Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Migracijos departamento Užsieniečių reikalų skyrius 2015-06-15 sprendimu Nr. (15/5-8) 17U-699 (toliau – Sprendimas) atsisakė pareiškėjui išduoti daugkartinę nacionalinę vizą. Sprendime nurodoma, kad prašymo nagrinėjimo metu nustatyta, jog užsienietis neatitinka Šengeno sienų kodekse nustatytų sąlygų, t. y. užsienietis yra asmuo, dėl kurio Norvegijos Karalystė į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą (SIS II) įvedė perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi. Pareiškėjas laikė, kad sprendimas nepagrįstas bei suvaržantis jo teises į laisvą asmens judėjimą ir šeimos susijungimą.

Pareiškėjas 2015-03-22 atvyko į Lietuvos Respubliką pagal 2015-03-13 išduotą ir Šengeno šalyse galiojančią vizą. Atvykimo tikslas – gyventi šeimoje kartu su Lietuvos Respublikos piliete I. A., su kuria (duomenys neskelbtini) yra sudaręs santuoką. Šiuo metu I. A. yra nėščia ir pagal gydytojų prognozes 2015-07-30 turėtų gimdyti pareiškėjo vaiką. Pareiškėjas 2015-03-31 šeimos susijungimo pagrindu, kai Lietuvos Respublikoje gyvena užsieniečio sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo sudaryta registruotos partnerystės sutartis, ir kuris yra Lietuvos Respublikos pilietis arba užsienietis, turintis leidimą gyventi, Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos skyriaus Kėdainių grupei pateikė prašymą bei dokumentus dėl leidimo gyventi Lietuvos Respublikoje. Prašė leidimą išduoti skubos tvarka. Migracijos departamento Imigracijos skyrius 2015-05-29 raštu Nr. (15/4-6) 10K-28316 informavo, kad pareiškėjo prašymas dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo bus nagrinėjamas bendra tvarka bei nėra gautas atsakymas siekiant nustatyti ar nėra priežasčių nurodytų Įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ĮUTP) 35 straipsnio 1 dalyje. Pareiškėjas 2015-06-01 pateikė prašymą išduoti daugkartinę nacionalinę vizą.

Nurodė, kad Sprendimas pažeidžia pareiškėjo teisę būti su savo šeima (žmona), kuri yra nėščia ir laukiasi kūdikio. Nors pareiškėjo žmonos nėštumas nėra probleminis, tačiau jo tiek emocinis, tiek pats artumas yra būtinas žmogiškąja prasme.

Atsisakymo išduoti nacionalinę vizą pagrindinė priežastis yra Norvegijos Karalystės perspėjimo įvedimas į Šengeno informacinę sistemą (SIS II) dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi. Atsakovas per pakankamai trumpą laiką priėmė neigiamą sprendimą. Europos Bendrijų komisijos byloje Nr. C-503/03 prieš Ispanijos karalystę, buvo pateiktas išaiškinimas, kad atsisakiusi trečiosios valstybės piliečiui, valstybės narės piliečio sutuoktiniui, leisti atvykti į Šengeno susitarimo šalių teritoriją ir šiam tikslui išduoti jam vizą vien dėl to, kad į Šengeno informacinę sistemą buvo įvestas perspėjimas dėl jo neįsileidimo, prieš tai nepatikrinusi, ar šio asmens buvimas kelia realią, faktinę ir pakankamai didelę grėsmę pagrindiniam visuomenės interesui, valstybė narė neįvykdė įsipareigojimų pagal Direktyvos 64/22l/EEB dėl užsienio piliečių judėjimui ir gyvenimui skirtų specialių priemonių, pateisinamų viešosios tvarkos, visuomenės saugumo ar jos sveikatos sumetimais, derinimo 1-3 straipsnius. Atsakovas tokių patikrinimo veiksmų neatliko ir jam nebuvo pagrindo atsisakyti jam išduoti nacionalinę vizą. Tuo priimant Sprendimą buvo pažeisto pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą.

