Kauno apylinkės teismo nuosprendis

2011-05-24 · Baudžiamoji byla Nr. N1-27-787/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2011-05-24
Bylos Nr.
N1-27-787/2011
Teisminio proceso Nr.
1-63-1-00240-2010-0
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Vytautas Turauskis
Kaltinamasis
V. D.
Advokatai
Aleksandras Kuznecovas
Baudžiamoji byla Nr.N1-27-787/2011Proceso Nr. 1-63-1-00240-2010-0Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.2.26.2.1; 2.3.6.4.1 2.3.6.4.2
KAIŠIADORIŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. gegužės 24 d.Kaišiadorys

Kaišiadorių rajono apylinkės teismo teisėjas Vytautas Turauskis,

sekretoriaujant Dalei Juškevičienei,dalyvaujant prokurorei Aldonai Vitkauskienei,gynėjui advokatui Aleksandrui Kuznecovui,

nukentėjusios atstovei pagal įstatymą D. Ž. bei jos atstovei advokatei J. L., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

V. D. a.k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, (duomenys neskelbtini)pilietis, (duomenys neskelbtini)klasės moksleivis, nevedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal LR BK 284 str. 1 d. išnagrinėjęs bylą, teismas

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis nepilnametis V. D. 2010 m. gegužės 8 d. apie 21.30 valandą, viešoje vietoje – (duomenys neskelbtini), kitų asmenų akivaizdoje paėmęs gatvės kelkraštyje gulėjusį akmenį ir važiuodamas dviračiu be jokios priežasties ir tikslo permetė akmenį per tvorą, priklausančią Kristinai ir T. N. ir už tvoros privačioje valdoje buvusiai S. Ž., g. 2002-11-18 pataikė šiuo akmeniu į galvos sritį ir nežymiai sutrikdė jos sveikatą. Tokiais veiksmais jis sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Teismo posėdžio metu apklaustas kaltinamasis V. D. kaltu visiškai pripažino, nuoširdžiai gailėjosi ir parodė, kad pernai gegužės 8d. jis su R. S. važiavo ant kapų palieti gėlių bei grįždamas važinėjosi su dviračiu vienas. Vėliau jis ant žemės rado akmenį, jį paėmė ir laikė. Tuo metu pamatęs atvažiuojantį R., šį akmenį švystelėjo link tvoros nieko blogo negalvodamas. Jis ten vaikų nei matė, nei girdėjo. Jis važiavo link R. ir atsisukęs pamatė, kad vyrai jiems rėkia, grasina. Jis nepagalvojo, kad kažkam pataikė ir išsigandęs pradėjo bėgti. Tada tie vyrai įsėdo į mašiną ir juos pradėjo vytis. Jis nuvažiavo į kitą pusę, link ežero. Po kiek laiko jis grįžo namo ir tada atvažiavo policija. Jis nežino kokiu tikslu paėmė akmenį, tiesiog šiaip. Jis neturėjo, kur jo dėti ir tiesiog pamatęs Rytį švystelėjo. Jis nematė, kad kas nors būtų už tos tvoros. Ta tvora yra apie 1,20 m. aukščio, nepermatoma, aptverta medinėm lentelėm. Jis matė prie tvoros stovintį N. R. jis lakstė, buvo persisvėręs, ar už tvoros žaidė kiti vaikai, nežino. Jam važiuojant jam sodyba buvo po kaire ranka, jis tada važiavo iš kapų, tvora buvo aukšta ir nesimatė ar sodyboje yra žmonių,

Iš LR BPK 276 str. tvarka pagarsintų S. Ž. parodymų matyti, kad ji 2010-05-08 apie 21.30 val. su mama ir tėčiu buvo pas Tomą ir K. K. kaime. Ji su vaikais žaidė slėpynes prie tvoros, kiemas yra užtvertas aukšta tvora, kuri aukštesnė už ją, kas vyksta gatvėje, matosi tik pro vartelius. Ji matė, kad gatvėje važinėjasi du dideli berniukai su dviračiu. Ji buvo pasislėpusi už krūmo ir staiga netikėtai pamatė, kad į ją skrieja didelis akmuo, kuris pataikė virš dešinės akies. Jai labai skaudėjo ir bėgo kraujas, ji išsigando. Ji papasakojo savo tėčiui, kad už tvoros buvo du dideli berniukai ir vienas iš jų buvo arčiau tvoros, tuo metu prie tvoros jo draugo nebuvo ( b. l. 24-25).

