Vilniaus regiono apylinkės teismo įsakymas

Ukmergės rajono apylinkės teismo teisėjas R. Adamonis, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje

A. K., a/k (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis pagrindinį išsilavinimą, išsiskyręs, karo prievolininkas, bedarbis, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas: 1) 1997m. lapkričio 25d. Ukmergės raj. apyl. teismo pagal LR BK 310 str. 1d.(LR BK, galiojusio iki 2003m. gegužės 01d., redakcija)-laisvės atėmimu vieneriems metams ir 24 MGL dydžio bauda su turto konfiskavimu, LR BK 47¹ str.(LR BK, galiojusio iki 2003m. gegužės 01d., redakcija) pagrindu bausmės vykdymą atidedant vienerių metų laikotarpiui; 2) 1999m. sausio 07d. Ukmergės raj. apyl. teismo pagal LR BK 272 str. 1d.(LR BK, galiojusio iki 2003m. gegužės 01d., redakcija)-laisvės atėmimu trejiems metams ir trims mėnesiams su turto konfiskavimu; 3) 2002m. balandžio 26d. Vilniaus apygardos teismo pagal LR BK 214 str. 2d., 297 str. 2d.(LR BK, galiojusio iki 2003m. gegužės 01d., redakcija)-laisvės atėmimu vieneriems metams ir šešiems mėnesiams ir 1.250,- Lt.(vieno tūkstančio dviejų šimtų penkiasdešimties litų ir 00 ct.) dydžio bauda; 4) 2011m. sausio 26d. Ukmergės raj. apyl. teismo pagal LR BK 260 str. 1d., pritaikius LR BK 63 str. 1 ir 4 d.d.,-laisvės atėmimu ketveriems metams ir devyniems mėnesiams. 2011m. rugsėjo 29d. Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu pirmosios instancuijos teismo nuosprendis iš dalies panaikintas ir, pritaikius LR BK 63 str. 2d. ir 5d. 1p. nuostatas, pagal LR BK 259 str. 2d., 260 str. 1d. nuteistas galutine bausme-laisvės atėmimu ketveriems metams, paleistas 2014m. liepos 09d. iš Kybartų pataisos namų, atlikęs bausmės laiką, paskutinis teistumas neišnykęs,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis A. K., smurtaudamas artimoje aplinkoje, šeimos nariui sukėlė fizinį skausmą ir, smurtaudamas artimoje aplinkoje, nežymiai sužalojo šeimos narį, t.y. padarė kvalifikuotą nežymų sveikatos sutrikdymą, o būtent:

2016m. gegužės 08d. ryte, ikiteisminio tyrimo metu tikslus laikas nustatytas nebuvo, kaltinamasis A. K. nuomojamame bute, esančiame adresu: (duomenys neskelbtini), kilusio šeimyninio konflikto metu užsipuolė kartu su juo gyvenančią sugyventinę-pil. K. S., kurią koridoriuje su viena ranka pastūmė į sieną, dėl ko pastaroji su kakta atsitrenkė į sieną ir ją susižalojo, t.y. pavartoto fizinio smurto prieš nukentėjusiosios K. S. asmenį pasekoje pastarajai buvo padarytas kaktos sumušimas, pasireiškęs trijų centimetrų skersmens patinimu, kas nežymiai sutrikė nukentėjusiosios K. S. sveikatą.

Be to, 2016m. gegužės 11d., apie 08⁰⁰ val., ryte, kaltinamasis A. K., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, nuomojamame bute, esančiame adresu: (duomenys neskelbtini), įvykusio tarpusavio konflikto su sugyventine-pil. K. S. dėl jų mažamečio sūnaus-pil. A. K., gim. 2015m., metu, sugyventinę užsipuolęs, rankomis sugriebė pastarąją už kaklo iš nugaros pusės, jį spaudė ir pradėjo tampyti, o vėliau nukentėjusiąją K. S. prispaudęs prie lovos krašto, šaukė, kad ją užmuš, ir tokiu būdu pavartoto fizinio smurto prieš nukentėjusiosios K. S. asmenį pasekoje pastarajai buvo sukeltas fizinis skausmas.

