- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-09-12
- Bylos Nr.
- eI-3519-596/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01458-2017-1
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Milda Vainienė, Margarita Stambrauskaitė, Jolita Rasiukevičienė
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės „Simpatija“
- Atsakovas
- Audito
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolitos Rasiukevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Margaritos Stambrauskaitės ir Mildos Vainienės,
viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Simpatija“ skundą atsakovei Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl įsakymo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
UAB „Simpatija“ (toliau – ir pareiškėja, Administratorius) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti atsakovės Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir atsakovė arba Tarnyba) 2017 m. balandžio 3 d. įsakymą Nr. V4-52 „Dėl nuobaudos bankroto administratoriui UAB „Simpatija“ skyrimo“ (toliau – ir Įsakymas).
Nurodo, jog Įsakymu pareiškėjai buvo paskirta nuobauda – įspėjimas. Atsakovė, priimdama Įsakymą atsižvelgė į Tarnybos 2017 m. kovo 30 d. išvadą Nr. D4-416 „Dėl bankroto administratoriaus UAB „Simpatija“ veiksmų, administruojant BUAB „Baltijos plėtra“ bankroto procesą“ (toliau – ir Išvada), kurioje nurodoma, kad nuo 2015 m. gruodžio 17 d., kuomet buvo priimta nutartis dėl pareiškėjos paskyrimo bankroto administratoriumi, pareiškėja nesikreipė į teismą dėl ĮBĮ 33 straipsnio 7 dalyje numatyto termino pratęsimo, neiniciavo kreditorių susirinkimo šio termino pratęsimo klausimu, todėl pripažino, kad buvo pažeistas Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 11 straipsnio 5 dalies 14 punktas ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2016 m. liepos 13 d. įsakymu Nr. 1K-286 patvirtinto Bankroto ir restruktūrizavimo administratorių elgesio kodekso (toliau – Elgesio kodeksas) 6.4 punktas. Teigia, jog ĮBĮ nėra įtvirtintos teisės normų aiškinimo taisyklės (principai), todėl taikant įstatymo analogiją, taikytinos Civilinio kodekso (toliau – CK) nuostatos, reglamentuojančios CK normų aiškinimo principus (CK 1.9 str. 1 d., 3 d.). Kadangi ĮBĮ 33 straipsnis yra priskirtas prie aštuntojo skirsnio „Įmonių turto pardavimo ir kreditorių reikalavimo tenkinimo tvarka bankroto proceso metu“, daro išvadą, jog minėto straipsnio nuostatos reglamentuoja bankrutuojančiai ar bankrutavusiai įmonei priklausančio turto realizavimo procedūras ir teisines pasekmes nepardavus turto, o ĮBĮ 33 straipsnio 7 dalis reglamentuoja situaciją, kuomet vykdant bankrutavusiai įmonei priklausančio turto pardavimo procedūras, jai priklausantis turtas per 24 mėnesių terminą nuo teismo nutarties pripažinti įmonę bankrutavusia įsiteisėjimo dienos nėra parduodamas – tokiu atveju kreditorių susirinkimas privalo priimti nutarimą dėl termino parduoti bankrutavusiai įmonei priklausantį turtą pratęsimo ir kreiptis į teismą su atitinkamu prašymu pratęsti šį terminą arba neparduotą bankrutavusiai įmonei priklausantį turtą nurašyti. Pareiškėjos teigimu, ĮBĮ 33 straipsnio 7 dalyje nurodytas terminas jokiu būdu negali būti prilyginamas bankrutavusios įmonės likvidavimo terminui, todėl tokios Tarnybos išvados dėl minėto termino interpretavimo yra klaidingos ir neatitinka įtvirtinto reglamentavimo.
