Vilniaus apygardos teismo nutartis

2012-01-13 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-21-648-2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-01-13
Bylos Nr.
1A-21-648-2012
Teisminio proceso Nr.
1-14-1-00479-2011-1
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Artūras Pažarskis (pirm.), Virginija Švedienė, Stasys Lemežis
Nuteistasis
B. B.
Advokatai
Birutė Strimaitytė

Pranešėjas Artūras Pažarskis Baudžiamoji byla Nr. 1A-21-648/2012

Teisėja Danutė Mickevičienė Teisminio proceso Nr. 1-14-1-00479-2011-1

Procesinio sprendimo kategorija: (S) 1.1.7.1., 1.1.8.1.1., 1.1.10.1.
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS

2012 m. sausio 13 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Artūro Pažarskio, Virginijos Švedienės ir Stasio Lemežio,

sekretoriaujant Irmai Znatavičiūtei,dalyvaujant prokurorei Oksanai Lapševič,nuteistajai B. B., jos gynėjai advokatei Birutei Strimaitytei,

teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios B. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011 m. spalio 28 d. nuosprendžio, kuriuo B. B. nuteista pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 1 d. laisvės atėmimu 1 metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

B. B. nuteista pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 1 d. už tai, kad ji, turėdama tikslą pagrobti svetimą turtą, 2011-03-23, apie 21 val., kavinėje „La Bohemija“, esančioje Šv. Ignoto g. 4/3, Vilniuje, iš A. Š. striukės pagrobė piniginę, 50 Lt vertės, kurioje buvo 250 Lt, SEB banko mokėjimo kortelė, 30 Lt vertės, asmens tapatybės kortelė, 80 Lt vertės, degalinės „Statoil“ mokėjimo kortelė, išduota A. Š. vardu, 6 Lt vertės, taip padarydama nukentėjusiajam 416 Lt turtinę žalą.

Nuteistoji B. B. prašo pakeisti Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011-10-28 nuosprendį, paskiriant jai su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę arba atidedant laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Nurodo, kad teismas nenustatė jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių, konstatavo, kad ji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką, gailisi ir atlygino nusikaltimu padarytą žalą, tačiau tinkamai neatsižvelgė į šias aplinkybes. Tokiu būdu teismas pažeidė Lietuvos Respublikos BK 54 str. nuostatas, kadangi pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 1 d. sankciją laisvės atėmimo bausmė yra griežčiausia bausmė. Atkreipia dėmesį, kad šiuo atveju yra pagrindas taikyti Lietuvos Respublikos BK 75 str. įtvirtintą bausmės vykdymo atidėjimo institutą, kadangi ji, darydama nusikalstamą veiką, buvo priklausoma nuo narkotinių medžiagų. Ši aplinkybė darė įtaką jos elgesiui, nes ji būdavo priversta gauti pinigų iš priklausomybės kylančių fiziologinių poreikių tenkinimui. Ji nebevartoja narkotinių medžiagų, kadangi suprato, jog taip toliau gyventi negalima ir tai tiesiogiai lemia jos nusikalstamą elgesį. Nuteistosios teigimu, ji nori pasitaisyti ir prašo teismo pasitikėjimo, kadangi bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Be to, jai paskirta laisvės atėmimo bausmė prieštarauja Lietuvos Respublikos BK 54 str. 3 d. nuostatoms.

Teismo posėdyje nuteistoji ir jos gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė – apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistosios B. B. apeliacinis skundas atmetamas.

Teisėjų kolegija nesutinka su nuteistosios B. B. teiginiu, kad jai paskirta bausmė yra per griežta. Pažymėtina, kad bausmės paskirtis – galutinis rezultatas, kurio nustatydama ir taikydama bausmes siekia valstybė. Lietuvos Respublikos BK 41 str. įstatymo leidėjo įtvirtinti bausmės skyrimo tikslai sudaro vieningą bausmės paskirtį. Minėtas straipsnis numato, jog bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teisingumo principo realizavimas pirmiausia suponuoja tai, kad bausmė būtų adekvati (proporcinga) nusikalstamai veikai. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti Lietuvos Respublikos BK 54 str. Lietuvos Respublikos BK 54 str. 2 d. nurodyta, kad, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet turi atsižvelgti ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę.

Lietuvos Respublikos BK 61 str. 2 d. nustatyta, jog teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 str. 2 d. nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio.

B. B. nusikalto, turėdama neišnykusį ir nepanaikintą teistumą. Pagal Lietuvos Respublikos BK 27 str. 1 d., asmuo, jau teistas už tyčinio nusikaltimo padarymą, jeigu teistumas už jį neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padaro tyčinį nusikaltimą, yra recidyvistas. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 56 str. 1 d., recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą paprastai skiriama laisvės atėmimo bausmė. Taigi, įstatymų leidėjas pagrindine bausme recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą laiko laisvės atėmimo bausmę, t. y. būtent tokios bausmės paskyrimas paprastai leidžia įgyvendinti bausmės paskirtį (tikslus). Todėl apylinkės teismas pagrįstai B. B. parinko baudžiamojo įstatymo, numatančio atsakomybę už padarytą nusikaltimą, sankcijoje įtvirtintą laisvės atėmimo bausmę.

