Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), profesinio išsilavinimo, dirbantis, (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. D. 2023 m. rugpjūčio 10 d. apie 16.00 val. pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, numatantį draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „VW LT35“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir, policijos pareigūnams sustabdžius transporto priemonę Savanorių pr. ties pastatu Nr. 174A, Vilniuje, tikrinimo metu atsisakė pasitikrinti neblaivumą alkotesterio pagalba, tyčia vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai.

Šiais veiksmais A. D. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Teisiamojo posėdžio metu apklaustas kaltinamasis A. D. savo kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo galiausiai pripažino visiškai.

Jis parodė, kad su draugu vartojo alkoholinius gėrimus. Ryte juos nuvežė į darbą. Jis buvo neišsimiegojęs. Ryte su draugu išgėrė po skardinę alaus. Po to 16 val. turėjo vykti į kitą objektą. Jis nebuvo girtas, bet norėjo miego ir buvo pagiringais, dėl ko labai gailisi.

Atsakydamas į klausimus parodė, kad 2023 m. rugpjūčio 10 d. apie 16.00 val. vairavo automobilį „Volkswagen“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Žino, kad negalima vairuoti išgėrus. Savanorių pr. jį sustabdė policijos pareigūnai. Jam davė prietaisą pasitikrinti neblaivumą, prietaisas neparodė, tada jį sulaikė. Į alkotesterį pūtė 3-4 kartus. Pūtė į 2 prietaisus, keitė antgalius. Kai jį sulaikė, vadovas atvyko paimti automobilį, o jį pasodino į policijos automobilį ir nuvežė į policijos įstaigą. Su draugu naktį (3-4 val. nakties) gėrė brendį arba viskį, 4 val. nuėjo miegoti, į darbą išvyko 7 val. ryte, su draugu išgėrė po skardinę alaus ir dirbo, darbo diena truko iki 15.30–15.40 val. Jautėsi gerai, blaivus, tik buvo neišsimiegojęs. Administracine tvarka nebaustas, neprisimena, kad jam būtų išrašyta bauda už greičio viršijimą. Jį sustabdė policijos pareigūnai, nes gal buvo kažkokių požymių. Jo draugas buvo girtas. Prieš 3 mėn. prarado banko kortelę ir vairuotojo pažymėjimą. Dėl naujo vairuotojo pažymėjimo išdavimo turėjo kreiptis į VĮ „Regitra“, bet jis tam neturėjo laiko, (duomenys neskelbtini). Už aptariamą vairavimą iš darbdavio gavo įspėjimą. (Duomenys neskelbtini). Dabar automobilio nevairuoja, į darbą važiuoja autobusu. Neatsisakė pūsti į alkotesterį. Policijos pareigūnai sakė „važiuojam, jeigu tu atsisakai pūsti į alkotesterį“, jis atsakė „važiuojam“, bet jo į ligoninę nevežė. Jis pūtė 3-4 kartus. Policijos pareigūnas sakė pūsti stipriau, nes jis pūtė neteisingai. Policijos pareigūnas jam davė pūsti dar kartą ir dar kartą, bet jam nepavyko. Jis pūtė stipriau, gal ir išsigando pūsti. Jis išsigando policijos pareigūnų, nes niekada neturėjo problemų su policija, pirmą kartą pūtė į alkotesterį. Jis sakė policijos pareigūnams „jeigu alkotesteris nieko nerodo, tai nuvežkite mane į ligoninę tikrintis kraują“. Neprisipažįsta, kad vengė neblaivumo patikrinimo.

Teisiamojo posėdžio metu po pertraukos parodė, kad labai gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos, daugiau tai nepasikartos. Nenorėjo tikrintis neblaivumo ir pūsti į alkotesterį. Galbūt nenorėjo pūsti, galbūt išsigando. Galėjo papūsti, bet nepapūtė iki galo.

