaktinį diską) su vaizdo įrašu, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus palikti saugoti byloje.

Išaiškinti D. K. kad:

1. Viešųjų darbų bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 39-45 straipsniai.

Viešieji darbai vykdomi tik tuo atveju, jeigu nuteistasis sutinka.

Darbą nuteistajam parenka bausmę vykdanti institucija kartu su savivaldybių vykdomosiomis institucijomis.

Jeigu dėl objektyvių priežasčių asmuo negali atlikti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 46 straipsnį jam paskirtų viešųjų darbų, teismas gali atleisti jį nuo šios bausmės vietoj jos paskirdamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę.

Jeigu asmuo dėl pateisinamų priežasčių per teismo paskirtą laiką neišdirbo paskirtų viešųjų darbų valandų, teismas gali pratęsti viešųjų darbų laiką, kol šis asmuo išdirbs paskirtas valandas.

Jeigu asmuo vengia atlikti viešuosius darbus, bausmę vykdanti institucija įspėja nuteistąjį dėl galimų teisinių pasekmių. Jeigu asmuo ir po įspėjimo vengia atlikti viešųjų darbų bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti viešuosius darbus bauda arba areštu. Viešieji darbai keičiami bauda arba areštu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47, 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

Jeigu asmuo po nuosprendžio įsiteisėjimo nesutinka atlikti viešuosius darbus, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu pakeičia viešuosius darbus bauda arba areštu pagal šio kodekso 47, 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

2. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

3. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgys teisinės galios.

4. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir gali paskirti naują bausmę.

5. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo gavimo dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

6. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.

Teisėja Ieva Gavelytė-Kalytienė