Teigia, jog sprendžiant klausimą, ar pareiškėja privalėjo šaukti kreditorių susirinkimą dėl ĮBĮ 33 straipsnio 7 dalyje nustatyto termino pratęsimo, privalu įvertinti, ar buvo turto, kuris privalėjo būti parduodamas ĮBĮ 33 straipsnio nustatyta tvarka. Pažymėjo, jog po teismo nutarties, kuria pareiškėja paskirta bendrovės Administratoriumi, bendrovė jokio privalomo parduoti kilnojamojo ar nekilnojamojo turto neturėjo. Nors bendrovė turi reikalavimo teises į skolininkus A. T. ir V. G. (V. G.), tačiau tokios teisės nėra ir negali būti priskiriamos prie vykdant bankroto procedūras privalomo parduoti turto, nes ar reikalavimo teises parduoti, ar tęsti išieškojimą iš skolininkų ar nurašyti skolininkų skolas, sprendžia kreditorių susirinkimas. Pareiškėja aktyviai dalyvavo A. T. bankroto byloje, siekdama, jog byla būtų nutraukta ir būtų aiškus jo teisinis statusas, tačiau tik po 2017 m. kovo 8 d., kuomet Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (toliau – ir LAT) priėmė nutartį nepriimti kasacinio skundo, liko galioti pirmosios instancijos teismo nutartis patvirtinti A. T. Fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo planą. Nedelsiant po to sušauktame bendrovės kreditorių susirinkime buvo nuspręsta parduoti reikalavimo teises į bendrovės skolininkus A. T. ir V. G. Pareiškėjo nuomone, vykdant bendrovės bankroto procedūras nebuvo pažeistos nei ĮBĮ, nei Elgesio taisyklių nuostatos, todėl Įsakymas naikintinas kaip neteisėtas ir nepagrįstas.
Atsiliepimas
Atsakovė Tarnyba su pareiškėjos skundu nesutinka ir prašo jį atmesti atsiliepime į skundą išdėstytais argumentais. Atsiliepime nurodo, kad Tarnyba atliko pareiškėjos patikrinimą pagal Vilniaus apygardos teismo (tolau – ir VAT, teismas) 2016 m. lapkričio 16 d. pranešimą Nr. B2-153-258/2016 „Dėl bankroto procedūrų nevykdymo“, kurį užbaigus buvo priimtas skundžiamas Įsakymas dėl nuobaudos skyrimo pareiškėjai. Tarnyba nesutinka su pareiškėjos teigimu, jog ĮBĮ 33 straipsnio 7 dalyje nustatytas terminas negali būti prilyginamas bankrutavusios įmonės likvidavimo terminui, vertinant minėtos įstatymo nuostatos turinį laikytina, kad įmonės turto pardavimas ir kitos procedūros negali tęstis ilgiau nei 24 mėnesius nuo teismo nutarties pripažinti įmonę bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto įsiteisėjimo dienos, išskyrus atvejį, kai teismas kreditorių susirinkimo prašymu šį terminą pratęsia. Minėtu terminu neperdavus, nepardavus įmonei priklausančio turto bei iš esmės neužbaigus bankroto procedūros (neužbaigus bylinėjimosi kitose bylose), iki šio termino pabaigos administratorius turi sušaukti įmonės kreditorių susirinkimą, kuriame būtų svarstomas klausimas dėl likusio turto nurašymo ar pardavimo bei, atitinkamai kreipiamasi į teismą dėl įmonės pabaigos ar likvidavimo procedūros termino pratęsimo, nes tokio klausimo svarstymas priklauso tik kreditorių susirinkimo kompetencijai. Nagrinėjamu atveju įmonė 2010 m. gruodžio 21 d. buvo pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto, todėl įmonės turto pardavimas ir kitos bankroto procedūros turėjo būti baigtos iki 2012 m. gruodžio 20 d., jei teismas kreditorių susirinkimo prašymu šio termino nepratęstų. Tarnyba neturi duomenų, kad po 2015 m. gruodžio 17 d., kai įmonės bankroto administratoriumi buvo paskirta pareiškėja, kreditorių susirinkimas būtų svarstęs klausimą