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, paaiškino jos padarymo aplinkybes, jos yra aiškios, kaltinamasis, jo gynėja ir prokuroras sutiko, kad nebūtų tiriami kiti įrodymai, kaltinimas pareikštas dėl nesunkaus nusikaltimo padarymo, todėl kiti įrodymai byloje ištirti sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsnis).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamasis A. D. savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad 2023 m. rugpjūčio 9 d. buvo su draugais prie turgelio, esančio Laisvės pr., Vilniuje, iki ryto gėrė labai daug alkoholinių gėrimų – viskį ir degtinę. Kitą dieną jį ir jo kolegą paėmė ir nuvežė į objektą (duomenys neskelbtini). Ten dirbo iki 16 val. Per pietus išgėrė vieną 0,5 l talpos alkoholinio alaus. Apie 16 val. jam paskambino kolega, kuris pasakė, jog turi važiuoti į kitą objektą, esantį (duomenys neskelbtini). Jis kartu su kolega važiavo į minėtą objektą įmonei priklausančia transporto priemone „VW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Jam važiuojant Vilniuje, A1 keliu, link Savanorių pr., jį sustabdė policijos pareigūnai. Jis pareigūnams paaiškino, kad yra išgėręs. Pareigūnai jam davė alkotesterį pasitikrinti blaivumą, nurodė, kaip turi pūsti, jis pūtė, tačiau jam nepavyko. Pareigūnai davė naują šiaudelį, jis dar kelis kartus bandė pūsti, tačiau nepavyko. Nepavykus nusistatyti jo neblaivumo, jis buvo sulaikytas ir pristatytas į areštinę. Dėl padarytos nusikalstamos veikos gailisi (b. l. 50–52, 56–57).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja A. U. parodė, kad dirba Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos 4-ojo skyriaus tyrėja. 2023 m. rugpjūčio 10 d. apie 16.00 val. iš Operatyvaus valdymo skyriaus gavo pranešimą, kad adresu Savanorių pr., Vilniuje, A1 kelyje, automobiliu, kurio valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važiuoja galimai neblaivus asmuo. Važiuojant Savanorių pr., ties pastatu Nr. 174A, Vilniuje, pastebėjo automobilį „VW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį iš karto pradėjo stabdyti. Minėto automobilio vairuotojas sustojo kairiajame kelkraštyje. Per garsiakalbį asmens paprašius sustoti dešiniajame kelkraštyje, asmuo nepakluso ir toliau liko stovėti kairiajame kelkraštyje. Privažiavus prie automobilio iš dešinės pusės ir dar kartą paprašius privažiuoti prie dešiniojo kelkraščio, automobilio vairuotojas persirikiavo į dešinįjį kelkraštį. Kartu su kolega priėjus prie automobilio, vairuotojui atidarius langą, iš automobilio sklido stiprus alkoholio kvapas. Taip pat asmens akys buvo labai raudonos, todėl jie nedelsdami paprašė išjungti automobilio variklį, paduoti automobilio raktelius. Vairuotojas neprieštaravo ir, užgesinęs variklį, atidavė jiems automobilio raktelius. Automobilyje buvo keleivis, kuris buvo akivaizdžiai neblaivus, jo kalba buvo nerišli, jautėsi stiprus alkoholio kvapas. Vairuotojui buvo paaiškinta, kad reikės pasitikrinti neblaivumą. Alkotesteriu bandė nustatyti vairuotojo neblaivumą, tačiau jis tyčia vengė patikrinimo. Vairuotojui buvo išaiškinta, kad atsisakius pasitikrinti neblaivumą, gresia baudžiamoji atsakomybė. Vairuotojas nė karto neatsisakė pasitikrinti neblaivumo, tačiau pūsdamas orą į alkotesterį staiga nutraukė pūtimą, nors matėsi, jog galėjo dar pūsti. Vairuotojui kelis kartus buvo paaiškinta, kaip reikia teisingai pūsti orą į alkotesterį, taip pat buvo išaiškintos jo teisės. Daugiau nei 10 kartų asmeniui buvo leista bandyti pūsti, tačiau jis tyčia vengė pasitikrinti neblaivumą, todėl buvo sulaikytas. Asmuo nebuvo agresyvus. Paklausus, ar vartojo alkoholinius gėrimus, asmuo sakė, kad vartojo alkoholį prieš kelias valandas, tačiau neprisiminė, ką ir kiek gėrė (b. l. 18–20).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas A. M. parodė, kas 2023 m. rugpjūčio 10 d. apie 15 val. automobiliu „Lexus“ važiavo iš Kauno link Vilniaus. Važiuodamas A1 keliu, netoli Grigiškių, Vilniuje, pamatė, kad automobilis „VW“ pavojingai manevruoja. Iš pradžių pastebėjo, kaip minėto automobilio vairuotojas vingiuoja po kelią tai į dešinę, tai į kairę, staiga sulėtino greitį maždaug iki 50 km/val., po to vėl padidino greitį maždaug iki 110 km/val. Lenkdamas įsitikino, kad asmuo tikrai neblaivus, o ne sutriko sveikata, aiškiai matė jo veidą. Matė, kad jis buvo visas sukritęs, veidas ir akys paraudusios. Nedelsdamas paskambino numeriu 112 ir pranešė apie įvykį. Visą laiką važiavo paskui minėtą automobilį ir visą informaciją pateikė policijos pareigūnams (b. l. 22–24).