Apklausta teismo posėdyje kaltinamojo įstatyminė atstovė A. D. parodė, kad ji įvykio nematė. Jai yra labai nemalonu ir labai nori atsiprašyti ir tėvų, ir mergaitės. Ji po įvykio buvo nuėjusi į tą sodybą pas T. N. kai Ž. dar buvo neišvykę, bet jie su ja nenorėjo kalbėtis. Dar buvo nuėjusi po savaitės pas T. N., bet sakė, kad tėvai nenori kalbėtis. Ji iš civilinio ieškinio turtinę žalą jau atlygino, o dėl neturtinės tai ji supranta, kad nukentėję patyrė nepatogumus ir mergaitė ir tėvai, bet ir Vaidas yra nepilnametis, jis taip pat labai išgyveno šitą įvykį. Pripažįsta, kad neturtinė žala buvo šiokia tokia padaryta, bet iš jos prašo labai didelių pinigų. Ji viena augina vaikus. Vaido tėvas yra miręs, jos dukra yra studentė, mokosi Vytauto Didžiojo universiteto III kurse. Vaidas yra dar mokinys, ji turi darbą ir dirba Kaišiadorių veterinarijos tarnyboje vyr. buhaltere, iki liepos 1d. nes yra gavusi atleidimo lapelį. Ji uždirba apie 1000 Lt ir išlaiko dukrą ir sūnų, kitų pajamų jie neturi. Patys vaikai gauna našlaičio pašalpą ji - našlė negauna jokios pašalpos. Gaunamų lėšų vos pakanka, šeimai, nes gyvena Kalviuose ir važinėja į darbą. Ji turtinę žalą 327,60 Lt atlygino. Prašoma suma yra per didelė suma, ji tokios sumos nesurinktų ir visą turtą pardavusi. Ji iki šio įvykio dėl Vaido neturėjo jokių problemų nei mokykloje, nei namuose. Tai yra pirmas atvejis ir negali patikėti, kaip jis taip neatsakingai galėjo pasielgti. Sūnus mokykloje yra pavyzdingas, bet kuris mokytojas tai pasakys, jis gerai mokosi. Šis įvykis jam sukėlė labai didelį stresą. Jų šeimoje ir giminėje anksčiau niekas nebuvo teistas. Ji turi 1,5 kambario butą Kaišiadoryse, Girelės g-je. 35 kv. m., bet ji gyvena pas mamą, nes jos tėvelis mirė. Ten yra 2 ha žemės, bet jos nedirba, neturi sąlygų, ji turi automobilį seną 1993 m. gamybos ir negali jo parduoti. Ji po įvykio su sūnum bendravo, jis tikrai tai padarė netyčia. Jis taip tada sakė kaip dabar sako teisme. Papuolė akmuo, pasiėmė, kaip vaikas (jam - 16 metų). Jis bendrauja su jaunesniais draugais, gal jam neatėjusi ta 16 metų branda, jis pasielgė kaip vaikas, aišku, kad metė netyčia“.

