Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2020-09-29 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1986-1133/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2020-09-29
Bylos Nr.
1-1986-1133/2020
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-00760-2020-0
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Dalia Ulianskaitė-Zabulionienė
Kaltinamasis
K. R.
Nukentėjusysis
M. V.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-1986-1133/2020Teisminio proceso Nr. 1-01-1-00760-2020-0Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.6.3.; 2.1.15.1.1.; 2.1.15.3.2.; 2.1.8.; 2.3.6.4.6.1.; 2.3.6.4.6.2 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. rugsėjo 29 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Dalia Ulianskaitė-Zabulionienė,sekretoriaujant Ilonai Okunevičienei,vertėjaujant Helenai Žemaitel,dalyvaujant prokurorui Benediktui Leišiui,kaltinamajam K. R. ir jo gynėjui advokatui Antonui (Anton) Kviatkovski,nukentėjusiajam M. V. (M. V.),

viešame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje K. R., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, profesinio išsilavinimo, dirbantis, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

K. R. nežymiai sutrikdė žmogaus sveikatą ir sukėlė fizinį skausmą, t. y. jis, 2020-01-04, apie 17 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus (nustatytas 1,77 promilių girtumas), rankų kumščiais sudavė ne mažiau kaip du smūgius nukentėjusiajam M. V. į veidą, bei kojomis spyrė du kartus į nugarą, tuo padarydamas jam minkštųjų audinių patinimą veide, poodines kraujosruvas dešines akies vokuose, apatinėje lūpoje ir taip nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo M. V. sveikatą bei sukėlė jam fizinį skausmą.

K. R. šiais savo veiksmais padarė nusikaltimą, nustatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamasis K. R. teisiamojo posėdžio metu kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad kaltinime nurodytu laiku ir vietoje jis ir nukentėjusysis M. V. buvo girti. Jis (kaltinamasis) miegojo ir iš jo pavogė pravažiavimo bilietą. Žino, kad tai padarė nukentėjusysis, todėl ir sumušė pastarąjį. Prisimena, kad nukentėjusiajam sudavė kumščiu ne mažiau kaip du kartus į veidą. Neprisimena, ar spyrė, bet gali būti, kad spyrė. Su nukentėjusiuoju bendrauja, pastarojo atsiprašė, jie susitaikė. Sutinka su Valstybinės ligonių kasos ieškiniu, dėl Lietuvoje paskelbto karantino dirbo mažai, todėl tiek laiko negalėjo atlyginti žalos.

Kadangi kaltinamasis savo kaltę dėl jam pareikšto kaltinimo pripažino visiškai, padaryta veika nėra labai sunki, veikos padarymo aplinkybės aiškios, kaltinamasis sutiko duoti parodymus, prokurorei ir gynėjui sutinkant, byla, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, teisiamajame posėdyje išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą. Kiti bylos duomenys, teisiamajame posėdyje kaltinamajam ir kitiems proceso dalyviams pareiškus, kad jie yra susipažinę su bylos medžiaga ir nepageidauja, kad teisme būtų tiriama ir skelbiama, buvo išvardinti BPK 291 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.

Nukentėjusysis M. V. teisme apklaustas dėl susitaikymo su kaltinamuoju, parodė, kad įvykio dėl praėjusio laiko tiksliai neprisimena. Prisimena, tik kad jį mušė kaltinamasis, nes manė, kad jis (nukentėjusysis) pavogė kažkokį tai dokumentą. Pagarsinus jo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (b. l. 31), juos palaikė. Patvirtino, kad su kaltinamuoju susitaikė, jam atleido, žalos nėra, prašo baudžiamąją bylą nutraukti.

Ikiteisminio tyrimo metu M. V. parodė, kad jis (nukentėjusysis) taip pat buvo neblaivus). K. R. sudavė jam ne mažiau dviejų smūgių į veidą, dėl to juto fizinį skausmą bei nugriuvo ant grindų ir tuo metu porą kartų kaltinamasis spyrė koja jam į nugarą, dėl to taip pat pajuto fizinį skausmą. K. R. jokių pretenzijų neturi, K. jo atsiprašė, padarytą žalą jam atlygino, jie susitaikė. (b. l. 31).

