- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-03-05
- Bylos Nr.
- 2S-327-124/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-35-3-01853-2014-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Laisvė Aleknavičienė
- Pareiškėjas
- A. M.
- Kategorijos
- 129.19.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos A. M. atskirąjį skundą dėl Radviliškio rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 18 d. nutarties, kuria atmestas pareiškėjos skundas, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Pareiškėja A. M. skundu (12–13 b. l.) kreipėsi į antstolę, prašydama panaikinti antstolės R. A. 2014-09-15 patvarkymą Nr. A.3.38-7232, įpareigoti antstolę pateikti A. M. raginimą įvykdyti teismo sprendimą tokioje apimtyje, kuri nurodyta vykdomajame rašte ir sumažinti vykdymo išlaidas iki 332,45 Lt. Nurodė, kad raginime įvykdyti teismo sprendimą neteisingai nurodyta skolos suma, antstolė žinojo, jog pareiškėja išieškotojui turi permoką, todėl iš jos išieškoma skola turi būti užskaitoma. Antstolė atliko priverstinio išieškojimo veiksmus be pagrindo, todėl už jų atlikimą negali reikalauti atlygio.
Antstolė R. A. 2014-10-17 Patvarkymu dėl atsisakymo tenkinti skundą (1–3 b. l.) atsisakė patenkinti pareiškėjos skundą. Skundą ir vykdomąją bylą perdavė nagrinėti Radviliškio rajono apylinkės teismui.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Radviliškio rajono apylinkės teismas 2014 m. gruodžio 18 d. nutartimi pareiškėjos skundą atmetė (57–58 b. l.).
Teismas nurodė, kad 2014-08-12 patvarkymu antstolis priėmė vykdomąjį dokumentą vykdyti, išieškant 12951,50 Lt skolą, paskaičiavo 332,45 Lt vykdymo išlaidas, tą pačią dieną surašė raginimą įvykdyti sprendimą, kuris asmeniškai 2014-08-16 įteiktas pačiai pareiškėjai. Pareiškėja per raginime nustatytą 10 dienų terminą, kuris baigėsi 2014-08-26, sprendimo neįvykdė, todėl antstolis teisėtai pradėjo priverstinio vykdymo veiksmus, ir dėl jų perskaičiavo vykdymo išlaidas – 2144,50 Lt.
2014-07-15 pareiškėja išieškotojui pateikė grąžintiną iš biudžeto PVM deklaraciją, 2014-08-12 ją patikslino, prašymą grąžinti PVM permoką pateikė 2014-07-23, o papildomus dokumentus – tik 2014-08-06. Išieškotojas nepraleidęs 1 mėnesio prašymų nagrinėjimo termino, 2014-08-29 pareiškėjai grąžino PVM permoką, t.y. prievolės įvykdymas užskaitymu galėjo būti atliktas praėjus jau 3 dienoms po raginimo įvykdyti sprendimą termino. Antstoliui buvo pateiktas vykdomasis dokumentas, išieškotojas vykdymo veiksmų stabdyti neprašė, todėl antstolis privalėjo atlikti vykdymo veiksmus laikydamasis įstatymo nustatytų terminų, o jų stabdymas, net ir esant didelei tikimybei, kad prievolė bus įvykdyta užskaitymu, nenumatytas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai
Atskiruoju skundu (63–65 b. l.) pareiškėja A. M. prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir priimti naują nutartį, pripažinti antstolės R. A. veiksmus iš dalies neteisėtais, 2014-09-15 patvarkymą Nr. A.3.38-7232 panaikinti, sumažinti vykdymo išlaidas iki 96,28 EUR (332,45 Lt) ir konstatuoti, kad A. M. valstybei mokėtina skola sudaro 1901,65 EUR (6566 Lt). Pareiškėja taip pat prašo teisiškai įvertinti antstolės veiksmus, laikant A. M. pinigus antstolio depozitinėje sąskaitoje po 2014-11-13, kuomet Valstybinė mokesčių inspekcija nurodė skolos dydį 1901,65 EUR (6566 Lt). Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:
Antstolė netinkamai vykdė savo pareigas, nes 2014-09-19 patvarkymu nusprendė išieškoti iš skolininkės A. M. 12 951,50 Lt skolą ir 2144,50 Lt vykdymo išlaidų. Išieškoma skola neteisingai nurodyta.Iki priverstinio išieškojimo vykdymo pradžios pareiškėja informavo antstolį, kad išieškotojas padarė mokestinę užskaitą 6385,50 Lt sumai. Antstolė neturėjo leisti, kad skolos dalis būtų išieškoma du kartus. Net ir gavusi išieškotojo informaciją, kad pareiškėjos skola yra tik 6566 Lt, antstolė depozitinėje sąskaitoje be pagrindo laiko ne mažiau kaip 6385,50 Lt A. M. pinigų.Iki bylos nagrinėjimo teisme skolininkė ir antstolė nežinojo kokia yra reali A. M. skola išieškotojui, todėl antstolė turėjo įpareigoti išieškotoją pateikti duomenis apie tikslų skolos dydį. Tokių veiksmų antstolė neatliko, todėl pažeidė CPK 635 str. 2 d., nes veikė tik išieškotojo ir savo interesais. Neteisėti antstolės veiksmai pasireiškė tuo, kad išieškotojo naudai buvo du kartus paimta po 6385,50 Lt, o antstolė paskaičiavo sau maksimalų atlyginimą.Įskaitymo būdu valstybei buvo įvykdyta prievolė sumoje 6385,50 Lt. Likusi skolos dalis įskaitymo būdu nebuvo padengta dėl to, kad išieškotojas į informacinę sistemą neteisingai įrašė skolos sumą, vietoje 13326,51 Lt įrašė 6385,50 Lt. Todėl užskaitymo būdu galėjo būti padengta visa skolos suma. Jei antstolė būtų išsiaiškinusi, kad tarp šalių vyksta užskaitymo procesas, nustačiusi realią nesumokėtos skolos dydį, nebūtų reikėję atlikti priverstinio vykdymo veiksmų.