Teisme apklausta nukentėjusios įstatyminė atstovė ir civilinė ieškovė D. Ž. parodė, kad ji yra nukentėjusios S. Ž. mama. Prieš metus, gegužės 8 d. jie nuvažiavo pas savo draugus N. pasisvečiuoti. Jie buvo lauke, vaikai bėgiojo po sodą. Jie tada buvo prie priestatėlio, nuo gatvės yra tvora iš lentų ir per jas nelabai kas matosi. Bet būnant iš sodo pusės gatvė matosi. Vienu metu sodybos kampe pastebėjo pora vaikinų, bet ji į tai nekreipė dėmesio. Staiga išgirdo vaiko klyksmą, atbėgo ir pamatė stovinčią dukra visą kruviną ir šaukiančią. Ji paklausė, kas atsitiko, toji pasakė, kad į ją metė akmenį. Ji ją ramino, prausė jos veidą, kas metė ji nematė. Dukra jai nesakė kokiom aplinkybėm buvo mestas akmuo, ji tik sakė, kad važinėjo berniukai su dviračiais. Ji civilinį ieškinį palaiko, bet atsižvelgiant į situaciją jie nori sumažinti. Dabar prašo S. Ž. priteisti neturtinės žalos 20 000 Lt, o nukentėjusios įstatyminiams atstovams – jai ir vyrui po 5 000 Lt. Jie buvo pateikę iš pradžių vieną sumą, o po to pasitarė su advokate ir prašomas sumas išskaidė. Nukentėjusiajai S. Ž. padaryta neturtinė žala susideda iš daugelio dalykų ir reikalinga kompensuoti jos moralinę žalą t.y. jos patirtą šoką, išgąstį, fizinį skausmą. Jie taip pat patyrė didelį šoką, skausmą, išgąstį ir nesaugumo jausmą. Simonai pirmo mėnesio išgyvenimai buvo labai skausmingi, ji vis klausinėjo, ar dings randas, ar jos atsiprašys, kodėl jai buvo taip padaryta? Ji dabar mažiau bendrauja, nenori eiti į lauką, ypač jei yra didesnių vaikų, jai sumažėjo bendravimo galimybės. Tie dalykai neišblėso, jiems pirmi mėnesiai buvo ypatingai sunkūs, bet sunku ir iki šiol yra. Dėl rando kol kas nelabai ką galima daryti, konsultavosi su plastikos specialistais, jie sakė turi susiformuoti veidas ir tuomet šalins randą. Ji jaučiasi nukentėjusi. Ta tvora yra apie 1,40 m. aukščio ir mergaitės ūgis dabar toks, bet prieš metus ji buvo mažesnė. Jai dabar turtinė žala atlyginta, pretenzijų dėl jos neturi. Mergaitė jai rodė vietą, kur ji buvo sužalota, bet kur stovėjo berniukas tos vietos nerodė.

Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas R. S. parodė, kad tą dieną jis su Vaidu važiavo palaistyti kapo. Važiuojant atgal iš kapų prie parduotuvės sutiko pažįstamus, šnekėjosi, po to važinėjosi dviračiu. Ta tvora yra prie pat kelio ir jie tada tenai važinėjosi. Jis su Vaidu važinėjosi prie tvoros su dviračiais, suko ratus, darė triukus. Vėliau kiek pasivažinėjęs jis nuvažiavo link namų, Vaidas ir N. R. liko prie sodybos. Jis nematė kaip Vaidas metė akmenį. Ta tvora yra gana aukšta, tikrai nebuvo įmanoma matyti kas yra kieme, matėsi tik namas ir medžiai. Jis taip pat nematė kas buvo sode. Jis po įvykio praėjus kelioms dienoms kalbėjosi su Vaidu, bet apie tą įvykį jis nenorėjo kalbėti, tai jo neklausinėjo.

Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas T. N. parodė, kad praeitų metų gegužės mėnesį - dienos neprisimena - į svečius pas juos buvo atvykę draugai – Ž. šeima. Tada jų vaikai žaidė, lakstė po kiemą, o jie bendravo. Vėliau atbėgo S. Ž. kruvinu veidu, verkdama ir pasakė, kad į ją metė akmenį. Jie išbėgo pažiūrėti už tvoros kas, nes tvora yra gan aušta ir nesimato. Iš karto pamatė berniuką, iš jų gyvenvietės, paklausė kas metė, jis parodė pirštu tolyn, kur važiavo su dviračiu du berniukai. Jie su A. sėdo į automobilį ir pradėjo juos vytis, pasivijo, jie bėgo vienas į vieną pusę, kitas į kitą, vėliau juos pagavo ir iškvietė policiją. Po įvykio jis bendravo su mergaite ir ji sakė, kad žaidė prie tvoros ir kažkas iš už tvoros metė akmenį. Ji nesakė, kas ir kokiom aplinkybėm. Jų sodyba aptverta ne visa, nuo gatvės yra aptverta. Važinėjantis gatve dviračiu kiemas aišku yra matyt, jų tvora yra 1,50 m. aukščio. Nuo gatvės tvora yra 1,50 m. Kitoje pusėje nuo kaimyno tvora 1,50 m., o nuo stadiono ir nuo kitos pusės nėra tvoros. Jie buvo prie pirties, o vaikai buvo prie tvoros ir lakstė su vandens pistoletais. Prie tvoros yra medžiai, obelis, kriaušė jie ten ir lakstė.

