Šiaulių apylinkės teismo įsakymas

Šiaulių apylinkės teismo teisėja Rima Gudienė, susipažinusi su Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės Aurelijos Rakštienės pareiškimu dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir baudžiamąja byla, kurioje J. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, išsituokęs, nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas:

1985-11-21 Šiaulių miesto apylinkės teismo pagal 1961 m. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 118 straipsnio 3 dalį, 5 metams 6 mėnesiams laisvės atėmimo bausme; 1990-06-08 Akmenės rajono teismo pagal 1961 m. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 246 straipsnio 2 dalį, 1 metams 6 mėnesiams., pataisos darbų darbovietėje, išskaičiuojant iš atlyginimo po 10 procentų kas mėnesį valstybės naudai; 1995-10-05 Šiaulių miesto apylinkės teismo pagal 1961 m. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso146 straipsnio 2 dalį, 146 straipsnio 3 dalį, vadovaujantis Lietuvos Respublikos 42 straipsnio bausmes subendrinus apėmimo būdu galutinė bausmė paskirta 3 metai 6 mėnesiai laisvės atėmimo su turto konfiskavimu, 1997-06-03 Šiaulių miesto apylinkės teismo pagal 1961 m. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 16 straipsnio 2 dalį, 271 straipsnio 2 dalį, 2 metams laisvės atėmimo su ½ turto konfiskavimu. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos 43 straipsniu prie paskirtos bausmės dalinai prijungta 1995-10-05 Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausmė 1 metai laisvės atėmimo ir galutinė bausmė paskirta 3 metai laisvės atėmimo su ½ turto konfiskavimu.2003-09-04 Šiaulių miesto apylinkės teismo pagal 19612 m. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 111 str. 1 d., 225 str. 3 d. 5 metų laisvės atėmimo bausme, atliko bausmę 2008-10-27. Teistumas neišnykęs,

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. M. laikotarpyje nuo 2013 m. vasario mėn. 1 d. iki 2013 m. balandžio 15 d. 11.00 val., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini) iš namo, esančio (duomenys neskelbtini), pagrobė paveldėjimo teise R. V. ir J. J. priklausantį turtą - 4 vnt. dešimties sekcijų radiatorius bendros 280 litų vertės, dujinę viryklę 100 litų vertės, 80 litrų talpos boilerį vandeniui šildyti 400 litų vertės, viso pagrobė svetimo turto už 780 litų.

Apklaustas kaip įtariamasis J. M. kaltu prisipažino visiškai. Apklaustas 2013-04-16 jis parodė, kad namas, esantis (duomenys neskelbtini), kuriame jis gyvena, mamai mirus priklauso visiems vaikams, tame tarpe ir jam. Kadangi jis niekus nedirba ir jam reikėjo pinigų, jis pardavė savo dalį- 4 vnt. radiatorių, vandens šildymo boilerį nunešė į metalo supirktuvę, pardavė dujinės virykles sudedamąsias dalis. 2013-06-05 apklausos metu J. M. kaltu prisipažino ir parodė, kad prisipažįsta kaltu dėl padarytos vagystės iš namo esančio (duomenys neskelbtini). Tame name jis gyvena, nors teisiškai tas namas pagal paveldėjimą priklauso seserims R. V. ir J. J.. Žinojo, kad po tėvų mirties visas tėvų turtas atitenka vaikams. Po mamos J. M. mirties nereiškė jokių pretenzijų dėl turto, nes bijo, kad tą turtą areštuos antstoliai, nes turi labai daug skolų, kurių neturi iš ko padengti. Jis žinojo, kad reikia susitvarkyti dokumentus dėl turto, nesitvarkė, nes nenorėjo ir tuo metu nebeturėjo savo asmens tapatybės kortelės. Asmens dokumento tai yra asmens tapatybės kortelės neturi apie metus laiko. Ją pavogė. Jis su seserimis kalbėjosi jos sakė, kad nori parduoti mamos namą, kuriame dabar gyvena (duomenys neskelbtini), tam neprieštaravo. Jos sakė, kad nupirks kokį butą gyvenimui. Namas kuriame gyvena yra senas, vis tiek jame reikalingas buvo remontas, jis niekur nedirba, neturi jokių pajamų, neturi už ką nusipirkti maisto, tai iš namo vogė ir nešė parduoti daiktus: radiatorius, viryklę, kurios pirmoje apklausoje nepripažino pavogęs, vandens šildymo boilerį. Tuos daiktus nešė parduoti kaip savo iš savo dalies nes seserys už parduotą namą turėtų gauti 200 000 litų, o išnešė nei tūkstančio litų neverto. Mama prieš mirtį pasakė, kad turtą palieką visiems vaikams po lygiai, tai vadinasi ir jam. Jis, sudaužė lango stiklą, radiatorius nupjovęs nieko nesugadino, šildymo sistemoje vandens nebuvo. Savo kaltę visiškai pripažįsta su seserimis susitaikė, sutinka, kad ikiteisminis tyrimas būtų baudžiamuoju įsakymu, sutinka, kad teismas paskirtų ar viešuosius darbus, ar laisvės apribojimą, baudos neturi iš ko susimokėti (82-83, 86 b. 1.).