Kaip matyti iš kaltinamojo A. K. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, 2016m. gegužės 08d. jis kartu su savo sugyventine K. S. buvo namuose, esančiuose adresu: (duomenys neskelbtini). Tos dienos ryte, tikslios valandos neprisimena, jis su sugyventine pradėjo konfliktuoti dėl asmeninių priežasčių. Konflikto metu būnant buto koridoriuje, jis savo sugyventinę K. pastūmė, dėl ko ši su kakta kažkur atsitrenkė. Kur atsitrenkė, nematė, nes stūmė su atbula ranka ir nuėjo. Ar sugyventinė susižalojo kaktą, jis nematė. 2016m. gegužės 11d., apie 08⁰⁰ val., ryte, jis atvažiavo aplankyti savo sūnaus-pil. A. K., gim. (duomenys neskelbtini), Buvo blaivus. Jo sugyventinė K. visą laiką, kol jis buvo bute, miegojo, šalia kurios gulėjo mobilaus ryšio telefonas „ Sony “. Jis telefoną norėjo išmesti, kurį numetė ant žemės ir trenkė su koja. Prabudusi sugyventinė jam pasakė „ atiduok telefoną, nebedurniuok “, po ko puolė prie jo, norėdama atsiimti telefoną. Tada jis sugyventinę K. pastūmė. Už kurios vietos jis suėmė sugyventinę stumdamas, jis neatsimena, nes viskas vyko labai greitai, tiesiog norėjo ją nustumti. Prie lovos krašto sugyventinės prispaudęs nebuvo, taip pat jos netampė. Tuo metu kai jis stūmė sugyventinę, gal ką nors ir surėkė, bet tikrai negrasino užmušti. Naktį prieš tai jis buvo išgėręs, o ryte tikrai negėrė, todėl jautėsi blaivus. Jis sugyventinei negrasino, buvo atvažiavęs pas vaiką. Su K. S. bendrauja jau beveik dvejus metus, turi bendrą mažametį sūnų-pil. A. K., gim. (duomenys neskelbtini), Sugyventinė K. su vaiku gyvena jų nuomojamame bute adresu: (duomenys neskelbtini), kuriame ir jis pats gyvena, moka už butą, tačiau bute nebuvo tik kelias paskutines dienas jis. Jis taip pat gyvena tame bute, nebuvo tik pora paskutinių dienų. Anksčiau prieš sugyventinę nėra smurtavęs(b.l. 103-104, 107-108).

Nežiūrint į tai, kad kaltinamasis A. K. visiškai prisipažino padaręs nusikaltimus, numatytus LR BK 140 str. 2d., be jo duotų parodymų kaltinimas yra grindžiamas nukentėjusiosios K. S. ir liudytojų L. J., T. V. ir A. V. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu(b.l. 15-17. 22-23, 25-26, 28-29), Vilniaus apskrities VPK Ukmergės raj. PK kompiuteriniu būdu vedamo įvykių registracijos žurnalo išrašu(b.l. 41, 43), įvykio vietos apžiūros protokolu(b.l. 5-6) ir fotolentelėmis prie minėto protokolo(b.l. 7-9), tarnybiniu pranešimu dėl smurto artimoje aplinkoje fakto(b.l. 10-12), pil. K. S., kaip nukentėjusio asmens, apžiūros protokolu(b.l. 32) ir fotolentelėmis prie minėto protokolo(b.l. 33-35), savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu(b.l. 30) ir priedu prie minėto protokolo, t.y. VšĮ „ Ukmergės ligoninė “ priėmimo-skubiosios pagalbos skyriaus suaugusio paciento ambulatorinės apžiūros lapu(b.l. 31), teismo medicinos ekspertui pateiktų medicininių dokumentų su padarytais įrašais apie asmens sužalojimo faktą, kaip kitų objektų, apžiūros protokolu(b.l. 38) ir visa kita byloje esančia medžiaga.

