- Teismas
- Vilniaus apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-10-26
- Bylos Nr.
- eI2-3121-872/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01231-2020-4
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjai
- Fausta Vitkienė (pirm.), Iveta Pelienė, Saulius Jakaitis
- Pareiškėjas
- A. B.
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos Valstybinei darbo inspekcijai, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
- Trečiasis asmuo
- Užimtumo tarnyba prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir uždaroji akcinė bendrovė, „Aldiavita“
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš Sauliaus Jakaičio, Ivetos Pelienės, Faustos Vitkienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. B. skundą atsakovams Lietuvos Respublikos Valstybinei darbo inspekcijai, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Lietuvos Respublikos valstybinei darbo inspekcijai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritoriniam skyriui (tretieji suinteresuoti asmenys Užimtumo tarnyba prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir uždaroji akcinė bendrovė „Aldiavita“) dėl sprendimų panaikinimų ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašo: 1) panaikinti Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir VDI) Vilniaus teritorinio skyriaus 2020 m. sausio 20 d. sprendimą Nr. SD-1-789; 2) panaikinti VDI 2020 m. kovo 4 d. sprendimą Nr. SD-125-3278; 3) įpareigoti atsakovus nurodyti uždarajai akcinei bendrovei (toliau – ir UAB) „Aldiavita“ panaikinti Užimtumo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Užimtumo tarnyba) 2019 m. gruodžio 16 d. siuntime įrašą, kuriame nurodoma, kad pareiškėjas atsisakė siūlomo darbo; 4) įpareigoti pasirašyti neterminuotą darbo sutartį dėl draudimo vadybininko pareigybės; 5) priteisti iš atsakovų 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą ir vidutinį darbo užmokestį už laikotarpį nuo 2019 m. gruodžio 17 d. iki teismo sprendimo priėmimo dienos.
Nurodo, kad 2019 metais pareiškėjas buvo registruotas Užimtumo tarnyboje, kuri 2019 m. gruodžio 16 d. pasiūlė pareiškėjui įsidarbinti UAB „Aldiavita“. Teigia, kad 2019 m. gruodžio 17 d. nuvyko į UAB „Aldiavita“, tačiau UAB „Aldiavita“ atstovė L. G. atsisakė pasirašyti darbo sutartį, o pasiūlymo įsidarbinti formoje įrašė, pareiškėjo teigimu, tikrovės neatitinkančią informaciją – kad pareiškėjas atsisakė siūlomo darbo.
Pareiškėjas teigia, kad jis pateikė skundą VDI Vilniaus teritoriniam skyriui, o pastarojo sprendimą apskundė Lietuvos Respublikos vyriausiajam valstybiniam darbo inspektoriui. Pareiškėjas nesutinka su VDI Vilniaus teritorinio skyriaus ir VDI sprendimais, nurodo, kad jie prieštarauja Lietuvos Respublikos darbo kodeksui, UAB „Aldiavita“ įstatams, Užimtumo tarnybos ir pareiškėjo tikslams, yra diskriminuojantys pareiškėjo gerą vardą, įžeidžiantys.
Pareiškėjas pažymi, kad valstybės tarnautojai tirdami jo skundus elgėsi biurokratiškai, nesąžiningai ir aplaidžiai, todėl jis patyrė 5 000 Eur neturtinę žalą ir turtinius nuostolius – vidutinį darbo užmokestį už laikotarpį nuo 2019 m. gruodžio 17 d. iki teismo sprendimo priėmimo dienos. Nurodo, kad žala kildinta iš skundžiamų sprendimų ir biurokratizmo, dėl ko patyrė dvasinius išgyvenimus, yra priverstas gaišti laiką rašant skundus, pirkti vaistus moralinei būsenai atstatyti.
