Kauno apylinkės teismo nuosprendis

dalyvaujant prokurorei V. Ž., nukentėjusiajam R. M., kaltinamajam V. M., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

V. M., a.k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuva, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), nevedęs, dirba MB "(duomenys neskelbtini)", konsultantas - pardavėjas, teistas 2016 m. liepos 3 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį 10 mėnesių laisvės apribojimo bausme, Kauno apylinkės teismo 2018 m. balandžio 13 d. nutartimi 2016 m. liepos 3 d. nuosprendžiu paskirta 10 mėnesių laisvės apribojimo bausmė pakeista į 45 paras arešto, arešto bausmę atlikęs 2018 m. liepos 12 d. (teistumas išnykęs), kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. M. 2022 m. vasario 20 d., apie 21:00 val., namo (duomenys neskelbtini), laiptinėje, prie buto durų, pažymėtų numeriu „42“, tarpusavio konflikto dėl asmeninių nesutarimų su artimu giminaičiu – broliu R. M. metu, tyčia kumščiu sudavė keturis smūgius nukentėjusiajam R. M. į veido sritį, tuo padarė nukentėjusiajam R. M. žaizdą veide, kraujosruvą aplink kairę akį, kairės akiduobės vidinės sienelės lūžį, kraujosruvą kairės ausies srityje, tuo nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo R. M. sveikatą.

Kaltinamasis V. M. dėl jam pareikšto kaltinimo kaltu neprisipažino ir atsisakė duoti parodymus. Atsakydamas į kai kuriuos teismo užduotus klausimus parodė, kad nukentėjusysis yra jo brolis, 20222 m. vasario 20 d. vakare jį buvo sutikęs (duomenys neskelbtini) namo laiptinėje. Jokio konflikto tarp jų nebuvo. Su broliu santykiai geri, su juo nebendrauja. Civilinio ieškinio nepripažįsta.

Nukentėjusysis R. M. parodymus duoti atsisakė.

Liudytojas J. G. apklaustas teisme parodė, kad dirba Kauno apskrities VPK Jonavos PK 2022 m. žiemą, datos neprisimena, pagal iškvietimą nuvyko į (duomenys neskelbtini), buto neprisimena. Iškvietimo priežastis – neišeina nepageidaujamas asmuo. Bute buvo vyras, moteris, vaikas ir R. M.. Pastarasis išėjo iš buto ir laiptinėje kilo triukšmas. R. M. paaiškino, kad laukia draugo. R. M. triukšmavo, nes garsiai kalbėjo telefonu. Jis grįžo į butą, maždaug po 5 min. vėl išgirdo triukšmą, išėjus į laiptinę pamatė susikibusius kaltinamąjį ir nukentėjusįjį, kuriuos išskyrė. Ant nukentėjusiojo veido buvo matyti akivaizdūs sužalojimo požymiai. Ant kaltinamojo sužalojimo nesimatė. Iškvietė GMP, nukentėjusįjį išvežė į Kauno klinikas. Be kaltinamojo ir nukentėjusiojo laiptinėje trečiųjų asmenų nebuvo. Niekas neaiškino sužalojimo aplinkybių.

Liudytoja I. S., apklausta teisme parodė, kad dirba Kauno apskrities VPK Jonavos PK Reagavimo skyriuje tyrėja. Gavo iškvietimą į (duomenys neskelbtini). Nuvykus rado nukentėjusįjį, kuris turėjo peilį, nesimatė, kad būtų sužalotas. Kaltinamojo nebuvo. Atėmus peilį, nukentėjusysis buvo išprašytas iš buto. Kolega J. G. žinojo, kad nukentėjusysis šiame bute negyvena. J. G. išėjo iš buto, nes sureagavo į triukšmą laiptinėje. Laiptinėje buvo sužalotas nukentėjusysis. Be jo laiptinėje dar buvo kaltinamasis. Ji kaltinamąjį nusivedė į tarnybinį automobilį ir pastebėjo, kad jo kruvini krumpliai. Kaltinamasis prisipažino, kad nukentėjusysis jo brolis ir jis jam kelis kartus sudavė, priežasties nenurodė.