Kaip matyti iš nukentėjusiosios K. S. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, ji su sugyventiniu A. K. kartu gyvena jau apie dvejus metus. 2016m. gegužės 11d., apie 08⁰⁰ val., tarp jos ir sugyventinio A. K. jų nuomojamame bute, esančiame adresu: (duomenys neskelbtini), kilo konfliktas. Konfliktas kilo dėl to, jog sugyventinis norėjo išsivežti jų bendrą sūnų A. kuriam tą dieną suėjo vieneri metai. Ji sūnaus neleido išsivežti, kadangi sugyventinis buvo girtas. Tą dieną įvykusio konflikto metu ji buvo bendrame kambaryje, sėdėjo ant lovos, kai į kambarį atėjęs sugyventinis A. nuo lovos paėmė jos mobilaus ryšio telefoną „Sony “, kurį trenkė į grindis ir pradėjo daužyti kojomis, ko pasėkoje sudužo ekranas. Šį telefoną maždaug prieš metus laiko sugyventinis jai buvo padovanojęs ir ji tuo telefonu naudojosi. Sugyventinis buvo girtas, nes ryte namuose vienas gėrė įvairius alkoholinius gėrimus. Paskutiniu metu sugyventinis Aleksandras namuose triukšmauja, mėto iš spintos jos ir vaikų drabužius, daužo indus. 2016m. gegužės 11d. įvkykusį konfliktą namuose matė mažamečiai vaikai-sūnus A. K., gim. (duomenys neskelbtini), kuris buvo manieže ir dukra U. S., gim. (duomenys neskelbtini), kuri buvo šalia jos. Abu vaikai verkė matydami tokį sugyventinio A. K. elgesį. Nenorėdama konflikto, ji išvedė į kiemą pasivaikščioti šunį. Grįžusi į butą, pradėjo vaiką ruošti į darželį. Tada prie prie jos atėjo sugyventinis, kuris norėjo pasiimti vaiką. Kadangi sugyventinis buvo neblaivus, nes prieš tai virtuvėje gėrė, ir buvo agresyviai nusiteikęs, ji vaiko nedavė. Tada sugyventinis, atėjęs į jų bendrą kambarį, kuomet ji sėdėjo ant lovos, su dešine ranka sugriebė jai už kaklo iš nugaros pusės, po ko prispaudė prie lovos krašto, šaukdamas, kad ją užmuš. Sugyventinis jai sakė žodžius: „ geriau atsėdės penkiolika metų, bet vaiko ji negaus “. Sugyventinis labai smarkiai buvo suspaudęs kaklą, todėl ji juto stiprų skausmą sprande. Kuomet sugyventinis buvo išėjęs į virtuvę vėl išgerti, ji telefono kortelę iš sudaužyto telefono persidėjo į kitą telefoną ir paskambino savo tėvui A. V., paprašydama, kad šis atvažiuotų ir kad iškviestų policiją. Dar prieš tą dieną, t.y. 2016m. gegužės 08d., sugyventinis A. K. ją taip pat buvo sumušęs. Tą dieną konfliktas įvyko jų nuomojamo buto koridoriuje. Dėl ko įvyko šis konfliktas, ji neatsimena. Tą kartą sugyventinis su viena ranka ją pastūmė į sieną, dėl ko ji su kakta atsitrenkė į sieną ir ją nusibrozdino virš kairės akies. Tuo metu namuose nieko nebuvo. Į policiją tuomet nesikreipė, nes galvojo, kad viskas išsispręs savaime ir smurtas nebepasikartos(b.l. 15-17). Šias aplinkybes nukentėjusioji K. S. patvirtino ir atliktos akistatos su kaltinamuoju A. K. metu, abiems konflikto šalims pasilikus prie savo duotų parodymų ikiteisminio tyrimo metu(b.l. 19-20).