Nukentėjusioji R. V. apklausos metu paaiškino, kad nuo 2013 vasario mėn. iki 2013 balandžio 15 d. iš namo (duomenys neskelbtini)buvo pavogti 4 vnt. dešimties sekcijų radiatoriai bendros 280 litų vertės, dujinė viryklė 100 litų vertės, 80 litrų talpos boileris vandeniui šildyti 400 litų vertės, viso turto už 780 litų. Išdaužtas virtuvės langas. Visus daiktus pavogė jos brolis J. M.. Namas ir daiktai broliui nepriklausė, namą po motinos mirties paveldėjo ji ir jos sesuo J. J., brolis paveldėjimo dokumentų nesitvarkė. Jos leido gyventi broliui J. M. tame name. Brolis pastoviai girtauja, niekur nedirba. Dėl vagystės broliui jokių pretenzijų neturi jam atleido jis atsiprašė, susitarė jog atlygins žalą pats asmeniškai, (15-16, 17, 18-19 b. 1.).

Nukentėjusioji J. J. apklausos metu paaiškino, kad mamai J. M. 2012-04-26 mirus namas esantis (duomenys neskelbtini) paveldėjimo teisėmis priklauso nuo 2013-02-26 jai ir seseriai R. V.. Brolis J. M. neprašė mamos paveldėjimo tai turtas atiteko po mamos mirties joms. Name, esančiame (duomenys neskelbtini), visada gyveno brolis J. M., ji pati tame mane gyveno iki 2012 m. lapkričio mėn. paskui išsikėlė gyventi į (duomenys neskelbtini), o J. liko vienas name. J. namo neprižiūrėjo tik jame gyveno, jų leidimu. Kai išsikraustė iš namo retai į ten atvažiuodavo. J. gyveno namo pirmame aukšte, jos gyvenamosios patalpos buvo antrame namo aukšte- ten niekas nedingo, nebuvo į gyvenamąsias patalpas įsibrauta. J. iš namo pirmo aukšto be jų leidimo savavališkai išardęs centrinį šildymą nuardė radiatorius ir pardavė 4 vienetus 10 sekcijų radiatorių bendros 280 litų vertės, taip pat iš vonios kambario pavogė vandens šildymo boilerį 400 litų vertės, pavogė 100 litų vertės dujinę viryklę, kuri buvo namo virtuvės kambaryje. Taip pat išdaužė virtuvės plastikinį langą 100 litų vertės. Kada buvo pavogti išvardinti daiktai datų nežino, nes nematė. Apie tai, kad yra pavogti iš namo daiktai pranešė sesuo R. V., nes ji gyvena netoli. Brolis J. M. niekur nedirba, neturi iš ko pragyventi, dažnai girtauja. J. teisiškai niekas name nepriklauso, jis nesusitvarkė savo teisės į paveldėjimą, jis nuolatos net iki mamos mirties gyveno kitų sąskaita, niekur nedirbo, gyvendavo iš mamos pajamų. Jie su broliu dėl vagystės susitaikė civilinio ieškinio nereiškia (21-22, 23-24 b. 1.).

Iš 2013-04-15 apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini) (5-14 b. l.).

Iš 2013-06-09 daiktų pateikimo protokolo matyti, kad R. V. pateikė paveldėjimo teisės liudijimą (31 b. l.).

Iš 2008-08-06 paveldėjimo teisės liudijimo matyti, kad J. M. turtą paveldi J. J. ir R. V. (b. 1. 34-40).