Liudytoja S. R., apklausta teisme parodė, kad kaltinamojo ir nukentėjusiojo nepažįsta. Bendrauja su V. P., buvo pas jį atvykusi į (duomenys neskelbtini). 2022 m. vasario 20 d. vartojo alkoholį, užmigo ir nieko nematė. Atsibudo kai buvo policijos pareigūnai.

Liudytojas V. P., apklaustas teisme parodė, kad pažįsta nukentėjusįjį R. M., su juo bendrauja. 2022 m. vasario mėnesį pas jį atėjo nukentėjusysis ir jie vartojo alkoholį. Po to atvažiavo Policija. Būnant pas jį R. M. nebuvo sužalotas, o po to pareigūnai jį atvedė sumuštą. Kaltinamojo tą vakarą nematė.

Kauno apskrities VPK Jonavos r. PK RS vyr. patrulio J. G. tarnybiniu pranešimu, nustatoma, kad 2022 m. vasario 21 d. nustatyti smurtą rodantys požymiai, jog R. M. atžvilgiu smurtavo brolis V. M.. Įtariamasis V. M. nesulaikytas. Įteiktas šaukimas atvykti į apklausą, nes kartu su nukentėjusiuoju R. M. negyvena. Kviesta GMP, kuri R. M. išvežė į Kauno klinikas.(1 tomas b. l.5-8 )

Įvykio vietos apžiūros protokolu nustatoma, kad 2022 m. vasario 20 d. apžiūrėta įvykio vieta (duomenys neskelbtini), daugiabučio namo laiptinė. Ties 42 buto durimis yra raudonos spalvos dėmės. Iš dėmės paimtas mėginys - nuoplova, kuri perduota saugojimui Kauno apskr. VPK Aptarnavimo skyriui. Apžiūros metu fotografuota. (1 tomas b. l. 20-26, 27-29)

Apžiūros protokolu nustatoma, kad apžiūrėti vaizdo įrašai, užfiksuoti policijos pareigūnų nešiojamomis vaizdo kameromis. 1. Vaizdo įrašas failo pavadinimu "(duomenys neskelbtini)". Vaizdo įrašo metu matoma data "2022-02-20", rodomas laikas, girdimas garsas. Įrašas prasideda laike 21:00:00 val. Filmuojama patalpa - butas, filmuojamos sienos, pareigūnė rankose turi žurnalą, su kažkuo fone bendrauja ( girdimas vyriškas balsas). Vaikinas prisistato, kad jis yra P. V., gimęs (duomenys neskelbtini) metais. Laike 21:00:56 val. kitas pareigūnas pašaukia pareigūnę ateiti, pareigūnė išeina iš buto į laiptinę. Laiptinėje stovi sužalotu veidu (kruvinu veidas ties kairia akimi ir kruvinomis rankomis) vaikinas (atpažįstamas kaip R. M.) ir šalia jo stovi kitas vaikinas (atpažįstamas kaip V. M.). Sužalotas vaikinas medikų atsisako. Kitas vaikinas (V. M.) nurodo, kad yra sužaloto vaikino brolis ir sako: " už tokius dalykus ir brolį galima daužyti". V. M. nurodo, kad gyvena tame pačiame name, tik trečiame aukšte. Pareigūnė klausia V. M. už ką jam trenkė. V. M. atsako, kad nenurodys. Kitas pareigūnas klausia R. M. už ką jam trenkė, jis atsako, kad nežino, pretenzijų neturi. V. M. pareigūnė pasiveda kolidoriumi toliau nuo R. M., patikrina jo blaivumą (0,00 promilės girtumas). Pareigūnė nurodo, kad negerai padarė. V. M. nurodo, kad prisiima visą atsakomybę. Pareigūnė klausia ar reikėjo baudžiamosios bylos. V. M. nurodo, kad už tokius dalykus reikėjo. V. M. nurodo, kad jei pareigūnų nebūtų, jis būtų "jį" sudaužęs. Pareigūnė nurodo, kad reiks važiuoti į komisariatą ir įrašas laike 21:05:00 val. baigiasi.