Kaip matyti iš liudytojo L. J. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, 2016m. gegužės 11d., apie 08⁵⁰ val., jis patruliavo kartu su kolega T. V.. Iš Vilniaus apskrities VPK OVS budėtojų buvo gautas pranešimas, kad adresu: (duomenys neskelbtini), sugyventinis namuose daužo namų apyvokos daiktus, grasina sumušti moterį. Nuvažiavus į įvykio vietą ir pasibeldus į duris, durų niekas neatidarė. Kadangi durys buvo atrakintos, jie įėjo į koridorių. Bute girdėjo verkiančius vaikus, moters verksmą. Jiems įėjus į koridorių, jame pasirodė ir vyriškis, kaip vėliau paaiškėjo pil. A. K.. Paties konflikto, kurio metu buvo pavartotas fizinis smurtas, jie nematė. A. K. buvo akivaizdžiai neblaivus, agresyvus. Jis nuėjo pabendrauti su nukentėjusiają, o kolega T. V. prižiūrėjo koridoriuje likusį A. K.. Jam užėjus į kambarį, vienas vaikas verkė lovytėje, o kitas buvo moteriai ant rankų ir taip pat verkė. Paklausus kas atsitiko, moteris pasakė, kad sugyventinis ją mušė, grasino užmušti ir atimti vaiką. Papasakojo, kad konflikto metu sugyventinis buvo ją sugriebęs už plaukų, tampė ir stumdė po kambarį, sudaužė mobilų telefoną ir kompiuterį. Teigė, kad sugyventinis jau kelintą dieną vartoja alkoholį, namuose yra agresyvus, visą naktį prieš tai gėrė, nei jai, nei jų mažamečiams vaikams nedavė ilsėtis. Moteris dar minėjo, jog sugyventinis A. K. prieš ją smurtavo ir 2016m. gegužės 08d., kuomet ją stūmė į sieną, ko pasėkoje jai atsirado nubrozdinimas ant kaktos. Tokių smurtavimo atvejų, moters teigimu, buvo ir daugiau, tačiau ji nesiryždavo kreiptis į policiją, nes tikėjosi, kad sugyventinis pasikeis. Pranešėjai buvo nustatytas 0,6 promilės girtumas, tačiau moteris kalbėjo rišliai, elgėsi adekvačiai, pareigūnų akivaizdoje rūpinosi vaikais, juos maitino. Jiems aiškinantis aplinkybes, atvažiavo nukentėjusios moters tėvas, kuris paėmė abu vaikus paėmė ir juos išsivežė pas save. Nukentėjusioji buvo apsiverkusi, plaukai buvo suvelti, kaklas paraudonavęs, tačiau kraujo nesimatė, ant kaktos matėsi senas nubrozdinimas. Namuose buvo sudaužytas telefonas ir kompiuteris, kurie buvo padėti ant stalo. A. K. priešinosi sulaikomas, todėl buvo panaudoti kovinių imtynių veiksmai. Pristačius A. K. į Ukmergės raj. PK, šis tikrintis blaivumą atsisakė, nors akivaizdžiai buvo neblaivus, nuo šio asmens sklido alkoholio kvapas, kuris nerišliai kalbėjo, buvo nekoordinuoti judesiai(b.l. 22-23). Kaltinamojo A. K. sulaikymo aplinkybes ir atsisakymą tikrintis blaivumą yra nurodytos ir 2016m. gegužės 11d. rašytame tarnybiniame pranešime dėl sulaikyto asmens(b.l. 40).

Kaip matyti iš liudytojo T. V. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, šis liudytojas, duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo metu, pilnai patvirtino savo kolegos L. J. aiškinamas aplinkybes apie 2016m. gegužės 11d. buvusį iškvietimą adresu: (duomenys neskelbtini), dėl galimo smurto artimoje aplinkoje fakto ir įvykio vietoje rastą apsiverkusią pranešėją su mažamečiais vaikais, ant kurios kūno matėsi smurto žymės(b.l. 25-26).

Kaip matyti iš liudytojo A. V. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, 2016m. gegužės 11d., apie 08⁵⁰ val., jam paskambino dukra K. ir pasakė, kad jos sugyventinis A. K. yra išgėręs, triukšmauja ir savo elgesiu išgąsdino vaikus. Jis iš karto paskambino policijai ir nuvažiavo pas dukrą. Jam atvažiavus pas dukrą, policijos pareigūnus jau rado bute. Kad dukra Karolina būtų buvusi sužalota, jis nematė, tik pastebėjo raudoną dukros kaklą, bute buvę mažamečiai vaikai verkė, namuose buvo išvartyti daiktai, matė sudaužytą kompiuterį ir mobilaus ryšio telefoną. Jam atvažiavus į butą, dukros sugyventinis A. K. jau buvo su antrankiais, o dukra buvo svetainėje. Prieš kelias dienas dukra su sugyventiniu taip pat buvo susipykę. Tada matė, kad buvo nubrozdinta dukros K. kakta, tačiau tą kartą policija kviečiama nebuvo. Dukros sugyventinis A. K. prieš šiuo įvykius buvo išvažiavęs į Norvegiją, o grįžo į Lietuvą gegužės mėn. pradžioje. Dukra jam pasakojo, kad iš Norvegijos grįžęs sugyventinis gerdavo kiekvieną dieną. Ankščiau dukra jam nieko nesakė, kad pykstasi, bent jau neskambindavo(b.l. 28-29).

