Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Alfredas Vilbikas, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros prokuroro Žilvino Generausko skundą dėl Akmenės rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 29 d. nutarties,

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. Š. Akmenės rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 4 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnio 1 dalyje, ir nuteistas laisvės apribojimu 9 mėnesiams, įpareigojant per visą laisvės apribojimo laiką būti namuose nuo 20 val. iki 6 val., mokytis. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir G. Š. paskirta galutinė bausmė – laisvės apribojimas 6 mėnesiams, įpareigojant per visą laisvės apribojimo laiką būti namuose nuo 20 val. iki 6 val., mokytis.

Nuteistojo G. Š. elgesį Šiaulių apygardos probacijos tarnybos Probacijos skyrius kontroliuoja nuo 2015 m. gruodžio 29 d.

Akmenės rajono apylinkės teismas 2016 m. kovo 29 d. nutartimi Šiaulių apygardos probacijos tarnybos Probacijos skyriaus teikimo netenkino.

Paminėtos aplinkybės, prokuroro įsitikinimu, yra pagrindas išvadai, kad Akmenės rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 4 d. baudžiamojo įsakymo priėmimas ir paskirta bausmė nepaveikė, priešingai, manytina, kad netgi neigiamai paveikė G. Š. asmenybės brendimą ir jo socializaciją, paskirta bausme nebuvo pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai: 1) sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veiku darymo; 2) nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; 3) atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; 4) paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; 5) užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgiant į tai, kad G. Š. yra nepilnametis, o pagal BK 90 straipsnio 4 dalį nepilnamečiui gali būti skiriama nuo 5 iki 45 parų arešto, prokuroras prašo Šiaulių apygardos probacijos tarnybos Probacijos skyriaus 2016 m. sausio 29 d. teikimą tenkinti iš dalies. Mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti pakeitus G. Š. paskirtą laisvės apribojimo bausmę 45 paromis arešto.

Prokuroro skundas atmetamas.

Kaip minėta, G. Š. Akmenės rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 4 d. teismo baudžiamuoju įsakymu nuteistas laisvės apribojimu 6 mėnesiams, įpareigojant jį per visą laisvės apribojimo laiką būti namuose nuo 20 val. iki 6 val. ir mokytis.

BK 48 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų, nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus. To paties straipsnio 10 dalyje nurodyta, kad, jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam keičiama areštu pagal šio kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles. Vengimu atlikti laisvės apribojimo bausmę laikytinas nuteistajam nustatytų draudimų pažeidimas ar nesilaikymas, įpareigojimų nevykdymas, netinkamas draudimų ar įpareigojimų laikymasis ar vykdymas ir pan.

Iš bylos medžiagos matyti, kad G. Š. tinkamai nevykdė teismo įpareigojimo būti namuose nuo 20 val. iki 6 val.: jis nebuvo rastas namuose 2016 m. sausio 11 d. 22.37 val., 2016 m. sausio 21 d. 20.15 val. (asmens byla Nr. (duomenys neskelbtini), 24, 25 b. l.), 2016 m. kovo 14 d. 22.59 val. (15 b. l.). Kaip savo nebuvimo namuose nustatytu laiku priežastis G. Š. nurodė tai, kad jis vieną kartą buvo pas draugą, kitą kartą – futbolo treniruotėje, o 2016 m. kovo 14 d. ėjo į futbolo treniruotę, po to bėgo padėti močiutei, kuri paskambinusi jam pasakė, kad blogai jaučiasi. Tai, kad jis lanko futbolo treniruotes, kasdien treniruojasi net po du kartus, treniruojasi jau dešimt metų ir ši veikla jam labai patinka, G. Š. nurodė ir apylinkės teismo posėdyje. Taip pat pažadėjo pasitaisyti, padaryti išvadas dėl savo elgesio, laikytis teismo įpareigojimų (34–25 b. l.). Aplinkybę, kad nuteistasis lanko futbolo treniruotes, patvirtina ir Akmenės rajono savivaldybės administracijos Naujosios Akmenės miesto seniūnijos pažyma (asmens byla Nr. (duomenys neskelbtini), 14 b. l.) bei G. Š. charakteristikoje nurodyti duomenys (19–20 b. l.). Iš bylos duomenų taip pat matyti, kad, nors ir ne visai tinkamai, bet įpareigojimo mokytis G. Š. laikosi – jis nėra išbrauktas iš (duomenys neskelbtini) gimnazijos moksleivių sąrašų (19–20 b. l.). Apklausiamas apylinkės teismo posėdyje G. Š. nenurodė nenorintis mokytis, priešingai, teigė, kad mokslą tęsti jis nori, tačiau ne gimnazijoje, nes joje mokytis jam per sunku, o Suaugusiųjų mokymo centre. Taigi esant tokioms aplinkybėms, nėra pagrindo daryti išvados, kad nuteistasis G. Š. visiškai nesilaiko teismo įpareigojimų.

Skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad netinkamai vykdydamas teismo įpareigojimus nuteistasis formaliai, tam tikra dalimi nepateisino jam suteiktos galimybės iš esmės pakeisti savo elgesį. Tačiau, atsižvelgdamas į pirmiau nurodytas aplinkybes, taip pat vertindamas nuteistojo asmenybę, t. y. tai, kad jis yra nepilnametis, nėra pakankamai socialiai brandus, jo elgesį be kita ko įtakoja ir šeiminė aplinka – Akmenės rajono savivaldybės administracijos Naujosios Akmenės miesto seniūnijos pažymoje nurodyta, kad A. ir A. Š. šeima įtraukta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą, G. Š. tėvai yra praradę autoritetą ir pagarbą sūnaus atžvilgiu, kartu vertindamas ir nuteistojo pažadą mokytis, būti nustatytu laiku namuose, t. y. pažadą tinkamai vykdyti teismo paskirtus įpareigojimus, įžvelgia ne tik neigiamas nuteistojo nuostatas, bet ir bandymą pasitaisyti ir toliau gyventi pagal visuomenei priimtas elgesio normas, socialiai pritapti prie visuomenės. Akivaizdu, kad prokuroro skunde nurodytos aplinkybės, jog G. Š. atžvilgiu po Akmenės rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 4 d. teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo pradėti net keli ikiteisminiai tyrimai (16, 17 b. l.), jis keletą kartų nubaustas administracine tvarka (26–33 b. l.), neigiamai charakterizuoja nuteistąjį, tačiau įvertinus bylos duomenų visumą pritartina apylinkės teismo išvadai, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo manyti, jog laisvės apribojimo bausmės nuteistajam pakeitimas areštu neabejotinai padarytų pastarajam teigiamą poveikį. Pastebėtina, kad prokuroro manymu net ir švelnesnė bausmė – laisvės apribojimas – neigiamai paveikė G. Š. asmenybės brendimą ir jo socializaciją. Dėl to pritartina ir kitai skundžiamoje nutartyje išdėstytai išvadai, kad laisvės apribojimo bausmės G. Š. pakeitimas areštu, t. y. specifinė aplinka atliekant šios rūšies bausmę, pastarojo elgesiui ne tik kad nepadarytų teigiamos įtakos, bet paveiktų jį neigiamai. Juo labiau, kad ir pats G. Š. apylinkės teismo posėdyje nurodė, jog jam atlikti areštą būtų labai sunku psichologiškai.

Apibendrinus tai, kas išdėstyta, konstatuojama, kad skundžiama apylinkės teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, ją keisti prokuroro skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu,

nutaria:

Atmesti Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros prokuroro Žilvino Generausko skundą ir palikti galioti Akmenės rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 29 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.