Apeliantė padarė baigtą nesunkų nusikaltimą nuosavybei, veikdama tiesiogine tyčia. Ji praeityje teista net 6 kartus, visos padarytos nusikalstamos veikos yra tos pačios rūšies (b.l. 50-52). B. B. vėl nusikalto praėjus šiek tiek daugiau kaip 4 mėnesiams, kai ji 2010-11-19 buvo paleista atlikusi ankstesniu nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę. Nuteistoji teisiamajame posėdyje parodė, kad ji padarė nusikalstamą veiką siekiant įsigyti narkotinių medžiagų (b.l. 122). Ji yra įrašyta į Vilniaus priklausomybės ligų centro įskaitą, diagnozė: psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant opioidus, priklausomybės sindromas (b.l. 91). Taigi, B. B., užuot pradėjusi gydytis nuo narkotinių medžiagų priklausomybės, nusikalto siekdama įgyti narkotinių medžiagų. Visos minėtos aplinkybės neigiamai apibūdina nuteistąją, rodo jos didelį pavojingumą visuomenei, kadangi ji ignoruoja visuomenėje nustatytas taisykles ir yra socialiai pavojinga. Todėl darytina išvada, kad B. B. padarė nusikalstamą veiką ne atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos ar nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, o dėl savo paties antivisuomeninių nuostatų, kurios jau buvo susiformavusios iki nusikalstamo poelgio, t. y. jos nusikalstama veika buvo tik nuoseklus tokio gyvenimo būdo ir jos ankstesnio elgesio padarinys. Apylinkės teismas, skirdamas B. B. mažesnę laisvės atėmimo bausmę nei Lietuvos Respublikos BK 178 str. 1 d. sankcijoje įtvirtintas šios bausmės vidurkis, atsižvelgė į apeliaciniame skunde nurodytas apeliantės atsakomybę lengvinančias aplinkybes, t. y. jog ji pripažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, savo noru atlygino padarytą žalą (Lietuvos Respublikos BK 59 str. 1 d. 2-3 p.), taip pat į tai, kad nenustatyta jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių. B. B. nurodė, kad ji nebevartoja narkotinių medžiagų, kita vertus, nėra duomenų, kad ji pradėjo gydytis nuo šios priklausomybės. Visos minėtos apeliacinio skundo aplinkybės nesudaro pakankamo pagrindo švelninti nuteistosios teisinės padėties.

Priešingai nei teigia B. B., šiuo atveju netaikytinos Lietuvos Respublikos BK 75 str. nuostatos, reglamentuojančios bausmės vykdymo atidėjimą. Lietuvos Respublikos 75 str. 1 d. numatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus ne daugiau kaip trejiems metams arba ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad šis straipsnis nedraudžia atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo asmenims, kurie turi neišnykusį teistumą už anksčiau padarytus nusikaltimus, tačiau esant tokiai situacijai bausmės vykdymo atidėjimas gali būti taikomas tik išimtiniais atvejais, motyvuojant ir atsižvelgiant į padarytų nusikaltimų pobūdį, nusikalstamų veikų aplinkybes bei kaltininko asmenybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis Nr. 2K–230/2011).

Nagrinėjamu atveju jokių išimtinių aplinkybių, susijusių su nuteistosios padarytos nusikalstamos veikos pobūdžiu, jos asmenybe, šioje baudžiamojoje byloje nenustatyta. Vien tai, kad ji, darydama vagystę, buvo priklausoma nuo narkotinių medžiagų, nesudaro pagrindo taikyti bausmės vykdymo atidėjimą. Priešingai, ši aplinkybė neigiamai apibūdina B. B. asmenybę ir rodo jos polinkį nusikalsti. Atsižvelgiant į nusikalstamos veikos pobūdį, anksčiau aptartą neigiamą nuteistosios asmenybę, nelaikytina, kad B. B., kaip recidyvistei, paskirtos laisvės atėmimo bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

Nuteistoji apeliaciniame skunde taip pat deklaratyviai nurodo, kad jai paskirta laisvės atėmimo bausmė prieštarauja Lietuvos Respublikos BK 54 str. nuostatoms. Teismų praktikoje teisingumo principas suprantamas visų pirma kaip teisingos bausmės paskyrimas. Teisinga bausmė yra tokia bausmė, kuri atitinka Lietuvos Respublikos BK 41 straipsnio 2 d. apibrėžtą bausmės paskirtį ir Lietuvos Respublikos BK 54 str. 2 d. pateiktus bendruosius bausmių skyrimo pradmenis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis Nr. 2K-7-259/2011). Lietuvos Respublikos BK 178 str. 1 d. sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki trejų metų. Kaip minėta, apylinkės teismas, tinkamai įvertinęs Lietuvos Respublikos BK 54 str. bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, taip pat atsižvelgęs į Lietuvos Respublikos BK 56 str. 1 d., tinkamai B. B. parinko laisvės atėmimo bausmę inkriminuoto straipsnio sankcijos ribose ir ji nėra aiškiai per griežta. Nenustatyta jokių aplinkybių, kurioms esant būtų galima teigti, kad B. B. paskirta bausmė prieštarauja teisingumo principui. Pažymėtina, kad vien apeliantės nesutikimas su paskirta bausme neleidžia švelninti nuteistosios teisinės padėties.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju apylinkės teismas nepažeidė Lietuvos Respublikos BK 41 str. įtvirtintų bausme siekiamų tikslų ir Lietuvos Respublikos BK 54 str. nustatytų bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, o paskirta bausmė atitinka teisingumo principą, todėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011-10-28 nuosprendis paliekamas nepakeistu.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p.,

nutarė:

atmesti nuteistosios B. B. apeliacinį skundą.

Kolegijos pirmininkas Artūras PažarskisTeisėjai Virginija ŠvedienėStasys Lemežis