Vilniaus apygardos teismo nutartis

2015-05-26 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-380-312/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-05-26
Bylos Nr.
1A-380-312/2015
Teisminio proceso Nr.
1-28-00174-2014-1
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Rezultatas
Nutartis: Apeliacinis skundas atmestas.
Teisėjai
Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė (pirm.), Audrius Cininas, Arūnas Kisielius
Nuteistasis
R. B.
Advokatai
Regina Vasiliauskienė
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-380-312/2015Teisminio proceso Nr. 1-28-00174-2014-1Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.14.1.1; (S) 1.2.14.1.3; 2.1.14.
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2015 m. gegužės 26 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Virginijos Pakalnytės-Tamošiūnaitės,

teisėjų Audriaus Cinino, Arūno Kisieliaus,sekretoriaujant Darjai Bočekovai,dalyvaujant prokurorui Viliui Paulauskui,gynėjai advokatei Reginai Vasiliauskienei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios R. B. apeliacinį skundą dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 25 d. nuosprendžio, kuriuo R. B. pripažinta kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau tekste – BK) 178 str. 1 d., ir jai paskirta 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64¹ str., bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir R. B. paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 6 (šešiems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Teismas, susipažinęs su apeliaciniu skundu ir baudžiamosios bylos medžiaga,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. B. nuteista už tai, kad ji 2014 m. balandžio 19 d., apie 11.30 val., atėjo į UAB „Rimi Lietuva SSM“ priklausantį prekybos centrą, esantį Draugystės g. 26A, Elektrėnuose, ir savo aktyviais tyčiniais veiksmais iš prekybos centro savitarnos salės šaldytuvo pagrobė 32 vnt. indelių raudonųjų lašišos ikrų, kurių bendra vertė yra 259,41 Eur (895,68 Lt), bei šias prekes nesumokėjusi išnešė pro kasą. Tokiu būdu, R. B. pagrobė 259,41 Eur vertės UAB „Rimi Lietuva“ priklausantį turtą, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 str. 1 d.

Šalies argumentai

Nuteistoji apeliaciniu skundu prašo išnagrinėti jos atžvilgiu baudžiamąją bylą iš naujo.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad R. B. pilnai pripažįsta savo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo. Apeliantė pažymi, kad 2015 m. sausio 1 d. įsigaliojo BK (taip pat ir BK 178 str. 1 d.) pakeitimai, o ji buvo nuteista pagal senąją įstatymo redakciją, todėl baudžiamoji byla jos atžvilgiu turėtų būti peržiūrėta.

Teismo posėdyje nuteistosios gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau tekste – BPK) 320 str. 3 d. nuostatas, apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti.

Kaip matyti iš apeliacinio skundo turinio, nuteistoji R. B. prašo peržiūrėti jai paskirtą bausmę, atsižvelgiant į tai, kad nuo 2015 m. sausio 1 d. įsigaliojo nauja BK 190 str. redakcija.

Pagal BK 178 str. 1 d. atsako tas, kas pagrobė svetimą turtą, o pagal BK 178 str. 4 d. baudžiamoji atsakomybė kyla tuomet, kai pagrobiamas nedidelės vertės svetimas turtas. 2014 m. gruodžio 18 d. įstatymu, įsigaliojusiu nuo 2015 m. sausio 1 d., buvo pakeista BK 190 str. 1 d. nuostata nurodant, kad turtas yra nedidelės vertės, kai jo vertė viršija 3 MGL, bet neviršija 5 MGL dydžio sumos. Pažymėtina, kad skundžiamas nuosprendis buvo priimtas jau galiojant naujajai įstatymo redakcijai.

R. B. Trakų rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 25 d. nuosprendžiu nuteista pagal BK 178 str. 1 d. (259,41 Eur (895,68 Lt) vertės turto vagystė). Tai reiškia, kad R. B. pagrobto turto vertė viršija 5 MGL dydžio sumą, todėl perkvalifikuoti šios nusikalstamos veikos iš nusikaltimo (BK 178 str. 1 d.) į baudžiamąjį nusižengimą (BK 178 str. 4 d.) nėra teisinio pagrindo. Esant nurodytoms aplinkybėms, taip pat nėra pagrindo švelninti nuteistajai paskirtą bausmę.

Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė teismui prašymą priteisti iš nuteistosios R. B. valstybės naudai antrinės teisinės pagalbos išlaidas, kurias sudaro 25,10 Eur dydžio advokato užmokestis.

Baudžiamojo proceso įstatymas numato galimybę pripažinti proceso išlaidomis ir išieškoti iš nuteistojo valstybės antrinės teisinės pagalbos išlaidas ir tais atvejais, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas. Kita vertus, minėto straipsnio nuostatos nėra imperatyvios; teisė nuspręsti, ar antrinės teisinės pagalbos išlaidos pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš nuteistojo, priskiriama teismo diskrecijai. Vertinant BPK 106 str. nuostatas, darytina išvada, kad valstybės išlaidos, patirtos teikiant antrinę teisinę pagalbą, pripažįstamos proceso išlaidomis ir priteisiamos iš kaltinamųjų apkaltinamojo teismo nuosprendžio priėmimo metu. Toks procesinis dokumentas paprastai priimamas baudžiamąją bylą išnagrinėjus pirmosios instancijos teisme, retesniais atvejais – apeliacinės instancijos teismui panaikinus išteisinamąjį pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir priėmus naują, apkaltinamąjį teismo nuosprendį.

Šioje baudžiamojoje byloje antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimo procesinėmis ir išieškojimo iš nuteistosios klausimas sprendžiamas apeliacinio proceso stadijoje, kurioje vertinamas pirmosios instancijos teismo priimto apkaltinamojo teismo nuosprendžio teisėtumas bei pagrįstumas. BPK 322 str. 1 d. imperatyviai nurodyta, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Ši nuostata reiškia, kad įstatymų leidėjas numatė, kad apeliaciniame procese, siekiant užtikrinti rungimosi principo įgyvendinimą, dalyvauja tiek kaltinimo, tiek gynybos pusės. Esant tokiam teisiniam reguliavimui, pagal kurį yra numatytas tiek gynybos, tiek kaltinimo dalyvavimas apeliaciniame procese, antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iš nuteistojo nesuderinamas su šio teise į gynybą bei Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje (6 straipsnio 3 dalies c punktas) įtvirtinta valstybės pareiga garantuoti asmeniui, neturinčiam galimybių pasikviesti į baudžiamąjį procesą savo pasirinktą gynėją, valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikiančio gynėjo dalyvavimą (2014 m. birželio 13 d. Lietuvos apeliacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-405/2014). Tokios pozicijos dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos, kuomet gynėjo dalyvavimas yra būtinas, nepriklausomai nuo nuteistojo valios, laikosi ir kasacinės instancijos teismas (2014 m. birželio 17 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-322/2014). Byloje nustatyta, kad R. B. bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme laikotarpiu yra laikoma Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime, todėl jos galimybės sudaryti sutartį su advokatu dėl tinkamos gynybos yra apribotos. Tokiu būdu, teisėjų kolegija sprendžia, kad Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas priteisti turėtas antrinės teisinės pagalbos išlaidas iš nuteistosios netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 str. 1 d. 1 p.,

nutaria:

nuteistosios R. B. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš R. B. netenkinti.

Kolegijos pirmininkė Virginija Pakalnytė-TamošiūnaitėTeisėjai Arūnas KisieliusAudrius Cininas