ĮUTP 19 straipsnio 1 punktas nustato, kad nacionalinę vizą užsieniečiui atsisakoma išduoti, jeigu jis neatitinka Šengeno sienų kodekse nustatytų atvykimo sąlygų. Šengeno sienų kodekso 5 straipsnio 1 dalies d punktas nustato, kad viena iš trečiųjų šalių piliečių atvykimo sąlygų - užsienietis nėra asmuo, dėl kurio į Šengeno informacinę sistemą (SIS II) yra įtrauktas įspėjimas neįsileisti. Dokumentų vizai gauti pateikimą, nagrinėjimą ir sprendimo dėl atsisakymo išduoti vizą priėmimą, konsultavimąsi dėl vizų reglamentuoja vidaus reikalų ministro ir užsienio reikalų ministro 2004-09-02 įsakymas Nr. 1V-280/V-109 „Dėl Kvietimo patvirtinimo, dokumentų vizai gauti pateikimo, konsultacijų vykdymo, vizos išdavimo ar atsisakymo ją išduoti, jos pratęsimo ar atsisakymo ją pratęsti, jos panaikinimo ir Šengeno vizos atšaukimo, taip pat komercinių tarpininkų akreditavimo ir išorės paslaugų teikėjų pasirinkimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – Aprašas). Aprašo 80 punktas numato, kad nustatęs kurį nors iš atsisakymo išduoti nacionalinę vizą pagrindų, išvardytų ĮUTP 19 straipsnyje, įgaliotas vizų tarnybos valstybės tarnautojas priima sprendimą dėl atsisakymo išduoti nacionalinę vizą. Vadovaujantis Aprašo 92 punktu, nagrinėjant pareiškėjo prašymą buvo konsultuojamasi su Valstybės saugumo departamentu, kuris Migracijos departamentui pateikė neigiamą išvadą dėl vizos pareiškėjui išdavimo (konsultacijoje nurodoma, kad pareiškėją Norvegija paskelbė Šengeno zonoje nepageidaujamų asmenų sąraše).

SIS II esantis perspėjimas, konsultacijų su Norvegijos Karalyste metu gauta informacija patvirtina, kad Norvegijos Karalystė į SIS II yra įvedusi perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi iki 2018-05-21.

Nesutiko su tuo, jog turėjo patikrinti pareiškėjo keliamą realią, faktinę ir pakankamai didelę grėsmę pagrindiniam visuomenės interesui. Perspėjimų dėl draudimo atvykti ar apsigyventi įvedimo, keitimosi informacija išduodant leidimus gyventi, specialias procedūras pagal Šengeno konvencijos 25 straipsnį reglamentuoja 2013-02-26 Komisijos įgyvendinimo sprendimas 2013/115/ES priimti antrosios kartos Šengeno informacinės sistemos (SIS II) Sirene vadovą ir kitas įgyvendinimo priemones (toliau – Sirene vadovas). Sirene vadovo 4.5.1 papunktis numato, kad jeigu valstybė narė, nagrinėjanti leidimo gyventi arba vizos suteikimą, nustato, kad kita valstybė narė pateikė dėl atitinkamo prašytojo perspėjimą dėl draudimo atvykti arba apsigyventi, ji per Sirene biurus konsultuojasi su perspėjančiąja valstybe nare; valstybė narė, nagrinėjanti leidimo gyventi arba vizos suteikimą, turi naudoti N formą, kad praneštų perspėjančiajai valstybei narei apie sprendimą suteikti leidimą gyventi arba vizą. Konsultacijos buvo vykdomos pagal Sirene vadovo nustatytas procedūras, naudojant N formą. Konsultacijų metu Norvegijos Karalystė nurodė, kad perspėjimo SIS II priežastis – pareiškėjo nelegalus buvimas Norvegijoje nuo 2012-02-10 iki jo deportacijos 2015-01-06.

Vadovaujantis ĮUTP 19 straipsnio 10 punktu, Vyriausybės 2014-01-22 nutarimu Nr. 29 „Dėl Lietuvos migracijos politikos gairių patvirtinimo“, kova su nelegalia, neteisėta migracija yra vienas migracijos politikos tikslų, o nelegalios migracijos grėsmė vertintina kaip realus ir pakankamai didelis pavojus viešajai tvarkai. Pareiškėjas nelegaliai Norvegijoje gyveno beveik 3 metus, o iš Norvegijos į (duomenys neskelbtini) buvo išsiųstas 2015-01-06. Šie duomenys patvirtina, kad grėsmė grindžiama nustatytais faktais, pareiškėjo elgesiu ir jo vertinimu, taip pat rodo pareiškėjo grėsmės realumą ir akivaizdumą tiek laiko, tiek įrodymų pakankamumo požiūriu.

