Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algimanto Kukalio (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Gintauto Koriagino ir Rūtos Palubinskaitės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo V. K. apeliacinį skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 26 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-11-359/2016 pagal ieškovės S. E. K. ieškinį atsakovui V. K. dėl santuokos nutraukimo esant kito sutuoktinio kaltei ir pagal atsakovo V. K. priešieškinį ieškovei S. E. K. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir dėl santuokoje įgyto turto padalinimo ir kito turto.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovė S. E. K. ieškiniu prašė nutraukti santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos CMS (įrašo Nr. 22) tarp S. E. K. ir V. K. dėl atsakovo V. K. kaltės, netaikant termino susitaikyti; po santuokos nutraukimo palikti santuokines pavardes: „K.“, „K.“; S. E. K. priteisti transporto priemonę FIAT BRAVO, v/n (duomenys neskelbtini) identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini), natūra, o V. K. priteisti 150,00 Eur kompensacijos už ieškovei tenkančią transporto priemonę; priteisti iš V. K. visas patirtas bylinėjimosi išlaidas ieškovės naudai.Atsakovas V. K. priešieškiniu prašė ieškovės S. E. K. ir atsakovo V. K. santuoką nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės; priteisti iš ieškovės S. E. K. atsakovo V. K. naudai 13 703,21 Eur skolą; po santuokos nutraukimo palikti šalims santuokines pavardes „K.“, „K.“; priteisti iš ieškovės visas atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.Atsakovas priešieškinyje nurodė, kad 2009-07-23 ieškovei į jos banko sąskaitą pervedė 13 703,21 Eur (47 314,46 Lt) sumą, kurią ji panaudojo asmeninei prievolei – banko paskolai padengti. Ieškovei pervesta pinigų suma yra jo asmeninė nuosavybė, kadangi šias lėšas įgijo dar iki santuokos. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė laiko, jog žemės sklypas, sodo namelis, garažas ir kiemo statiniai, esantys (duomenys neskelbtini), Kaišiadorių r., yra jos asmeninė nuosavybė, o jis davė sutikimą, jog į šį turtą jokių pretenzijų nereikš, ieškovei perduotą 13 703,21 Eur (47 314,46 Lt) sumą vertina kaip jai suteiktą paskolą jos asmeninei prievolei įvykdyti, t. y banko paskolai padengti, todėl ši pinigų suma jam turi būti grąžinta.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2016 m. vasario 26 d. sprendimu ieškovės S. E. K. ieškinį tenkino, atsakovo V. K. priešieškinį atmetė. Teismas S. E. K. ir V. K. santuoką, sudarytą ir įregistruotą (duomenys neskelbtini), Kaišiadorių rajono civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. 22, nutraukė dėl atsakovo kaltės; po santuokos nutraukimo S. E. K. paliko santuokinę pavardę „K.“, V. K. paliko pavardę „K.“; padalino S. E. K. ir V. K. santuokoje įgytą turtą: S. E. K. asmeninės nuosavybės teise priteisė natūra: transporto priemonę FIAT BRAVO, v/n (duomenys neskelbtini). identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini) (300,00 Eur vertės); priteisė iš S. E. K. V. K. 150,00 Eur kompensaciją už jam natūra tenkančią mažesnę dalintino sutuoktinių bendro turto dalį; priteisė iš V. K. S. E. K. 361,00 Eur bylinėjimosi išlaidų; priteisė iš V. K. 19,74 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybės naudai.Teismas nustatė, kad tarp šalių kilo ginčas dėl 2009-07-23 ieškovei S. E. K. į jos banko sąskaitą atsakovo V. K. pervestos 13 703,21 Eur (47 314,46 Lt) sumos. Atsakovas priešieškiniu teigė, kad ieškovei pervesta pinigų suma yra jo asmeninė nuosavybė, kadangi šias lėšas įgijo dar iki santuokos, sumą vertino kaip ieškovei suteiktą paskolą jos asmeninei prievolei įvykdyti, t. y banko paskolai padengti, todėl ši pinigų suma jam turi būti grąžinta, nes paskolos išmokėjimas buvo asmeninė ieškovės prievolė