- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-01-07
- Bylos Nr.
- 1A-25-50-2010
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Juozapas Surblys (pirm.), Dalius Jocys, Linas Pauliukėnas
- Nuteistasis
- E. J.
- Kategorijos
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Juozapo Surblio,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. J. , a. k. (duomenys neskelbtini) apeliacinį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2009 m. spalio 13 d. nuosprendžio, kuriuo jis pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 str. 2 d. 8 p. vienerių metų aštuonių mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 64 str. 1, 3 d. bausmė subendrinta su Klaipėdos apygardos teismo 2008 m. balandžio 4 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir nustatyta galutinė vienerių metų aštuonių mėnesių laisvės atėmimo bausmė pataisos namuose bei 48,32 MGL (6 010 Lt) bauda.
Aprašomoji dalis
nustatė:
E. J. nuteistas už tai, kad jis 2008 m. rugpjūčio 3 d., apie 2.45 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, viešoje vietoje – degalinės „Trevena“ teritorijoje, esančioje Kretingos pl. 1, Gargžduose, kitų asmenų akivaizdoje, demonstruodamas akivaizdžią nepagarbą aplinkiniams, dėl chuliganiškų paskatų, tyčia kumščiu vieną kartą sudavė nepilnametei I. P. į veidą ir sulaužė nosies kaulus, tuo padarydamas jai nesunkų sveikatos sutrikdymą.
Šalies argumentai
Nuteistasis apeliaciniame skunde nurodo, kad savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos pripažino iš dalies. Mano, jog teismas išsamiai ištyrė įrodymus byloje, tačiau nuosprendyje išdėstytos išvados neatitinka bylos aplinkybių. Nuteistojo manymu, jo padaryta nusikalstama veika kvalifikuota netinkamai, kadangi jis sudavė nukentėjusiajai netyčia, gindamasis nuo jos pačios suduodamų smūgių. Pažymi, jog nesmūgiavo nukentėjusiajai kumščiu į veidą, o tik gynėsi nuo smūgių sulenkta alkūne. Nurodo, jog šias aplinkybes patvirtina byloje esantis vaizdo įrašas. Be to, mano, jog teismas skirdamas bausmę neatsižvelgė į tai, jog jis dirba ir išlaiko mažametę dukrą. Prašo Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2009 m. spalio 13 d. nuosprendį pakeisti ir perkvalifikuoti jo padarytą nusikalstamą veiką iš BK 138 str. 2 d. 8 p. į BK 139 str. 1 d. bei paskirti švelnesnę bausmę.
Apeliacijos teismo posėdyje nuteistojo gynėjas prašo nuosprendį pakeisti, kaip nurodyta apeliaciniame skunde, prokuroras prašo skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo apeliacinis skundas atmestinas, pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, nuosprendyje padarytos išvados dėl nuteistojo kaltės yra teisingos ir vertinti jas kitaip priežasčių nėra.
Teismas, remdamasis į bylą surinktais duomenimis, kuriuos priimdamas nuosprendį vertino kaip įrodymus, nustatė, kad nuteistasis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką – sužalojant nukentėjusiąją nuosprendyje nurodytoje vietoje ir nurodytu laiku. Padarytos nusikalstamos veikos objektyviuosius požymius – smūgio nukentėjusiajai į veidą – iš dalies pripažįsta pats kaltinamasis. Šių veiksmų konkretus turinys patvirtintas įvykio vietoje buvusių liudytojų parodymais. Tačiau nuteistasis, iš dalies pripažindamas įvykdytų veiksmų objektyviąją pusę, neigia tų veiksmų subjektyvųjį turinį, t. y. tai, kad smūgį į veidą nukentėjusiajai sudavė tyčia ir dėl chuliganiškų paskatų. Tokie nuteistojo teiginiai paneigti teismo nuosprendyje išdėstytais motyvais ir, kaip minėta, apeliacinės instancijos teismui nėra pagrindo priimti kitokį sprendimą, negu priėmė pirmosios instancijos teismas.
Nukentėjusiajai padarytų sužalojimų pobūdis – nosies sumušimas ir nosikaulių lūžis su poslinkiu – rodo, kad nukentėjusiajai į veidą buvo suduotas stiprus smūgis, nes tuoj po įvykio medicinos specialistai konstatavo kraupią nukentėjusiosios būklę – nosies deformavimą, kraujavimą, skausmą. Įvykio aplinkybės rodo, kad prieš suduodant smūgį tarp nuteistojo ir nukentėjusiosios kilo konfliktas, peraugęs į kad ir nereikšmingą, bet fizinį susirėmimą – susistumdymą. Tokios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad neatsargūs nuteistojo veiksmai konflikto metu nebuvo galimi – susistumdymas vyko asmeniui stovint prieš asmenį. Teismo nuosprendyje nuteistojo įvykdytų veiksmų tyčinis pobūdis išspręstas ir įvertintas tinkamai, dėl to teismas išsamiai paneigė būtinosios ginties galimybę, kuri iš tikrųjų, įvertinus įvykio aplinkybes, negalėjo būti reali. Priešingai, kaip teigiama nuosprendyje, nuteistojo veiksmai – akivaizdus smūgis nukentėjusiajai į veidą, kaip jautrią žmogaus gyvybei ir sveikatai vietą, rodo, jog tiesiogiai buvo siekiama sužaloti nukentėjusiąją. Ir, kaip minėta, jokios realios grėsmės nuteistojo gyvybei ar sveikatai iš nukentėjusiosios pusės nebuvo. Nors dėl būtinosios ginties patvirtinimo nuteistasis teigia, kad įvykio metu jam buvo apibraižytas veidas (neva tai pirštų nagais padariusi nukentėjusioji), tačiau tokie sužalojimai, jeigu ir būtų buvę, nekeistų nukentėjusiajai padaryto sužalojimo esmės ir įvykio, kaip nusikalstamos veikos padarymo, kitokio vertinimo, nes nukentėjusiajai padarytas sužalojimas teisės prasme yra esminis ir akivaizdžiai pavojingas visuomenei.
Nėra pagrindų ir priežasčių kitaip vertinti ir pirmosios instancijos teismo išvadų dėl to, kad smūgis į veidą nukentėjusiajai buvo suduotas dėl chuliganiškų paskatų (motyvų). Įvykio aplinkybės rodo, kad į įvykio vietą, kuri yra vieša, nuteistasis atvyko girtas, be jokių pateisinamų motyvų pradėjo kibti prie merginų, buvusių su nukentėjusiąja, jas įžeidinėjo, keikėsi. Tokiais veiksmais nuteistasis brandino chuliganiško – nepagarbos aplinkai ir joje buvusiems žmonėms –pobūdžio motyvus, kol akivaizdžiai ir realiai sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Todėl pirmosios instancijos teismas, įvertinęs į bylą surinktus duomenis kaip įrodymus, nuteistojo padarytus veiksmus teisingai kvalifikavo pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 2 d. 8 p.
Teismas, skirdamas bausmę nuteistajam, atsižvelgė į nusikalstamų veiksmų tyčinį pobūdį, reikšmingai įvertino tai, kad nuteistasis naują nusikaltimą padarė praėjus palyginti trumpam laikui po kito nuosprendžio, kuriuo nuteistasis pripažintas kaltu už kitų tyčinių nusikaltimų padarymą, priėmimo. Todėl teismas teisingai ir pagrįstai priėmė sprendimą baudžiamojo įstatymo sankcijoje numatytą bausmę vykdyti realiai, netaikyti įstatyme numatytų lengvatų.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
nuteistojo E. J. apeliacinį skundą atmesti.