Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2013-10-17 · Civilinė byla Nr. 2A-1459-479/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-10-17
Bylos Nr.
2A-1459-479/2013
Teisminio proceso Nr.
2-33-3-00587-2012-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Žydrūnas Bertašius (pirm.), Alona Romanovienė, Rimvida Zubernienė
Ieškovas
UAB „ASAUTO“
Atsakovas
UAB „Saukupa“
Civilinė byla Nr. 2A-1459-479/2013(Proceso Nr. 2-33-3-00587-2012-6)Procesinio sprendimo kategorijos (S) 30.3; 30.10; 121.20.
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2013 m. spalio 17 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Žydrūno Bertašiaus, kolegijos teisėjų Alonos Romanovienės, Rimvidos Zubernienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės UAB „ASAUTO“ apeliacinį skundą dėl Plungės rajono apylinkės teismo 2013-05-15 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „ASAUTO“ ieškinį atsakovei UAB „Saukupa“ dėl atlyginimo už remonto darbus priteisimo.

Kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovė UAB „ASAUTO“ 2012-04-19 kreipėsi į Plungės rajono apylinkės teismą su ieškiniu dėl skolos už atliktus remonto darbus priteisimo iš atsakovės UAB „Saukupa“, 2012-05-07 ieškinį patikslino. Nurodė, kad 2011-12-12 į ieškovei priklausantį servisą buvo pristatytas atsakovei priklausantis automobilis „Mercedes–Benz A170“. Automobilis buvo pateiktas variklio gedimui nustatyti ir jo remontui atlikti. Ieškovės darbuotojų buvo patikrintas automobilio variklio valdymo blokas, elektrinė dalis ir automobilio purkštukai – gedimų nebuvo nustatyta. Po to buvo patikrinta automobilio variklio kompresija ir nustatyta, kad pirmame variklio cilindre kompresija yra per žema. Dėl to buvo išimtas ir išardytas automobilio variklis, nustatyti variklio gedimai: pirmo cilindro įlinkęs švaistiklis, visų keturių stūmoklių žiedai sudėti atvirkščiai, cilindrų sienelės pažeistos šiurkščiu daiktu, susidėvėję lizdai, įvorės. Apie nustatytus variklio trūkumus telefonu buvo pranešta atsakovei ir šalių buvo susitarta šiuos trūkumus pašalinti. 2012-01-16, ieškovei pašalinus automobilio gedimus, atsakovė buvo informuota, kad automobilis suremontuotas ir jį galima atsiimti. Atsakovė taip pat buvo informuota ir apie atliktų automobilio remonto darbų kainą – 4 180 Lt be PVM. Už atliktus automobilio remonto darbus atsakovei buvo surašyta PVM sąskaita faktūra, pagal ją atsakovė 5 057,80 Lt turėjo sumokėti iki 2012-01-18. Papildomai apie atliktus darbus atsakovė buvo informuota pranešimu ir jai buvo nurodyta, kad laiku nesumokėjus už atliktus darbus, automobilis nebus grąžinamas, o už kiekvieną automobilio saugojimo parą bus skaičiuojamas automobilio saugojimo mokestis. Atsakovė už suteiktas automobilio remonto paslaugas per nustatytą terminą neatsiskaitė, todėl 2012-01-23 pranešimu atsakovė buvo informuota, kad ieškovė pasinaudoja automobilio sulaikymo teise iki atsakovė sumokės skolą. 2012-01-24 už automobilio saugojimą buvo surašyta PVM sąskaita faktūra ir pateikta atsakovei. Atsakovė nei už suteiktas automobilio remonto paslaugas, nei už automobilio saugojimą nesumokėjo. Dėl to ieškovė prašė teismo iš atsakovės priteisti 5 057,80 Lt atlyginimą už automobilio remonto darbus, 423,50 Lt saugojimo išlaidų, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

Žemesnės instancijos teismas

2012-09-12 Plungės rajono apylinkės teismo sprendimu ieškovei buvo priteistos automobilio remonto išlaidos, tai yra 5 057,80 Lt.

2013-02-15 Klaipėdos apygardos teismo nutartimi pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl remonto išlaidų priteisimo panaikinta ir byla perduota nagrinėti iš naujo.