Teisė į šeimos gyvenimo gerbimą nėra absoliuti, ji gali būti ribojama, remiantis viešosios tvarkos ir visuomenės saugumo pagrindais, tačiau kiekvienu atveju būtina įvertinti, ar toks teisės į šeimą ribojimas, netgi kai siekiama apsaugoti nacionalinius interesus, yra proporcingas siekiamam tikslui. Daugkartinė nacionalinė viza suteikia užsieniečiui teisę ne tik būti Lietuvos Respublikos teritorijoje, bet ir keliauti po visą Šengeno erdvę, todėl valstybės narės įgaliota institucija, nagrinėdama užsieniečio prašymą išduoti nacionalinę vizą, turi atsižvelgti ir į kitų Šengeno erdvės valstybių narių interesus. Priimant Sprendimą buvo įvertinti Lietuvos Respublikos tarptautiniai įsipareigojimai. Pagal Europos Sąjungos sutarties 67 straipsnio 2 dalies ir 80 straipsnio nuostatas Sąjunga suformuluoja valstybių narių solidarumu paremtą bendrą prieglobsčio, imigracijos ir išorės sienų kontrolės politiką, kuri būtų teisinga trečiųjų šalių piliečiams, Sąjungos politikai ir jos įgyvendinimui taikomas solidarumo ir teisingo atsakomybės pasidalijimo tarp valstybių narių principas. 2006 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1987/2006 dėl antrosios kartos Šengeno informacinės sistemos (SIS II) sukūrimo, veikimo ir naudojimo (toliau - SIS II reglamentas) preambulės 5 konstatuojamojoje dalyje nurodyta, kad SIS II turėtų būti kompensacinė priemonė, padedanti išlaikyti aukšto lygio saugumą Europos Sąjungos laisvės, saugumo ir teisingumo erdvėje, remiant politikos krypčių, susijusių su į Sutarties IV antraštinės dalies trečią dalį įtraukta Šengeno acquis dalimi dėl asmenų judėjimo, įgyvendinimą.

Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (pvz., byloje C-606/10) taip pat pasisakė, kad Šengeno susitarimu nustatyta sistema grindžiama išorės sienų kontrolės suderintų taisyklių paisymu ir, kaip yra nagrinėjamu atveju, griežtu trečiųjų šalių piliečių atvykimo į valstybių, kurios yra minėto susitarimo šalys, teritoriją sąlygų, nustatytų Reglamentu Nr. 562/2006, laikymusi. Kiekviena valstybė narė, kurios teritorija priklauso Šengeno erdvei, turi būti tikra dėl bet kurios kitos šiai erdvei priklausančios valstybės vykdomos kontrolės veiksmingumo ir griežtumo. Taigi, atsižvelgdami į šias nuostatas, Sprendimas buvo proporcinga priemonė siekiamam tikslui – užtikrinti Šengeno erdvės valstybių narių interesus ir užkirsti kelią atvykti nepageidaujamiems asmenims į Lietuvos Respubliką bei Šengeno erdvę.

Pagal SIS II reglamento 34 straipsnį tik perspėjimą pateikusi valstybė narė gali keisti, papildyti, taisyti, atnaujinti arba ištrinti savo įvestus duomenis. Pagal SIS II reglamento 43 straipsnio 1 dalį kiekvienas asmuo dėl prieigos prie informacijos, jos ištaisymo, pašalinimo arba informacijos ar žalos atlyginimo gavimo dėl su juo susijusio perspėjimo gali kreiptis į pagal bet kurios valstybės narės teisę kompetentingą teismą arba instituciją. Pareiškėjas nepateikė duomenų, kad kreipėsi į kompetentingas Norvegijos Karalystės institucijas dėl duomenų SIS II pašalinimo, todėl jo elgesys gali būti vertinamas kaip nepakankamai rūpestingas, apdairus ir aktyvus.

Dėl pareiškėjo prašymo įpareigoti išduoti jam vizą pasakytina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010-06-23 nutartyje administracinėje byloje Nr. A858-1810/2010 konstatavo, kad teismas negali pakeisti viešojo administravimo institucijos, kuriai pagal įstatymus pavesta spręsti dėl leidimo nuolat gyventi išdavimo, ir, teismo sprendimo rezoliucine dalimi kategoriškai įpareigojant išduoti leidimą nuolat gyventi, iš esmės pačiam priimti sprendimą išduoti leidimą.