2. Vaizdo įrašas failo pavadinimu "(duomenys neskelbtini)". Vaizdo įrašo metu matoma data "2022-02-20", rodomas laikas, girdimas garsas. Įrašas prasideda laike 21:00 val. Įrašas yra analogiškas failui "(duomenys neskelbtini)".

3. Vaizdo įrašas failo pavadinimu "(duomenys neskelbtini)". Vaizdo įrašo metu matoma data "2022-02-20", rodomas laikas, girdimas garsas. Įrašas prasideda laike 21:04:59 val. Filmuojamas patalpa - daugiabučio namo laiptinės koridorius. Laiptinėje pareigūnai apsitaria tolimesnius savo veiksmus dėl įvykio. Pareigūnė vedasi iš laiptinės vaikiną (atpažįstama kaip V. M.). Kitas pareigūnas su vaikinu lieka laiptinėje. Pareigūnė lauke klausia V. M. ar gali paaiškinti situaciją. V. M. nurodo, kad ne, nes "jis" jam brolis. Pareigūnė įlipa į tarnybinį automobilį, pradeda dirbti kompiuteriu. V. M. pareigūnei pasiūlo "jį" uždaryti į "psichušką". Pareigūnė paklausia ar neis V. M. pas savo brolį į namus, V. M. nurodo, kad neis ir įrašas laike 21:09:59 baigiasi.

4. Vaizdo įrašas failo pavadinimu "(duomenys neskelbtini)". Vaizdo įrašo metu matoma data "2022-02-20", rodomas laikas, girdimas garsas. Įrašas prasideda laike 21:06:23 val. Filmuojama patalpa - daugiabučio namo laiptinės koridorius. Laiptinėje pareigūnai apsitaria savo tolimesnius veiksmus dėl įvykio. Pareigūnė iš laiptinės išsiveda vaikiną (atpažįstamą kaip V. M.), kitas pareigūnas lieka su vaikinu (atpažįsatmu kaip R. M.). R. M. prieina prie praviru buto durų, paprašo cigaretės. Vaikinas, esantis bute (atpažįstamas kaip V. P.) ir moteris, paduoda cigaretę. Pareigūnas taip pat iš laiptinės išsiveda R. M.. Pareigūnas M. M. nurodo, kad po medikų apžiūros, kad jis keliautų namo ir daugiau jokių nebūtų konfliktų. R. M. išėjęs į lauką, keiksnojasi. Pareigūnas nurodo, kad lauke reiks palaukt kol atvyks medikai, jį (R. M.) apžiūrės ir paleis. Pašviečia žibintuvėliu pareigūnas į R. M., jo veidas yra kruvinas, matosi sužalojimai prie kairės akies. R. M. pareigūnui sako: "gerai įpiso ane, pyderas dar brolis ane, pyderas gal iš galo kaip jobino, pyderas, žertva". Pareigūnas klausia ar jie ne kartu gyvena, R. M. nurodo, kad ne. Pareigūnas klausia ką jis (R. M.) veikė čia, pas ką buvo atėjęs. R. M. nurodo, kad buvo atėjęs šiaip pas draugus. Toliau įrašo metu pareigūnas su R. M. stovi lauke, R. M. rūko ir įrašas laike 21:11:20 val. baigiasi.