Plungės rajono apylinkės teismas 2013-05-15 sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Teismas priteisė iš atsakovės ieškovei 1 089 Lt prievolei įvykdyti, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme – 2012-04-19 – iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir 1 017,44 Lt bylinėjimosi išlaidų ieškovei, priteisė iš ieškovės atsakovei 512 Lt bylinėjimosi išlaidų. Teismas nustatė, kad ieškovė ir atsakovė nebuvo sudariusios automobilio remonto darbų sutarties, nebuvo aptarti jų įsipareigojimai, darbų apimtys ir sutarties kaina. Teismas konstatavo, jog aplinkybė, kad automobilis buvo paliktas pristatytas ieškovei, reiškia, kad jis buvo paliktas tik gedimui nustatyti, o ne remontui atlikti. Ieškovė nepateikė įrodymų apie remonto metu keistų detalių įsigijimą ir sumokėjimą už jas, šalys nesusitarė dėl esminių sutarties sąlygų – darbų kiekio ir kainos, todėl remonto sutartis negali būti laikoma sudaryta. Dėl teismas priteisė ieškovei tik gedimų nustatymo išlaidas.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovė prašė panaikinti Plungės rajono apylinkės teismo 2013-05-15 sprendimo dalį, kuria atmestas ieškinys ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti visiškai bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodė, kad teismas nepagrįstai konstatavo, kad tarp šalių nebuvo sudaryta automobilio remonto darbų sutartis, nes aplinkybė, jog ieškovei buvo pristatytas automobilis, o ne tik jo purkštukai, įrodo, kad atsakovė siekė automobilį suremontuot. Įstatymas rangos sutarčiai nenumato privalomos rašytinės formos, todėl ji gali būti sudaroma ir žodžiu, kas buvo įvykdyta su atsakovės atstovu susitarus telefonu. Taip pat ieškovė pažymėjo, kad automobilis po remonto buvo tinkamas naudoti pagal paskirtį, ką pripažino ir atsakovė. Aplinkybes, kad remonto metu buvo keičiamos automobilio detalės, patvirtina atsakovės pasirašytas aktas, kuriuo jai buvo perduotas automobilis. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad ieškovė nepateikė jokių įrodymų apie remontui būtinų detalių įsigijimą, nes tokius rašytinus įrodymus ieškovė pateikė ir juos teismas privalėjo įvertinti.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė prašo apeliacinį skundą atmesti, o ginčijamą sprendimą palikti nepakeistą.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis LR CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, savo iniciatyva patikrina, ar nėra LR CPK 329 str. 2 d. ir 3 d. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Byloje kilo ginčas dėl atlyginimo už atsakovės automobilio remonto darbus. Atsakovė teigė, kad ji neužsakė variklio remonto darbų, o automobilį pristatė tik gedimo diagnostikai ir ieškovė atliko remonto darbus savo iniciatyva. Ieškovė įrodinėjo, kad šalys dėl automobilio remonto darbų atlikimo susitarė žodžiu, tai patvirtina šalių veiksmai. Su ieškovės nuostatomis dėl remonto darbų atlikimo šalių susitarimu apeliacinės instancijos teismas sutinka.

Byloje nėra ginčo dėl to, kad ieškovei buvo pristatyti ne automobilio purkštukai, kas jau buvo padaryta vieną kartą anksčiau, bet ieškovei buvo pateiktas automobilis. Ši aplinkybė patvirtina, kad automobilis buvo pateiktas remontui atlikti, o ne tik gedimui nustatyti, kaip kad konstatavo pirmosios instancijos teismas.

Būtina įvertinti tai, kad atsakovė 2012-01-20 pripažino, jog automobilį pateikė defektiniams trūkumams nustatyti (b. l. 65). Taigi tuo paneigiama atsakovės nuostata, jog automobilis buvo pateiktas dėl ankstesnių remonto darbų trūkumų, kuriuos atliko ieškovės darbuotojai.