Atsiliepimas
Atsakovai VDI bei VDI Vilniaus teritorinis skyrius atsiliepimuose su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Nurodo, kad 2020 m. sausio 6 d. VDI Vilniaus teritoriniame skyriuje buvo gautas pareiškėjo skundas dėl to, kad pagal Užimtumo tarnybos pasiūlymą įsidarbinti pareiškėjui nuvykus į UAB „Aldiavita“ darbo sutartis su juo nebuvo sudaryta ir pildant Užimtumo tarnybos dokumentus, pareiškėjo nuomone, pateikta galimai tikrovės neatitinkanti informacija.
Teigia, kad skundo nagrinėjimo metu nustatyta, kad pareiškėjas iš Užimtumo tarnybos gavo pasiūlymą įsidarbinti UAB „Aldiavita“ draudimo agento pareigose. Pareiškėjui atvykus, UAB „Aldiavita“ atstovai paaiškino, kad Užimtumo tarnybos skelbiama informacija dėl darbo vietos netiksli ir pasiūlė pareiškėjui dirbti pagal individualios veiklos pažymą. Pareiškėjui nesutikus, UAB „Aldiavita“ atstovas užpildė Paslaugų teikimo darbo ieškantiems asmenims tvarkos aprašo 8 priedą „Pasiūlymas įsidarbinti“, kuriame nurodė priežastį kodėl pareiškėjas buvo neįdarbintas – „atsisakė siūlomo darbo“. Pareiškėjas su šiuo įrašu nesutiko ir dokumente padarė savo atitinkamus įrašus. Pirminio tyrimo metu vyr. darbo inspektorė L. K., įvertinusi Užimtumo tarnybos ir UAB „Aldiavita“ atstovų paaiškinimus, darbo įstatymų pažeidimų nenustatė, kadangi pareiškėjas atsisakė dirbti individualios veiklos pagrindu, o pareiškėjui dėl nesudarytos darbo sutarties galimai patyrus neturtinę žalą, rekomendavo šį klausimą spręsti teismine tvarka. Apie susidariusią situaciją VDI pareigūnė informavo Užimtumo tarnybos atstovus. Analogiškos išvados buvo padarytos nagrinėjant ir pakartotinį pareiškėjo 2020 m. vasario 7 d. skundą (2020 m. kovo 4 d. VDI sprendimas Nr. SD-125-3278 ir išvados Nr. B12.02-19).
Pažymi, kad skundžiamuose dokumentuose aiškiai, tiksliai ir nedviprasmiškai nurodyta, jog pareiškėjo klausimo sprendimas į VDI kompetenciją neįeina, t. y. aiškiai išdėstant priežastis, kodėl buvo priimtas atitinkamas valdžios institucijos sprendimas, o išnagrinėjus pareiškėjo skundą padaryta 2020 m. kovo 4 d. Nr. B12.02-19 išvada, jog pareiškėjo 2020 m. vasario 7 d. skunde nurodyti faktai ir aplinkybės į VDI kompetenciją neįeina. VDI Vilniaus teritorinio skyriaus pareigūnė nagrinėdama 2020 m. sausio 6 d. pareiškėjo skundą vykdė savo pareigas teisės aktais nustatytos VDI kompetencijos ribose, todėl naikinti VDI Vilniaus teritorinio skyriaus 2020 m. sausio 20 d. atsakymą Nr. SD-1-789, 2020-03-04 VDI sprendimą Nr. SD-125-3278 ir išvadas Nr. B12.02-19, nėra pagrindo.
Teigia, kad VDI nevertina Užimtumo tarnybos veiksmų organizuojant asmenų įdarbinimą, taip pat įvairių tarnybos veiklai reikalingų dokumentų pildymo ir pan. tvarkos. VDI Vilniaus teritorinio skyriaus veiklą reglamentuojantys teisės aktai nesuteikia teisės atsakovui įpareigoti UAB „Aldiavita“ sudaryti neterminuotą darbo sutartį su pareiškėju, todėl iš atsakovo priteisti vidutinį darbo užmokestį nuo 2019 m. gruodžio 16 d. nėra teisinio pagrindo.