Iš LR BPK 276 str. tvarka pagarsintų N. R. parodymų duotų ikiteisminio tyrimo teisėjui matyti, kad jis parodė, jog vasaros atostogų metu buvo kaime ir tada su dviračiu važinėjosi V. D. su draugu R. S.. V. D. paėmė akmenį ir pravažiuodamas jį metė per tvorą ir nuvažiavo. Vėliau namo savininkas išėjo iš kiemo ir paklausė, kas metė. Jis nematė, kaip pataikė mergaitei tik išgirdo riksmą. Jis matė, kaip Vaidas metė akmenį, jam nesimatė per tvorą, nes tvora yra aukšta, vaikai kieme žaidė netoli tvoros. Vaidas metė iš kelio vidurio, tada vaikų kieme nesimatė. Jis prie tvoros nebuvo kai Vaidas metė jis buvo prie ženklo, važinėjantis dviračiu kiemas per tvorą nesimato, per tvorą nuo gatvės niekas negali matyti, nes T. kiemo aukšta tvora ( 1 t. b. l. 98-103)

Iš LR BPK 276 str. tvarka pagarsintų E. M. parodymų duotų ikiteisminio tyrimo teisėjui matyti, kad ji sėdėjo ant namo laiptų, kai ji buvo svečiuose. S. Ž. turėjo vandens šautuvą ir šaudė į tvorą. Prie tvoros buvo du berniukai vienas su dviračiu, kitas be. Tas, kuris buvo su dviračiu metė akmenį į Simoną. Nežino, kodėl tas berniukas metė akmenį, jis prieš tai nekalbėjo su Simona ir jo Simona vandeniu neaptaškė. Ji matė, kad tas berniukas tiesiog paėmė akmenį ir metė ir nuvažiavo, jai atrodo, kad jis metė nesitaikęs į Simoną ( t. 1., b. l. 70-74).

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra gatvės dalis prie sodybos tvoros esančios adresu (duomenys neskelbtini). Įvykio vietos apžiūros metu buvo apžiūrėta tvora, kuri yra iš lentų, prikaltų iš gatvės ir kiemo pusės, tarpai tarp lentų – 2,5 cm. matomi tik žiūrint iš kampo. Tvoros aukštis - 1 m. 50 cm. vienoje vietoje tvoros aukštis yra nuo 1 m. 50 cm. ir padidėja iki 2 m. 10 cm. ( 1 t., b. l. 7-11)

Iš daikto apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėtas akmuo 13 cm ilgio ir 5 cm pločio, 3 cm. aukščio (t. 1, b. l. 12-16)

Iš gimimo liudijimo kopijos matyti, kad S. Ž. yra gimusi 2002-11-18 ( t. 1, b. l. 30).

Iš V. D. asmens tapatybės kortelės kopijos matyti, kad jis yra gimęs 1993-10-30 ir nusiklatimo padarymo metu buvo nepilnametis ( t. 1, b. l. 121)

Iš specialisto išvados Nr. 1505/10 (01) matyti, kad S. Ž. padarytas veido sumušimas, pasireiškęs muštine dešinio antakio žaizda su masyve, plačia minkštųjų audinių kraujosruva, apimančia visą dešinę veido pusę, sužalojimai padaryti kietu buku daiktu. Sužalojimas vertinamas nežymiu sveikatos sutrikdymu ( t. 1, b. l. 47-49).

Iš ekspertizės akto Nr. EKG 93/11 (o1) matyti, kad S. Ž. padarytas veido sumušimas, pasireiškęs muštine dešinio antakio žaizda su masyvia, plačia minkštųjų audinių kraujosruva, apimančia visą dešinę veido pusę. Padarytas sužalojimas nesukelia veido simetrijos deformacijos, bei neįtakoja veido mimikos sutrikimą, yra sunkai pastebimas, tik kaip nežymus kosmetinis, estetinis trūkumas, kuris tikėtina kad jos augimo – brendimo metu dar labiau sumažės, chirurginė intervencija šiuo metu nerekomenduotina. Sužalojimas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą ( t. 2, b. l. 58-62).

Iš 2010-08-23 pareikšto civilinio ieškinio matyti, kad ieškovė D. Ž. prašo priteisi 100.000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, bei 327,61 Lt turtinės žalos atlyginimo, bei prašo atlyginti visas atstovavimo išlaidas. Ieškinyje nurodoma, kad turtinę žalą sudaro Medicinos diagnostikos centro paslaugų kaina (198.80 Lt), DR klinikos kvitas (120 Lt) vaistai (8.81 Lt). Neturtinės žalos dydis pagrįstas mažametės S. Ž. patirtu fiziniu skausmu, dvasiniais – moraliniais išgyvenimais, bendravimo galimybių sumažėjimu, nurodo kad yra pagrindo manyti, kad patirta trauma atsilieps tolimesnėje veikloje ir pasiekimuose. Mergaitei randas neišnyks, reikės chirurgų įsikišimo, plastinės operacijos, jos kaina - 3000 Lt, veika - tyčinė, nusikaltimas - labai sunkus, padarytas iš chuliganiškų paskatų. Kaltininkas nei iš karto po įvykio, nei vėliau nepasiteiravo apie mergaitės būklę ( t. 1, b. l. 54-56).