ir jis neturėjo pareigos iš savo asmeninių lėšų jos padengti. Ieškovė S. E. K. patvirtino faktą, kad nurodytą pinigų sumą iš atsakovo V. K. gavo, tačiau ją vertino kaip atsakovo dovaną, indėlį į santuoką, kadangi šią pinigų sumą atsakovas pervedė į ieškovės sąskaitą savo valia, jos neprašytas. Teismas atsakovo argumentus apie tai, kad ieškovei pervesti pinigai, kuriuos ji panaudojo paskolai padengti, jam turi būti grąžinti, laikė nepagrįstais. Teismas nustatė, kad atsakovas 13 703,21 Eur (47 314,46 Lt) sumą ieškovei pervedė savanoriškai ir tik teismo posėdžio metu teigė, kad šių pinigų prašė pati ieškovė. Pinigų pervedimo dieną ieškovė savo banko sąskaitoje turėjo pakankami lėšų eiliniam įnašui padengti. Atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kad 13 703,21 Eur (47 314,46 Lt) sumą ieškovei pervedė jos paprašytas, tokius atsakovo teiginius paneigė tiek nenuosekli atsakovo pozicija dėl minėtų pinigų pervedimo ieškovei aplinkybių – priešieškinyje atsakovas nurodė, kad tai buvo paskola ieškovei, teismo posėdžio metu įrodinėjo, kad šiuos veiksmus atliko ieškovės paprašytas – tiek banko sąskaitos išrašuose nurodyta minėtos sumos pervedimo paskirtis „sąskaitos papildymas (būstas)“. Atsakovo argumentą, kad neva tai, jog minėtus pinigus jis pervedė į ieškovės sąskaitą, o ji bankui, rodo paskolos sutarties sudarymo faktą, teismas laikė nepagrįstu. Teismas atsakovo savanorišką turto perdavimą ieškovei iš esmės kvalifikavo kaip dovanojimą ir pripažino, kad turtas negali būti išreikalautas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovas V. K. prašo Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 26 d. sprendimo dalį, kuria teismas netenkino atsakovo V. K. priešieškinio dalyje dėl skolos priteisimo, panaikinti ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – priteisti iš ieškovės S. E. K. atsakovo V. K. naudai 13 703,21 Eur, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas argumentais:Teismas neatskleidė bylos esmės ir atmesdamas priešieškinio reikalavimą ir pervestą sumą kvalifikuodamas kaip dovanojimą, nurodė vienintelį argumentą, jog 47 314,46 Lt pervesti savanoriškai. Apeliantas įsitikinęs, kad teismas nepagrįstai pinigų perdavimą laikė dovanojimu. Apeliantas teigia, kad 2009-07-23 ieškovei į jos banko sąskaitą atsakovas pervedė 47 314,46 Lt sumą. Tai, jog šie pinigai buvo skirti ieškovės asmeninei prievolei - banko paskolai padengti, patvirtino byloje pateikti rašytiniai įrodymai. Byloje nebuvo ginčijama aplinkybė, jog ieškovei pervesti pinigai yra atsakovo asmeninė nuosavybė. Byloje pateikti įrodymai taip pat patvirtina, jog ieškovei pinigai buvo perduoti, todėl sudarytu paskolos sandoriu atsakovas įgijo visapusiškai pagrįstą ir neginčijamą teisę reikalauti grąžinti ieškovei paskolintą pinigų sumą. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas, jog tarp šalių susiklostė dovanojimo teisiniai santykiai, paneigė ieškovės procesinę pareigą įrodyti dovanojimo sandorio sudarymą (CPK 178 str.). Ieškovė turėjo pareigą įrodyti savo teiginį, kad atsakovo bankiniu pavedimu ieškovei į asmeninę sąskaitą pervesta ginčo suma yra negrąžintina dovana. Tačiau ieškovė jokių įrodymų, patvirtinančių, jog pervesti pinigai atitiko dovanojimo sandorį, byloje nepateikė bei apskritai neįrodinėjo dovanojimo sandoriui keliamų sąlygų. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neanalizavo ir nevertino dovanojimo sandorio formai ir turiniui keliamų reikalavimų. Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas bendrosios pareigos grąžinti be pagrindo įgytą turtą išimties, įtvirtintos CK 6.241 straipsnio 1 dalies 3 punkte (negali būti išreikalautas turtas, perduotas asmens, žinojusio, kad jis neprivalo vykdyti prievolės) sąlygas, neanalizavo ir nevertino šios normos taikymui reikšmingų bylos aplinkybių bei jų atitikties geros moralės nuostatoms, kurias reikėjo vertinti, todėl netinkamai aiškino ir taikė nurodytą CK normą. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, išimtinai vadovavosi ieškovės procesiniuose dokumentuose nurodoma Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 18 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-276/2010, kurios aplinkybės nesutampa su šios nagrinėjamos bylos aplinkybėmis. Teismas neįvykdė pareigos tinkami teisiškai kvalifikuoti ginčo teisinius santykius. Galiojantys įstatymai ieškovą įpareigoja ieškinyje nurodyti tik faktinį, bet ne juridinį pagrindą. Apelianto teigimu, teismas vienpusiškai vertindamas įrodymus, formaliai nuneigdamas atsakovo poziciją dėl paskolinių santykių susiklostymo ir savaime pripažindamas ieškovės poziciją dėl dovanojimo sandorio sudarymo pagrįsta, nesilaikė pareigos objektyviai kvalifikuoti tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius. Pirmosios instancijos teismas priėmė teismo sprendimą kuris akivaizdžiai prieštarauja teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams.Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė S. E. K., atstovaujama advokatės Rasos Gradauskienės, prašo Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 26 d. sprendimą palikti nepakeistą, atsakovo apeliacinį skundą atmesti, priteisti iš atsakovo ieškovei bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais: Atsakovas nepagrįstai nurodo, kad tarp šalių susiklostė paskolos teisiniai santykiai. Ieškovė nurodo, kad esminės paskolos sutarties sąlygos yra paskolos dalyko perdavimas paskolos gavėjo nuosavybėn ir paskolos gavėjo įsipareigojimas grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą. Tik esant šioms sąlygoms laikoma, kad buvo šalių paskolos teisiniai santykiai. Atsakovas nepateikė jokio skolos dokumento, kurį ieškovė būtų pasirašiusi kaip paskolos gavėja ir kuris patvirtintų paskolos sutarties dalyko perdavimą paskolos gavėjui. Paprastos rašytinės formos nesilaikymas atima iš šalių teisę, kai kyla ginčas dėl sandorio sudarymo ar jo įvykdymo fakto, remtis liudytojų parodymais šį faktą įrodyti, o įstatymuose įsakmiai nurodytais atvejais sandorį daro negaliojantį. Atsakovas neįrodė ir kitos paskolos sutarčiai sudaryti būtinos sąlygos - paskolos gavėjo įsipareigojimo grąžinti pinigus. Mokėjimo nurodymas nėra rašytinis dokumentas, patvirtinantis paskolos sutarties sudarymo faktą - pinigų pervedimas ir gavimas, nesant kitų įrodymų, išreiškiančių šalių valią sudaryti paskolos sutartį, neleidžia daryti išvados apie paskolos santykių buvimą. Ieškovė niekada nereiškė valios gauti paskolą arba jos prašyti - niekada nesikreipė į atsakovą dėl paskolos suteikimo, ieškovės gauta paskola iš banko buvo ilgalaikė, jos grąžinimo terminas buvo apspręstas ieškovės pastoviomis gaunamomis pajamomis, mokėjimai bankui buvo atliekami laiku ir toliau būtų vykdomi sutartyje numatytais terminais, kreditavimo sąlygos itin palankios. Ši pervesta pinigų suma buvo atsakovo pasiūlymas, geranoriškas sprendimas motyvuojant tuo, kad jam nėra patogu gyventi ieškovės būste prie jo išlaikymo neprisidedant. Pagal CK 6.241 straipsnio 1 dalies 3 punktą negali būti išreikalaujamas kaip be pagrindo įgytas turtas, kurį perdavė asmuo, žinojęs, kad jis neprivalo vykdyti prievolės, arba asmuo, kuris nors ir neprivalėjo prievolės vykdyti, tačiau ją įvykdė ir jeigu tai atitiko geros moralės nuostatas. Tokiu būdu nustačius, kad paskolos sutartis nebuvo sudaryta, o pinigai atsakovo pervesti jo iniciatyva (ką jis pats pripažįsta), nėra teisinio pagrindo šios pinigų sumos reikalauti grąžinti kaip ieškovės nepagrįstai gautos. Savanoriškas turto perdavimas, atsakovui žinant, kad jis neprivalo vykdyti prievolės, iš esmės kvalifikuotinas kaip dovanojimas, ir turtas negali būti išreikalautas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-276/2010).