Akcentuoja, kad ta aplinkybė, jog VDI galimai netinkamai (formaliai) išnagrinėjo pareiškėjo skundą, nesudaro pagrindo žalos atlyginimo priteisimui. Be to, vien tik pareiškėjo paaiškinimų apie patirtą neturtinę žalą nepakanka. Paaiškinimai turėtų būti patvirtinti kitais tiesioginiais ar netiesioginiais, subjektyviais ar objektyviais įrodymais. Pareiškėjo teiginiai tik deklaratyvūs, neįrodantys nei vienos iš civilinės atsakomybės sąlygų, todėl valstybei nekyla civilinė atsakomybė ir nėra jokio teisinio pagrindo pareiškėjo naudai priteisti turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą iš atsakovų, taigi skundo reikalavimas dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo yra nepagrįstas, todėl turėtų būti atmestas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Byloje ginčas kilo dėl VDI Vilniaus teritorinio skyriaus 2020 m. sausio 20 d. sprendimo Nr. SD-1-789 ir VDI 2020 m. kovo 4 d. sprendimo Nr. SD-125-3278 teisėtumo ir pagrįstumo.
Remiantis bylos rašytiniais įrodymais nustatyta, kad pareiškėjas iš Užimtumo tarnybos gavo pasiūlymą įsidarbinti UAB „Aldiavita“. Pareiškėjui nuvykus į UAB „Aldiavita“, įmonės atstovas užpildė Užimtumo tarnybos pasiūlymo įsidarbinti dalį, kuri pildoma esant galutiniam sprendimui dėl asmens įdarbinimo / neįdarbinimo ir joje nurodė, kad pareiškėjas atsisakė siūlomo darbo.
Pareiškėjas nesutiko su tuo, jog jis atsisakė darbo ir padavė skundą VDI Vilniaus teritoriniam skyriui.
VDI Vilniaus teritorinis skyrius 2020 m. sausio 20 d. sprendime Nr. SD-1-789 nurodė, kad su pareiškėju darbo sutartis nebuvo sudaryta nepažeidžiant Lietuvos Respublikos darbo kodekso 26 straipsnio, todėl šio klausimo sprendimas į VDI kompetenciją neįeina. Informavo pareiškėją, kad dėl procesinio sprendimo priėmimo, pažeistų teisių atstatymo ir lūkesčių jis turi teisę kreiptis į teismą. Taip pat pareiškėjui išaiškino, kad jeigu jis patyrė neturtinę žalą dėl atsisakymo sudaryti darbo sutartį, tai turi teisę teismo prašyti ją priteisti.
VDI 2020 m. kovo 4 d. sprendimu Nr. SD-125-3278 konstatavo, kad VDI Vilniaus teritorinio skyriaus vyr. darbo inspektorė L. K. nagrinėdama 2020 m. sausio 4 d. pareiškėjo skundą vykdė savo pareigas teisės aktais nustatytos VDI kompetencijos ribose, o 2020 m. vasario 7 d. skunde nurodytos aplinkybės nepasitvirtino.
Pareiškėjas nesutinka su aukščiau minėtais sprendimais.
Visų pirma spręstinas VDI 2020 m. kovo 4 d. sprendimo Nr. SD-125-3278 ir VDI Vilniaus teritorinio skyriaus 2020 m. sausio 20 d. sprendimo Nr. SD-1-789 teisėtumo ir pagrįstumo klausimas. Teismas įpareigotas nustatyti, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar administravimo subjektai neviršijo kompetencijos, taip pat ar aktai neprieštarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo įgaliojimus (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 3 straipsnio 2 dalis). Sprendžiant pareiškėjo reikalavimo panaikinti skundžiamus sprendimus pagrįstumą, būtina įvertinti ir skundžiamų sprendimų, kurie laikytini viešojo administravimo aktu, atitikti Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio 1 dalyje nurodytiems individualaus administracinio akto teisėtumo ir pagrįstumo kriterijams. VAĮ 8 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis. Taip pat būtina įvertinti, ar nėra ABTĮ 91 straipsnyje nustatytų pagrindų, dėl kurių skundžiami sprendimai turėtų būti panaikinti. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT), formuodamas vienodą administracinių teismų praktiką, ne kartą pažymėjo, kad individualiame administraciniame akte motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Akte turėtų būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (pvz. LVAT 2015 m. spalio 6 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. A-3061-858/2015).