Šalies argumentai

Iš 2011-01-14 patikslinto civilinio ieškinio matyti, kad šiame patikslintame ieškinyje nurodyti ieškovai: S. Ž., D. Ž., A. Ž. o atsakovais patraukti V. D. ir jo motina E. D.. Ieškiniu prašoma priteisti iš atsakovų neturtinės žalos 70 000 Lt atlyginimo S. Ž., 327, 61 Lt turtinės žalos atlyginimo, 30.000 Lt neturtinės žalos atlyginimo D. Ž. ir A. Ž., bei taikyti ieškinio užtikrinimui laikinasias apsaugos priemones - atsakovų turto areštą. Ieškinyje nurodoma, kad dėl atsakovų neteisėtų, kaltų, tyčinių veikų, kurias reikia perkvalifikuoti į LR BK 135 str. 1d. ir 284 str. 1 d. padarytas mažametei nepataisomas veido subjaurojimas, kaltinamasis veikė netiesiogine tyčia, tai yra pastarasis suprato, kad jis savo veika kėsinasi į kito žmogaus sveikatą ir viešėją tvarką, numatė, kad gali padaryti sužalojimus, bet leido joms atsirasti. Kaltininko tyčios turinį parodo visos jo padaryto nusikaltimo aplinkybės: nusikaltimo padarymo įrankis - itin didelis, briaunuotas akmuo, būdas - metimas į mažametį vaiką, vieta (sužalota visiškai šalia akies) nusikaltimo veiksmų intensyvumas (sužalojimas padarytas staiga) ir jų nutraukimo priežastys (pamatęs iškart paliko įvykio vietą) ir jų nutraukimo priežastys (pamatęs, jog sužalojo žmogų iškart po įvykio iš įvykio vietos pabėgo) į kaltinamojo ir nukentėjusio tarpusavio santykius (kaltinamasis ir nukentėjusi vienas kitas nepažinojo, nukentėjusioji – mažametė), į kaltininko elgesį įvykio metu (staigus smūgis nieko neįtariančiai nukentėjusiajai), taip pat prieš nusikaltimą ir po jo padarymo ( prieš nusikaltimo padarymą, jokios aiškios priežasties suduoti smūgį nebuvimą, po nusikaltimo pasišalina) ir kt. aplinkybės.

S. Ž. buvo gydoma, patyrė stresą, fizinį skausmą, šoką, įvykis buvo atostogų metu todėl moraliniai, dvasiniai išgyvenimai dar padidėjo. Nustatyta, kad bus liekamieji reiškiniai: randas neišnyks, išliks nežymiai susitraukdamas, įtrauks aplinkinius audinius, deformuodamas dešinį viršutinį voką ir bendrą veido simetriją.

Neturtinės žalos dydis pagrįstas – nukentėjusiai skaudėjo visą kūną, ypatingai galvą, vaikas buvo šoke, baikštus, suirzęs, įvykio metu buvo daug kraujo, mergaitė buvo mažametė, yra pagrindo manyti, kad S. Ž. patirta trauma atsilieps tolimesnėje veikloje ir pasiekimuose - randas neišnyks, reikės chirurgų įsikišimų, plastinės operacijos – jos kaina 3000 Lt. Veika - tyčinė, nusikaltimas – labai sunkus, padarytas iš chuliganiškų paskatų.