dėl minėto termino pratęsimo ir atitinkamai būtų priėmęs reikiamus sprendimus. Tarnybai žinoma, kad Administratorius aktyviai gynė įmonės kreditorių interesus dalyvaudamas įmonės skolininko A. T. 2015 m. liepos 31 d. paskelbtoje bankroto byloje. Kreditorių susirinkimas buvo sušauktas po 2017 m. kovo 8 d. LAT priimtos nutarties, kuria nebuvo priimtas nagrinėti skundas dėl šio skolininko kreditorių reikalavimų ir mokumo atkūrimo plano patvirtinimo, jau atliekant pareiškėjos patikrinimą, t. y. 2017 m. kovo 27 d., jame buvo priimtas sprendimas įpareigoti Administratorių kreiptis į teismą dėl ĮBĮ 33 straipsnio 7 dalyje numatyto termino pratęsimo 6 mėnesiams bei patvirtinta A. T. ir V. G. debetinio įsiskolinimo pardavimo tvarka. Kadangi Administratorius neužtikrino, kad įmonės bankroto procese, kuris tęsiasi jau 7 metus, būtų laikomasi nustatytų bankroto procedūrų ir laiku būtų priimti kreditorių susirinkimo sprendimai dėl debetinio įsiskolinimo realizavimo procedūros bei dėl ĮBĮ 33 straipsnio 7 dalyje numatyto termino pratęsimo ar įmonės pabaigos, daro išvadą, kad Administratoriaus nurodyta priežastis – neužbaigta įmonės skolininko fizinio asmens bankroto byla nelaikytina objektyvia nevykdant esminių įmonės bankroto procedūrų.
Atsakovė pažymėjo, kad pareiškėjai buvo paskirta švelniausia iš galimų bankroto administratoriui pritaikyti nuobaudų – įspėjimas, nes objektyvių aplinkybių, dėl kurių Administratoriaus veiklos neplaninio patikrinimo metu nustatyti pažeidimai galėtų būti pateisinamais ar mažareikšmiais, nėra. Skiriant nuobaudą buvo atsižvelgta į tai, kad Administratorius galiojančių nuobaudų neturi, pastaruoju metu nebuvo gauta skundų dėl jo veiklos, jokių bankroto administratorių veiklos priežiūros priemonių Tarnyba Administratoriaus atžvilgiu netaikė, patikrinimo metu Administratorius bendradarbiavo, taip pat į tai, kad gavęs LAT nutartį organizavo įmonės kreditorių susirinkimą, kuriame buvo sprendžiami esminiai įmonės bankroto procedūros klausimai.
Šalies argumentai
Pareiškėja teismui 2017 m. birželio 6 d. pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose papildomai nurodė, kad bankroto bylą nagrinėjantis VAT 2017 m. gegužės 5 d. priėmė nutartį, kuria Administratoriaus prašymo dėl ĮBĮ 33 straipsnio 7 dalyje nurodyto termino pratęsimo netenkino, kadangi šis terminas baigėsi 2012 m. gruodžio 21 d., o praleistas terminas negali būti pratęsiamas. UAB „Simpatija“ Administratoriumi buvo paskirta 2015 m. gruodžio 17 d., t. y. praėjus 3 metams po ĮBĮ 33 straipsnio 7 dalyje nustatyto termino pabaigos, todėl neturėjo pareigos sušaukti įmonės kreditorių susirinkimo dėl minėto termino pratęsimo, nes jis jau buvo pasibaigęs iki pareiškėją paskiriant Administratoriumi. Atstatydintas administratorius kreditorių susirinkimo šiuo klausimu nešaukė, todėl Tarnyba privalėjo vertinti buvusio administratoriaus, o ne pareiškėjos veiksmus. Atsižvelgiant į šias, o taip pat į skunde išdėstytas aplinkybes, prašo panaikinti skundžiamą Tarnybos Įsakymą.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas.
Byloje ginčas yra kilęs dėl Tarnybos 2017 m. balandžio 3 d. įsakymo Nr. V4-52, kuriuo pareiškėjai, administruojančiai BUAB „Baltijos plėtra“ bankroto procesą, už ĮBĮ 11 straipsnio 5 dalies 14 punkto ir Elgesio kodekso 6.4 punkto pažeidimus paskirta nuobauda - įspėjimas, teisėtumo ir pagrįstumo.