Liudytojas V. V. (V. V.) ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2020-01-04 vakare kartu su kaltinamuoju jo (liudytojo) kambaryje vartojo alkoholinius gėrimus. Jo (liudytojo) brolis buvo savo kambaryje. Jis savo kambaryje užmigo, o atsibudo nuo triukšmo namuose. Girdėjo, kaip K. R. rėkė, kad prapuolė jo „vilniečio kortelė“. Triukšmas sklido iš jo brolio kambario. Nuėjęs pažiūrėti pamatė savo brolį sumuštą ir kruvinu veidu. Paklausus kas čia vyksta, kaltinamasis pasakė, jog M. sumušė, nes neva šis pavogė jo „vilniečio kortelę“. Kas įvyko tarp brolio ir M. nematė, nes miegojo (b. l. 62).

Liudytojas A. (A.) S. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad bute (duomenys neskelbtini), kuris yra prieš butą (duomenys neskelbtini), kuriame gyvena du broliai M. ir V. V.. Jų bute dar gyvena nuomininkas, kuris yra apie 50-60 m. amžiaus, jo nei vardo, nei pavardės nežino. Minėti asmenys yra girtaujantys ir asocialūs. 2020-01-04, būdamas namuose, apie 18.20 val. išgirdo triukšmą, trenksmus, riksmus ir grumtynių garsus, sklindančius iš (duomenys neskelbtini) buto. Išėjęs į laiptinę, pamatė prie jo buto durų stovintį kaimyną M., kurio veidas buvo sumuštas ir kruvinas. Kas jam atsitiko, kaimynas nepaaiškino, tik pasakė: ,,Padėk man“. Jis iš karto paskambino skubios pagalbos telefonu ir pasitiko atvykusius policijos pareigūnus (b. l. 66).

Įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėjus keturių kambarių butą, esantį pirmame aukšte, (duomenys neskelbtini), kambaryje Nr.1, tarp ant fotelio sudėtų į krūvą įvairų rūbų ir patalynės, guli pilkos spalvos megztinis su raudonomis dėmėmis ir žalsva antklodė su 20 cm skersmens raudonos spalvos dėme, nuo šios dėmės paimta nuoplova Nr. 1. Megztinis supakuotas į voką Nr.1. Ant grindų tarp sofos ir įėjimo, apie 30 cm atstumu nuo slenksčio yra apvalios formos raudonos spalvos dėmė, nuo šios dėmės paimta nuoplova Nr. 2. Sofa išskleista ant jos guli trys pagalves ir gelsvos spalvos antklodė, ant vienos pagalves yra tamsiai rūdos spalvos dėmė, nuo šios dėmės paimta nuoplova Nr.3. (b. l. 16-23).

Iš nukentėjusiojo M. V. medicininių dokumentų apžiūros ir Vilniaus skyriaus teismo medicinos ekspertės Jolantos Majauskaitės-Čobot paaiškinimų matyti, kad M. V. nustatyta minkštųjų audinių patinimas veide, poodinės kraujosruvos dešinės akies vokuose ir apatinėje lūpoje. Sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Kairės pusės VI, VII ir VIII bei dešinės pusės VI, VII šonkaulių deformacijos-seni potrauminiai pakeitimai, pagal turimą radiologinį vaizdą su aplinkybėse nurodomu įvykiu nesietini (b. l. 33-49).

Alkotesterio rodmenimis, K. R., 2020-01-04, 19.45 nustatytas 1,77 procentų neblaivumo laipsnis (b. l. 97).

Pinigų pervedimo per „Perlo“ terminalą kvito duomenimis kaltinamasis 2020-09-22 atlygino civilinei ieškovei Valstybinei ligonių kasai žalą – 156,61 Eur.

Dėl nusikalstamų veikų vertinimo

Motyvuojamoji dalis

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino, baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.