D. Ž. ir A. Ž. patyrė emocinius išgyvenimus, patyrė didžiulį stresą, šoką jie buvo labai dideli ir sunkiai pakeliami, labai jaudinosi dėl dukros sveikatos būklės, akies pažeidimo galimybės. Važinėjimasis pas medikus, policiją, teismą sukėlė neigiamas emocijas ir nepatogumus, papildomas išlaidas, prie išgyvenimų prisidėjo nukentėjusio abejingumas ( t. 2, b. l. 33-36)

Iš Kruonio gimnazijos charakteristikos matyti, kad V. D. K. pagrindinėje mokykloje mokosi nuo pirmos klasės, mokasi gerai, vidurkis - 9 balai, yra geriausiai besimokančių mokinių dešimtuke, yra lietuvių kalbos bei biologijos rajoninių olimpiadų prizininkas, daugelio sportinių rajoninių varžybų prizininkas. V. dalyvauja savivaldybės rengiamuose bei tarptautiniuose projektuose, juose pristato atliktų tyrimų medžiagą Tarptautinio Baltijos jūros projekto baigiamojoje konferencijoje skaitė pranešimą anglų kalba. Mokyklą lanko gerai, visada kultūringas su mokytojais ir mokyklos darbuotojais, gerai atlieka budinčiojo pareigas, visada laikosi mokinių elgesio taisyklių, mėgstamas klasės ir mokyklos draugų. Labai glaudūs ryšiai šeimoje, dažnai aplanko senelius iš tėčio pusės, kur yra likę gražūs jo vaikystės prisiminimai. Vaidas anksti neteko tėčio, labai skaudžiai išgyveno netektį. Šiuo metu gyvena su mama ir seneliais, namuose dirba įvairiausius žemės ūkio darbus, padeda seneliams (t. 1, b. l. 129).

Iš pinigų priėmimo kvito LAT Nr. 468647 matyti, kad advokatui už atstovavimą, dokumentų surašymą, patarimą D. Ž. sumokėjo 2000 Lt. ( t. 2, b. l. 67)

Kaltinamajam V. D. nusikalstama veika pagal LR BK 284 str. 1 d. kvalifikuota teisingai, nes jis, negerbdamas bendro gyvenimo taisyklių, viešoje vietoje, be jokios priežasties tyčia paėmęs nuo kelio akmenį šį permetė per nepermatomą tvorą į privatų kiemą ir juo sutrikdė nežymiai S. Ž. sveikatą, ko pasėkoje buvo sutrikdyta visuomenės rimtis viešoji tvarka.

Teismas šias išvadas padarė iš betarpiškai teisme ištirtų įrodymų.

Motyvuojamoji dalis

Teismas laiko nustatytu, kad nepilnametis kaltinamasis V. D. tyčia, be jokios priežasties ir tikslo paėmęs akmenį metė per jam nematomą tvorą į privačią saugomą teritoriją, ir jo mestas akmuo pataikė už tvoros slėpynes žaidusiai mergaitei į galvos sritį, ko pasėkoje jai buvo nežymiai sutrikdyta sveikata ir sutrikdyta viešoji tvarka.

Teismo nustatytos faktinės įvykio aplinkybės yra įrodytos kaltinamojo nuosekliu prisipažinimu ir kitais jo prisipažinimą patvirtinančiais įrodymais, specialisto išvadomis.

Kaltinamojo V. D. pripažintas nusikaltimo aplinkybes, kad jis be jokios priežasties pasisėmęs akmenį metė į jam nematomą privačią teritoriją bei metimo metu tenai nematė nukentėjusios patvirtina:

1) Civilinės ieškovės D. Ž. parodymai, iš kurių matyti, kad nuo gatvės yra tvora iš lentų ir per jas nelabai kas matosi ir jos dukra tuoj po įvykio nesakė kokiomis aplinkybėmis į ją buvo mestas akmuo;

2) Liudytojo N. R. parodymai, iš kurių matyti, kad kaltinamasis pravažiuodamas metė akmenį, kad toje vietoje yra aukšta nepermatoma tvora, kad tada vaikų kieme nesimatė;

3) Liudytojo R. S. parodymai, iš kurių matyti, kad tvora, per kurią kaltinamasis metė akmenį yra gana aukšta ir tikrai nebuvo įmanoma matyti kas yra kieme;

4) Liudytojos E. M. parodymai, iš kurių matyti, kad ji nurodė, kad ji nežino, kodėl tas berniukas metė akmenį, kad jis prieš tai nekalbėjo su Simona, kad ji matė, kad tas berniukas tiesiog paėmė akmenį, metė ir nuvažiavo, kad jai atrodo, kad jis metė nesitaikydamas;

5) Įvykio vietos apžiūros ir kaltinamojo parodymų patikrinimo vietoje protokolai iš kurių matyti, kad akmens metimo per tvorą vietoje tvora yra nepermatoma ir tvora toje vietoje pastatyta ant žemės, kuri yra aukštesnėje padėtyje negu kelio važiuojamoji dalis.