Byloje surinktais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad 2010 m. vasario 17 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi UAB „Baltijos plėtra“ iškelta bankroto byla, įmonės bankroto administratoriumi paskirta UAB „Bankroto lyderiai“, 2010 m. gruodžio 21 d. nutartimi bendrovė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto, 2015 m. spalio 14 d. nutartimi, kuri įsiteisėjo 2015 m. gruodžio 17 d., bankroto administratorius UAB „Bankroto lyderiai“ atstatydintas ir administratoriumi paskirta UAB „Simpatija“.
VAT 2016 m. rugsėjo 14 d. raštu Nr. B2-153-258/2016 nurodė UAB „Simpatija“ pateikti informaciją, kokie veiksmai buvo atlikti likviduojant dėl bankroto BUAB „Baltijos plėtra“ ir nurodyti priežastį, dėl ko teismui nėra teikiamas prašymas dėl BUAB „Baltijos plėtra“ pabaigos. Pareiškėja 2016 m. rugsėjo 23 d. raštu pranešė teismui, jog prašymo dėl įmonės pabaigos pateikti nėra galimybės, kadangi neužbaigtas BUAB „Baltijos plėtra“ skundo nagrinėjimas skolininko A. T. fizinio asmens bankroto byloje Nr. 2FB-671-394/2016, dėl ko negali būti sprendžiamas įmonės turto (debitorinio įsiskolinimo) pardavimo klausimas.
VAT 2016 m. lapkričio 16 d. raštu „Dėl bankroto procedūrų nevykdymo“ pranešė Tarnybai, jog UAB „Simpatija“ nuo 2015 m. gruodžio mėn. jokių duomenų apie atliekamus bankrutavusioje UAB „Baltijos plėtra“ bankroto procedūros veiksmus teismui neteikia, į teismo pranešimus dėl informacijos pateikimo nereaguoja, todėl prašė imtis bankroto administratorių veiklos priežiūros priemonių. Tarnyba 2016 m. lapkričio 24 d. raštu Nr. (10.4) D2-4255 paprašė pareiškėjos pateikti paaiškinimus ir juos pagrindžiančius įrodymus dėl VAT pranešime nurodytų aplinkybių. 2016 m. gruodžio 1 d. pareiškėja pateikė Tarnybai raštą, kuriame nurodė, kad iš teismo yra gavusi vienintelį 2016 m. rugsėjo 14 d. pranešimą dėl informacijos pateikimo, į kurį atsakė 2016 m. rugsėjo 23 d. raštu, pažymėdama, jog skundas dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 7 d. nutarties Vilniaus apygardos teisme apeliacine tvarka yra neišnagrinėtas, o bankroto bylą nagrinėjantis teismas privalėjo pasidomėti fizinio asmens bankroto byla, nurodyta jam teiktame atsakyme, tačiau to nepadarė, taip pat nurodė, jog kitų teismo paklausimų paštu, el. paštu, per EPP sistemą UAB „Simpatija“ negavo. Tarnyba nusprendė atlikti neplaninį bankroto administratoriaus UAB „Simpatija“ veiklos patikrinimą dėl VAT pranešime keliamų klausimų ir apie tai 2016 m. gruodžio 13 d. raštu Nr. (10.4)D2-4459 pranešė pareiškėjai, pasiūlydama papildyti teiktą paaiškinimą, kurį pastaroji pateikė 2016 m. gruodžio 18 d. 2017 m. kovo 13 d. elektroniniu laišku Tarnyba nurodė pareiškėjai pateikti informaciją apie pasikeitimus BUAB „Baltijos plėtra“ bankroto procese. Atsakydama pareiškėja nurodė, kad teismuose buvo nagrinėjamos bylos pagal BUAB „Baltijos plėtra“ skundą dėl nepagrįsto įmonės skolininko A. T. fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, dėl ko 2017 m. kovo 8 d. LAT yra priėmęs galutinę nutartį, todėl 2017 m. kovo 27 d. yra šaukiamas įmonės kreditorių susirinkimas dėl kreipimosi į teismą pratęsti bankroto procedūras ir/arba įmonės pabaigos.