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos įstatymo 4 straipsnyje numatyta, kad valstybinės darbo inspekcijos kompetencijai priskiriama nelaimingų atsitikimų darbe, profesinių ligų, darbuotojų saugos ir sveikatos, norminių darbo teisės aktų pažeidimų prevencija ir Lietuvos Respublikos darbo kodekso, darbuotojų saugą ir sveikatą bei darbo santykius reglamentuojančių įstatymų ir kitų norminių teisės aktų kontrolė įmonėse, įstaigose, organizacijose ar kitose organizacinėse struktūrose, nepaisant jų nuosavybės formos, rūšies, veiklos pobūdžio, taip pat tais atvejais, kai darbdavys yra fizinis asmuo.
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad VDI Vilniaus teritorinis skyrius, nagrinėdamas 2020 m. sausio 6 d. pareiškėjo skundą, kuris buvo paduotas dėl to, kad darbo sutartis su pareiškėju nebuvo sudaryta ir pildant Užimtumo tarnybos dokumentus, pareiškėjo nuomone, pateikta galimai tikrovės neatitinkanti informacija, 2020 m. sausio 7 d. nurodymu Nr. SD-1-223 įpareigojo UAB „Aldiavita“ plėtros ir pardavimų vadovę L. G. pateikti paaiškinimą, dėl kokių priežasčių buvo atsisakyta pasirašyti darbo sutartį su A. B.. UAB „Aldiavita“ plėtros ir pardavimų vadovė L. G. 2020 m. sausio 9 d. VDI Vilniaus teritoriniam skyriui nurodė, jog pokalbio su pareiškėju metu jam buvo paaiškinta, kad priklausomas draudimo tarpininkas yra savarankiškai dirbantis asmuo, veiklą vykdantis individualios veiklos pažymos pagrindu, kuris už savo tarpininkavimo paslaugas sudarant gyvybės draudimo sutartis gauna pavedimo sutartyje numatytą komisinį atlygį. A. B. po pokalbio nurodė, jog savarankiška veikla jam netinka ir bendradarbiavimo pasiūlymo atsisakė, todėl atsisakymas ir buvo pažymėtas Užimtumo tarnybos pasiūlymo įsidarbinti dalyje, kuri pildoma esant galutiniam sprendimui dėl asmens įdarbinimo / neįdarbinimo.
VDI Vilniaus teritorinis skyrius taip pat paprašė, kad Užimtumo tarnyba įvertintų atvejį, kai UAB „Aldiavita“ skelbia, kad ieško darbuotojo, o pasiūlo dirbti ne pagal darbo sutartį ir Užimtumo tarnybos pasiūlyme įsidarbinti įrašo, jog atsisakė siūlomo darbo. Užimtumo tarnyba 2020 m. sausio 9 d. VDI Vilniaus teritoriniam skyriui paaiškino, kad darbuotojų ieškantis darbdavys, vadovaudamasis darbo rinkos paslaugų teikimo sąlygų ir tvarkos aprašu gali skelbti laisvą darbo vietą Užimtumo tarnybos informacinėje sistemoje, jeigu asmuo dirbs pagal darbo sutartį arba darbo santykiams prilygintų teisinių santykių pagrindu. Įmonė su kandidatais sudaro tarpininkavimo sutartį, o kandidatai dirba pagal individualios veiklos pažymą. Pareiškėjas nesutiko dirbti su individualios veiklos pažyma, todėl taip ir buvo pažymėta darbdavio.