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.Nagrinėjamoje byloje apeliantas ginčija priimtą pirmosios instancijos teismo sprendimą, kuriuo atmestas atsakovo priešieškinio reikalavimas ir nurodo, kad nagrinėjant bylą šio reikalavimo dalyje nebuvo atskleista tarp šalių ginčo esmė, teismas neteisingai kvalifikavo tarp šalių susiformavusius teisinius santykius, netinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes ir įvertino byloje pateiktus įrodymus.Bylos nagrinėjimo ribas apibrėžia į teismą besikreipiančio asmens dispozityvumo principu pasirinktas ir ieškinyje ( priešieškinyje) nurodytas pagrindas bei dalykas. Ieškinio pagrindas, kurį pagal C P K 135 straipsnio 1 dalies 2 punktą privalo suformuluoti ieškovas, – tai faktinio pobūdžio aplinkybės, kurių pagrindu jis grindžia ir formuluoja ieškinio dalyką – materialųjį teisinį reikalavimą. Taigi teismas, spręsdamas ginčą ir priimdamas sprendimą, privalo išaiškinti ir aptarti svarbiausias bylos faktines ir teisines aplinkybes, nes jos yra bylos esmė ir jų pagrindu sprendžiamas ieškinio reikalavimo pagrįstumo klausimas. Nagrinėjamoje byloje priešieškinį pareiškęs atsakovas prašė priteisti iš ieškovės 13703,21 Eur skolą. Atsakovas įrodinėjo, kad jis prašomą priteisti piniginę sumą 2009m. liepos 23d. pervedė ieškovei, kuri buvo panaudota jos asmeninei prievolei padengti. Atsakovas tvirtino, kad tokiu būdu ieškovei buvo suteikta paskola, todėl ją atsakovė privalo grąžinti. Taigi, nagrinėjamoje byloje atsakovo priešieškinio esmė – faktinių aplinkybių, susijusių su paskoliniais santykiais tarp šalių nustatymu pagal atsakovo priešieškinyje nurodytas aplinkybes ir tokių aplinkybių teisinis įvertinimas remiantis CK normomis. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas bylą ištyrė aplinkybes reikšmingas ginčui tarp šalių spręsti, ištyrė byloje pateiktus įrodymus ( šalių paaiškinimus ) ir kitus bylos duomenis, teismo sprendime išdėstė argumentus dėl ginčo esmės, todėl nėra pagrindo konstatacijai, kad nagrinėjant bylą nebuvo atskleista bylos esmė. Teismai, vertindami įrodymus, vadovaujasi Lietuvos Aukščiausiojo teismo suformuotoje praktikoje pripažįstama įrodymų vertinimo, vadovaujantis tikimybių pusiausvyros principu taisyklėmis, išplaukiančiomis iš CPK 185 straipsnyje įtvirtinto teisinio reglamentavimo turinio. CPK 185 straipsnyje nustatyta, kad teismas vertina byloje esančius įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu. Teisėjų kolegija neturi pagrindo konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas vertindamas įrodymus pažeidė įrodymų vertinimo taisykles. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas įvertino byloje pateiktus duomenis, kurie buvo reikšmingi tarp šalių ginčui spręsti, o taip pat tiek ieškovės, tiek ir atsakovo duotus paaiškinimus teismo posėdyje bei šalių išdėstytą poziciją procesiniuose dokumentuose.Byloje nustatyta, kad atsakovas pinigines lėšas į ieškovės sąskaitą pervedė savanoriškai. Pinigų pervedimo dokumentuose nėra nurodyta jų paskirtis. Tarp šalių nebuvo sudaryta nei paskolos sutartis, nei paskolos raštelis. Kitomis leistinomis įrodinėjimo priemonėmis atsakovas neįrodė, kad tarp šalių susiformavo paskoliniai santykiai. Todėl pirmosios instancijos teismas atsižvelgdamas į bylos faktines aplinkybes pagrįstai nustatė, kad buvo savanoriškas piniginių lėšų pervedimas atsakovei ir jai žinant, jog prievolės nereikės vykdyti. Nustačius aptartas aplinkybes ir tarp šalių susiformavusius santykius kvalifikavus kaip dovanojimą ( CK 6. 465 straipsnis), nebuvo teisinio pagrindo išreikalauti iš atsakovės pinigines lėšas.Kasacinio teismo praktikoje yra pažymėta, kad savanoriškas turto perdavimas žinant, jog asmuo neprivalo prievolės vykdyti, iš esmės kvalifikuotinas kaip dovanojimas ir turtas iš jį gavusio asmens negali būti išreikalautas ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010m. birželio 18d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-276/2010 ). Nors šios nagrinėjamos bylos aplinkybės ir detaliai nesutampa su paminėtos kasacinės bylos faktinėmis aplinkybėmis, tačiau kasacinėje byloje suformuluota taisyklė gali būti taikoma ir nagrinėjamoje byloje. Apibendrinus konstatuotina, kad priimtas teismo sprendimas neprieštarauja CK 1.5 straipsnyje įtvirtintiems protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principams. Teismas priimdamas sprendimą teisingai taikė tiek procesinės, tiek ir materialinės teisės normas. Naikinti teismo sprendimą apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Atmetus apelianto apeliacinį skundą iš jo pagal CPK 93 straipsnio 1 dalies, CPK 98 straipsnio 1 dalies taisykles ieškovei priteistinos bylinėjimosi išlaidos turėtos apeliacinės instancijos teisme.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Iš atsakovo V. K. priteisti 450 Eur bylinėjimosi išlaidų turėtų apeliacinės instancijos teisme ieškovei S. E. K..

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.