Tarnyba 2017 m. kovo 27 d. elektroniniu paštu išsiuntė pareiškėjai Išvados projektą, dėl kurios pastabų nebuvo pateikta. 2017 m. kovo 30 d. Administratorius elektroniniu paštu Tarnybai pranešė apie 2017 m. kovo 27 d. įvykusį kreditorių susirinkimą bei pridėjo šio susirinkimo protokolą.
2017 m. kovo 30 d. Tarnyba priėmė išvadą Nr. D4-416 „Dėl bankroto administratoriaus UAB „Simpatija“ veiksmų, administruojant BUAB „Baltijos plėtra“ bankroto procesą“, kuria remdamasi priėmė 2017 d. balandžio 3 d. įsakymą Nr. V4-52 „Dėl nuobaudos bankroto administratoriui UAB „Simpatija“ skyrimo“, kuriuo už ĮBĮ 11 straipsnio 5 dalies 14 punkto ir Elgesio kodekso 6.4 punkto pažeidimus, nustatytus atlikus patikrinimą, bankroto administratoriui UAB „Simpatija“ paskyrė nuobaudą – įspėjimą.
ĮBĮ, reglamentuojančio įmonių bankroto procesą, 11 straipsnio 5 dalies 14 punktas nustato, kad Administratorius gina visų kreditorių, taip pat bankrutuojančios įmonės teises ir interesus, organizuoja ir atlieka būtinus bankroto proceso darbus. Elgesio kodekso 6.4 punkte įtvirtinta, kad laikydamasis profesinės kompetencijos principo administratorius turi siekti, kad kreditorių reikalavimai būtų patenkinti kiek galima didesne apimtimi, o nemokumo procesai užbaigti per galimai trumpiausią laiką, nevilkinant proceso savo veiksmais ar neveikimu. Nagrinėjamu atveju nuobauda Administratoriui paskirta konstatavus, kad jis delsė šaukti įmonės kreditorių susirinkimą, kuriame būtų apsvarstyti klausimai dėl įmonės turto ir kreipimosi į teismą dėl ĮBĮ 33 straipsnio 7 dalyje numatyto termino pratęsimo, tai įvertinus kaip ĮBĮ numatytos administratoriaus pareigos bankroto procese nevykdymą ir bankroto procedūros vilkinimą. Minėta įstatymo norma nustato, kad: jeigu per 24 mėnesius nuo teismo nutarties pripažinti įmonę bankrutavusia įsiteisėjimo dienos lieka neparduoto ir kreditoriams neperduoto bankrutavusios įmonės turto ir kreditorių nepatenkintų reikalavimų, šis turtas, kaip neturintis rinkos vertės, kreditorių, kurių reikalavimams tenkinti neužteko lėšų, sprendimu turi būti nurašytas; nurašytas bankrutavusios įmonės turtas (išskyrus nekilnojamąjį turtą) ne vėliau kaip per 30 dienų nuo jo nurašymo dienos turi būti panaudojamas arba sunaikinamas kreditorių nustatyta tvarka; nurašytą nekilnojamąjį turtą administratorius ne vėliau kaip per 30 dienų po jo nurašymo dienos pagal perdavimo aktą turi neatlygintinai perduoti savivaldybei, kurios teritorijoje yra šis nekilnojamasis turtas; per nurodytą terminą savivaldybė privalo perimti šį turtą; kreditorių susirinkimo prašymu šioje dalyje nurodytą 24 mėnesių terminą teismas gali pratęsti.
Byloje ginčo dėl faktinių aplinkybių, jog po pareiškėjos paskyrimo BUAB „Baltijos plėtra“ Administratoriumi bendrovė jokio kilnojamojo ar nekilnojamojo turto, kuris privalėjo būti parduotas ĮBĮ nustatyta tvarka, neturėjo ir dėl to, jog Administratorius kreditorių susirinkimo iki neplaninio patikrinimo pradėjimo nebuvo sušaukęs, nėra. Kaip jau buvo minėta, nors UAB „Baltijos plėtra“ bankroto byla iškelta 2010 m. vasario 17 d., UAB „Simpatija“ bendrovės bankroto procesą pradėjo administruoti nuo 2015 m. gruodžio 17 d., įsiteisėjus VAT nutarčiai dėl pareiškėjos paskyrimo įmonės bankroto administratoriumi. Pažymėtina, kad tuo metu jau buvo prasidėjęs procesas A. T., į kurį BUAB „Baltijos plėtra“ turi reikalavimo teisę 637 254,13 EUR sumai, fizinio asmens bankroto byloje, kurioje pareiškėja, ją paskyrus Administratoriumi veikė aktyviai ir siekė apginti įmonės ir jos kreditorių turtinius interesus.