UAB „Aldiavita“ direktorė J. N. VDI Vilniaus teritoriniam skyriui paaiškino, jog Užimtumo tarnybos Darbdavių skyrius yra informuotas, jog UAB „Aldiavita“ yra įmonė, ieškanti asmenų, galinčių ir norinčių dirbti savarankiškai, t. y. individualios veiklos pažymos pagrindu. UAB „Aldiavita“ direktorė pažymėjo, kad grupės vadovė L. G. susitikimo metu pareiškėjui paaiškino visas galimas bendradarbiavimo sąlygas ir pareiškėjas tokio pasiūlymo pats atsisakė. Pagal Užimtumo tarnybos reikalavimus apie tokį pareiškėjo atsisakymą buvo pažymėta Užimtumo tarnybos duotame blanke. UAB „Aldiavita“ direktorės J. N. teigimu, pareiškėjas buvo neatidus skaitant darbo skelbimą, kuriame aiškiai nurodyta, kad darbas savarankiškas ir atlygis priklauso nuo darbo rezultatų.
Įvertinęs Užimtumo tarnybos bei UAB „Aldiavita“ atstovų pateiktus paaiškinimus, VDI Vilniaus teritorinis skyrius nenustatė darbo įstatymų pažeidimų, kadangi pareiškėjas atsisakė dirbti individualios veiklos pagrindu, todėl skundą atsisakyta nagrinėti kaip nepriskirtiną VDI kompetencijai.
VDI Vidaus tyrimų ir veiklos procesų kontrolės skyriaus vyriausiasis darbo inspektorius V. S., tirdamas 2020 m. vasario 7 d. pareiškėjo skundą dėl galimai netinkamų VDI Vilniaus teritorinio skyriaus pareigūnų veiksmų, išanalizavo skundo nagrinėjimo metu surinktą medžiagą, apibendrino teisės aktų nuostatas dėl tyrimo dalyko ir pateikė 2020 m. kovo 4 d. išvadą Nr. B12.02-19 „Dėl A. B. skundo“. Atsižvelgdama į atlikto tyrimo išvadas, VDI 2020 m. kovo 4 d. sprendime Nr. SD-125-3278 konstatavo, jog VDI Vilniaus teritorinio skyriaus vyr. darbo inspektorė L. K. nagrinėdama 2020 m. sausio 4 d. pareiškėjo skundą vykdė savo pareigas teisės aktais nustatytos VDI kompetencijos ribose, o 2020 m. vasario 7 d. skunde nurodytos aplinkybės nepasitvirtino.
Įvertinęs aukščiau nurodytas aplinkybes, teismas daro išvadą, jog VDI Vilniaus teritorinio skyriaus 2020 m. sausio 20 d. sprendimas Nr. SD-1-789 ir VDI 2020 m. kovo 4 d. sprendimas Nr. SD-125-3278 yra pagrįsti objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis. Sprendime motyvų išdėstymas yra adekvatus, aiškus ir pakankamas, yra nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą.
Remiantis nurodytu teisiniu reglamentavimu bei tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, jog šioje administracinėje byloje skundžiami ir prašomi panaikinti VDI Vilniaus teritorinio skyriaus 2020 m. sausio 20 d. sprendimas Nr. SD-1-789 bei VDI 2020 m. kovo 4 d. sprendimas Nr. SD-125-3278 priimti tinkamai įvertinus faktines aplinkybes bei tinkamai taikant teisės aktus, atitinka VAĮ 8 straipsnio 1 dalies nuostatas, todėl sprendimų naikinti pareiškėjo skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Teismas taip pat nenustatė kitų sprendimų panaikinimo pagrindų (ABTĮ 91 straipsnis).
Pripažinus VDI Vilniaus teritorinio skyriaus 2020 m. sausio 20 d. sprendimą Nr. SD-1-789 bei VDI 2020 m. kovo 4 d. sprendimą Nr. SD-125-3278 teisėtais ir pagrįstais, netenkintini išvestiniai pareiškėjo skundo reikalavimai įpareigoti atsakovus nurodyti UAB „Aldiavita“ panaikinti Užimtumo tarnybos 2019 m. gruodžio 16 d. siuntime įrašą, kuriame nurodoma, kad pareiškėjas atsisakė siūlomo darbo bei įpareigoti pasirašyti neterminuotą darbo sutartį dėl draudimo vadybininko pareigybės.