Motyvuojamoji dalis

Teismas, įvertinęs kaltinamojo J. M. visišką prisipažinimą, jo duotus parodymus, nukentėjusiųjų R. V. ir J. J. parodymus, ikiteisminio tyrimo veiksmų – įvykio vietos apžiūros, daiktų pateikimo protokoluose užfiksuotas faktines aplinkybes, pripažįsta, jog kaltinamasis laikotarpyje 2013 m. vasario mėn. 1 d. iki 2013 m. balandžio 15 d. 11.00 val., (duomenys neskelbtini) iš namo, esančio (duomenys neskelbtini), pagrobė paveldėjimo teise R. V. ir J. J. priklausantį turtą už 780 litų. Nusikalstama veika buvo baigta, nes kaltinamasis įvykio vietoje nebuvo sulaikytas, pasišalino iš įvykio vietos ir įgijo galimybę svetimu turtu disponuoti kaip savu. Atlikdamas minėtus veiksmus, kaltinamasis suvokė, jog neteisėtai ir neatlygintinai siekia užvaldyti jam nepriklausantį turtą, numatė, kad dėl to turto savininkams bus padaryta materialinė žala ir to norėjo, todėl veikė tiesiogine tyčia (BK 15 str. 2 d. 2 p.). Teismas, įvertinęs kaltinamojo objektyviai atliktus veiksmus, tyčios rūšį ir pagrobto turto vertę, pripažįsta, jog veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalį, kaip baigta svetimo turto vagystė.

Prokurorė siūlo baudžiamąją bylą užbaigti teismo baudžiamojo įsakymo priėmimu.

Teismas nustatė visas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsnio (2011-06-21 įstatymo Nr. XI-1478 redakcija) numatytas sąlygas, kurioms esant baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas yra galimas: už kaltinamajam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymą baudžiamajame įstatyme yra numatytos kelios alternatyvinės bausmės – viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki trejų metų; bylos aplinkybės yra aiškios: teismas pripažino, jog J. M. inkriminuota nusikalstama veika yra įrodyta ir kvalifikuota teisingai; kaltinamasis neprieštarauja proceso užbaigimui teismo baudžiamuoju įsakymu ir sutinka su prokurorės siūloma bausme (98 b. l.).

Civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje buvo nepareikštas.

Prokurorė, siūlydama užbaigti procesą byloje teismo baudžiamuoju įsakymu, J. M. už nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalyje, padarymą siūlo skirti 6 mėnesius viešųjų darbų, neatlygintinai dirbant po 30 valandų per mėnesį visuomenės labui.

Kaltinamasis J. M. neprieštarauja prokurorės sprendimui, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, sutinka su siūloma bausmės rūšimi ir jos dydžiu.

Kaltinamojo J. M. atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką (LR BK 59 str. 1 d. 2 p.), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skiriant bausmę J. M. teismas atsižvelgia į tai, kad jis padarė nesunkų nusikaltimą, į jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą į padarytos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį – nusikalstamą veiką padarė tiesiogine tyčia, padarytos nusikalstamos veikos, nusikalstamos veikos stadiją – nusikaltimas baigtas, kaltininko asmenybę. Atsižvelgtina į tai, kad kaltinamasis yra teistas, teistumas neišnykęs (72-78 b. l.), turi galiojančių administracinių nuobaudų (62-67 b. l.), nedirba (68 b. l.). Tokios aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog bausmės tikslai bus pasiekti skyrus J. M. baudžiamojo įstatymo straipsnio sankcijoje numatytą bausmės rūšį – viešuosius darbus, nustatant prokurorės siūlomą jos dydį.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65, 66 straipsnių nuostatomis, į bausmės dydį įskaitomas kaltinamojo laikino sulaikymo laikas nuo 2013-04-15 16.14 val. iki 2013-04-16 14.35 val., vieną suėmimo parą prilyginant šešioms valandoms viešųjų darbų (94-95 b.l.).

J. M. paskirta kardomoji priemonė –įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje, iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo paliktina nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas

nusprendžia:

J. M. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam bausmę – 6 mėnesius viešųjų darbų, neatlygintinai dirbant po 30 (trisdešimt) valandų per mėnesį visuomenės labui.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, J. M. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir galutinę bausmę paskirti 4 mėnesius viešųjų darbų, dirbant po 30 (trisdešimt) valandų per mėnesį visuomenės labui.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65, 66 straipsniais, į bausmės dydį įskaityti J. M. laikino sulaikymo laiką nuo 2013-04-15 16.14 val. iki 2013-04-16 14.35 val. laikant, kad J. M. yra atlikęs šešias valandas viešųjų darbų.

J. M. paskirtą kardomąją priemonę –įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, taikyti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.

Išaiškinti J. M., kad nesutikdamas su teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, per 14 dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę pateikti prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Šia teise nepasinaudojus, baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas. Įsiteisėjęs baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.