Atsiliepimas
Atsiliepime į atskirąjį skundą (72 b. l.) išieškotojas Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM prašo atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą, o Radviliškio rajono apylinkės teismo 2014-12-18 nutartį palikti nepakeistą, nurodė, kad CPK 626 straipsnio 1 dalyje nurodyti vykdomosios bylos sustabdymo, o 629 straipsnio 1 dalyje nurodyti vykdomosios bylos nutraukimo pagrindai. Grąžintinos PVM deklaracijos pateikimas nesuteikia antstoliui teisės stabdyti ar nutraukti vykdomosios bylos vykdymo eigą. Net ir tuo atveju, jei VMl prie LR FM būtų atlikusi įskaitymą visai sumai, kuri nurodyta Joniškio rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 8 d. išduotame vykdomajame rašte Nr.2-7-457/2013, antstolis turėtų teisę gauti vykdymo išlaidas, nes raginimo įvykdyti prievolę geruoju terminas baigėsi 2014 m. rugpjūčio 26 d., o permoka grąžinta 2014 m. rugpjūčio 29 d.
Pareiškėja, nesutikdama su mokesčių administratoriaus veiksmais ar neveikimu, visus priimtus sprendimus galėjo skųsti, tačiau pareiškėja mokesčių administratoriaus veiksmų nėra apskundusi. Vadinasi, visi mokesčių administratoriaus veiksmai atlikti savalaikiai, teisėtai ir pagrįstai.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,
Motyvuojamoji dalis
teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo nutarties dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).
Atskirasis skundas atmestinas.
Civilinės bei vykdomosios bylos duomenimis nustatyta, jog antstolė R. A. 2014-08-12 Patvarkymu priėmė vykdyti Joniškio rajono apylinkės teismo 2014-05-08 išduotą vykdomąjį raštą dėl 13 326,51 Lt skolos išieškojimo iš A. M. valstybės naudai, išsiuntė pareiškėjai raginimą per 10 dienų nuo raginimo gavimo dienos sumokėti skolą 12951,50 Lt ir 332,45 Lt vykdymo išlaidų (v. b. l. 4–7). Iš vykdomojoje byloje esančio elektroninio laiško matyti, kad išieškotojas įsiskolinimo sumą nurodė – 12951,50 Lt (v. b. l. 3).
LR CPK 650 straipsnio 2 dalis numato, kad pateikdami išieškojimui vykdyti vykdomąjį dokumentą, išieškotojas, institucija ar pareigūnai administracinių teisės pažeidimų bylose tiek, kiek jos susijusios su turtinio pobūdžio išieškojimais, kitos institucijos ir pareigūnai, kurių sprendimų vykdymas civilinio proceso tvarka nustatytas įstatymuose, kartu pateikia antstoliui duomenis, patvirtinančius, kad pateikiamas vykdomasis dokumentas nėra įvykdytas ir turi būti vykdomas priverstine tvarka, taip pat atsako už šių duomenų teisingumą.
Iš nurodytos teisės normos matyti, kad pareiga pateikti teisingus duomenis yra numatyta ne antstoliui, bet išieškotojui, todėl antstolis vadovaujasi išieškotojo nurodytais duomenimis. Išieškotojui nurodžius įsiskolinimo sumą 12 951,50 Lt, antstolė pagrįstai pradėjo vykdymą būtent šiai sumai.
Iš vykdomosios bylos duomenų matyti, kad pareiškėja antstolės raginimo per 10 dienų nuo raginimo gavimo dienos sumokėti skolą, nustatytu terminu neįvykdė.