Iš 2023 m. rugpjūčio 10 d. 16.52 val. neblaivumo nustatymo akto nustatyta, kad A. D. buvo nustatyti šie neblaivumo požymiai – iš burnos sklido alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai. Asmuo nurodė, kad alkoholį vartojo prieš 2 val. Asmuo vengė neblaivumo patikrinimo, jam paaiškinti atsisakymo tikrintis arba atlikti medicininę apžiūrą teisiniai padariniai, jam pasiūlyta leisti tikrinti ir įvertinti bendrą būklę (b. l. 26).

Iš VšĮ „Emprekis“ duomenų bazės išrašo nustatyta, kad 2023 m. rugpjūčio mėn. vidutinė 2003 m. gamybos automobilio „VW 35 TDI“ rinkos vertė su PVM Lietuvoje buvo 3000 Eur (b. l. 29).

Iš VĮ „Regitra“ duomenų bazės išrašo nustatyta, kad automobilis „VW LT 35“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso (duomenys neskelbtini) (b. l. 30).

Įrodymų vertinimas ir nusikalstamos veikos kvalifikavimas

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl užtenka bent vieno iš jų atlikimo, kad asmeniui kiltų baudžiamoji atsakomybė.

Teismas, įvertinęs byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka ištirtų duomenų, kuriuos pripažįsta įrodymais, visumą, sprendžia, kad kaltinamojo A. D. kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, visiškai įrodyta.

Bylos nagrinėjimo teisiamajame posėdyje metu apklaustas kaltinamasis A. D. savo kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo galiausiai pripažino visiškai, patvirtino jos padarymo aplinkybes, nurodytas kaltinime, t. y. kad jis, 2023 m. rugpjūčio 10 d. apie 16.00 val., pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, numatantį draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „VW LT35“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir, policijos pareigūnams sustabdžius transporto priemonę Savanorių pr. ties pastatu Nr. 174A, Vilniuje, tikrinimo metu atsisakė pasitikrinti neblaivumą alkotesterio pagalba, tyčia vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai. Kaltinamojo kaltę be jo prisipažinimo ir duotų parodymų patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai, o būtent – liudytojų A. U., A. M. parodymai, 2023 m. rugpjūčio 10 d. neblaivumo nustatymo aktas, kita bylos medžiaga.

Atsižvelgiant į tai, kaltinamojo padaryta tyčinė nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

Už BK 281¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos padarymą nustatytos alternatyvios bausmės: bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.

Teismas, skirdamas A. D. bausmę, vadovaujasi BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalių, 61 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, nusikalstamos veikos stadiją, kaltės formą, nusikalstamos veikos padarymo motyvus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes – padarytas vienas baigtas tyčinis nesunkus nusikaltimas transporto eismo saugumui, nusikalstama veika žala nepadaryta. Šiuo atveju kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), o jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamasis neteistas (b. l. 71), per 1 metus vieną kartą baustas administracine tvarka už nustatyto greičio viršijimą, baudą sumokėjo (b. l. 70), dirba (b. l. 69), (duomenys neskelbtini), byloje nėra duomenų apie kaltinamojo psichiatrinį ar priklausomybės ligų gydymą.