(duomenys neskelbtini) pilietis A. I. A. G. prašymą dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje pateikė 2015-03-31 (b. l. 14). Migracijos departamento Imigracijos reikalų skyrius 2015-05-29 raštu Nr. (15/4-6)10K-28316 (b. l. 15) informavo, kad pareiškėjo prašymas išduoti leidimą laikinai gyventi bus nagrinėjamas bendra tvarka.

2015-06-01 pareiškėjas padavė vizos prašymą (b. l. 32-34). Prašoma daugkartinės vizos, galiojančios nuo 2015-06-04 iki 2015-07-31. I. A. 2015-06-01 padavė prašymą išduoti nacionalinę vizą jos sutuoktiniui, kadangi jis yra padavęs prašymą dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ir gavo atsakymą, jog šis prašymas bus nagrinėjamas bendra tvarka per 2 mėnesius (b. l. 35). V. B. pateikė sutikimą, kad nacionalinės vizos galiojimo laikotarpiu A. I. A. G. gyventų jam priklausančioje nuosavybėje adresu (duomenys neskelbtini) (b. l. 43-48). Taip pat pateiktas užsieniečių kelionių draudimas (b. l. 51).

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos skyrius 2015-06-02 raštu Nr. 20-S-99724 (b. l. 31) A. I. A. G. dokumentus nacionalinei vizai gauti persiuntė Migracijos departamento Užsieniečių reikalų skyriui, atkreipė dėmesį, kad Norvegijos Karalystė yra paskelbusi draudimą atvykti į Šengeno erdvę ir apsigyventi joje. Iš Migracijos departamento pateiktų duomenų apie pareiškėjo prašymo dėl vizos išdavimo nagrinėjimo (b. l. 55-56) matyti, jog 2015-06-10 Valstybės saugumo departamentas pateikė konsultaciją, kad A. I. A. G. yra įtrauktas į Norvegijos Karalystės paskelbtą nepageidaujamųjų sąrašą Šengeno zonoje. Migracijos departamento Užsieniečių reikalų skyrius 2015-06-02 kreipėsi į Norvegijos Sirene nacionalinį biurą dėl A. I. A. G. atžvilgiu paskelbto perspėjimo Šengeno informacinėje sistemoje pagal SIS II reglamento 24 straipsnį (b. l. 57-66). Norvegijos Sirene nacionalinis skyrius 2015-06-03 pateikė atsakymą, kad perspėjimas pateiktas dėl to paties asmens, o perspėjimo priežastis – nelegalus buvimas Norvegijoje laikotarpiu nuo 2012-02-10 iki deportacijos į (duomenys neskelbtini) teritorijoje 2015-01-06 (b. l. 67-69).

Migracijos departamento Užsieniečių reikalų skyrius 2015-06-15 sprendimu Nr. (15/5-8)17U-699 nusprendė atsisakyti išduoti daugkartinę nacionalinę vizą (duomenys neskelbtini) piliečiui A. I. A. G. (b. l. 6-7). Sprendimo priėmimo pagrindas yra tai, kad užsienietis neatitinka Šengeno sienų kodekse nustatytų atvykimo sąlygų, t. y. dėl jo Norvegijos Karalystė į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą (SIS II) įvedė perspėjimą dėl draudimo jam atvykti ir apsigyventi.

Ginčo teisinius santykius reguliuoja Įstatymas dėl užsieniečių teisinės padėties, 1985 m. birželio 14 d. Konvencija dėl Šengeno susitarimo, sudaryto tarp Beniliukso ekonominės sąjungos valstybių, Vokietijos Federacinės Respublikos ir Prancūzijos Respublikos Vyriausybių dėl laipsniško jų bendrų sienų kontrolės panaikinimo įgyvendinimo, 2006 m. kovo 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 562/2006, nustatantis taisyklių, reglamentuojančių asmenų judėjimą per sienas, Bendrijos kodeksą (Šengeno sienų kodeksas) , 2006 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1987/2006 dėl antrosios kartos Šengeno informacinės sistemos (SIS II) sukūrimo, veikimo ir naudojimo bei Vidaus reikalų ministro ir užsienio reikalų ministro 2004-09-02 įsakymas Nr. 1V-280/V-109 „Dėl Kvietimo patvirtinimo, dokumentų vizai gauti pateikimo, konsultacijų vykdymo, vizos išdavimo ar atsisakymo ją išduoti, jos pratęsimo ar atsisakymo ją pratęsti, jos panaikinimo ir Šengeno vizos atšaukimo, taip pat komercinių tarpininkų akreditavimo ir išorės paslaugų teikėjų pasirinkimo tvarkos aprašo patvirtinimo“.