Vykdomojoje byloje pateiktos mokėjimo pavedimų kopijos rodo, kad pareiškėja 2014-07-02 Valstybinei mokesčių inspekcijai pervedė 5231 Lt, o 2014-07-29 – 4642 Lt, pervedimų kopijos antstolei pateiktos 2014-08-26 (v. b. l. 25, 26). Nors antstolei pateikti mokėjimo pervedimai, tačiau nepateikti jokie duomenys, kad šias sumas išieškotojas būtų užskaitęs, kaip permoką. Mokėjimo pavedimuose nurodytas įmokos kodas 5660 leidžia suprasti, kad tai yra sumokėtas žyminis mokestis, konkrečios aplinkybės pavedimuose nenurodytos. Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM sprendimas grąžinti (įskaityti) mokesčio permoką (skirtumą) priimtas 2014-08-29, antstolei šį sprendimą pareiškėja pateikė kartu su skundu 2014-09-29 (v. b. l. 44, 45–46). Pažymėtina, kad antstolė 2014-09-10 kreipėsi į išieškotoją dėl skolos likučio patikslinimo, tačiau atsakymo išieškotojas nepateikė (v. b. l. 27–28). Iki 2014-08-26 (per 10 dienų) pareiškėjai nesumokėjus įsiskolinimo ir nepateikus antstolei įrodymų, kad įsiskolinimas bus užskaitomas iš permokėto žyminio mokesčio, antstolė pagrįstai pradėjo priverstinio vykdymo veiksmus, ir už šiuos veiksmus paskaičiavo 2144,50 Lt vykdymo išlaidas (v. b. l. 30). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad išieškotojo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM sprendimas grąžinti (įskaityti) mokesčio permoką (skirtumą) priimtas 2014-08-29, t. y. po A. M. skirto termino geranoriškai sumokėti skolą, o antstolei R. A. jis pateiktas dar vėliau (2014-09-29)(v. b. l. 43–46). Nesutiktina su pareiškėjos argumentu, kad antstolė žinojo jog A. M. buvo sumokėjusi į biudžetą 4642 Lt žyminį mokestį ir vykdymo proceso eigoje įgijusi teisę į šio mokesčio susigrąžinimą. Kaip jau nurodyta, pareiškėja pateikė antstolei 4642 Lt žyminio mokesčio pervedimo kopiją, tačiau šis mokėjimo pervedimas patvirtina žyminio mokesčio sumokėjimą, bet nepatvirtina pareiškėjos teisės į šio mokesčio susigrąžinimą. Dokumentas, įrodantis pareiškėjos teisę į žyminio mokesčio susigrąžinimą, yra Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM 2014-08-29 sprendimas grąžinti (įskaityti) mokesčio permoką (skirtumą). Vadovaujantis šiais motyvais, apeliantės reikalavimas panaikinti antstolės 2014-09-15 patvarkymą Nr. A.3.38-7232 ir vykdymo išlaidas sumažinti iki 96,28 EUR (332,45 Lt), laikytinas nepagrįstu, todėl netenkintinas.
Pareiškėja atskirajame skunde prašo konstatuoti, kad A. M. valstybei mokėtina skola sudaro 1901,65 EUR (6566 Lt). Pažymėtina, kad duomenis apie likusios skolos dydį gali nurodyti išieškotojas, kuris veda apskaitą ir yra padaręs užskaitymus. Antstolė R. A. 2014-09-10 kreipėsi į išieškotoją, prašydama nurodyti skolos likutį pagal vykdomąjį raštą, tačiau kiek konkrečiai liko skolos pagal vykdomą raštą, išieškotojas atsakyti negalėjo (v. b. l.27–28). Teismui duomenų apie skolos likutį taip pat nepateikta, todėl pareiškėjos reikalavimas negali būti tenkinamas.
Pažymėtina, kad reikalavimų nurodyti skolos likutį ir teisiškai įvertinti antstolio veiksmus antstolės depozitinėje sąskaitoje laikant A. M. pinigus, pareiškėja nei antstolei, nei pirmosios instancijos teismui nereiškė, todėl pripažintina, kad šie reikalavimai apeliacinės instancijos teismui pateikti naujai. LR CPK 312 str. numato, kad apeliaciniame skunde negalima kelti naujų reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (LR CPK 338 str.). Vadovaujantis šia teisės norma, minėti atskirojo skundo argumentai nenagrinėjami.
Vadovaudamasis aukščiau išdėstytais motyvais, teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino procesinės teisės normas, todėl pagrįstai atmetė pareiškėjos skundą. Aukščiau išdėstytų motyvų pagrindu pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (LR CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Radviliškio rajono teismo 2014 m. gruodžio 18 d. nutartį palikti nepakeistą.