5. Vaizdo įrašas failo pavadinimu "(duomenys neskelbtini)". Vaizdo įrašo metu matoma data "2022-02-20", rodomas laikas, girdimas garsas. Įrašas prasideda laike 21:09:59 val. Filmuojamas tarnybinio automobilio vidus, pareigūnė dirba kompiuteriu. Taip pat fone girdisi, kaip pareigūnė bendrauja su vaikinu, klausia kiek kartų jis trenkė. Vaikinas (kuris įrašo metu nėra matomas) nurodo, kad nežino. Pareigūnė klausia kaip suprasti. Vaikinas nurodo , kad nežino kiek sudavė, gal 4 kartus. Pareigūnė klausia į kur jis trenkė. Vaikinas nurodo, kad į veidą. Pareigūnė paprašo vaikino asmens dokumento, toliau bendrauja apie vaikino teistumus ir įrašas laike 21:14:58 val. baigiasi.

6. Vaizdo įrašas failo pavadinimu "(duomenys neskelbtini)". Vaizdo įrašo metu matoma data "2022-02-20", rodomas laikas, girdimas garsas. Įrašas prasideda laike 21:11:20 val. Filmuojamas laukas. Prie tarnybinio automobilio stovi sužalotu veidu vaikinas (atpažįstamas kaip R. M.). R. M. pareigūno klausia ar nėra mėlynės, pareigūnas nurodo, kad yra patinę. Toliau pareigūnas stovi su R. M. prie tarnybinio automobilio. Kelyje pasirodo greitoji, kuri atvažiuoja prie R. M.. Medikai GMP automobilyje apžiūri R. M., nurodo, kad reiks vykti į Kauno klinikas, R. M. nurodo, kad nenori, kad atsisako, medikai įkalbinėja vykti ir įrašas laike 21:16:19 val. baigiasi.

7. Vaizdo įrašas failo pavadinimu "(duomenys neskelbtini)". Vaizdo įrašo metu matoma data "2022-02-20", rodomas laikas, girdimas garsas. Įrašas prasideda laike 21:14:57 val. Filmuojamas tarnybinio automobilio vidus. Pareigūnė dirba kompiuteriu. Fone girdisi, kad bendrauja su vaikinu, kuris įrašo metu nėra matomas ir įrašo gale pareigūnė kažkam skambina telefonu, pasirodo tarnybiniame automobilyje sėdintis vaikinas (atpažįstamas kaip V. M.) ir įrašas laike 21:15:445 baigiasi.

8. Vaizdo įrašas failo pavadinimu "(duomenys neskelbtini)". Vaizdo įrašo metu matoma data "2022-02-20", rodomas laikas, girdimas garsas. Įrašas prasideda laike 21:16:18 val.. Filmuojamas greitosios medicinos pagalbos automobilis, kuriame sėdi sužalotu veidu vaikinas (atpažįstamas kaip R. M.), kurį tiek medikai tiek pareigūnas įkalbinėja vykti į Kauno klinikas, bet R. M. atsisako. Vėliau R. M. sutinka vykti į Kauno klinikas. Filmuojantis pareigūnas prieina prie tarnybinio automobilio, kuriame sėdi pareigūnė ir vaikinas (atpažįstamas kaip V. M.). Pareigūnė bendrauja telefonu apie įvykį, kad atvyko į vieną įvykį, kuriame buvo R. M.. Jis (R. M.) išėjo iš buto į laiptinę, jį ten pasigavo brolis V. M. ir sudavė į galvą ir įrašas laike 21:18:21 baigiasi. (1 tomas b. l. 38-41).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) nustatoma, kad R. M. nustatyta: žaizda veide, kraujosruva aplink kairę akį, kairės akiduobės vidinės sienelės lūžis, kraujosruva kairės ausies srityje. Akiduobės lūžis laikomas nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Žaizdos, kraujosruva laikomos nežymiu sveikatos sutrikdymu. (1 tomas b. l. 69-71).