Pareiškėjas skunde teismo taip pat prašo priteisti 5000 Eur neturtinės žalos atlyginimą ir vidutinį darbo užmokestį už laikotarpį nuo 2019 m. gruodžio 17 d. iki teismo sprendimo priėmimo dienos.
Atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijos neteisėtų veiksmų, nustatyta CK 6.271 straipsnyje, kurio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti savivaldybė iš savivaldybės biudžeto, nepaisydama savo darbuotojų kaltės. Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį, neturtinė žala atlyginama tik įstatymo nustatytais atvejais. Reikalavimas dėl žalos, kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (CK 6.271 straipsnis), atlyginimo gali būti tenkinamas esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui (LVAT 2008 m. balandžio 16 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A444-619/2008). Siekiant nustatyti neteisėtumą pagal CK 6.271 straipsnį, reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai; kiekvienu atveju būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.
Iš bylos duomenų matyti, kad pareiškėjas žalą kildina iš valstybės tarnautojų veiksmų, kurie, anot pareiškėjo, tirdami jo skundus elgėsi biurokratiškai, nesąžiningai ir aplaidžiai. Pareiškėjo skundo reikalavimas dėl žalos atlyginimo nagrinėjamos bylos kontekste yra susijęs su prašymu panaikinti VDI 2020 m. kovo 4 d. sprendimą Nr. SD-125-3278 bei VDI Vilniaus teritorinio skyriaus 2020 m. sausio 20 d. sprendimą Nr. SD-1-789, kuriuos teismas pripažino teisėtais ir pagrįstais. Esant šioms aplinkybėms, teismas vertina, kad nėra įrodyta viena iš atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijos neteisėtų veiksmų, sąlygų – nenustatyti neteisėti veiksmai ar neveikimas, todėl pareiškėjo prašymas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos VDI, 5000 Eur neturtinės žalos atlyginimą ir vidutinį darbo užmokestį už laikotarpį nuo 2019 m. gruodžio 17 d. iki teismo sprendimo priėmimo dienos yra netenkintinas.
Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, jog šioje administracinėje byloje skundžiami ir prašomi panaikinti VDI Vilniaus teritorinio skyriaus 2020 m. sausio 20 d. sprendimas Nr. SD-1-789 bei VDI 2020 m. kovo 4 d. sprendimas Nr. SD-125-3278 priimti tinkamai įvertinus faktines aplinkybes bei tinkamai taikant teisės aktus, sprendimai atitinka VAĮ 8 straipsnyje nustatytus sprendimams keliamus reikalavimus, todėl pareiškėjo skundas, kuriuo prašoma panaikinti aukščiau nurodytus sprendimus, įpareigoti atsakovus nurodyti UAB „Aldiavita“ panaikinti Užimtumo tarnybos 2019 m. gruodžio 16 d. siuntime įrašą, kuriame nurodoma, kad pareiškėjas atsisakė siūlomo darbo, įpareigoti pasirašyti neterminuotą darbo sutartį dėl draudimo vadybininko pareigybės bei priteisti iš atsakovų 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą ir vidutinį darbo užmokestį už laikotarpį nuo 2019 m. gruodžio 17 d. iki teismo sprendimo priėmimo dienos, atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas)
Nors proceso dalyviai procesiniuose dokumentuose išdėsto daugiau argumentų, tačiau, teismo nuomone, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičia šiame sprendime padarytos išvados, todėl jų teismas nenagrinės. Be to, paminėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) ir LVAT praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., EŽTT 1997-12-19 sprendimas Helle prieš Suomiją; LVAT administracinė byla Nr. A261-3555/2011).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniu, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjo A. B. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.