Kaip matyti iš baudžiamojoje byloje esančio Vilniaus apskrities VPK Ukmergės raj. PK kompiuteriniu būdu vedamo įvykių registracijos žurnalo išrašo, 2016m. gegužės 11d., 08⁵³ val., buvo užregistruotas pil. A. V. telefoninis pranešimas, kad jam paskambinusi dukra pranešė apie tai, jog ją namuose adresu: (duomenys neskelbtini), muša sugyventinis, bute yra mažamečių vaikų. Nuvykus į įvykio vietą, bute buvo sulaikytas ir į Ukmergės raj. PK pristatytas galimai smurtavęs asmuo-kaltinamasis A. K.(b.l. 41, 43, 99).

Kaip matyti iš baudžiamojoje byloje esančio įvykio vietos apžiūros protokolo, įvykio vieta yra daugiabučio gyvenamojo namo primame aukšte esantis butas adresu: (duomenys neskelbtini). Apžiūrint vieną iš kambarių, kur įvyko smurtavimo artimoje aplinkoje faktas, matyti didelė netvarka, ant grindų mėtosi įvairūs vaikiški drabužiai, kambario dešinėje pusėje, ant stalo guli padėtas mobilaus ryšio telefonas „ Sony “, kurio ekranas yra sulaužytas, šalimais lango, ant kito stalo guli padėtas sulaužytas kompiuteris. Apžiūrėjus butą, jokių nusikalstamos veikos pėdsakų, įkalčių, turinčių reiškmės bylai tirti, rasta nebuvo(b.l. 5-9).

Kaip matyti iš baudžiamojoje byloje esančio tarnybinio pranešimo dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo nustatymo, jame pagal nustatytą formą išdėstytų punktų pagrindu buvo pateikta informacija apie smurtavimo artimoje aplinkoje faktą, t.y. fizinio smurto panaudojimo prieš nukentėjusiosios K. S., gyv. (duomenys neskelbtini), asmenį aplinkybes(b.l. 10-12).

Kaip matyti iš baudžiamojoje byloje esančio VšĮ „ Ukmergės ligoninė “ priėmimo-skubiosios pagalbos skyriaus suaugusio paciento ambulatorinės apžiūros lapo, 2016m. gegužės 11d., 10¹⁹ val., į ligoninės priėmimo-skubiosios pagalbos skyrių buvo atvykusi pil. K. S., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), kuri skundėsi, kad ją namuose sumušė jos draugas, nurodydama, kad šis rankomis buvo suėmęs jai už kaklo, stūmė, ko pasekoje ji atsitrenkė į sieną, buvo susitrenkusi kaktą. Pacientei buvo konstatuotas kaktoje, virš kairės akies 3 cm skersmens skausmingas patinimas. Kakle sužalojimų nematyti(b.l. 30-31).

Kaip matyti iš baudžiamojoje byloje esančio pil. K. S., kaip nukentėjusio asmens, apžiūros protokolo, po įvykio 2016m. gegužės 11d., 13¹⁰ val., Vilniaus apskrities VPK Ukmergės raj. PK tarnybinėse patalpose atlikus į apklausą atvykusios nukentėjusiosios K. S. asmens apžiūrą, ant kaktos buvo matomas apgijęs, tačiau ne 2016m. gegužės 11d. įvykusio šeimyninio konflikto metu padarytas nubrozdinimas. Kitų kūno sužalojimų pastebėta nebuvo(b.l. 32-35).