Policijos registruojamų įvykių registro ((duomenys neskelbtini))išrašu nustatoma, kad apie įvykį 2022 m. vasario 20 d. 21:10 val. pranešė Kauno apskr. VPK Jonavos r. PK Reagavimo skyriaus tyrėja I. S., kad adresu (duomenys neskelbtini), ketvirtame aukšte V. M., gimęs (duomenys neskelbtini), keturis kartus kumščiu trenkė savo broliui R. M., gimusiam (duomenys neskelbtini), kuris išvežtas į Kauno klinikas (1 tomas b. l.30-32 )

Policijos registruojamų įvykių registro ((duomenys neskelbtini)) nustatoma, kad 2022 m. vasario 20 d. 20:44 val. registruotas pranešimas, kad 4-as aukštas, laiptinėje dešinėje, antros durys kairėje, bute pas V. P. yra jo pažįstamas asmuo, kaip mano policijos paieškomas, turi didelį peilį ir juo gąsdino savininką, jo sugyventinę. Namuose yra vaikas. Vyriškis stipriai apgirtęs, išeiti atsisako. Pranešėjas iš buto išėjo, kad nenukentėtų. Iškviesta GMP. Mama - S. R., sugyventinis - V. P., vaikas - A. G.. Pranešėjas - S. J.. (1 tomas b. l.42-45 )

Alkoholio kiekio matavimo prietaiso panaudojimo registracijos žurnale nurodyta, kad 2022 m. vasario 20 d., 20:56 val., nukentėjusysis R. M. nustatytas 2,74 promilių neblaivumas (2 tomas b. l. 2-3)

Alkoholio kiekio matavimo prietaiso panaudojimo registracijos žurnale nurodyta, kad 2022 m. vasario 20 d., 21:03 val., įtariamajam V. M. nustatytas 0,00 promilės blaivumas (2 tomas b. l. 2-3)

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas

Įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, BPK numatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje išnagrinėti ir teismo pripažinti duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro išvadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, šią veiką padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai. Įrodymus teismas privalo ištirti ir patikrinti laikydamasis BPK 20 straipsnio 3, 4 dalių nuostatų, t. y. paisydamas įrodymų liečiamumo ir leistinumo reikalavimų, ir vertinti juos vadovaudamasis BPK 20 straipsnio 5 dalyje numatytomis pagrindinėmis įrodymų vertinimo taisyklėmis – pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu.

Nuosprendis yra teisėtas, kai priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės normų. Nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, paskiriamos bausmės ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais. Remiantis BPK 1 straipsnio 1 dalies nuostatomis, nuosprendis teisingas, t. y. teisėtas ir pagrįstas gali būti tik tuo atveju, kai viso bylos baudžiamojo proceso metu yra išsamiai atskleista nusikalstama veika ir tinkamai pritaikytas įstatymas, kai nusikalstamą veiką padaręs asmuo nubaustas teisingai, t. y. būtent už tą veiką ir ta apimtimi, kurią yra padaręs.

Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatyta tam, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo šio kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių ir tai padarė savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui. Analizuojant komentuojamame straipsnyje įtvirtintos nusikalstamos veikos sudėties požymius, pastebėtina, kad šis nusikaltimas gali būti padaromas tiek tiesiogine, tiek netiesiogine tyčia. Dažniausiai tyčia tokiuose nusikaltimuose yra neapibrėžta (nekonkretizuota).

Kaltinamasis ir nukentėjusysis atsisakė duoti parodymus apie nusikaltimo padarymo aplinkybes, tačiau byloje ištirtais įrodymais yra besąlygiškai nustatyta, kad kaltinamasis sužalojo R. M.. Įvykio vietoje to neneigė ir pats kaltinamasis, tai patvirtina liudytoja I. S. ir užfiksuota vaizdo įraše. Liudytojas J. G. patvirtino, kad nukentėjusysis iš buto išėjo nesužalotas, o po trumpo laiko laiptinėje jį rado sužalotą. Jokių trečiųjų asmenų nebuvo. P. V. taip pat patvirtino, kad nukentėjusysis nebuvo sužalotas jo bute, o butą iš laiptinės pareigūnas jį parvedė sužalotą. Be to specialisto išvada patvirtina, kad R. M. nustatyta: žaizda veide, kraujosruva aplink akį kairę akį, kairės akiduobės vidinės sienelės lūžis, kraujosruva kairės ausies srityje. Akiduobės lūžis laikomas nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Žaizdos, kraujosruva laikomos nežymiu sveikatos sutrikdymu. (1 tomas b. l. 69-71).Nėra jokių įrodymų, kad šiuos sužalojimus galėjo padaryti tretieji asmenys.