Iš pateiktų rašytinių įrodymų ir duomenų Lietuvos teismų informacinėje sistemoje LITEKO matyti, kad nors Vilniaus miesto apylinkės teisme bankroto byla A. T. buvo iškelta 2015 m. liepos 31 d. nutartimi (civilinė byla Nr.2FB-20031-294/2015), BUAB „Baltijos plėtra“ kreditorinis reikalavimas buvo patvirtintas tik po to, kai pareiškėja kreipėsi į teismą su prašymu atnaujinti praleistą terminą tokiam reikalavimui pareikšti – teismas 2016 m. balandžio 24 d. nutartimi patvirtino BUAB „Baltijos plėtra“ kreditorinį reikalavimą 637 254,13 EUR sumai. Teismas 2016 m. rugsėjo 7 d. nutartimi patvirtino bankrutuojančio fizinio asmens A. T. kreditorių reikalavimų tenkinimo ir mokumo atkūrimo planą, tačiau Administratorius, nesutikdamas su šia nutartimi, 2016 m. rugsėjo 28 d. pateikė atskirąjį skundą, kuris VAT 2016 m. gruodžio 20 d. nutartimi buvo atmestas. VAT nutartį Administratorius apskundė Lietuvos Aukščiausiajam Teismui, kuris 2017 m. kovo 8 d. nutartimi kasacinį skundą atsisakė priimti. Pažymėtina, jog Administratorius, siekdamas, kad kreditorių reikalavimai būtų patenkinti kuo didesne apimtimi, iniciavo ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymo procesą - 2016 m. spalio 28 d. kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su skundu dėl antstolio Irmanto Gaidelio veiksmų, prašydamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones – iki skundo išnagrinėjimo teisme sustabdyti vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje dalyje dėl įmonės skolininkui A. T. priklausančios įkeistos žemės sklypo dalies priverstinio pardavimo, tačiau prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo 2016 m. lapkričio 16 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2YT-46821-868/2016 buvo atmestas. Dėl šios nutarties Administratorius 2016 m. lapkričio 9 d. pateikė atskirąjį skundą, tačiau VAT 2017 m. vasario 1 d. nutartimi skundo netenkino.
Apie tai, kad nėra galimybės pateikti prašymo teismui dėl įmonės pabaigos ir negali būti sprendžiamas įmonės turto (debitorinio įsiskolinimo) pardavimo klausimas, nes neužbaigtas BUAB „Baltijos plėtra“ skundo nagrinėjimas skolininko A. T. fizinio asmens bankroto byloje, pareiškėja nurodė tiek VAT savo 2016 m. rugsėjo 23 d. rašte, tiek ir visuose Tarnybai teiktuose paaiškinimuose. Akivaizdu, jog užsitęsęs procesas bendrovės skolininko A. T. fizinio asmens bankroto byloje buvo ta objektyvi priežastis, dėl kurios kreditorių susirinkimo šaukimas apsvarstyti klausimus dėl įmonės turto ir kreipimosi į teismą dėl ĮBĮ 33 straipsnio 7 dalyje numatyto termino pratęsimo nebuvo tikslingas. Dėl kokių priežasčių Tarnyba savo Išvadoje šios aplinkybės nelaikė objektyvia priežastimi, neaišku, nes šiuo aspektu Išvadoje nenurodyti jokie motyvai. Pažymėtina, kad ĮBĮ nuostatos nenumato nuolatinio ir/ar periodinio kreditorių susirinkimo šaukimo, o kreditorių susirinkimo šaukimas nėra savitikslis ir savaime neužtikrina bankroto procedūrų efektyvumo. Nagrinėjamu atveju atkreiptinas dėmesys į tai, kad po LAT 2017 m. kovo 8 d. nutarties, kurią priėmus buvo galutinai išspręstas ginčas dėl bankrutuojančio įmonės skolininko A. T. kreditorių reikalavimų tenkinimo ir mokumo atkūrimo plano patvirtinimo, Administratorius nedelsdamas sušaukė kreditorių susirinkimą, kuris įvyko 2017 m. kovo 27 d. (t. y. iki Tarnybos Išvados ir ginčijamo Įsakymo priėmimo) ir kuriame, be kita ko, buvo nutarta įpareigoti Administratorių kreiptis į teismą dėl likvidavimo procedūros pratęsimo 6 mėnesiams bei A. T. ir V. G. priteistą debitorinį įsiskolinimą (1 322 226,85 Eur) pardavinėti kartu viešo konkurso būdu už didžiausią pasiūlytą kainą tris mėnesius, nustatant pradinę pardavimo kainą 0,5 proc. nuo priteistos sumos, o neparadavus šaukti kreditorių susirinkimą.