Kaip matyti iš baudžiamojoje byloje esančio apžiūros protokolo, 2016m. gegužės 20d. Vilniaus apskrities VPK Ukmergės raj. PK tarnybinėse patalpose, dalyvaujant teismo medicinos ekspertui, pastarasis, kaip specialistas, susipažinęs su nusikalstamos veikos padarymo aplinkybėmis ir atlikęs pateiktuose medicininiuose dokumentuose esančių įrašų apie buvusios sužalotos nukentėjusiosios K. S. asmens apžiūrą tyrimą, davė išvadą apie tai, kad nukentėjusiajai K. S. konstatuotas sužalojimas, t.y. kaktos sumušimas, pasireiškęs trijų centimetrų skersmens patinimu, galėjo būti padarytas nukentėjusiosios nurodytu būdu, t.y. po pastūmimo atsitrenkus į sieną, ir laiku, t.y. 2016m. gegužės 08d. Kakle sužalojimų nekonstatuota. Nukentėjusiajai K. S. kaktos sumušimas buvo konstatuotas nežymiu sveikatos sutrikdymu(b.l. 38).

Kadangi abu smurtavimo faktai artimoje aplinkoje įvyko po 2013m. liepos 01d., t.y. 2016m. gegužės 08 ir 11d.d., o prie nusikaltimą padariusio asmens šeimos narių yra priskiriami ir asmenys, su kuriais nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos(partnerystės)(LR BK 248 str. 2d., LR BPK 38 str.), todėl, įvertinus ikiteisminio tyrimo metu baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų visumą, laikytina, kad kaltinamasis A. K., dėl asmeninių paskatų kilusių šeimyninių konfliktų metu panaudodamas fizinį smurtą prieš kartu su juo gyvenančią sugyventinę-nukentėjusiąją K. S., ko pasekoje vieno konflikto metu pastarajai buvo sukeltas fizinis skausmas, o kito konflikto metu nukentėjusioji buvo ir nežymiai sužalota, savo nusikalstamais veiksmais padarė nusikaltimus, numatytus LR BK 140 str. 2d.(LR 2013m. liepos 02d. įstatymo Nr. XII-501, įsigaliojusio 2013m. liepos 13d. redakcija), t.y. fizinio skausmo šeimos nariui sukėlimas ir nežymus jo sužalojimas, padaryti prieš jį smurtaujant artimoje aplinkoje(kvalifikuotas nežymus sveikatos sutrikdymas).

Kaltinamojo A. K. nusikalstamomis veikomis turtinė žala(tiesioginė ir netiesioginė) padaryta nebuvo, nes tiek pati nukentėjusioji K. S., kaip fizinis asmuo, tiek ir Vilniaus teritorinė ligonių kasa, kaip juridinis asmuo, jokių turtinių pretenzijų kaltinamajam neturėjo, todėl baudžiamojoje byloje civiliniai ieškiniai pareikšti nebuvo.

Kaltinamasis A. K. neprieštarauja prokuroro priimtam procesiniam sprendimui dėl bylos proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, sutikdamas su jam siūloma paskirti galutine bausmės rūšimi-viešaisiais darbais ir jos dydžiu(b.l. 120-122).

Sankcijoje už kaltinamajam A. K. inkriminuojamų nusikaltimų, numatytų LR BK 140 str. 2d.(LR 2013m. liepos 02d. įstatymo Nr. XII-501, įsigaliojusio 2013m. liepos 13d. redakcija), padarymą viešieji darbai, kaip bausmės rūšis, yra numatyti kaip alternatyvinė, todėl teismas, priimdamas sprendimą pagal LR BPK XXXI skyriuje reglamentuotą bylų nagrinėjimo supaprastinta tvarka procesą, vadovaujasi bendrais bausmės skyrimo pagrindais, numatytais LR BK 54 str.