Nors kaltinamasis ir nukentėjusysis parodymų teismui neduoda teismas konstatuoja, kad byloje ištirtais įrodymais besąlygiškai įrodyta, kad tarp tyčinių kaltinamojo veiksmų ir pasekmių yra tiesioginis priežastinis ryšys, jo veika kvalifikuota teisingai ir jis baustinas.

Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, kurios paskirtis – sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti galimybę jam daryti naujus nusikaltimus, paveikti jį, kad nuteistasis toliau laikytųsi įstatymų ir nenusikalstų. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę.

Skiriant bausmę atsižvelgtina į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltininko kaltės formą ir rūšį, padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę. V. M. padarė apysunkį tyčinį nusikaltimą (LR BK 11 str.). Kaltinamasis iki šių nusikalstamų veikų padarymo teistas vieną kartą, tačiau teistumas išnykęs (2 t. b. l. 31-34) , administracine tvarka baustas (2 t. b.l. 54-55), Jonavos PSPC gydytas vaikų - paauglių psichiatro epizodiškai konsultuotas 2013 m. -2016 m. laikotarpyje. (duomenys neskelbtini) (2 t. b.l. 62-63), dirba MB „(duomenys neskelbtini)“ (2 tomas b.l. 110)Lengvinančių atsakomybę aplinkybių nenustatyta, sunkinančių atsakomybę aplinkybių nenustatyta.

Atsižvelgęs į tai bei įvertinęs atsakomybę lengvinančių sunkinančių aplinkybių nebuvimą, kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad už BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatyto nusikaltimo padarymą V. M. skirtina laisvės atėmimo bausmė.

BK 75 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtinta nuostata, asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų.

Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Spręsdamas klausimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo, teismas turi įvertinti visas bylos aplinkybes, susijusias tiek su padaryta veika, tiek su nuteistojo asmenybe, t. y. įvertinti nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį, nuteistojo asmenybės teigiamas ir neigiamas savybes, polinkius, nusikalstamos veikos padarymo priežastis ir pan. Teismo sprendimu kartu turi būti siekiama išsaugoti kaltininko teigiamus socialinius ryšius. Teismas, įvertindamas byloje esančius duomenis apie kaltininko asmenybę, ypatingą dėmesį turi kreipti į tai, kaip bausmės vykdymas paveiks kaltininko teigiamus socialinius ryšius (kaltininkas neteks nuolatinio darbo, galimybių baigti mokslą ar įgyti specialybę, nebus kam prižiūrėti sergančiųjų ar neįgaliųjų, bus apsunkintas vaikų išlaikymas, prarastas ryšys su jais, apskritai su šeima ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-61-895/2015). Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog baudžiamajame įstatyme nenustatytas reikalavimas, kad nuteistajam bausmės vykdymo atidėjimas gali būti taikomas tik vieną kartą, tačiau bausmės vykdymo atidėjimo esmė, paskirtis, taikymo sąlygos suponuoja išvadą, kad pakartotinis šio instituto taikymas galimas tik išimtiniais atvejais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-109/2010, 2K-149/2011, 2K-488/2013, 2K-56/2014, 2K-449-942/2016, 2018 m. sausio 30 d. Vilniaus apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-145-209/2018). Teismas mano, jog V. M. nėra tiek pavojingas, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti, tik skiriant jam realią laisvės atėmimo bausmę. Teismo nuomone, kaltinamojo atžvilgiu paskirtos bausmės tikslai bus pasiekti, ir neizoliavus jo nuo visuomenės. Spręstina, kad laisvės atėmimo bausmė su jos vykdymo atidėjimu kaltinamajam V. M. padarys pakankamą poveikį, kad jis suvoktų padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir žalingumą visuomenei, taip pat pajustų neigiamas pasekmes, kurias nusikalstamos veikos padarymas sukelia pačiam kaltininkui. Laisvės atėmimo bausmės skyrimas, jos vykdymą atidedant atitinka teisingumo principą ir yra pakankama ne tik nubausti jį už nusikalstamos veikos padarymą, bet ir sulaikyti nuo naujų nusikaltimų darymo ateityje. Esant nurodytoms aplinkybėms kaltinamojo V. M. atžvilgiu taikytinas BK 75 straipsnis, jam skirtinos bausmės vykdymas atidėtinas 1 metų 6 mėnesių laikotarpiui, paskiriant BK 75 straipsnio 5 dalyje numatytus įpareigojimus, įpareigojant kaltinamąjį V. M.–per visą bausmės atlikimo laikotarpį: neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu, per visą bausmės atlikimo laikotarpį dirbti ar būti registruotam Užimtumo tarnyboje (BK 75 straipsnio 5 dalies 5 punktas).