Teismas laiko nustatytu, kad kaltinamasis, mesdamas akmenį, suvokė savo pavojingos nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo gali atsirasti neigiami padariniai ir nors nenorėjo šių padarinių, bet sąmoningai leido joms atsirasti.

Pareikštas civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas dalinai. Civiliniai ieškovai neįrodė, kad kaltinamasis padarė dvi (LR BK 135 str. 1d. ir 284 str. 1 d.) nusikalstamas veikas, jog mažametei padarytas nepataisomas veido subjaurojimas, kad jai ateityje reikės chirurginio įsikišimo - plastinių operacijų, kurios kainuos 3000 Lt, kad padarytas nusikaltimas – labai sunkus ir jis padarytas iš chuliganiškų paskatų.

Teismas laiko įrodytu, kad nukentėjusioji dėl kaltinamojo nusikalstamų veiksmų patyrė fizinį skausmą, dvasinį stresą, išgąstį, kitus nepatogumus.

Teismas taip pat laiko įrodytu, kad nukentėjusios tėvai civiliniai ieškovai – D. Ž. ir A. Ž. dėl padarytos nusikalstamos veikos patyrė neigiamus išgyvenimus, turėjo papildomus nepatogumus ir rūpesčius dėl dukrai padaryto nežymaus sveikatos sutrikdymo.

Teismas, tenkindamas civilinį ieškinį dalyje mažina ir priteisia ieškovams neturtinės žalos atlyginimą 1000 Lt neturtinės žalos atlyginimo S. Ž. ir 1000 Lt abiem tėvams po 500 Lt neturtinei žalai atlyginti, atsižvelgia į padaryto nusikaltimo sunkumą, kaltinamojo amžių, jo šeimos turtinę padėtį, kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis bei į protingumo, sąžiningumo, teisingumo principus.

Kaltinamasis yra nepilnametis, padarė vieną nesunkų nusikaltimą, savanoriškai atlygino turtinę žalą, yra išimtinai gerai charakterizuojamas, anksčiau neteistas, nebaustas, padarytu nusikaltimu nesukėlė sunkių pasekmių. Teismas, mažindamas priteisiamas sumas, atsižvelgia į kaltinamojo ir jo įstatyminės atstovės turtinę padėtį – kaltinamasis savarankiškų pajamų ir turto neturi, jo įstatyminės atstovės gaunamos pajamos yra kuklios yra gaunamo tik iš darbo užmokesčio, kurio stabilumas nuosprendžio priėmimo metu nėra aiškus. Teismas atsižvelgia ir į tai, kad kaltinamojo šeima neturi maitintojo – tėvo, tiek kaltinamasis tiek jo sesuo - studentė yra mamos išlaikytiniai, yra našlaičiai, pats kaltinamasis ir jo šeima yra išimtinai gerai charakterizuojami. Kaltinamasis yra nepilnametis anksti netekęs tėvo ir namuose dirbdamas įvairius žemės ūkio darbus padeda ne tik mamai, bet seneliams.

Teismas daro išvadą, kad civiliniu ieškiniu prašomos sumos yra neprotingos, prieštarauja sąžiningumo ir teisingumo principams. Teismui priteisus prašomas sumas būtų nepataisomai materialiai, finansiškai sužlugdyta kaltinamojo šeima ir jos normaliai egzistencijai kiltų realus pavojus.

Civiliniame ieškinyje ieškovai prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir areštuoti atsakovų turtą, dėl ko prašoma nenurodoma.

Šis prašymas netenkintinas, nes ieškovai nenurodė ir nepagrindė šios laikinosios apsaugos priemonės taikymo būtinumą.

Teismas, spręsdamas bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą, atkreipė dėmesį į tai, kad ši baudžiamoji byla nėra sudėtinga įrodinėjimo prasme, jos apimtys yra nedidelės, baudžiamojoje byloje parengtas, vėliau patikslintas civilinis ieškiniai yra nedidelės apimties. Civilinio ieškinio reikalavimai pagrįsti neteisinga nusikalstamų veikų kvalifikacija, nurodyti motyvai, dėl nusikaltimo sunkumo ir mažametės sužalojimo liekamųjų reiškinių nebuvo įrodinėjami. Šioje baudžiamojoje byloje pagrindinė nusikaltimo kvalifikavimo ir faktinių aplinkybių įrodinėjimo našta teko prokurorui.