Būtina įvertinti ir tai, kad įstatymas rangos santykiams, kurie šiuo atveju susiklostė, nenumato privalomos sandorio formos (LR CK 6.644 str.), todėl ji galėjo būti sudaroma ir žodžiu, o jos sudarymo aplinkybės įrodinėjamos ir šalių paaiškinimais. Šiuo atveju, atsakovė neigia, kad su ieškove sutarė dėl automobilio remonto, tačiau byloje yra pateiktos ieškovės skambučių išklotinės, iš kurių matyti, kad ieškovė atsakovei skambino 9 kartus (b. l. 49-55). Civilinėje teisėje, atliekant įrodymų tyrimą ir jų visumos vertinimą, galioja didesnio tikėtinumo taisyklė, pagal kurią turi pakakti duomenų tam, kad įsitikinti, jog tam tikri faktai egzistavo, t. y. kad labiau tikėtina, jog faktai buvo, nei kad jų nebuvo. Įvertinus šalių santykių specifiką, mažai tikėtina, kad ieškovė būtų atlikusi atsakovės automobilio remontą savavališkai, apie tai neinformavusi atsakovės ir negavusi jos sutikimo. Tuo atveju, jeigu automobilis būtų paliktas tik gedimo priežasties nustatymui, mažai tikėtina, kad ieškovė būtų skambinusi atsakovei 9 kartus tik tam, kad aptartų patį gedimo faktą (LR CPK 178, 185 str.). Būtina įvertinti ir tai, kad automobilis buvo pristatytas iš Plungės į Kauną. Šalys neginčija tos aplinkybės, kad ieškovė ne kartą atliko ieškovei priklausančių automobilių remontą. Visa tai patvirtina, kad šalys pasitikėjo viena kita, šalys bendradarbiavo tiek rangos sutarties sudarymo, tiek jos vykdymo metu. Taigi atsakovė kreipėsi į ieškovę kaip į tinkamą rangovą, paliko atsakovei priklausantį automobilį ir tai patvirtina ieškovės reikalavimų teisėtumą, tai yra šalys buvo susitarusios dėl automobilio gedimų nustatymo ir automobilio remonto (LR CK 6. 645 str.).

Apeliacinės instancijos teismas įvertina ir tai, kad ieškovė automobilį priėmė 2011-12-12, o atsakovę informavo apie remonto darbų užbaigimą 2012-01-16 (b.l.9). Byloje nubuvo pateikta įrodymų, kad per tokį laikotarpį atsakovė būtų reikalavusi grąžinti automobilį, jeigu jis būtų perduotas tik gedimams nustatyti. Taigi automobilio laikymo ieškovės patalpose laikotarpis taip pat patvirtina, kad šalys buvo susitarusios ne tik dėl gedimų nustatymo, bet ir dėl automobilio remonto.

Ieškovė skunde nurodė, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino automobilio priėmimo-perdavimo akto nuostatas. Su šia skundo nuostata galima sutikti. Nurodytame akte (b. l. 60) yra atsakovės atstovo pripažįstama, kad atsakovė priima suremontuotą automobilį „Mersedes Benz Nr. (duomenys neskelbtini) iš ieškovės ir sutinka sumokėti remonto išlaidas, jokių pretenzijų ieškovei dėl automobilio nereiškiama. Tai taip pat patvirtina, kad ieškovė teisėtai atliko automobilio remontą ir pagrįstai reikalauja išlaidų atlyginimo (LR CK 6. 656 str.).

Ieškovė nurodė ir tai, kad pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog ieškovė nepateikė įrodymų apie remontui būtinų detalių įsigijimą. Ši skundo nuostata nepagrįsta. Byloje yra pateikta 2012-01-06 autodetalių pirkimo-pardavimo sutartis, kuri patvirtina ieškovės teiginį, kad detales atsakovės automobilio remontui ji įsigijo ir jas panaudojo (b. l. 145). Be to, atsakovei buvo grąžintos senosios automobilio detalės – švaistiklis su stūmokliu (b. l. 60), kurios buvo pakeistos kitomis ir kurių kaina buvo įtraukta į išrašytą sąskaitą faktūrą. Taigi ieškovės patirtos remonto išlaidos yra įrodytos (LR CPK 178 str.).

Atsakovė byloje įrodinėjo, kad automobilio remonto kaina buvo per didelė, už ieškovės nurodytą remonto darbų kainą atsakovė būtų nupirkusi naują automobilio variklį. Šie atsakovės teiginiai nepagrįsti. Jeigu atsakovė turėjo galimybę tinkamai suremontuoti automobilį be ieškovės atliktų darbų, tai atsakovei nebuvo būtinumo pristatyti automobilį iš Plungės į Kauną. Automobilio pateikimo ieškovei aplinkybė patvirtina, kad atsakovė pasitikėjo ieškovės darbų kokybe, atsakovė nutarė sudaryti rangos sutartį su ieškove bei ją įvykdyti. Nors byloje nėra rašytinų įrodymų apie darbų sąmatą ir atsakovės pritarimą galutinei darbų kainai, tačiau byloje nėra ginčijamas šalių nuolatinio bendravimo telefonais faktas. Taigi atsakovės atstovas nuolat bendravo su ieškovės atstovu ir tai patvirtina, kad darbų kaina atsakovui buvo pranešta. Atsakovė nereikalavo automobilio grąžinti jo remonto laikotarpiu ir tai neginčijamai patvirtina, kad atsakovė sutiko ir su remonto darbų kiekiais, ir su darbų kaina. Ta aplinkybė, kad atsakovė vėliau pakeitė savo nuomonę dėl darbų kainos, nešalina atsakovės atsakomybės, nes sutartis reikia vykdyti tinkamai ir sąžiningai (LR CK 6. 200 str.). Byloje nepateikta įrodymų, kad ieškovė netinkamai atliko darbus, atsakovė priėmė suremontuotą automobilį ir dėl remonto darbų kokybės pretenzijų nepareiškė, tai tik patvirtina, kad didesnio remonto darbų kiekio ir tuo pačiu remonto darbų kainos rizika atiteko atsakovei, ji neįrodė neteisėtų ieškovės veiksmų ir remonto darbų atlikimo išlaidos ieškovei turi būti atlyginamos.

Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgia ir į tai, kad ieškovės išrašytoje 2012-01-16 sąskaitoje-faktūroje nurodyta, jog ieškovė atliko automobilio galvos remontą (b.l. 8). Byloje taip pat buvo atsakovės pateikta 2011-08-24 sąskaita-faktūra, iš kurios matyti, kad automobilio galvos remontas buvo atliktas kitoje įmonėje, tai yra UAB „Lonar“, ir už jį atsakovė sumokėjo 592,90 Lt (b. l. 62). Taigi išlieka abejonės dėl to, kokius darbus dėl automobilio galvos atliko ieškovė, o kokius įmonė „Lonar“. Dėl to apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad ieškovės išrašytoje sąskaitoje faktūroje nurodytos automobilio galvos remonto išlaidos nėra tinkamai detalizuotos, todėl atsakovės nurodyta suma, t. y. 592,90 Lt, yra pripažįstama tinkamomis atsakovės turėtomis remonto išlaidomis automobilio galvai suremontuoti ir dėl to šiuo dydžiu mažintina ieškovei iš atsakovės priteistina suma už automobilio remonto darbų atlikimą.

Esant nurodytoms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas (LR CPK 326 str. 1 d. 3 p.). Pakeitus teismo sprendimą, ieškovei iš atsakovės priteistina suma padidinama nuo 1 089 Lt iki 4 464,90 Lt.

Patenkinus ieškovės apeliacinį skundą iš dalies, perskirstytinos bylinėjimosi išlaidos (LR CPK 93 str.). Ieškovės ieškinys patenkintas 82 procentų, ieškovė sumokėjo byloje 164 Lt žyminio mokesčio už ieškinį ir 119 Lt žyminio mokesčio už apeliacinį skundą bei patyrė 6 450 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Patenkinus ieškovės reikalavimus iš dalies, t. y. 82 proc., iš atsakovės ieškovei priteistina suma sudarytų 232 Lt žyminio mokesčio bei 5 289 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti, kurios neviršija LR teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose nustatyto dydžio (LR CPK 93, 98 str.). Tačiau teismas atsižvelgia į tai, kad byla nėra sudėtinga, bylos medžiagos nėra daug, ieškovės atstovavimo išlaidų dydžio viršijimas pačios ginčo sumos neatitiktų protingumo kriterijaus, todėl ieškovės atstovavimo išlaidos mažinamos iki 3 500 Lt. Kadangi ieškovės ieškinys buvo patenkintas iš dalies, atsakovei proporcingai atmestų reikalavimų daliai priteistinos jos turėtos išlaidos, tai yra 54 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi CPK 325?330 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Plungės rajono apylinkės teismo 2013-05-15 sprendimą pakeisti ir padidinti ieškovei UAB „ASAUTO“ iš atsakovės UAB „Saukupa“ priteistą skolą pagal rangos sutartį nuo 1 089 Lt iki 4 464,90 Lt.

Pakeisti Plungės rajono apylinkės teismo 2013-05-15 sprendimo dalį dėl 1 017,44 Lt bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš atsakovės UAB „Saukupa“ ir ieškovei UAB „ASAUTO“ priteisti 232 Lt žyminio mokesčio bei 3 500 Lt atstovavimo išlaidoms atlyginti.

Pakeisti Plungės rajono apylinkės teismo 2013-05-15 sprendimo dalį dėl 512 Lt bylinėjimosi išlaidų priteisimo atsakovei UAB „Saukupa“ iš ieškovės UAB „ASAUTO“ ir priteisti iš ieškovės UAB „ASAUTO“ atsakovei UAB „Saukupa“ 54 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Kitą Plungės rajono apylinkės teismo 2013-05-15 sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkas Žydrūnas BertašiusKolegijos teisėjos Alona RomanovienėRimvida Zubernienė