Baudžiamojoje byloje civilinis ieškovas Valstybinės ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos pareiškė 696,23 Eur civilinį ieškinį turtinei žalai atlyginti.

Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Todėl asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas, tačiau, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 113 straipsnis, 115 straipsnio 1 dalis). Teismas išnagrinėjęs baudžiamosios bylos medžiagą konstatuoja, kad civilinis ieškinys dėl turtinės žalos pagrįstas, todėl pilnai priteistinas iš kalto asmens.

Civilinio ieškovo Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos pareikštas civilinis ieškinys dėl 696,23 eurų už nukentėjusiojo R. M. gydymą atlyginimo yra pagrįstas, įrodytas rašytiniais duomenimis, todėl visiškai tenkintinas. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.283 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, jeigu šis suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, privalo atlyginti už tai atsakingas asmuo. Pagal CK 6.280 straipsnį, atlyginęs kito asmens padarytą žalą, asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo. Kadangi ieškovas Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos už nukentėjusio gydymą viso patyrė 696,23 Eur žalą, tai šią sumą turi materialinę ir regresinę teisę išieškoti iš kaltinamojo V. M..

Daiktinius įrodymus –CD laikmena, nuosprendžiui įsiteisėjus paliktina saugoti prie baudžiamosios bylos.

Kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti iki bausmės vykdymo pradžios paliktina nepakeista, o pradėjus bausmės vykdymą panaikintina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 302-307 straipsniais,

n usprendžia:

V. M. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą ir nubausti jį 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsniu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą V. M. atidėti 1(vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Įpareigoti V. M. - per visą bausmės atlikimo laikotarpį: neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu, per visą bausmės atlikimo laikotarpį dirbti ar būti registruotam Užimtumo tarnyboje.

Priteisti iš V. M., gimusio (duomenys neskelbtini) Valstybinei ligonių kasai, įm. kodas 191351679, esančiai Europos a. 1, Vilniuje, civilinio ieškinio tenkinimui 696,23 Eur (šešis šimtus devyniasdešimt šešis eurus ir 23 ct), pinigus pervedant į Valstybinės ligonių kasos prie SAM PSDF biudžetui padarytos žalos surenkamąją sąskaitą LT217300010002484333, „Swedbank“, AB, banko kodas 73000.

Iki bausmės vykdymo pradžios palikti galioti V. M. kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti, o pradėjus bausmės vykdymą, kardomosios priemonės netaikyti.

Nuosprendžiui įsiteisėjus daiktinius įrodymus –CD laikmeną palikti saugoti prie baudžiamosios bylos.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmus apeliaciniu skundu.