Sprendžiant kaltinamojo A. K. baudžiamosios atsakomybės klausimą, atsižvelgtina į tai, kad kaltinamasis nusikalsta jau nebe pirmą kartą, praeityje yra buvęs teistas keturis kartus, paskutinis teistumas neišnykęs. Nežiūrint į tai, kaltinamasis A. K. visiškai pripažino savo kaltę dėl jam inkriminuojamų nusikaltimų ir nuoširdžiai gailisi dėl padarytų nusikalstamų veiksmų, kas lengvina jo atsakomybę. Nors kaltinamasis A. K. vieną iš jam inkriminuojamų nusikaltimų padarė, ir būdamas apsbvaigęs nuo alkoholio, kas sunkina jo atsakomybę, tačiau atsižvelgiant į tai, kad abiem atvejais fizinis smurtas buvo panaudotas kilusio šeimyninio konflikto metu, įvertinus tiek padarytų veikų artimoje aplinkoje aplinkybes ir jų sukeltas pasekmes, tiek ir paties kaltinamojo A. K., kaip šiuo metu niekur nedirbančio ir darbo biržoje registruoto asmens, asmenybę, laikytina, kad, LR BK 41 str. numatytiems bausmės tikslams pasiekti pirmą kartą už smurtą artimoje aplinkoje teisiamam kaltinamajam A. K. už padarytas nusikalstamas veikas yra tikslinga skirti sankcijoje numatytą alternatyvią, su laisvės atėmimu nesusijusią bausmės rūšį,-viešuosius darbus, paliekant galutinę prokuroro siūlomos skirti šios bausmės rūšies trukmę(LR BK 46 str.). Paskirtina viešųjų darbų bausmė yra mažintina 1/3 dalimi LR BK 64¹ str. pagrindu.

Padariusiam nusikalstamą veiką asmeniui kartu su bausme, remiantis LR BK 67, 68, 72, 72¹ ir 72² straipsniais, gali būti skiriamos viena arba daugiau baudžiamojo poveikio priemonių, tarp kurių yra numatytas ir dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose(LR BK 42 str. 6d.). Atsižvelgiant į kaltinamojo A. K. asmenybę, jo, kaip bedarbio, užimtumą ir padarytos veikos pobūdį, kaltinamajam, kaip smurtavusiam asmeniui, yra paskirtina aukščiau minėta įstatymo numatyta baudžiamojo poveikio priemonė(LR BK 67 str. 2d. 9p.).

Remiantis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 421-422 str.str.

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

A. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 140 str. 2d.(LR 2013m. liepos 02d. įstatymo Nr. XII-501, įsigaliojusio 2013m. liepos 13d., redakcija)(2016m. gegužės 08d. panaudoto fizinio smurto prieš nukentėjusiosios K. S. asmenį epizodas), ir nuteisti, paskiriant viešuosius darbus devyniems mėnesiams, įpareigojant kaltinamąjį neatlygintinai atidirbti po 20(dvidešimt) valandų per mėnesį visuomenės labui.

A. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 140 str. 2d.(LR 2013m. liepos 02d. įstatymo Nr. XII-501, įsigaliojusio 2013m. liepos 13d., redakcija)(2016m. gegužės 11d. panaudoto fizinio smurto prieš nukentėjusiosios K. S. asmenį epizodas), ir nuteisti, paskiriant viešuosius darbus septyniems mėnesiams, įpareigojant kaltinamąjį neatlygintinai atidirbti po 20(dvidešimt) valandų per mėnesį visuomenės labui.

LR BK 63 str. 4d. pagrindu, bausmes subendrinus dalinio sudėjimo būdu, galutinę bausmę paskirti viešuosius darbus vieneriems metams, įpareigojant kaltinamąjį neatlygintinai atidirbti po 20(dvidešimt) valandų per mėnesį visuomenės labui.

LR BK 64¹ str. pagrindu kaltinamajam A. K. paskirtą galutinę viešųjų darbų bausmę sumažinti 1/3 dalimi ir laikyti jį nuteistu viešaisiais darbais aštuoniems mėnesiams.

LR BK 67 str. 2d. 9p. pagrindu kaltinamajam A. K. paskirti ir baudžiamojo poveikio priemonę-dalyvavimą probacijos tarnybos organizuojamose smurtinį elgesį keičiančiose programose, per šešis mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos išklausant visą šių programų kursą.

Paskirtos viešųjų darbų bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos, į bausmės laiką įskaičiuojant laikotarpį nuo 2016m. gegužės 11d., 09¹⁰ val., iki 2016m. gegužės 12d., 16⁰⁰ val., t.y. vieną kardomojo kalinimo(suėmimo) dieną, kada kaltinamasis A. K. buvo laikinai sulaikytas, kaip asmuo, įtariamas padaręs nusikaltimą, šią kardomojo kalinimo(suėmimo) dieną prilyginant šešioms viešųjų darbų valandoms.

Kardomąsias priemones-įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti.

Kaltinamasis, nesutikdamas su viešųjų darbų bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam tą teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas LR BPK nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.