ĮUTP 12 straipsnis nustato, jos Lietuvos Respublikoje gali būti išduodamos nacionalinės ir Šengeno vizos. Pagal ĮUTP 17 straipsnis nurodo, jog užsienietis, turintis nacionalinę vizą, gali atvykti į Lietuvos Respubliką ir būti Lietuvos Respublikoje vizoje nurodytą laiką. Šis laikas gali trukti iki 12 mėnesių. Daugkartinė nacionalinė viza išduodama užsieniečiui, kurio atvykimo į Lietuvos Respubliką tikslas – ilgalaikis buvimas Lietuvos Respublikoje. Taip pat daugkartinė nacionalinė viza išduodama užsieniečiui, kuris periodiškai atvyksta į Lietuvos Respubliką dirbti ar užsiimti kita teisėta veikla ir kurio pagrindinė gyvenamoji vieta yra užsienio valstybėje, išduodama daugkartinė nacionalinė viza. Atsisakymo išduoti nacionalinę vizą ir vizos panaikinimo pagrindai išdėstyti ĮUTP 19 straipsnyje. Nacionalinę vizą atsisakoma išduoti asmeniui, jei: 1) jis neatitinka Šengeno sienų kodekse nustatytų atvykimo sąlygų; 2) norėdamas gauti vizą, jis nepateikė būtinos informacijos apie vykimo tikslą ir sąlygas, turimas pragyvenimo lėšas buvimo Lietuvos Respublikoje laikotarpiu arba pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis; 3) norėdamas gauti vizą, jis pateikė dokumentus, kuriuose yra klastojimo požymių; 4) yra rimtas pagrindas manyti, kad jis Lietuvos Respublikoje gali užsiimti neteisėta veika, už kurią yra nustatyta atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos įstatymus; 5) jis yra įtrauktas į užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinį sąrašą; 6) priimtas sprendimas jį įpareigoti išvykti, grąžinti arba išsiųsti iš Šengeno valstybės; 7) jis veiksmu, žodžiu ar raštu pažemino vizas išduodančius pareigūnus, tarnautojus dėl jų veiklos arba Lietuvos Respublikos valstybę; 8) yra rimtas pagrindas manyti, kad jis yra padaręs nusikaltimą taikai, nusikaltimą žmoniškumui ar karo nusikaltimą, kaip jie apibrėžiami Lietuvos Respublikos įstatymuose, tarptautinėse sutartyse arba kituose tarptautinės teisės šaltiniuose, arba kurstė ar kitaip dalyvavo darant tokius nusikaltimus; 9) jis nepateikia sveikatos draudimą patvirtinančio dokumento, kai būtina jį turėti kelionės metu; 10) yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė.

Pareiškėjo atžvilgiu sprendimas atsisakyti išduoti daugkartinę nacionalinę vizą priimtas sutinkamai su ĮUTP 19 straipsnio 1 dalies 1 punktu, nustačius, jog asmuo neatitinka Šengeno sienų kodekse nustatytų atvykimo sąlygų, o būtent Norvegijos Karalystė yra į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą (SIS II) įvedusi perspėjimą dėl draudimo asmeniui atvykti ir apsigyventi. Iš Norvegijos Karalystės perspėjimas pagrįstas tuo, kad pareiškėjas nelegaliai buvo Norvegijos Karalystėje laikotarpiu nuo 2012-02-10 iki deportacijos į (duomenys neskelbtini) teritorijoje 2015-01-06.

Šengeno sienų kodekso 2 straipsnio 5 punktas numato, kad asmenimis, kurie naudojasi laisvo judėjimo teise pagal Sąjungos teisę, laikomi Europos Sąjungos piliečiai, kaip apibrėžta Sutarties 20 straipsnio 1 dalyje, ir trečiųjų šalių piliečiai, kurie yra Europos Sąjungos piliečio, besinaudojančio teise laisvai judėti, šeimos nariai, kuriems taikoma 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/38/EB dėl Sąjungos piliečių ir jų šeimos narių teisės laisvai judėti ir gyventi valstybių narių teritorijoje. Pagal minimą reglamentą Europos Sąjungos piliečio sutuoktiniai taip pat yra naudos gavėjai.