Teismas vertindamas nukentėjusių atstovavimo paslaugų kokybės atitikimą prašomai priteisti sumai pastebėjo, kad atstovas nepakankamai kvalifikuotai gynė nukentėjusių interesus tai yra 2010-08-23 ikiteisminiame tyrime reiškė prašymą perkvalifikuoti nusikalstamą veiką į LR BK 135 str. 2 d. 8 p. ir 284 str. 1 d. tik remdamasis specialisto išvadą (išvadoje - nežymus sveikatos sutrikdymas) ir bendrais pamastymais tai yra atsižvelgiant į teismų praktiką, pasekmes, įvykio aplinkybes, veido ir pasekmių priežastinį ryšį, motyvus, tikslus, tyčios kryptingumą (t. 1, b. l. 53). 2010-12-14 teisme nukentėjusių atstovė prašyme dėl teismo posėdžio atidėjimo pakartotinai papildomai prašė kviesti specialistę dėl sužalojimo sunkumo laipsnio nustatymo su tikslu pakeisti inkriminuotą nusikalstamos veikos kvalifikaciją į sunkesnę ir tuo pagrindų bylą grąžinti ikiteisminiam tyrimui papildyti. Šie nukentėjusių atstovo prašymai dėl nusikalstamos veikos perkvalifikavimo buvo nepakankami nes nusikalstamos veikos perkvalifikuojamos pagal kūno sužalojimo laipsnį, kuris nustatomas pagal specialias medicininių ekspertizių išvadas. Nukentėjusių atstovės keliami klausimai turėjo būti sprendžiami prašant ikiteisminio tyrimo pareigūnus ir teismą skirti papildomą teismo medicinos tyrimą ekspertinėje įstaigoje, ką teismas savarankiškai nevilkindamas proceso ir padarė. Šios aplinkybės rodo, kad nukentėjusiųjų atstovė nepakankamai kvalifikuotai atstovavo nukentėjusių interesus ir nesinaudojo savo procesinėmis teisėmis savalaikiai surinkti visus įrodymus jos pozicijai dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo įtvirtinti.

Teismas, pateiktas bylinėjimosi išlaidas, laiko neprotingomis, padidintomis ir prieštarau-jančiomis protingumo, sąžiningumo, teisingumo principams, todėl jos mažintinos iki 1000 Lt.

Teismas, lengvinančia atsakomybę aplinkybe kaltinamajam V. D. pripažįsta tai, kad jis visiškai pripažino savo kaltę, nuoširdžiai gailėjosi LR BK 59 str. 1 d. 2 p.), kaltinamojo atsakomybę sunkina tai, kad jis veiką padaryta prieš mažametį (LR BK 60 str. 1 d. 5 p.).

Teismas, vertindamas kaltinamojo atsakomybės klausimą, atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis yra nepilnametis, teisiamas pirmą kartą, atsiprašė nukentėjusių, prisipažino kaltu ir nuoširdžiai gailėjosi ir atlygino visiškai turtinę žalą yra pagrindo manyti, kad ateityje naujų nusikalstamų veikų nedarys, todėl yra pagrindo taikyti LR BK 93 str. pagrindus ir nepilnametį kaltinamąjį V. D. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis LR BK 93 str., BPK 302str., 303str.4d., -

nusprendžia:

V. D. a.k. (duomenys neskelbtini) atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal LR BK 284 str. 1 d. ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Paskirti V. D. auklėjamojo poveikio priemonę įspėjimą ir elgesio apribojimą vienus metus tęsti mokslą Kruonio gimnazijoje ar kitoje mokymosi įstaigoje.

Kardomąją priemonę nepilnamečio atidavimą prižiūrėti mamai palikti nepakeistą iki įsiteisės teismo nuosprendis, o nuosprendžiui įsiteisėjus, ją panaikinti.

Civilinį ieškinį tenkinti dalinai ir iš kaltinamojo V. D. ir jo įstatyminės atstovės E. D. priteisti 1000 Lt neturtinės žalos atlyginimo S. Ž. ir 1000 Lt neturtinės žalos atlyginimo D. Ž. ir A. Ž..

Civilinių ieškovų parašymą – taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsisakyti tenkinti.

Iš kaltinamojo V. D. ir jo įstatyminės atstovės E. D. priteisti 1000 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Daiktinį įrodymą – akmenį, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kaišiadorių rajono apylinkės teismą.

TeisėjasVytautas Turauskis