Svarbu pažymėti, jog bankroto procedūros tikslas yra siekti teisės aktų nustatyta tvarka iš bankrutuojančios įmonės turto patenkinti kreditorių reikalavimus ir užtikrinti kreditorių ir įmonės interesų pusiausvyrą (ĮBĮ 2 str. 1 d.). Atsižvelgus į priežastis, dėl kurių nebuvo šaukiamas kreditorių susirinkimas, taip pat į tai, kad Administratorius veikė pakankamai aktyviai, tiek dalyvaudamas įmonės skolininko A. T. fizinio asmens bankroto byloje, tiek iniciuodamas teisminį procesą ir siekdamas sustabdyti vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje dalyje dėl A. T. priklausančios įkeistos žemės sklypo dalies priverstinio pardavimo, teismas pripažįsta, jog Tarnyba nepagrįstai pripažino pareiškėją pažeidus ĮBĮ 11 straipsnio 5 dalies 14 punktą ir Elgesio kodekso 6.4 punktą, nes akivaizdu, jog savo veiksmais Administratorius gynė tiek įmonės, tiek kreditorių interesus ir siekė, kad įmonės kreditorių reikalavimai būtų patenkinti kiek galima didesne apimtimi, kas negali būti vertinama kaip neveikimas ar bankroto procedūrų vilkinimas.
Teismas taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad Administratoriui įvykdžius 2017 m. kovo 27 d. įvykusio kreditorių susirinkimo nutarimą ir kreipusis į VAT dėl ĮBĮ 33 straipsnio 7 dalyje numatyto termino pratęsimo, teismas 2017 m. gegužės 5 d. nutartimi šio prašymo netenkino kaip nepagrįsto, be kita ko, pripažinęs, kad šis terminas baigėsi dar 2012 m. gruodžio 21 d., o pagal Civilinio proceso kodekso 77 straipsnio nuostatas gali būti pratęsiami tik nepasibaigę terminai. Kadangi pareiškėja BUAB „Baltijos plėtra“ administratoriaus funkcijas pradėjo vykdyti nuo 2015 m. gruodžio 17 d., tai yra praėjus trims metams po minėto termino pabaigos, jai negali būti perkeliama atsakomybė už prieš tai buvusio bankroto administratoriaus UAB „Bankroto lyderiai“ neveikimą šiam nesikreipiant dėl termino pratęsimo bei nepakankamai efektyviai vykdytos šio bankroto administratoriaus veiklos kontrolės.
Apibendrinant tai, kas išdėstyta, pareiškėjos skundas tenkinamas ir Tarnybos 2017 d. balandžio 3 d. įsakymas Nr. V4-52 „Dėl nuobaudos bankroto administratoriui UAB „Simpatija“ skyrimo“ naikintinas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Simpatija“ skundą tenkinti.
Panaikinti Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2017 m. balandžio 3 d. įsakymą Nr. V4-52 „Dėl nuobaudos bankroto administratoriui UAB „Simpatija“ skyrimo“.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.