Baudžiamojoje byloje surinkti ir ištirti duomenys visiškai sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitą, todėl teismas juos vertina kaip įrodymus, patvirtinančius, kad kaltinamasis K. R. savo veiksmais, suduodamas ne mažiau kaip du smūgius kumščiais nukentėjusiajam M. V. į veidą bei du kartus spyrdamas nukentėjusiajam į nugarą, taip sukelė nukentėjusiajam fizinį skausmą ir padarė jam minkštųjų audinių patinimą veide, poodines kraujosruvas dešinės akies vokuose, apatinėje lūpoje, vertinamus nežymiu sveikatos sutrikdymu. Kaltinamasis, apklaustas teismo posėdžio metu, savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos pripažino visiškai ir išsamiai paaiškino nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes. Be kaltinamojo prisipažinimo jo kaltę patvirtina nukentėjusiojo ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kurie iš esmės sutampa su kaltinamojo teismo posėdžio metu duotais parodymais, įvykio vietos apžiūra, liudytojų V. V., A. S. parodymai, medicininiai dokumentai ir Vilniaus skyriaus teismo medicinos ekspertės Jolantos Majauskaitės-Čobot paaiškinimai, iš kurių matyti, jog M. V. nustatyti sužalojimai (minkštųjų audinių patinimas veide, poodinės kraujosruvos dešinės akies vokuose ir apatinėje lūpoje) vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Sisteminė baudžiamosios bylos duomenų analizė teismui leidžia daryti vienareikšmę išvadą, kad K. R. aiškiai suvokė savo nusikalstamus veiksmus, sąmoningai pasirinko elgesio variantą ir tyčia smurtavo prieš M. V.. K. R. padaryta nusikalstama veika tinkamai kvalifikuota kaip nežymus sveikatos sutrikdymas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.

Dėl BK 38 straipsnio nuostatų taikymo

BK 38 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės. Baudžiamasis įstatymas numato tam būtinas sąlygas, t. y., kad asmuo: prisipažino padaręs nusikalstamą veiką; savo noru atlygino ar pašalino padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo; susitaikė su nukentėjusiuoju ir yra pagrindas manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad K. R. padarė nesunkų nusikaltimą, savo kaltę pripažino visiškai, dėl padarytos veikos gailėjosi, civilinei ieškovei valstybinei ligonių kasai žalą atlygino. Nukentėjusysis atleido kaltinamajam, jam dėl šio įvykio pretenzijų neturi ir prašo baudžiamąją bylą K. R. nutraukti.

Taip pat yra pagrindas manyti, kad K. R. nedarys naujų nusikalstamų veikų. Nors yra viena kaltininko atsakomybę sunkinanti aplinkybė, numatyta BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punkte, nes K. R. veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Tačiau taip pat nustatytos ir dvi asmens atsakomybę lengvinančios aplinkybės: prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką ir nuoširdus gailestis dėl savo veiksmų (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas); žalos atlyginimas (BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, K. R. neteistas, dirba, du kartus baustas administracine tvarka, tačiau ne už šiurkščius nusižengimus (už važiavimą viešuoju transportu be bilieto). Byloje taip pat nėra duomenų, kad po šios veikos būtų padaręs naujų teisės pažeidimų.

Atsižvelgiant į išdėstytą, konstatuojama, kad yra visos BK 38 straipsnio 1 dalyje nustatytos sąlygos atleisti kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės jam ir nukentėjusiajam susitaikius, todėl K. R. taikytinos BK 38 straipsnio nuostatos.

K. R. išaiškintina, kad jeigu jis per vienerius metus padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas. Jeigu jis per vienerius metus padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl baudžiamosios atsakomybės už visas veikas.

Dėl civilinių ieškinių

Ikiteisminio tyrimo metu Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį dėl 156,61 Eur turtinės žalos, atsiradusios dėl nukentėjusiojo gydymo, atlyginimo. Kaltinamasis pateikė kvitą, patvirtinantį, jog 2020-09-22 jis sumokėjo 156,61 Eur į Vilniaus teritorinės ligonių kasos sąskaitą, todėl konstatuotina, kad žala civilinei ieškovei Vilniaus teritorinei ligonių kasai yra atlyginta ir civilinis procesas dėl ieškinio nutrauktinas.

Dėl kitų klausimų

Ikiteisminio tyrimo metu K. R. skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, jam įsiteisėjus, naikintina.

Vokas Nr. 2 su trimis nuoplovomis, saugomas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Centrinėje daiktinių įrodymų saugykloje (b. l. 24, 25), nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintinas (BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsniu ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 301-307 straipsniais, teismas

nusprendžia:

K. R., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis BK 38 straipsnio 1 dalimi, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius ir baudžiamąją bylą jam nutraukti.

K. R. kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, jam įsiteisėjus, panaikinti.

Procesą dėl Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinio ieškinio nutraukti, nes K. R. žalą atlygino.

Voką su trimis nuoplovomis nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.

K. R. išaiškinti, kad jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius, per vienerius metus padaro baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas; jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, per vienerius metus padaro naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Nuosprendis per dvidešimt dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Dalia Ulianskaitė-Zabulionienė