Teismas, įvertinęs visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti asmenį, atimti ar apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti asmenį, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, taip pat užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą bus pasiekti A. D. už BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą paskyrus minėtos normos sankcijoje numatytą ir prokuroro siūlomą švelniausią bausmės rūšį – baudą, jos dydį nustatant artimą šios bausmės rūšies, nustatytos už nesunkius nusikaltimus, minimumui (BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punktas).

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, baudžiamąją bylą išnagrinėjus sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, A. D. skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaitytinas A. D. laikino sulaikymo laikas nuo 2023 m. rugpjūčio 10 d. 16.20 val. iki 2023 m. rugpjūčio 11 d. 14.59 val. (viena diena) (b. l. 42–45, 63–64), kas, vadovaujantis BK 66 straipsnio 2 dalimi, prilyginama 2 MGL dydžio baudai.

Teismas, įvertinęs kaltinamojo įvykdytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, taip pat šios veikos įvykdymo aplinkybes, sprendžia, jog nagrinėjamu atveju spręstinas klausimas dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo kaltinamajam (BK 67 straipsnis).

Nagrinėjamu atveju kaltinamajam taikytina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones (BK 68 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, kad A. D. vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, jis nėra padaręs kitų teisės pažeidimų, susijusių su girtavimu, jam nustatytinas dvejų metų draudimo naudotis specialiąja teise terminas. Vadovaujantis teismų praktika, uždraudimo naudotis specialia teise terminas skaičiuotinas nuo tos dienos, kai asmeniui buvo realiai atimta galimybė vairuoti transporto priemonę, t. y. nuo dienos, kada buvo pritaikyta BPK 120 straipsnyje numatyta kardomoji priemonė, t. y. specialiosios teisės sustabdymas (kasacinės instancijos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-144-628/2018). Šiuo atveju – nuo 2023 m. rugpjūčio 11 (b. l. 58–59).

Kaltinamajam taikytina ir kita baudžiamojo poveikio priemonė, kuri yra numatyta BK 72 straipsnyje – turto konfiskavimas, t. y. priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Iš VĮ „Regitra“ duomenų bazės išrašo nustatyta, kad automobilis „VW LT 35“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo A. D., nuosavybės teise priklauso (duomenys neskelbtini). Taigi, kaltinamojo vairuotas automobilis priklauso trečiajam asmeniui, todėl šiuo konkrečiu atveju svarstytinas klausimas dėl automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo iš kaltinamojo, kaip tai numato BK 72 straipsnio 5 dalis. VšĮ „Emprekis“ duomenimis, 2023 m. rugpjūčio mėn. vidutinė 2003 m. gamybos automobilio „VW LT 35“ kaina su PVM Lietuvoje buvo 3000 Eur. Šiuo konkrečiu atveju nėra pagrindo teigti, kad kaltinamojo atžvilgiu BK 72 straipsnio nuostatų taikymas būtų išimtinai neproporcingas. Atsižvelgiant į prieš tai nurodytas aplinkybes ir siekiant išvengti trečiųjų asmenų teisių pažeidimo, vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, iš kaltinamojo A. D. išieškotina konfiskuotino turto (automobilio) vertę atitinkanti pinigų suma, ją skaičiuojant su PVM – 3000 Eur.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam A. D. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, specialiosios teisės sustabdymas ir dokumentų (duomenys neskelbtini) paėmimas (b. l. 58–61), paliktinos galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintinos, o (duomenys neskelbtini), saugomi voke, prisegtame prie baudžiamosios bylos galinio viršelio, grąžintini A. D.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė teismui 2023 m. spalio 24 d. pažymą Nr. APD-2023-15083 „Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų“, kurioje nurodyta, kad iš A. D. priteistina valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų suma yra 240 Eur. BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Šioje baudžiamojoje byloje būtinybę skirti kaltinamajam gynėją numatė BPK 51 straipsnio 1 dalies 3 punktas, teismui nustačius, kad kaltinamasis nemoka valstybinės kalbos. Tai reiškia, kad bylos nagrinėjimo teisme metu gynėjas buvo būtinas valstybės iniciatyva. Esant tokioms aplinkybėms, taip pat atsižvelgiant į tai, kad A. D. šiuo teismo nuosprendžiu skirtina baudos bausmė, taip pat turtinio pobūdžio baudžiamojo poveikio priemonė, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos turėtos antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš jo nepriteistinos.

Šioje byloje civilinis ieškinys nepareikštas, laikinas nuosavybės teisės apribojimas netaikytas, daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir baudžiamajai bylai nagrinėti, nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 301–305, 307 straipsniais,

nusprendžia:

pripažinti A. D. (A. D.) kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 60 MGL, t. y. 3000 Eur (trijų tūkstančių eurų), dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, A. D. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti jam 40 (keturiasdešimties) MGL, t. y. 2000 Eur (dviejų tūkstančių eurų), dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 2 dalimi, į paskirtą bausmę įskaityti A. D. laikino sulaikymo laiką nuo 2023 m. rugpjūčio 10 d. 16.20 val. iki 2023 m. rugpjūčio 11 d. 14.59 val., t. y. vieną dieną, ją prilyginant 2 MGL dydžio baudai, ir nustatyti A. D. galutinį baudos dydį – 38 MGL, t. y. 1900 Eur (vieną tūkstantį devynis šimtus eurų).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsniu, paskirti A. D. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejus) metus, šį terminą skaičiuojant nuo 2023 m. rugpjūčio 11 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 5 dalimi, paskirti A. D. baudžiamojo poveikio priemonę ir išieškoti iš jo konfiskuotino turto vertę atitinkančią sumą – 3000 Eur (tris tūkstančius eurų) į valstybės biudžetą.

A. D. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, specialiosios teisės sustabdymą ir dokumentų paėmimą, palikti galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti, o paimtus dokumentus (duomenys neskelbtini) grąžinti A. D.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo dėl patirtų išlaidų teikiant valstybės garantuojamą teisinę pagalbą priteisimo iš A. D. netenkinti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

1. teismo nuosprendžiu paskirta bauda (1900 Eur) per dvylika mėnesių nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos turi būti sumokėta į vieną iš pasirinktų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitų (gavėjo pavadinimas – VMI, mokėjimo paskirtis: „bauda už (būtina nurodyto bylos numerį)“, įmokos kodas 6801): LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank AS Lietuvos skyriuje, LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB SEB banke, LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas“, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas“, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AS „Citadele banka“ Lietuvos filiale. Sumokėjus baudą į Mokesčių inspekcijos sąskaitą, banko kvito ar mokėjimo pavedimo originalas turi būti pateiktas Vilniaus miesto apylinkės teismo Priėmimo skyriui (Vilnius, Laisvės pr. 79A, 1 aukštas). Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese. Jeigu asmuo neturi lėšų sumokėti teismo paskirtą baudą, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, nuteistojo sutikimu šią bausmę gali pakeisti viešaisiais darbais. Jeigu asmuo vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti, teismas gali pakeisti baudą laisvės apribojimu. Keisdamas baudą laisvės apribojimu, teismas vadovaujasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 ir 65 straipsniuose nustatytomis taisyklėmis.

2. konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma (3000 Eur) ne vėliau kaip per tris dienas nuo šio teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos privalo būti sumokėta į vieną iš pasirinktų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitų (gavėjo pavadinimas – VMI, unikalus mokėjimo kodas „(bylos numeris)“, įmokos kodas 6610): LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank AS Lietuvos skyriuje, LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB SEB banke, LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas“, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas“, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AS „Citadele banka“ Lietuvos filiale. Sumokėjus įmoką į Mokesčių inspekcijos sąskaitą, banko kvito ar mokėjimo pavedimo originalas turi būti pateiktas Vilniaus miesto apylinkės teismo Priėmimo skyriui (Vilnius, Laisvės pr. 79A, 1 aukštas). Laiku nesumokėjus konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos, teismo nuosprendis bus perduotas vykdyti antstoliui (BPK 342 straipsnio 4 dalies 7 punktas). Neturint galimybės iš karto sumokėti visos priteistos konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos, turi teisę kreiptis į antstolio kontorą dėl skolos mokėjimo išdėstymo bei grafiko sudarymo vykdomojoje byloje.

3. Asmuo, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą), atsako pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį. Šiuo atveju nubaudimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.